Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo teikimą dėl Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 59-209, kuriuo nuspręsta taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. 2016 m. rugsėjo 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį paskiriant 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius BK 64¹ straipsnį skirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2016 m. rugsėjo 14 d. Bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 14 d. 1/3 bausmės atliko – 2017 m. rugsėjo 14 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. spalio 31 d. – 10 mėnesių ir 14 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 59-209 (toliau – ir Nutarimu) nuspręsta taikyti M. N. lygtinį paleidimą.

Atsiliepimų į teikimą negauta.

Teikimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai.

Komisijos Nutarimas priimtas atsižvelgiant į visumą M. N. asmenybę apibūdinančių aplinkybių. Nutarime pažymėta, jog M. N. Komisijoje svarstomas jau 3 kartą. M. N. anksčiau teistas 5 kartus, 2 kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (2 kartus sąlygas pažeidė), 1 kartą taikytas lygtinis paleidimas (sąlygų nepažeidė). Pastebimas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimas (nuo 90 balų ankstesnio vertinimo metu iki 87 paskutinio vertinimo metu). M. N. įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas – lankė dailės terapiją; lanko anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus; atliko gerbūvio darbus – sutvarkė I-o gyvenamojo korpuso 2-o aukšto sugedusias kėdes). Išreiškia motyvaciją ateityje riboti alkoholio vartojimą, tačiau artimiausiu metu gali susidurti su kliūtimis, jog savarankiškai gali nepavykti alkogolio vartojimo dažnį ir kiekius. Save vertina geriau toje aplinkoje, kurioje dominuoja ne taip plačiai paplitęs visuomeninis požiūris ir vertybės. Linkęs impulsyviems poelgiams, pirmenybę linkęs teikti veiksmui, o ne planavimui. Būdingas agresyvus elgesys tarpusavio komunikacijos su aplinkiniais formose bei verbalinėje srityje, ypač pasireiškiantis tuomet, kai nuteistasis siekia patenkinti savo impulsyviai, staiga kilusius norus ar lūkesčius. Negatyvių emocijų valdymo įgūdžiai gan kontroliuojami, bet egzistuoja tikimybė nesuvaldyti jausmų, ypač būnant alkoholinio apsvaigimo būsenoje. Dėl savo kriminalinės praeities geba prisiimti kaltę, asmeninę atsakomybę, su draugais, turinčiais kriminalinę praeitį ryšius yra nutraukęs, atnaujinti ryšių neketina, dėl to netgi nenori gyventi Alytuje. Išsako turintis ateities tikslų, juos pateikia kaip socialiai priimtinus, susijusius su darbiniu užimtumu, tarpusavio santykiais su artimaisiais, tačiau negeba įvardinti ir konkretizuoti tikslų pasiekimo žingsnių, negeba iškelti reikalavimų sau. Bendrai nusikaltimus plačiąja prasme vertina kritiškai, tačiau stebima empatijos stoka, ypač kalbant apie nusikaltimų aukas. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pataisos, integracijos į visuomenę, pozityvaus užimtumo programose. 2017 metų rugpjūčio bei spalio mėn. nuteistasis dalyvavo ir sėkmingai baigė psichoedukacinę programą „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“, kurios metu buvo lavinami gebėjimai atpažinti bei valdyti neigiamas emocijas, konstruktyviais ir socialiai priimtinais būdais bei metodais jas išreikšti. Skatintas 1 kartą, priskirtas paprastajai grupei. Turi vidurinį išsilavinimą šiuo metu dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, išėjęs iš įkalinimo įstaigos planuoja susirasti darbą statybų srityje. Dengia turimus finansinius įsipareigojimus. Būdamas laisvėje kurį laiką galės gyventi Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ laikinuosiuose namuose.

M. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis ir atliktos bausmės laikas atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas, tačiau įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinęs visumą aplinkybių, teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo tvirtinti Komisijos Nutarimo. Visų pirma pažymėtina tai, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas pagal pavojingumą yra priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nuteistajam jau anksčiau net du kartus yra buvęs panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, t. y. M. N. yra sulaužęs teismo jam parodytą pasitikėjimą. Jo socialiniai ryšiai silpni, su savo buvusia drauge ryšys yra nutrukęs, nes ji išvyko į užsienį ir nors nuteistasis nurodo sieksiąs ryšius bendravimą su ja atnaujinti, tačiau nėra garantijų, kad tai jam pavyks padaryti. Taip pat pažymėtina, jog šiuo metu nuteistasis neturi jokių garantijų dėl gyvenamosios vietos, kadangi anksčiau nuteistasis gyveno su sugyventine jos bute. Nors teigia, kad turi sodybą Alytaus rajone, tačiau ten nesiruošia gyventi, nes tokiu atveju neturėtų darbo ir kuo užsiimti. Kaip matyti iš Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ rašto, ši organizacija į laikinuosius namus galėtų priimti tik iki 2019 m. sausio, nes vėliau bus vykdomas laikinųjų namų remontas. Taigi, kyla pagrįsta abejonė ar nuteistasis išėjęs į laisvę turėtų būstą, kuriame galėtų gyventi.

Teismas pažymi, jog Komisijos Nutarimas buvo priimtas minimalia balsų persvara ir yra net 2 atskirosios nuomonės. Be to, nors yra nustatytas pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažėjimas (nuo 90 iki 87 balų), ši rizika vis dar išlieka artima aukštai pakartotinio nusikalstamumo rizikai ir mažėjimas yra neženklus, netgi laikytinas minimaliu. Be to, pažymėtina, jog net 52 balus iš 87 sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos gali mažinti nuteistasis. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, koreguoti savo elgesį pozityvia linkme, ugdyti kritišką požiūrį į savo veiksmus, jo sugebėjimą vertinti kylančias problemas ir pasirinkti tinkamą jų sprendimo būdą, ir tokiu būdu įtikinti Komisiją bei teismą, kad jis vis gi yra vertas pasitikėjimo.

Taip pat teismas pažymi, jog nuteistojo darbas pataisos namuose, tam tikras finansinių įsipareigojimų dengimas, gautas paskatinimas be jokios abejonės yra teigiamai vertinamos aplinkybės, tačiau jos nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą.

Šiuo metu byloje yra nepakankamai objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad M. N. pasiruošęs atlikti likusią bausmės dalį neizoliuotas nuo visuomenės bei, kad būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti prioritetas prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju nėra pagrindo patvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. 59-209.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. 59-209 taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam M. N..

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.