- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-10
- Bylos Nr.
- e2YT-4041-465/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00043-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. Š. (toliau ir – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mirusio (duomenys neskelbtini) sutuoktinio D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pradėjusi paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama M. Š., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto 18 notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Išduodant Paveldėjimo teisės liudijimą apie palikimo priėmimą pagal įstatymą, išaiškėjo, kad paveldėjimo teisės liudijimas į butą (duomenys neskelbtini), negali būti išduotas, nes nebuvo išviešintas faktas, kad po pareiškėjos tėvo D. Š. mirties (tėvas mirė (duomenys neskelbtini) ), palikimą priėmė sutuoktinė M. Š.. Pareiškėjos tėvai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Santuoka nebuvo nutraukta. 1998 m. liepos 22 d. pareiškėjos tėvai įsigijo butą (duomenys neskelbtini), ką patvirtina Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro. Taigi, butas buvo įgytas santuokos metu, todėl priklausė pareiškėjos tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nors buvo ir iki šiol yra įregistruotas pareiškėjos mamos vardu. Po D. Š. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė liko gyventi bute ir jame gyveno iki savo mirties, ką patvirtina išrašas iš Gyventojų registro bei Medicininis mirties liudijimas. Visiškai akivaizdu, jog pareiškėjos mama palikimą po savo vyro D. Š. mirties priėmė pradėjusi paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad po D. Š. mirties praėjo 20 metų, pareiškėja negali pateikti įrodymų apie mokėtus mokesčius už butą, tačiau pats faktas, kad M. Š. liko gyventi bute, valdė visą butą kaip savo, ji prižiūrėjo, remontavo, disponavo visais bute buvusiais daiktai, patvirtina, kad M. Š. palikimą po vyro D. Š. mirties priėmė įstatymo nustatytu būdu, t.y. pradėjusi paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Niekas kitas palikimo po D. Š. mirties nepriėmė. Šį faktą patvirtina išrašas iš Testamentų registro bei išrašas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, kur iki šiol nurodyta, kad butas nuosavybės teise priklauso M. Š.. M. Š. po sutuoktinio D. Š. mirties palikimą priėmė, tačiau šio fakto iki savo mirties neišviešino. Juridinio fakto nustatymas reikalingas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą į butą (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo D. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį D. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad M. Š. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. Š., mirusi (duomenys neskelbtini) buvo D. Š., a.k(duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) sutuoktinė ir pareiškėjos A. Š., a.k(duomenys neskelbtini) motina. Pareiškėjos A. Š. tėvų (M. Š. ir D. Š.) santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenimis 1998 m. liepos 22 d. Pirkimo pardavimo sutarties Nr.4-3805 pagrindu yra įregistruota M. Š., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau šis turtas įsigytas santuokoje ir vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, taip pat CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe.
Po savo motinos M. Š. mirties pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto 18-ąjį notaro biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Po tėvo D. Š. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.
Pareiškėjos teigimu, M. Š. po sutuoktinio D. Š. mirties (duomenys neskelbtini) nekilnojamuoju turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), rūpinosi ir jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Tai, jog M. Š., sutuoktinio mirties metu ir po jo mirties rūpinosi butu, patvirtina teismui pateikti įrodymai – duomenys apie tai, kad jo nuolatinė deklaruota gyvenamoji vieta nuo pat buto įsigijimo iki jos mirties buvo adresu (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir CK nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos A. Š. motina M. Š. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinio D. Š., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š., a.k(duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė D. Š., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti M. Š. ir D. Š. dukters – pareiškėjos A. Š. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos A. Š., a.k(duomenys neskelbtini) pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š., a.k(duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio D. Š., a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos A. Š., a.k(duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą