Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Pareiškime nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 24 straipsnio 2 dalį neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesniu kaip ½ dalis įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo ir šis klausimas nebuvo svarstytas eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. M. sudarytose įmonės eilinių visuotinių susirinkimų darbotvarkėse niekada neįtraukė šio klausimo, nors įmonės akcininkams tvirtinti pateikdavo įmonės balansą, kuriame apskaitoma skola tiekėjui – Vokietijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kuriam pritarus, būtų pagrindas skelbti įmonės bankrotą. Esant dabartinei įmonės finansinei situacijai, įmonės vadovas įstatymu yra įpareigotas sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, nes įmonės finansinė padėtis nesikeičia, įmonės nuosavas kapitalas jau kurį laiką yra mažesnis kaip ½ dalis įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą už įmonės finansinę atskaitomybės atitikimą šio įstatymo reikalavimams yra atsakingas įmonės vadovas.

Pareiškime taip pat nurodoma, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas aiškiai suvokia, kad sušaukus neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl įmonės bankroto paskelbimo, pritarus sprendimui skelbti įmonės bankrotą, atsirastų pagrindas apie tai informuoti visus įmonės kreditorius. Be to, įmonės metinį finansinių ataskaitų rinkinį turėtų pasirašyti įmonės buhalterinę apskaitą tvarkantis finansininkas, kuris šiuo metu įmonės vadovo pateikiamo balanso nepasirašo. Įmonės finansinių ataskaitų rinkinys yra nepatvirtintas nuo 2018 m., nėra patvirtinti ir vėlesnių metų finansinių ataskaitų rinkiniai. Nėra praleisti ANK 39 straipsnyje įtvirtinti administracinių nuobaudų skyrimo terminai. Pareiškėjui apie įmonės vadovo daromą administracinį nusižengimą tapo žinoma įmonės vadovui pateikus 2020 m. kovo 20 d. pranešimą Nr. 11 apie šaukiamą eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, prie kurio buvo pateiktas tvirtinimui įmonės vadovo parengtas bendrovės 2019 m. balansas ir kitos finansinės ataskaitos, jų pristatymas. Susipažinus su pateiktomis finansinėmis ataskaitomis Pareiškėjui tapo žinoma, kad bendrovės nuosavas kapitalas yra tapęs mažesniu kaip ½ dalis įmonės įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo, tačiau šis klausimas nebuvo įtrauktas svarstyti eiliniame visuotiniame įmonės akcininkų susirinkime.

Pareiškime pažymima, kad neįvykus eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, įmonės vadovas daugiau jo nebešaukė. Įmonės vadovas A. M. žino Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad įmonės finansines ataskaitas, metinį pranešimą ir atskirą socialinės atskaitomybės ataskaitą pasirašo ir įmonės buhalterinę apskaitą tvarkantis finansininkas, kuris to daryti dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų nesutinka dėl Pareiškėjui nežinomų priežasčių. Jis (V. S.), kaip įmonės akcininkas, bandė pats sušaukti neeilinį akcininkų susirinkimą dar 2018 m., siūlė tvirtinti jo siūlomą susirinkimo darbotvarkę, tačiau jo siūlymus blokavo kita įmonės akcininkė, įmonės vadovo sutuoktinė E. M., todėl susirinkimas neįvyko. Įmonės vadovui A. M. turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už akcininkų susirinkimo nesušaukimą nustatytu laiku, kai pagal ABĮ 24 straipsnio 2 dalį A. M., kaip įmonės vadovas, yra įpareigotas sušaukti neeilinį akcininkų susirinkimą ir spręsti dėl įmonės tolimesnės finansinės ūkinės veiklos arba bankroto procedūros paskelbimo. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymas) 6 straipsnį juridinio asmens vadovas, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Inicijuodamas nemokumo procesą juridinio asmens vadovas turi pareigą apie tai pranešti kreditoriams (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 8 straipsnis), tačiau įmonės vadovui A. M. yra nenaudinga pranešti jo nurodomiems kreditoriams, todėl jis ir nešaukia neeilinio akcininkų susirinkimo.

Atsisakytina pradėti administracinio nusižengimo teiseną, o pareiškimas ir jo priedai grąžintini pareiškimą padavusiam asmeniui.

ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimo nustatytu laiku. ANK 590 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko pareiškimą. Šiuo atveju administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti.

Pagal minėtą teisinį reguliavimą Pareiškėjo pareiškimui keliami tokie patys reikalavimai, kokie keliami administracinio nusižengimo protokolo turiniui. Administracinio nusižengimo protokolas ir pareiškimas (tais atvejais, kai administracinio nusižengimo protokolas nesurašomas) yra itin svarbūs procesiniai dokumentai, kuriuose formuluojamas kaltinimas konkrečiam asmeniui administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Tiek administracinio nusižengimo protokolu, tiek pareiškimu (tais atvejais, kai administracinio nusižengimo protokolas nesurašomas) apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Be viso to, tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek pareiškimas (tais atvejais, kai administracinio nusižengimo protokolas nesurašomas) surašomi tam, kad būtų tinkamai realizuojamos atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės – teisė į gynybą (kad asmuo žinotų, kuo konkrečiai jis yra kaltinimas, kokia jo veika galėjo pasireikšti jam inkriminuojamas administracinis nusižengimas ir galėtų tinkamai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo), teisė į teisingą procesą ir kt. Pažymėtina, jog kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai, pareiškime, kaip ir administracinio nusižengimo protokole, turi būti tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos ne tik tinkamam inkriminuojamo pažeidimo išnagrinėjimui ir reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui bei jų teisiniam įvertinimui, bet ir traukiamo asmens teisių, tarp jų ir teisės į pilnavertę gynybą užtikrinimui (Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-336-116/2015).

Vadovaujantis ANK 627 straipsnio 1 dalimi, rengdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas taip pat išsprendžia, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o tais atvejais, kai protokolas nesurašomas – ar tinkamai surašytas pareiškimas. Pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo protokole, be kitų reikalavimų, turi būti nurodyti duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt.); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo.

Susipažinus su V. S. pareiškimu, teismas sprendžia, jog jis neatitinka visų tokios rūšies procesiniam dokumentui keliamų būtinų reikalavimų.

Antra, iš pareiškimo turinio matyti, kad juo prašoma įmonės vadovą atsakomybėn patraukti pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už neeilinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą, kai įmonės metinėje finansinėje ataskaitoje už 2019 m. apskaitomos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavas kapitalas yra mažesnis kaip ½ dalis įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo. Ši teisės norma yra blanketinė, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose. Kvalifikuojant nusižengimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo gali būti pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus. Šiuo konkrečiu atveju Pareiškėjas pareiškime nurodo tam tikras aplinkybes, kad pagal ABĮ 24 straipsnio 2 dalį neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesniu kaip ½ dalis įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo ir šis klausimas nebuvo svarstytas eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Pareiškėjo teigimu, įmonės vadovas įstatymu yra įpareigotas sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, nes įmonės finansinė padėtis nesikeičia, įmonės nuosavas kapitalas jau kurį laiką yra mažesnis kaip ½ dalis įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo. Pareiškėjui apie įmonės vadovo daromą administracinį nusižengimą tapo žinoma įmonės vadovui pateikus 2020 m. kovo 20 d. pranešimą apie šaukiamą eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, prie kurio buvo pateiktas tvirtinimui įmonės vadovo parengtas bendrovės 2019 m. balansas ir kitos finansinės ataskaitos, jų pristatymas. Susipažinus su šiomis ataskaitomis Pareiškėjui tapo žinoma, kad bendrovės nuosavas kapitalas yra tapęs mažesniu kaip ½ dalis įmonės įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo, tačiau šis klausimas nebuvo įtrauktas svarstyti eiliniame visuotiniame įmonės akcininkų susirinkime.