- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-27
- Bylos Nr.
- e2S-666-894/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05399-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- N. P., J. R., K. K.
veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties bei 2025 m. sausio 3 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovams N. P., J. R., K. K. dėl gyvenamojo namo rūsio patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. P. (toliau – ieškovė) ieškiniu atsakovams N. P., J. R., K. K. (toliau – atsakovai) prašė nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rūsio patalpomis tvarką: ieškovė naudosis rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais R-8 (12,07 kv. m) ir R-5 (1,82 kv. m); ieškovė bendrai su atsakovais naudosis rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais R-1 (7,79 kv. m), R-2 (9,47 kv. m), R-3 (7,22 kv. m) ir R-4 (3,25 kv. m); prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Į 2024 m. gruodžio 19 d. paskirtą teismo posėdį ieškovė, jos atstovai S. P. bei advokatas R. K. neatvyko, duomenų apie jų neatvykimo priežastis ieškovė ir jos atstovai nepateikė. Byloje negauta ieškovės ir/ar jos atstovų prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.
3. Atsakovės J. R. atstovas neprašė priimti sprendimo už akių, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
4. Atsakovo N. P. atstovė ir atsakovas K. K. bei jo atstovai iš esmės sutiko su prašymu palikti ieškinį nenagrinėtą, prašė priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą; priteisė iš ieškovės atsakovui N. P. 720,96 Eur, atsakovei J. R. 605 Eur, atsakovui K. K. 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė ir jos atstovai apie 2024 m. gruodžio 19 d. teismo posėdį informuoti tinkamai. Ieškovė ir jos atstovai neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant taip pat nepateikė. Atsakovai priimti sprendimo už akių neprašė, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu ir atsakovams iš ieškovės priteisė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 3 d. papildoma nutartimi priteisė iš ieškovės valstybei 23,79 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.
8. Teismas nustatė, kad 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi nebuvo paskirstytos byloje susidariusios 23,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, todėl sprendė, kad yra pagrindas priimti papildomą procesinį sprendimą dėl susidariusių išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išieškojimo iš ieškovės atsakingos dėl minėtų išlaidų susidarymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskirajame skunde ieškovė prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį ir 2025 m. sausio 3 d. papildomą nutartį. Atskirajame skunde ieškovė nurodė, kad ieškovės advokatas į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, nes 2024 m. gruodžio 19 d. – 23 d., 2024 m. gruodžio 28 d. - 30 d. bei 2025 m. sausio 2 d. - 6 d. sirgo. Gydymas susijęs su dantų implantacijos operacija, be to, per šį laikotarpį buvo daug nedarbo dienų - Kalėdos ir Naujieji metai. Nurodė, kad ginčas tarp šalių nėra išspręstas ir naujos bylos užvedimas tik padidintų bylos nagrinėjimo teisines sąnaudas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas N. P. prašė atskirojo skundo netenkinti, priteisti iš ieškovės 199,65 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Ieškovės atstovo dokumentai, neva pateisinantys neatvykimą į 2024 m. gruodžio 19 d. teismo posėdį, pateikti tik 2025 m. sausio 10 d. Toks elgesys rodo, kad ieškovės atstovas procese nesielgė rūpestingai.
2.2. Ieškovės atstovo 2024 m. gruodžio 19 d. vizitas į odontologinę kliniką turėjo būti suplanuotas iš anksto, apie apsilankymą pas odontologą ieškovės atstovas žinojo, todėl galėjo iš anksto informuoti teismą, kad į paskirtą posėdį atvykti negalės. 2024 m. gruodžio 19 d. įvykis nebuvo netikėtas ir neplanuotas, dėl kurio nebuvo galima dalyvauti teismo posėdyje ar nebuvo galima apie tai pranešti iš anksto, kad paskirtą teismo posėdį būtų galima atidėti.
2.3. Teismas turėjo pagrindą taikyti CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas ir ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą.
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas K. K. dėl atskirojo skundo ir dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties bei 2025 m. sausio 3 d. papildomos nutarties prašė spręsti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas nurodė tokius argumentus:
Motyvuojamoji dalis
3.1. Ieškovės advokato atskirame skunde nurodyti argumentai dėl nedalyvavimo 2024 m,. gruodžio 19 d. teismo posėdyje yra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Ieškovės atstovas planavo dalyvauti 2024 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje.
3.2. Dėl staiga pablogėjusios sveikatos būklės ieškovės advokatas nepajėgė pateikti duomenų apie jo neatvykimo priežastis teismui ir pačiai ieškovei.
3.3. Tai, kad pats teismas pripažino svarbiomis aplinkybėmis ir atnaujino ieškovei praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, patvirtina, jog 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis ir 2025 m. sausio 3 d. papildoma nutartis priimtos skubotai. Visos proceso šalys nagrinėjamoje byloje siekia teisminės mediacijos būdu užbaigti bylą taikos sutartimi.
3.4. Ieškovės advokatas domėjosi bylos eiga, teikė prašymus dėl teisminės mediacijos su, kuria sutiko visos proceso šalys. Byloje nenustatyta, kad advokatas būtų nesąžiningas ar piktnaudžiautų jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, ar būtų kenkęs greitam bylos išnagrinėjimui.
12. Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovė J. R. nepateikė.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų ir ieškovo atsikirtimų į atsiliepimą į atskirąjį skundą
14. Ieškovės atstovas advokatas R. K. apeliacinės instancijos teismui pateikė medicinines pažymas (reg. Nr. DOK-2543) ir atsikirtimus į atsakovo N. P. atsiliepimą į atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-6484). Kartu su atskiruoju skundu yra pateikta medicininė pažyma ir 2024 m. lapkričio 28 d. skundas dėl antstolio veiksmų (reg. Nr. DOK-2265).
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).
16. Ieškovės atstovo medicininės pažymos, kuriomis įrodinėjamos jo neatvykimo į 2024 m. gruodžio 19 d. teismo posėdį priežastys, priimamos, kadangi jos negalėjo būti pateiktos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, minėtų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Papildomi įrodymai vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais tiek, kiek tai yra reikalinga tinkamai skundžiamos nutarties dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu teisėtumo ir pagrįstumo klausimui išspręsti. 2024 m. lapkričio 28 d. skundas dėl antstolio veiksmų nėra susijęs su nagrinėjama byla, todėl šį procesinį dokumentą priimti atsisakytina.
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį apeliacinį (atskirąjį) skundą bei atsiliepimą į jį, ir kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-442-450/2024). Kadangi CPK normos, kaip išdėstyta pirmiau, nenumato atsiliepimo į atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikimo galimybės, todėl ieškovės atstovo ir atsikirtimus į atsakovo N. P. atsiliepimą į atskirąjį skundą atsisakoma priimti.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
18. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 246 straipsnio 1 dalies, 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatytais pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. CPK 246 straipsnio, reglamentuojančio neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis; neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes; kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių; kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
20. Aiškindamas CPK 246 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019, 22, 23 punktai).
21. Byloje nėra ginčo, kad apie 2024 m. gruodžio 19 d. teismo posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai, į 2024 m. gruodžio 19 d. teismo posėdį ieškovė ir jos atstovai neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios dokumentų, pateisinančių ieškovės ar jos atstovų neatvykimą teismui nepateikta, ieškovės ir/ar jos atstovų prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant nepateikta. Atsakovai prašymų priimti sprendimą už akių nepateikė. 2024 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje dalyvavusieji atsakovės J. R. atstovas advokatas A. J. priimti sprendimo už akių neprašė, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, o atsakovo N. P. atstovė advokatė E. A., atsakovas K. K. sutiko su atsakovės J. R. atstovo prašymu. Ieškovės atstovo advokato R. K. neatvykimą pateisiantys dokumentai pateikti 2025 m. sausio 10 d. su atskiruoju skundu (reg. Nr. DOK-2265).
22. Taigi, formaliai vertinant susiklosčiusią situaciją, kai nei ieškovė, nei jos atstovai paskirtu laiku į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, neteikė dokumentų patvirtinančių neatvykimo priežastis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnis 1 dalis 5 punktas).
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad ieškovei naujos bylos užvedimas nėra tikslingas dėl bylos nagrinėjimo teisinių sąnaudų didinimo. Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu gali nepagrįstai pailgėti konkretaus ginčo išnagrinėjimo trukmė, nes ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, kas nebūtų suderinama su proceso ekonomiškumu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1931/2014; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-29-183/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015).
24. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir / ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018 ir kt.).
25. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010). Todėl teismas, spręsdamas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, net ir esant konkrečiam CPK įtvirtintam šio instituto taikymo atvejui, visuomet turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad CPK 246 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga palikti ieškinį nenagrinėtą šioje teisės normoje nurodytu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-469/2021).
26. Bylos duomenys patvirtina, byla pagal ieškovės ieškinį yra iškelta 2024 m. rugpjūčio 19 d., byloje yra gauti atsakovų atsiliepimai į ieškinį, šalių ginčą buvo bandoma išspręsti taikiai teisminės mediacijos būdu, 2024 m. lapkričio 12 d. paskirtas byloje teismo posėdis, kuris dėl teisminės mediacijos perkeltas į 2024 m. gruodžio 19 d., teisminė mediacija neįvyko dėl per nurodytą terminą neatsiliepus į siūlymą medijuoti nurodytiems teismo mediatoriams. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad ieškovė ar jos atstovai sąmoningai vilkintų bylos nagrinėjimą, būtų praradę suinteresuotumą nagrinėjama byla. Šiuo atveju negalima konstatuoti, kad neatvykdamas į vieną iš posėdžių, ieškovės atstovas siekė vilkinti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją, be to, galimybė bylą baigti taikiai yra išlikusi, nes tam yra šalių pritarimas, o teisminė mediacija neįvyko ne dėl šalių kaltės.
27. Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama nutartimi prioriteto suteikimas formaliems aspektams ir neigiamų procesinių padarinių ieškovei taikymas, paliekant jos ieškinį nenagrinėtą, nagrinėjamu atveju neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis).
28. Atsižvelgiant į išdėstytą, dėl netinkamo nurodytų procesinės teisės normų taikymo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis panaikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
29. Panaikinus Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį, kuria išspręstas ieškinio palikimo nenagrinėtu ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, panaikinama ir paminėtos nutarties sudėtine dalimi esanti skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. papildoma nutartis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimas.
30. Kiti argumentai bei atsikirtimai išdėstyti atskirajame skunde bei atsiliepimuose į atskirąjį skundą neturi reikšmės sprendžiant skundžiamų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas N. P. prašė priteisti iš ieškovės 199,65 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas K. K. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
32. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas, todėl atsižvelgiant į tai, kad abi skundžiamos nutartys panaikinamos ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymas, šioje proceso stadijoje nesprendžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį ir 2025 m. sausio 3 d. papildomą nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.