Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-208-560/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-20
Bylos Nr.: e2A-208-560/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01422-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Jūra Marija Strumskienė
Atsakovas: L. S., K. S., R. K., A. K.
Ieškovas: I. V., P. V.
Trečiasis asmuo: J. M., Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centras, R. K., A. K.

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-208-560/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01422-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.37.; 2.4.2.9.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jūros Marijos Strumskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. S., K. S., R. K. ir A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. V. ir P. V. ieškinį atsakovams R. K., A. K., L. S. ir K. S., tretieji asmenys – J. M., Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir VĮ Registrų centras, išvadą duodanti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl nuosavybės teisių gynimo; atsakovų L. S. ir K. S. priešieškinį ieškovams I. V. ir P. V., tretieji asmenys - R. K., A. K., J. M., Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centras, išvadą duodanti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl nuosavybės teisių pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę prašė įpareigoti atsakovus netrukdyti valdyti ieškovams priklausančią ¼ dalį vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pašalinant bet kokias kliūtis ieškovams patekti į šių tinklų sudėtinę dalį – vandens gręžinio šulinį.

2. Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės I. V. ir atsakovų L. S., K. S. ir R. K. 2016-08-05 buvo sudaryta žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo ir naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartis, pagal kurią ieškovė I. V. įsigijo 183/1000 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat tarp tų pačių šalių 2016-08-08 buvo sudaryta Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis tam, kad ant minėto žemės sklypo būtų pastatytas vienas dvibutis gyvenamasis namas ir pagalbiniai statiniai / tinklai (vandentiekio ir nuotekų tinklai) pagal UAB „Makgroup“ parengtą projektą Nr. MAK01151020, kurio pagrindu atsakovei R. K. 2016-07-11 buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Jungtinės veiklos sutarties 2.5.1 punkte buvo nustatyta, kad ieškovės I. V. įnašas į bendrą veiklą, t. y. į vieno dvibučio gyvenamojo namo ir pagalbinių statinių / tinklų (vandentiekio ir nuotekų tinklų) pastatymo darbų finansavimą, – iki 45 000 Eur. Ieškovė už minėtų statinių statybą atsakovams jau yra sumokėjusi daugiau nei 45 000 Eur. Atsakovei R. K. 2017-07-14 buvo padarytas 5 000 Eur tikslinis pavedimas, mokėjimo pavedime nurodant „už vandenį, nuotekas ir galinio kiemo sutvarkymą“. Ieškovai 2017-06-09 VĮ Registrų centre įregistravo nuosavybės teises į butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

3. Ieškovams vanduo buvo įjungtas apie 2017 m. lapkričio mėnesį. 2018-01-11 atvykę į kotedžą ieškovai pastebėjo, jog iš krano nebėga vanduo. Nuėjus pažiūrėti iki vandens gręžinio (šulinio), kuris yra atsakovų naudojamoje sklypo dalyje, buvo pastebėta, kad ant vandens šulinio yra uždėta spyna, kurios anksčiau ant šulinio nebuvo. Vandenį ieškovų šeimai tyčia atjungė A. K., užsukdamas ieškovų vandens vamzdžio sklendę pačiame šulinyje bei uždėdamas spyną ant vandens gręžinio šulinio. Visi vandens prietaisai, esantys šulinyje, yra valdomi nuo atsakovų K. elektros skaitiklio, o pats vandens gręžinio šulinys yra atsakovų S. naudojamoje žemės sklypo dalyje. Atsakovai tokiais savo veiksmais tikslingai ir sąmoningai siekia pakenkti ieškovų šeimai. Ieškovė I. V. 2018-05-11 VĮ Registrų centre įregistravo nuosavybės teises į ¼ dalį vandentiekio tinklų, taigi, jie yra šių tinklų bendrasavininkiai ir turi teisę savo teises ginti negatoriniu ieškiniu. Ieškovams vanduo į butą yra tiekiamas per vamzdyną, kuris išeina iš vandens gręžinio šulinio, įrengto atsakovų S. naudojamoje žemės sklypo dalyje. Minėtame gręžinio šulinyje yra vienas vandens įvadas nuo kurio yra keturi išsišakojimai keturiems butams. Šulinyje kiekviename vamzdžio išsišakojime yra įrengti atskiri vandens skaitikliai su sklendėmis.

Atsiliepimas

4. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai klaidina teismą, jog jie yra su atsakovais atsiskaitę visiškai ir netgi permokėję. Iš viso už gyvenamojo namo statybą ieškovai sumokėjo atsakovams 29 000 Eur. Jungtinės veiklos sutartimi nebuvo susitarta, jog gręžinys ir nuotekų tinklai bus įrengti neatlygintinai. Nors faktiškai ieškovai įsipareigojo už žemės sklypą sumokėti 15 000 Eur, o už gyvenamojo namo statybą – 60 000 Eur, iš viso 75 000 Eur, Jungtinės veiklos sutartyje gyvenamojo namo statybos kaina buvo nurodyta mažesnė 15 000 Eur. Atsakovai pasitikėdami ieškovų sąžiningumu tam neprieštaravo. Vandentiekio tinklus (gręžinį) ir nuotekas įrengė atsakovai S., tad jie ir yra teisėti savininkai. Šalims nesusitarus dėl atsiskaitymo už vandentiekio tinklus (gręžinį) ir nuotekas, ieškovai neįgijo nei nuosavybės, nei kitų daiktinių teisių į juos. Ieškovai neįrodė, jog jie yra teisėti vandentiekio tinklų savininkai. Ieškovai gali tik ateityje įgyti nuosavybės teisę į vandentiekio tinklus, tačiau tik visiškai atsiskaitę su atsakovais, ir tik esant papildomam rašytiniam susitarimui dėl nuosavybės teisės įgijimo į vandentiekio tinklus.

Šalies argumentai

5. Atsakovai L. S. ir K. S. pateikė teismui priešieškinį (patikslintą), kuriuo prašė:

4.1 pripažinti, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre vandentiekio tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkais yra L. S. ir K. S. bei pripažinti Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2018-05-11 įrašą Nr. 4.1, kuriuo I. V. įregistruota ¼ dalies vandentiekio tinklų, aprašytų 2.3 punkte, savininke, negaliojančiu;

4.2 tenkinus pirmą reikalavimą, tenkinti išvestinius reikalavimus, t. y. gręžinio pase Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti 2018-05-09 įrašą apie tai, kad I. V. yra gręžinio savininkė; pripažinti negaliojančią 2018-05-09 deklaraciją apie statinio (vandentiekio tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1;

4.3 priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

6. Priešieškinyje atsakovai iš esmės nurodė motyvus, kurie pateikti atsiliepime į ieškovų ieškinį. Papildomai nurodė, kad atsakovė L. S. 2016-08-09 sudarė su UAB „Hidro statyba“ prekės, darbo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. HS20160628, pagal kurią UAB „Hidro statybos“ atsakovams S. nuosavybės teise priklausančiame sklype, t. y. toje žemės sklypo dalyje, kuri priskirta naudotis atsakovams S., įrengė vandens gręžinį, taip pat biologinius nuotekų valymo tinklus. Atsakovų S. vardu buvo išduotas gręžinio pasas Nr. 62975 ir Lietuvos geologijos tarnybos įregistruotas Žemės gelmių registre. Teigia, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre 2018-05-11 buvo įregistruoti vandentiekio tinklai, įregistravimo pagrindas – 2018-05-09 deklaracija apie statybos užbaigimą ir Jungtinės veiklos sutartis; šių vandentiekio tinklų, t. y. jo ¼ dalies, savininke nurodyta I. V.. S. nėra sudarę jokios sutarties ir nėra perleidę nuosavybės teisių (ar jų dalies) ieškovei I. V.. I. V. atlikti veiksmai, kurių rezultatas – nuosavybės teisės registracija į ¼ dalį vandentiekio tinklų, - yra neteisėti, pažeidžia atsakovų, kaip savininkų, teises. Jungtinės veiklos sutarties 3.3.6.5 punktu šalys susitarė, jog, jei pagalbiniai statiniai / tinklai (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai) bus registruojami registre kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, jie bus registruojami ¼ nuosavybės teisės dalimi kiekvieno iš partnerių vardu. Jungtinės veiklos sutartimi nebuvo susitarta, jog vandentiekio ir nuotekų tinklai (tame tarpe ir gręžinys) bus įrengti neatlygintinai. Tik atsakovai S. ir R. K. turėjo teisę pagrindu atlikti bet kokius su pastato statyba ir registracija susijusius veiksmus. I. V. vienašališkai, nesant visų partnerių susitarimo bei viršydama jai suteiktus įgaliojimus, nesąžiningai įregistravo nuosavybės teisę į vandentiekio tinklus, kurių ji nuosavybės teise neturėjo ir šiuo metu neturi. Ieškovės I. V. veiksmai laikytini vienašaliai sandoriais, kurie pripažintini negaliojančiais remiantis CK 1.80 ir 1.92 straipsniais. Gręžinio pase įrašas apie tai, jog I. V. yra gręžinio Nr. 62975 savininkė yra neteisėtas, kadangi jis atliktas I. V. nepateikus dokumentų, patvirtinančių, kad gręžinio savininkai, įregistruoti registre (S.), perleido jai nuosavybės teisę į ¼ dalį vandentiekio tinklų, tame tarpe ir gręžinį, nėra jokio perleidimo ar nuosavybės teises perdavimo akto, nėra jokio savininkų patvirtinimo, jog jie sutinka, kad bendrasavininkiu būtų įregistruota I. V.. 2018-05-09 deklaracija apie statybos (vandentiekio tinklų) užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 turi būti pripažinta neteisėta ir negaliojančia.

7. Ieškovai I. V. ir P. V. pateiktame atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovai iškraipo faktines ginčo aplinkybes bei šalių sudarytų susitarimų turinį, taip pat reikalavimus grindžia neteisingai taikomomis CK normomis. Šalys aiškiai ir galutinai susitarė dėl įnašų į jungtinę veiklą dydžių, ieškovai už tinkamai pastatytus ir įregistruotus statinius įsipareigojo sumokėti būtent tiek, kiek ir buvo nurodyta Jungtinės veiklos sutartyje. Atsakovai teigdami, kad ieškovų įnašai turėjo būti didesni, neginčija Jungtinės veiklos sutarties, neprašo jos pakeisti, taip pat neprašo priteisti tariamo įsiskolinimo. Jungtinės veiklos sutarties vykdymo eigoje tarp šalių dėl statybos darbų kilo daug įvairių nesutarimų, kuriuos atsakovai nusprendė išspręsti ne teisėtomis priemonėmis, o užsukant vandenį. Atsakovai negali būti pripažinti ginčo statinių vieninteliais savininkais, kadangi šie statiniai buvo sukurti kaip jungtinės veiklos rezultatas. Jungtinės veiklos sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai yra numatyta ne tik tai, kad tinklai bus statomi šalių bendrai, bet ir nustatytos kiekvieno iš partnerių nuosavybės proporcijos. Pareiga tinkamai pasirūpinti projektine dokumentacija ir visais statybos darbais teko būtent atsakovams, o ne ieškovams.

8. Atsakovai, prašydami pripažinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įrašus negaliojančiais, t. y. iš principo ginčydami ieškovų nuosavybės teisę, neginčija pagrindų, kuriais remiantis buvo įregistruotos ieškovų nuosavybės teisės į ginčo pagalbinius statinius. Atsakovai neginčija ir trečiojo asmens J. M. vardu atliktos teisinės registracijos į ginčo statinius. Dėl išvestinių reikalavimų panaikinti gręžinio pase įrašą ir deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą nurodė, kad šie dokumentai negali būti naikinami, kadangi tai nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Jeigu atsakovai mano, kad Lietuvos geologijos tarnyba neteisėtai atliko gręžinio paso pakeitimus, jie viešojo administravimo subjekto veiksmus turėtų skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, kad atsakovų nuoroda į Jungtinės veiklos sutarties 3.1.3 punktą, neva patvirtinantį, jog tik jiems suteikta teisė registruoti pastatą ir pagalbinius statinius registre yra nepagrįsta, kadangi minėtas punktas numato atsakovų teisę esant poreikiui atlikti nebaigto statyti pastato įregistravimą.

Atsiliepimas

9. Trečiasis asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba), pateiktame atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad gręžinys Nr. 62975 Žemės gelmių registre registruotas gręžinio paso pagrindu; gręžinio pase savininkais buvo nurodyti L. S. ir K. S.. Prie gręžinio paso nuosavybę patvirtinančių dokumentų pridėti nereikia. Tarnyba 2018-05-03 gavo I. V. prašymą ją įregistruoti minėto gręžinio savininke. Su prašymu buvo pateikta 2016-08-05 pirkimo – pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis bei 2016-08-08 jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Tad Tarnyba, atsižvelgdama į pateiktus dokumentus ir vadovaudamasi teisės aktais, Žemės gelmių registro Gręžinių dalyje 2018-05-09 įrašė duomenis apie gręžinio Nr. 62975 savininką I. V.. Tarnyba 2018-07-26 raštu Nr. (2)-1.7-3627, nurodė, kad ji netenkina prašymo panaikinti Žemės gelmių registre minėto gręžinio savininkės I. V. registraciją. Šis raštas per 1 mėnesį nuo jo gavimo galėjo būti skundžiamas administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau šio rašto atsakovai neskundė, tai reiškia, kad jie sutiko su Tarnybos priimtu sprendimu. Tik civilinio proceso metu išsprendus ginčą dėl gręžinio nuosavybės, gali būti priimami sprendimai, susiję su gręžinio nuosavybės registravimu valstybės registre.

10. Trečiasis asmuo J. M. pateiktame atsiliepime į priešieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji, ieškovai V. ir atsakovai K. bei S. įgijo nuosavybės teisę į vandentiekio tinklus, kurie buvo naujai pastatyti (pagaminti) 2016-08-08 Jungtinės veiklos sutarties 1.1 punkto pagrindu. Tad jie visi kartu, būdami jungtinės veiklos sutarties šalimis, yra tinklų bendraturčiai, juos nuosavybės teise valdantys jungtinės veiklos sutartyje nustatytomis proporcijomis. Pagal jungtinės veiklos sutarties nuostatas šalims susitarus bendromis jėgomis statyti pagalbinius statinius / tinklus (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus), yra akivaizdu, kad ginčo statiniai buvo statomi visų partnerių bendrai. Atsakovai S. ir K. jungtinės veiklos sutartį vykdė netinkamai, ne kartą pažeidė tiek sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tiek įstatyme numatytas partnerių pareigas. Statybų eigoje atsakovų (pirmo ir antro partnerio) ne vieną kartą buvo prašoma pateikti ataskaitą apie statybos darbų eigą, partnerių panaudotas lėšas, visus su pastato statyba susijusius dokumentus, tame tarpe vandens tinklų įrengimo bei gręžinio dokumentus, ir kt., tačiau atsakovai iki pat šiol tų dokumentų nėra pateikę. Taip pat statybų eigoje buvo daug problemų su vandens pajungimu, vanduo buvo pajungtas po ilgų derybų, pykčių ir ginčų. Nors su atsakovais buvo tinkamai atsiskaityta dar iki 2017-01-26, tačiau atsakovai nuolat nepagrįstai reikalavo vėl ir vėl mokėti pinigus už įvairius statybos darbus, tame tarpe ir už vandens įjungimą. Atsakovai vandens (ne) įjungimą naudojo kaip įrankį nepagrįstai „terorizuoti“ ir reikalauti pinigų. Atsakovai yra nesąžiningi statytojai, kurie kėsinasi vandentiekio tinklus užvaldyti nesąžiningu būdu, klaidinant teismą.

11. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas) savo kompetencijos ribose pateikė išvadą dėl ginčo. Išvadoje nurodyta, kad 2018-10-25 buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje ir surašytas aktas, kuriame nustatyta, kad statybos darbai patikrinimo metu nevykdomi, gręžinio vieta atitinka projekto sprendinius, gręžinio dangtis neužrakintas, šulinio viduje sumontuota automatinė valdymo įranga, talpa, keturi vandens skaitikliai, keturi čiaupai iš kurių vienas užsuktas. Tad padaryta išvada, kad nesudėtingas statinys - vandens gręžinys, įrengtas projekte numatytoje vietoje, tačiau nukrypstant nuo projekto sprendinių, t. y. vietoje dviejų įvadų į pastatą padaryti keturi įvadai; šiuos nukrypimus galima ištaisyti atlikus darbus pagal projektą arba nustatyta tvarka atlikus projekto pakeitimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. sprendimu:

12.1 ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė;

12.2 įpareigojo atsakovus netrukdyti ieškovams valdyti (naudoti) jiems (ieškovams) priklausančią ¼ dalį vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pašalinant bet kokias kliūtis ieškovams patekti į šių tinklų sudėtinę dalį – vandens gręžinį (šulinį);

12.3 priteisė ieškovų naudai 1 393,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 348,38 Eur;

12.4 priteisė iš atsakovų 26,55 Eur t. y. iš kiekvieno atsakovo po 6,64 Eur pašto išlaidų valstybei.

13. Teismas nurodė, kad L. S., K. S., R. K. (pardavėjai) ir ieškovė I. V. (pirkėja) bei J. M. (pirkėja), 2016-08-05 sudarė pirkimo – pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, pagal kurią buvo įgytos bendros dalinės nuosavybės teisės į 0.1000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., bei buvo nustatyta naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka. Po šios sutarties sudarymo minėtas žemės sklypas bendrasavininkiams priklauso tokiomis dalimis: R. K. – 315/1000 dalis; K. S. ir L. S. – 319/1000 dalis; P. V. ir I. V. – 183/1000 dalis; J. M. – 183/1000 dalis. L. S. ir K. S. (pirmasis partneris), R. K. (antrasis partneris), J. M. (trečiasis partneris) ir I. V. (ketvirtasis partneris) 2016-08-08 sudarė Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, pagal kurią partneriai įsipareigojo kooperuodami savo turtą ir darbą kartu veikti bendram tikslui – pastatyti partneriams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), vieną dvibutį gyvenamąjį namą ir pagalbinius statinius / tinklus (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus), pagal UAB „Makgroup“ parengtą projektą Nr. MAK01151020, kurio pagrindu antrojo partnerio – R. K., vardu 2016-07-11 išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-08-160711-00150. VĮ Registrų centre yra registruoti vandentiekio tinklai – vandentiekio tinklas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Į šiuos tinklus šiuo metu yra įregistruotos nuosavybės teisės: J. M. į ¼ dalį šių tinklų; I. V. taip pat į ¼ dalį šių tinklų. Nuosavybės teisių į šiuos tinklus įregistravimo pagrindas nurodomas – 2016-08-08 Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, taip pat 2018-05-09 Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1; I. V. įrašas galioja nuo 2018-05-11, o J. M. – nuo 2018-07-05.

14. Šalių sudarytoje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties 1.1 punkte numatyta, kad partneriai įsipareigojo kooperuodami savo turtą ir darbą kartu veikti bendram tikslui – pastatyti partneriams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype vieną dvibutį gyvenamąjį namą ir pagalbinius statinius / tinklus (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus), pagal UAB „Makgroup“ parengtą projektą Nr. MAK01151020. Partnerių įnašai numatyti Jungtinės veiklos sutarties 2 punkte. Jungtinės veiklos sutarties 3.3.6 punkte nustatyta, kad partneriai įsipareigoja, užbaigus Pastato statybą, tame tarpe pagalbinius statinius / tinklus (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus), teisiškai įregistruoti pripažintą tinkamu naudoti Pastatą, taip pat esant reikalui teisiškai įregistruoti Pastato nebaigtą statybą tokiomis dalimis: visų partnerių vardu – nuosavybės teisę į pagalbinius statinius / tinklus (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus), t. y. kiekvieno iš partnerių vardu į ¼ dalį minėtų pagalbinių statinių / tinklų (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų) (tuo atveju, jei šiame sutarties punkte nurodyti pagalbiniai statiniai / tinklai (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai) bus registruojami viešame registre kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai) (3.3.6.5 punktas). Teismas sprendė, kad jungtinės veiklos metu gautas (pagamintas) daiktas (šiuo konkrečiu ginčo atveju įrengti vandentiekio tinklai) yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, t. y. kiekvienam partneriui priklauso po ¼ dalį. Nėra absoliučiai jokio pagrindo išvadai, kad partneriai jungtinės veiklos sutartyje buvo susitarę kaip nors kitaip dėl jungtinės veiklos metu gauto (pagaminto) daikto – vandentiekio tinklų, nuosavybės teisių. Du partneriai, t. y. I. V. ir J. M. savo nuosavybės teises (t. y. atitinkamai į ¼ dalį vandentiekio tinklo) jau yra įregistravusios VĮ Registrų centre.

15. Atsakovai teigia, kad ieškovai nėra statytojai, nes statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas R. K. vardu, tad ieškovai negalėjo įgyti nuosavybės teisių į minėtą vandentiekio tinklą. Teismas tokius teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Pagal jungtinės veiklos (partnerystės) teisės normas, taip pat pagal šalių sudarytą jungtinės veiklos sutartį jungtinės veiklos metu gautas (pagamintas) daiktas yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, o ne kurio nors vieno. Tai, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas tik vieno partnerio vardu - iš esmės neturi jokios reikšmės dėl jungtinės veiklos metu įrengto vandentiekio tinklo nuosavybės teisių. Teismas pažymėjo, kad jungtinės veiklos sutartyje nėra nuostatų apie šalių ketinimus ateityje spręsti dėl pagalbinių statinių statybos ir įregistravimo. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad parneriai buvo susitarę, jog nuosavybės teisės ieškovams į ginčo vandentiekio tinklą, jo dalį, bus perduota tik tada, kai bus pilnai atsiskaityta už statybos darbus, tokios nuostatos jungtinės veiklos sutartyje nėra. Atsakovo naudojamas neatsiskaitymo už statybos darbus argumentas yra nesąžiningas. Atsakovai šį argumentą naudoja prieš ieškovus, siekdami pateisinti savo neteisėtus veiksmus dėl vandens tiekimo nutraukimo (užsukimo) į ieškovų butą. Toks atsakovų elgesys yra nesąžiningas, pažeidžiantis ieškovų teises, iš esmės tai yra piktnaudžiavimas savo teisėmis, kurios apskritai gali būti atsisakytos ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymėjo, kad partneriams nesutariant dėl mokėjimų, ginčas gali būti sprendžiamas tarpusavio derybomis arba pareiškiant ieškinį teisme, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindu pažeisti teisėtus ieškovų interesus. Šioje byloje aplinkybė, ar ieškovai yra pilnai atsiskaitę su atsakovais, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant klausimą dėl vandentiekio tinklų nuosavybės ir trukdymo jais naudotis. Vien ta aplinkybė, jog vandens gręžinio šulinys yra įrengtas toje žemės sklypo dalyje, kuri yra priskirta naudotis atsakovams S., nepaneigia ieškovų nuosavybės teisių į ¼ dalį vandentiekio tinklų. Teismas pažymėjo, kad atsakovų argumentai, susiję su ieškovų negalimumu būti vandentiekio tinklų savininkais, kadangi yra nukrypta nuo projekto, yra nelogiški bei prieštaringi, kadangi atsakovai abejodami, ar ieškovai gali įgyti nuosavybės teises į tokį statinį (kai nežymiai yra nukrypta nuo projekto), patys prašo pripažinti S. nuosavybės teises į šį statinį. Atsakovams L. S. ir K. S. nenuginčijus ieškovės I. V. nuosavybės teisių įgijimo į vandentiekio tinklą pagrindo, negali būti vieninteliams S. pripažintos nuosavybės teisės į minėtą visą vandentiekio tinklą. Teismas sprendė, kad atsakovų priešieškinio reikalavimas pripažinti jiems nuosavybės teises į visą ginčo vandentiekio tinklą, kaip ir reikalavimas panaikinti ieškovės I. V. nuosavybės teisių registraciją VĮ Registrų centre, negali būti tenkinamas. Netenkinus pagrindinio atsakovų priešieškinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinius priešieškinio reikalavimus, kurių tenkinimas atsakovams nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

16. Šalių sudarytoje jungtinės veiklos sutarties 3.3.6.5 punkte buvo numatyta galimybė tinklus registruoti VĮ Registrų centre, jokių specialių sąlygų dėl draudimo tinklus registruoti VĮ Registrų centre nebuvo. Taip pat šioje sutartyje nebuvo jokių ieškovės I. V. teisių ribojimo susijusio su veiksmais, kurie yra būtini, siekiant tinklus įregistruoti VĮ Registrų centre. Teismas sutiko su ieškovų teiginiu, kad atsakovų nuoroda į jungtinės veiklos sutarties 3.1.3 punktą, neva patvirtinantį, jog tik jiems suteikta teisė registruoti pastatą ir pagalbinius statinius registre yra nepagrįsta, nes minėtas sutarties punktas numato atsakovų teisę esant poreikiui atlikti nebaigto pastato įregistravimą. Konstatavus, kad ieškovė I. V. yra įgijusi nuosavybės teises į ¼ dalį vandentiekio tinklą, akivaizdu, jog ji (jos šeimos nariai ir kiti įgalioti asmenys) turi teisę šiuo tinklu, tame tarpe vandens gręžinio šuliniu, naudotis, jį valdyti ir pan. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovai neleidžia ieškovams naudotis jiems priklausančio vandentiekio tinklo sudėtine dalimi – vandens gręžinio šuliniu; t. y. atsakovai yra uždėję rakinamą spyną ant šulinio, užsukę ieškovų vandens vamzdžio sklendę pačiame šulinyje ir pan. Teismas pažymėjo, kad šiuos neteisėtus veiksmus vienokia ar kitokia forma yra atlikę visi atsakovai (A. K. užsuko ieškovams vandenį, t. y. vandens vamzdžio sklendę; A. K. S. leidimu turėjo priėjimą prie jiems priskirtoje naudotis sklypo dalyje esančio vandens gręžinio šulinio, tad jie irgi yra atsakingi už A. K. atliktus veiksmus; visi vandens prietaisai, esantys gręžinio šulinyje, yra valdomi nuo atsakovų R. K. ir A. K. elektros skaitiklio; ir pan.); ši aplinkybė nėra ginčijama. Tad teismas laikė, kad visi atsakovai yra atsakingi už minėtus neteisėtus veiksmus. Teismas pažymėjo, kad šalys turėtų siekti susitarimo dėl patekimo prie vandens gręžinio (šulinio), esančio atsakovams S. priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje. Šalims draugiškai nesusitarus, toks klausimas galėtų būti atskirai nagrinėjamas teisme, pvz., prašant nustatyti servitutą ir pan..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Atsakovai L. S., K. S., R. K. ir A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškovų ieškinį atmesti, o atsakovų priešieškinį tenkinti bei teisingai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

18. Nurodė, kad vandens gręžinys nepriklauso ieškovams. Ieškovai nėra atsiskaitę su atsakovais už gyvenamojo namo statybą. Sumokėję 45 000 Eur sumą ieškovai negalėjo įgyti ir neįgijo nuosavybės teisės į pagalbinius statinius. Jungtinės veiklos sutartimi nebuvo susitarta, jog vandentiekio ir nuotekų tinklai bus įrengti neatlygintinai. Šalys turėjo ateityje susitarti tiek dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo, tiek dėl atsiskaitymo už juos, taip pat dėl to ar šie tinklai bus registruojami kaip pagalbiniai statiniai. Šią aplinkybę patvirtina tai, jog projekte yra tik du skaitikliai ir vandentiekio tinklai nuvesti tik tose dalyse, kurios priklauso atsakovams. Vandentiekio tinklus įrengę S. yra teisėti šio turto savininkai. Iš esmės atsakovai neprieštarauja, jog ¼ vandens grąžinio priklausytų ieškovams, tačiau jie turi už tai sumokėti. Vandens gręžinys yra atsakovams S. priklausančioje žemės sklypo dalyje ir nėra nustatyta jokių servitutų. Taigi ieškovams nereikia servituto, jie gali laisvai patekti, vaikščioti po privatų atsakovų žemės sklypą. Byloje nebuvo sprendžiamas naudojimosi žemės sklypu atlyginimo klausimas. Patekimas prie gręžinio, kuris yra svetimos nuosavybės sklype, galima tik iš anksto suderinus su žemės sklypo savininkais raštiškai. Atsakovai sutinka, kad būtų sudarytas atskiras susitarimas dėl patekimo prie gręžinio. Ieškovai nemoka už vandenį, elektrą, nes visi įrenginiai prijungti prie atsakovų K. elektros skaitiklio. I. V. jokios teisės, susijusios su pastato statyba ir registracija suteiktos nebuvo. Ji, viršydama sutarties įgaliojimus, nesąžiningai įregistravo nuosavybės teisę į vandentiekio tinklus, kurių nuosavybės neturėjo ir neturi šiuo metu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad šiuo atveju yra visiškai nesvarbu ar ieškovai yra sumokėję už vandens gręžinį. Teismas per daug iškėlė ieškovų interesus ir sumenkino atsakovų teises. Atsakovai nenori, kad ieškovai su jais kartu turėtų gręžinį, nes nuolat kils ginčai dėl eksploatacijos, gedimų šalinimo ir pan. Teismas negrąžino permokėto žyminio mokesčio, atsakovams turėjo būti grąžinti 297 Eur permokėto žyminio mokesčio.

19. Ieškovai I. V. ir P. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad jungtinės veiklos sutarties 2 punktu šalys aiškiai ir vienareikšmiškai nustatė įnašų į jungtinę veiklą dydžius, numatant, kad šalys į jungtinę veiklą įneša iki 45 000 Eur. Atsakovų teiginiai apie tai, kad turėjo būti sudaryti kažkokie papildomi susitarimai dėl tinklų įgijimo, kad jie turėjo būti išpirkti, kad turėjo būti mokamos papildomos sumos ir pan., yra akivaizdžiai nepagrįsti, neatitinka sudarytos sutarties turinio, tikrųjų sutarties šalių ketinimų, nes šalys aiškiai ir neabejotinai susitarė, jog įnešdami konkretaus dydžio piniginius įnašus, jungtinės veiklos pagrindu sukurs dvibutį gyvenamąjį namą ir pagalbinius statinius / tinklus, kurie šalims priklausys bendrosios dalinės nuosavybės teise. Vandentiekio įrengimo darbai buvo užsakyti ir vykdomi siekiant įvykdyti jungtinės veiklos sutartį ir sukurti bendrosios, o ne privačios nuosavybės objektą. Šalys sudarydamos jungtinės veiklos sutartį joje iš anksto numatė tiek gyvenamojo namo, tiek ir vandentiekio tinklų dalis, kurios priklausys partneriams. Atsakovai neginčija trečiojo asmens J. M. nuosavybės teisių, nors ji posėdžio metu aiškiai nurodė, kad jokių susitarimų dėl vandentiekio tinklų išpirkimo nebuvo, ji juos įgijo jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Ginčo statiniai buvo statomi ne asmeniškai S., o visų partnerių bendrai. Atsakovai iškraipo šalių sudarytos sutarties turinį, teigdami, jog neva turėjo būti ateityje tariamasi tiek dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo, tiek dėl atsiskaitymo už juos, taip pat dėl to, ar šie tinklai bus registruojami kaip pagalbiniai statiniai. Sutarties priede Nr. 2 nurodyta, kad name kiekvienam partneriui turi būti padarytas vandentiekio įvadas nuo gręžinio, įrengtas vienas gręžinys 4 vartotojams su atskira apskaita, o esant papildomam susitarimui mano viduje išvedžiojami vamzdžiai su aklėmis iki būsimų sanitarinių mazgų. Atsakovai patys tinkamai nepasirūpinę projektinės dokumentacijos pakeitimu, šį argumentą nurodė parengiamojo posėdžio metu kaip pagrindą atmesti ieškinį. Šiuo metu projektas yra pakeistas, jis teikiamas į bylą.

20. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad sprendimo priėmimas nebuvo galimas nenustačius servituto ir neišsprendus kompensacijos klausimo. Šalys, sudarydamos jungtinės veiklos sutartį ir susitardamos statyti ginčo turtą pagal R. K. išduotą statybos leidimą, tuo pačiu sutiko su statinių, inžinerinių tinklų ir kitų objektų išdėstymu sklype. Inžineriniai tinklai sklype yra suprojektuoti taip, kad dalis jų patenka į visoms šalims priklausančius žemės sklypus. Šių inžinerinių tinklų eksploatacijai servitutai nėra nustatyti, dėl jų eksploatacijos (išskyrus vandentiekio tinklus) ginčų nekyla, taigi servituto nustatymas šiuo atveju priešingai atsakovų apeliacinio skundo argumentams buvo nebūtinas. Antra vertus, jeigu atsakovai siūlo sudaryti servitutą ir taip išspręsti teoriškai galinčius kilti ginčus, tai ieškovai tam neprieštarauja ir jį sudaryti sutinka. Jeigu atsakovai S. mano, kad jų sklype yra būtina nustatyti servitutą, suteikiantį teisę kitiems turto bendraturčiams naudotis jiems priklausančia sklypo dalimi, jie gali patys kreiptis į teismą su tokiu reikalavimu. Ieškovai neatsisako ir sutinka mokėti už sunaudotą elektros energiją, skirtą vandens tiekimo užtikrinimui. Atsakovė K., iš kurios buto dalies yra tiekiama elektra vandens siurbliams, nėra pateikusi nė vieno pranešimo apie partnerių mokėtiną sumą už elektros sunaudojimą vandens tiekimui, atsakovai nepateikė nė vieno įrodymo, kad jie yra kreipęsi į juos dėl kompensacijų už sunaudotą elektros energiją. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog ieškovai yra neatsiskaitę pagal jungtinės veiklos sutartį, kadangi savo įsipareigojimus pagal Jungtinės veiklos sutartį jie yra pilnai įvykdę. Apeliacinės instancijos teismas ginčą dėl atsakovų sumokėto ir mokėtino žyminio mokesčio jau yra išsprendęs, todėl šis klausimas iš naujo nespręstinas. Apeliantai žyminį mokestį už apeliacinį skundą sumokėjo jau suėjus terminui. Pirmos instancijos teismas praleistą terminą atnaujino savo iniciatyva. Toks termino atnaujinimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas, apeliacinis skundas turėjo būti laikomas nepaduotu ir grąžintas atsakovams.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl naujų įrodymų

22. Kartu atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai pateikė naujus įrodymus – nuotekų tinklo projektą Nr. AO10/01-TDP-LVN ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, tai jog vienas iš argumentų, kuo apeliantai grindžia apeliacinį skundą aplinkybė, kad projekte yra numatyti tik du skaitikliai, šiuos įrodymus priima ir prijungia prie bylos.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai L. S., K. S., R. K. (pardavėjai) ir ieškovė I. V. (pirkėja) bei J. M. (pirkėja), 2016-08-05 sudarė pirkimo – pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, pagal kurią buvo įgytos bendros dalinės nuosavybės teisės į 0.1000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei buvo nustatyta naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka. Po šios sutarties sudarymo minėtas žemės sklypas bendrasavininkiams priklauso tokiomis dalimis: R. K. – 315/1000 dalis; K. S. ir L. S. – 319/1000 dalis; P. V. ir I. V. – 183/1000 dalis; J. M. – 183/1000 dalis. Atsakovai L. S. ir K. S. (pirmasis partneris), R. K. (antrasis partneris), J. M. (trečiasis partneris) ir I. V. (ketvirtasis partneris), 2016-08-08 sudarė Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, pagal kurią partneriai įsipareigojo kooperuodami savo turtą ir darbą kartu veikti bendram tikslui – pastatyti partneriams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), vieną dvibutį gyvenamąjį namą ir pagalbinius statinius / tinklus (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus), pagal UAB „Makgroup“ parengtą projektą Nr. MAK01151020, kurio pagrindu antrojo partnerio – R. K., vardu 2016-07-11 išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-08-160711-00150.

24. Partneriai pastatė pastatą – dvibutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas VĮ Registrų centre (baigtumas – 85 proc.). VĮ Registrų centre yra registruoti vandentiekio tinklai – vandentiekio tinklas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Į šiuos tinklus šiuo metu yra įregistruotos nuosavybės teisės: J. M. į ¼ dalį šių tinklų; I. V. taip pat į ¼ dalį šių tinklų. Nuosavybės teisių į šiuos tinklus įregistravimo pagrindas nurodomas – 2016-08-08 Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, taip pat 2018-05-09 Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1; I. V. įrašas galioja nuo 2018-05-11, o J. M. – nuo 2018-07-05.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

25. Byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovų reikalavimo netrukdyti naudotis jiems priklausančia vandentiekio tinklų dalimi ir atsakovų reikalavimo dėl VĮ „Registrų centras“ įrašo apie tai, kad ieškovė yra dalies vandentiekio tinklų savininkė, pripažinimo negaliojančia. Iš esmės visi šalių nesutarimai yra kilę iš jų kaip partnerių sudarytos jungtinės veiklos sutarties. CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai, o to paties straipsnio 4 dalyje – jog Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos; jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974-6.976 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009).

26. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi, jų teigimu, vandens ieškinys nepriklauso ieškovams, nes ieškovai nėra atsiskaitę su atsakovais už gyvenamojo namo statybą, tai yra, apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kuriais grindė ir priešieškinį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame apeliantai nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, netinkamo teisės normų ir byloje esančių dokumentų aiškinimo, o tiesiog apsiriboja teiginiais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę ir argumentus, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir dėl jų išsamiai pasisakyta. Apeliantai, skųsdami teismo sprendimą, nenurodė, kokias materialinės ar proceso teisės normas netinkamai taikė ir aiškino pirmosios instancijos teismas ir kokios aplinkybės būtų pagrindu naikinti skundžiamą sprendimą. Aplinkybė, jog vandens gręžinys priklauso ne tik atsakovams, tačiau visiems jungtinės veiklos partneriams buvo išsamiai pirmosios instancijos teismo išaiškinta ir pagrįsta remiantis teisės aktų nuostatomis ir byloje esančiais duomenimis.

27. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties 3.3.6 punkte nustatyta, kad partneriai įsipareigoja, užbaigus pastato statybą, tame tarpe pagalbinius statinius / tinklus (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus), teisiškai įregistruoti pripažintą tinkamu naudoti pastatą, taip pat esant reikalui teisiškai įregistruoti pastato nebaigtą statybą tokiomis dalimis: visų partnerių vardu – nuosavybės teisę į pagalbinius statinius / tinklus (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus), t. y. kiekvieno iš partnerių vardu į ¼ dalį minėtų pagalbinių statinių / tinklų (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų) (tuo atveju, jei šiame sutarties punkte nurodyti pagalbiniai statiniai / tinklai (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai) bus registruojami viešame registre kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai) (3.3.6.5 punktas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog jungtinės veiklos sutartyje vandentiekio tinklų įgijimas nėra siejamas su pilnu atsiskaitymu už statybos darbus, todėl priklauso visiems partneriams dalinės nuosavybės teise. Apeliantai jokių duomenų, paneigiančių tokį šalių susitarimą, kuris paneigtų partnerių teisę į vandentiekio tinklų nuosavybę į bylą nepateikė. Taip pat apeliantai teigdami, jog ieškovė neturėjo teisės registruoti vandentiekio tinklų ir tai padariusi ji viršijo įgaliojimus, nenurodo, kuo grindžia savo teiginius ir nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokie atsakovų teiginiai yra nepagrįsti ir juos paneigia teisės aktų reguliavimas ir šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties nuostatos.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai išanalizavo šalių santykius pagal sudarytą partnerystės sutartį ir padarė tinkamas išvadas dėl nuosavybės į vandentiekio tinklus ir galimybės registruoti nuosavybės teisę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011). Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pažymi, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantai, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

29. Apeliantai teigia, jog ieškovai nėra sumokėję už statybos darbus, nemoka už vandenį, elektrą, apeliantai patiria nuostolius, nėra nustatyta servituto ieškovams pateikti prie gręžinio, byloje nebuvo sprendžiamas naudojimosi žemės sklypu atlyginimo klausimas. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Šiuo atveju bylos nagrinėjimo ribas nustatė ieškovai ieškinyje ir atsakovai priešieškinyje, todėl teismas šią bylą ir nagrinėjo šalių reiškiamų reikalavimų ribose. Nei ieškovai, nei apeliantai nereiškė reikalavimo dėl skolos už statybos darbus, elektrą, vandenį priteisimo, servituto nustatymo, naudojimosi žemės sklypu atlyginimo, todėl teismas pagrįstai šių klausimų byloje ir nesprendė, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

30. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog apeliacinis skundas neturėjo būti priimtas. CPK 315 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui. Kadangi apeliacinio skundo priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, o pirmosios instancijos teismas apeliacinį skundą priėmė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių ieškovų argumentų nepasisako. Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas jiems negrąžino permokėto žyminio mokesčio. CPK 87 straipsnis numato atvejus, kada suinteresuoto asmens pareiškimu yra grąžinami sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis. Taigi, apeliantai, norėdami, jog pirmosios instancijos teismas grąžintų jų žyminio mokesčio permoką, turi į pirmosios instancijos teismą kreiptis su tokiu prašymu.

31. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

32. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovų apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

33. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmestas, ieškovų prašymas dėl 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš atsakovų lygiomis dalimis (iš kiekvieno po 125 Eur) yra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovų L. S., K. S., R. K. ir A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų L. S., K. S., R. K. ir A. K. ieškovės I. V. naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (iš kiekvieno po 125 Eur).

Teisėjai Rūta BurdulienėDainius RinkevičiusJūra Marija Strumskienė