Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A.“ atstovams – vadovui A. S. ir advokatei Agnei Gulbinaitei (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „K.“ dėl skolos, palūkanų, bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama iš atsakovės priteisti 2240,00 Eur skolos, 179,20 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 27,00 Eur žyminis mokestis ir 280,00 Eur už advokato paslaugas.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 10 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai.

2022 m. kovo 2 d. teismas priėmė atsakovės UAB ,,K.“ prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Atsakovė prieštaravimuose nurodė, kad atsakovė UAB „K.“ pripažįsta, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai rangos teisniai santykiai dėl baldų pagaminimo ir jų sumontavimo. Tačiau ieškovės pagaminti ir sumontuoti baldai buvo ir yra su trūkumais, apie kuriuos ieškovė buvo informuota, trūkumų nepašalino, todėl jai buvo sumokėta tik dalis sutartos kainos. Ieškovė, prašydama bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir teikdama teismui savo siųstą pretenziją, turėjo informuoti teismą ir apie UAB „K.“ siųstą raštą dėl netinkamo sutarties vykdymo, kuriame UAB „K.“ detaliai nurodo UAB „A.“ sumontuotų daiktų ir atliktų darbų trūkumus. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė UAB „A.“ tinkamai nevykdė ir iki šiol neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, ji neturi teisės reikalauti visos sutartyje numatytos pinigų sumos mokėjimo.

2022 m. kovo 15 d. teisme gautas ieškovės UAB „A.“ atsiliepimas į atsakovės prieštaravimus, kuriame ieškovė nurodė, kad: pirma - dėl pretenzijų dėl baldų kokybės reiškimo laiko - atsakovės pretenzijos dėl baldų netinkamos kokybės atsirado tik tada, kai ieškovė pradėjo raginti atsakovę padengti skolos likutį pagal ieškovės išrašytą sąskaitą už baldus. Iki tol jokių nusiskundimų iš atsakovės pusės dėl baldų kokybės nebuvo. Atsakovė daugiau kaip 9 (devynis) mėnesius naudojosi ieškovės baldais be jokių nusiskundimų. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė ginčo situacijoje nėra sąžininga. Antra - dėl neįrodytų teiginių apie baldų defektus - atsakovė nurodo, jog yra šie baldų kokybės defektai: 1) Laiptinės skydinės plokštės tarpusavyje sujungtos didesniu nei 90 laipsnių kampu; 2) Laiptinės skydinės plokštės išgaubtos, neišlaiko vientisos plokštumos; 3) Laiptinių skydinių durys pilnai neužsidaro, lieka praviros; 4) Laiptinių skydinės vietoje stačiakampio formos įrengta rombu, todėl uždarius duris tarp skydinės korpuso ir durų lieka skirtingi tarpai; 5) Virtuvės komplekte II aukšte plokštės nudažytos nekokybiškai, matosi dažymo brokas. Pažymėtina, jog atsakovė kartu su savo prieštaravimais nepateikė jokių įrodymų, kad aukščiau nurodyti defektai iš tikrųjų egzistuoja. Taigi, nesant įrodymų apie baldų defektus, atsakovės teiginiai, jog tokie defektai yra, laikytini nepagrįstais. Ko pasėkoje atsakovė negali būti atleidžiama nuo pareigos padengti likusį skolos likutį už baldus. Trečia - dėl nurodytų baldų trūkumų pobūdžio - pažymi, jog atsakovės nurodomi baldų kokybės defektai (jei jie yra iš tikrųjų, nes atsakovė nepateikia jokių įrodymų dėl jų buvimo) turėjo matytis baldų sumontavimo dieną, kai jie atsakovei buvo sumontuoti ir perduoti. Atsakovė, priėmusi baldus, jokių pretenzijų dėl baldų kokybės nereiškė. Pretenzijas dėl baldų kokybės atsakovė pradėjo reikšti tik po daugiau nei 9 mėnesių, kai ieškovė pradėjo reikalauti padengti įsiskolinimą. Atliktų darbų akte nebuvo fiksuoti jokie baldų defektai, kas reiškia, jog baldų perdavimo atsakovei metu baldų kokybė atsakovę tenkino. Nefiksavus atsakovės nurodytų baldų defektų priėmimo - perdavimo akte, pretenzijos dėl šių defektų nebegali būti reiškiamos. Atsakovės nurodyti baldų trūkumai (jei jie iš tikrųjų yra) laikytini akivaizdžiais. Atsakovei nenurodžius šių trūkumų priėmimo - perdavimo akte, jam kyla neigiamos pasekmės – teisės reikšti pretenzijas dėl tokių trūkumų buvimo praradimas. Ketvirta - dėl neturimos teisės atsisakyti sumokėti už baldus - jei atsakovė mano, jog yra baldų kokybės defektai, ji turėtų reikšti teisme ieškinį ir reikalauti arba trūkumų pašalinimo, arba darbų kainos sumažinimo. Atsakovė teisme nėra pareiškusi reikalavimo dėl darbų kainos sumažinimo, ko pasėkoje ji negali atsisakyti mokėti jam likusios skolos už baldus. Būtina pažymėti ir tai, kad atsakovė kartu su prieštaravimais nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų kodėl būtent 2 240 Eur sumą atsakovė ieškovei nemoka. Iš atsakovės pozicijos yra visiškai nesuprantama, kodėl atsakovė nemoka būtent 2 240 Eur skolos sumos - ar tiek kainuoja baldų defektų pašalinimas, ar dėl atsakovės nurodytų defektų tokia suma sumažėja baldų vertė, ar dėl kitų priežasčių. Nesant tokių įrodymų, atsakovės 2240 Eur sumos sulaikymas ir atsisakymas šią pinigų sumą sumokėti, laikytinas absoliučiai nepagrįstu. Atsiliepime pažymi ir tai, kad po baldų pagaminimo ir sumontavimo atsakovės vadovas papildomai norėjo užsisakyti pas ieškovę ofiso baldus. Jei ieškovės pagaminti baldai būtų buvę su kokybės trūkumais, tai akivaizdu, jog jokių naujų baldų pas ieškovę atsakovė nebebūtų norėjusi užsisakyti. Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad iš pradžių atsakovės vadovas atsiliepdavo telefonu ir žadėdavo sumokėti skolą, o galiausiai pradėjo nekelti telefono. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ieškovė nusprendė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.

Priimtinas galutinis sprendimas, kuriuo preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Bylos nagrinėjimo metu iš ieškovės atstovų, atsakovo atstovo paaiškinimų, pateiktos rašytinės medžiagos nustatyta, kad ieškovės ir atsakovės atstovai žodžiu susitarė, kad ieškovė UAB ,,A.“ pagamins ir sumontuos atsakovei UAB ,,K.“ baldus, t. y. virtuvės baldų komplektą ir bendro naudojimo patalpų spintas. Šalys sutarė, kad bendra baldų ir darbų kaina yra 9240,00 Eur. Ieškovė UAB „A.“ pagamino atsakovei virtuvės baldų komplektą ir bendro naudojimo patalpų spintas bei sumontavo juos atsakovės nurodytais adresais. Tarp šalių rašytinė sutartis dėl nurodytų baldų pagaminimo ir sumontavimo sudaryta nebuvo.

2020 m. gruodžio 22 d. ieškovė pasirašė priėmimo - perdavimo aktą, kuriame pažymima, kad UAB ,,A.“ perduoda, o UAB ,,K.“ priima pagamintus baldus: 2 virtuvės baldų komplektus ir 10 laiptinių skydinių. Nustatyta, kad atsakovė nurodyto priėmimo - perdavimo akto nėra pasirašiusi.

Atsakovė UAB „K.“ pagal 2020 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą - faktūrą serija SAS NR. 290, daliniais mokėjimais sumokėjo ieškovei 7000,00 Eur, t.y. 2020 m. gruodžio 23 d. sumokėjo 2 000 Eur; 2021 m. kovo 30 d. - 2 000 Eur; 2021 m. gegužės 7 d. - 2 000 Eur; 2021 m. liepos 1 d. - 1000 Eur.

Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė po atliktų darbų nesumokėjo likusios 2240,00 Eur sumos pagal 2020 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą - faktūrą serija SAS NR. 290, 2021 rugsėjo 7 d., elektroniniu paštu pateikė atsakovei pretenziją „Dėl skolos sumokėjimo“, kuria pareikalavo per 7 (septynias) dienas nuo pretenzijos gavimo dienos sumokėti 2240 Eur skolą ir 127,16 Eur palūkanas.

Atsakovė neneigia, kad ji nėra pilnai atsiskaičiusi ieškovei pagal jos ieškinyje nurodytą PVM sąskaitą faktūrą, neginčija skolos likučio dydžio (2240,00 Eur) bei atliktų darbų apimties, kiekio ir kainos, tačiau su ieškovės reikalavimu dėl skolos priteisimo nesutinka, motyvuodama tuo, kad ieškovės atlikti baldų pagaminimo ir sumontavimo darbai yra nekokybiški ir turi akivaizdžių matomų trūkumų. Atsakovė laiko, kad nesumokėtas 2240,00 Eur skolos likutis atitinka pinigų sumą, kuri bus skirta baldų defektams dėl ieškovės netinkamai atliktų baldų gaminimo ir montavimo darbų, pašalinti.

Byloje taip pat nustatyta, ir ginčo dėl to nėra, kad tarp šalių nebuvo sudarytos rašytinės formos sutarties dėl ieškovės atsakovei atliekamų darbų. Iš byloje esančių šalių atstovų paaiškinimų (CPK 185 straipsnis), PVM sąskaitos faktūros, kuri patvirtina sandorio sudarymo, ieškovės atliktų darbų faktą, taip pat, vadovaujantis tikėtinumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; kt.), darytina išvada, kad šalys savo faktiniais veiksmais sukūrė rangos teisinius santykius. Įstatyme rangos sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu šalių pasirinktu būdu: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis), tačiau teismas pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad rangos sutartis nebuvo sudaryta rašytine forma, savaime nedaro tokios sutarties negaliojančia ir neatleidžia šalių nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Kasacinio teismo išaiškinta, jog šalys, nesilaikydamos rašytinės sandorio formos, prisiima riziką, kad kilus ginčui, sandorio pagrindu atsiradusius teisinius santykius įrodyti bus sudėtingiau abiem šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016). Kitų pasekmių, kurias gali sukelti įstatymo reikalaujamos formos sutarties nesudarymas, nėra numatyta.

Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju, sprendžiant šalių ginčą taikytinos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas – rangovas turi pareigą tinkamai ir laiku atlikti darbus bei juos perduoti užsakovui, o užsakovas patikrinti atliktus darbus, jų kokybę ir juos priimti bei apmokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnis). Tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos,– įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Teismas, spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Taip pat pažymėtina, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. CK 6.156 straipsnyje nustatyta šalių teisė nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad abi šalys yra juridiniai asmenys, verslo atstovės, jas siejo ilgametis bendradarbiavimas. 2020 metais šalys žodžiu susitarė, kad ieškovė pagamins baldus ir juos perduos bei sumontuos atsakovei. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė už šalių suderintą kainą atliko baldų pagaminimo ir sumontavimo darbus, o jų rezultatą perdavė atsakovei.

Kaip byloje nustatyta, 2020 m. gruodžio 22 d. atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas ieškovės yra pasirašytas vienašališkai. Tačiau nors atsakovė ir nėra pasirašiusi minėto priėmimo – perdavimo akto, tačiau svarbu pažymėti aplinkybę, jog ieškovei išrašius 2020 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą - faktūrą serija SAS NR. 290 atsiskaitymui, atsakovė šią sąskaitą priėmė, t. y. pagal ją atliko dalinius mokėjimus - keturiais bankiniais mokėjimais iš viso ieškovei sumokėjo 7000,00 Eur, nurodydama, kad vykdomi daliniai apmokėjimai už baldus, kas iš esmės patvirtina, jog atsakovė darbus priėmė ir jokių pretenzijų dėl baldų kokybės neturėjo. Taigi, nors atsakovė ir priėmė ieškovės išrašytą 2020 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą - faktūrą bendrai 9240,00 Eur sumai, tačiau iki šiol jos pilnai nėra apmokėjusi. Kaip jau minėta, neapmokėtas skolos likutis sudaro 2240,00 Eur.

Atsakovė, nesutikdama sumokėti skolos likučio ieškovei, iš esmės remiasi ieškovės pagamintų ir sumontuotų baldų trūkumais. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės atliktų darbų kokybės, vadovaujasi šalių paaiškinimais bei jų argumentais, taip pat ir į bylą šalių pateiktais rašytiniais įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Pažymėtina, jog civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi pagal šias įstatymo normas šalys šioje byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 178 str.). Kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-652/2004; Nr. 3K-3-516/2009).

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, remiantis šalių atstovų paaiškinimais, nustatyta, kad nuo to momento, kai ieškovė pagamino ir sumontavo baldus atsakovei, pastaroji nei karto raštu nesikreipė į ieškovę dėl kokių nors pagamintų ir sumontuotų baldų defektų ar trūkumų, jokių pretenzijų dėl baldų kokybės ieškovei nereiškė. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė iki ieškovei kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo, būtų kėlusi pastarajai kokius nors reikalavimus dėl ieškovės atlikto darbo rezultato. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų – šalių atstovų paaiškinimų, nustatyta, kad baldai buvo pagaminti, perduoti atsakovei ir sumontuoti, atsakovė jais naudojosi, jokių pretenzijų ieškovei nei baldų pagaminimo ir sumontavimo momentu, nei vėliau, dėl baldų kokybės raštu ieškovei nereiškė. Teismas pastebi, kad tik po to, kai ieškovė pradėjo reikalauti sumokėti skolos likutį, atsakovė 2021 m. rugsėjo 14 d. pretenzija pradėjo kelti pretenzijas dėl nekokybiškai pagamintų ir sumontuotų baldų, t. y., jau po ieškovės 2021 m. rugsėjo 7 d. pretenzijos gavimo dėl apmokėjimo. Taigi, kaip nurodė ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, atsakovė pretenziją dėl baldų trūkumų pareiškė tik gavusi ieškovės pretenziją dėl apmokėjimo. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovę tenkino ieškovės atliktas darbų rezultatas, kuris atsakovės pradėjo nebetenkinti, tik gavus pastarosios pretenziją dėl apmokėjimo (CPK 185 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, atsakovė netinkamų darbų atlikimą grindžia tik į civilinę bylą kartu su prieštaravimais dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo į bylą pateikta 2021 m. rugsėjo 14 d. pretenzija, kurioje yra nurodyta, kad ieškovės pagamintos ir sumontuotos prekės turi akivaizdžių matomų trūkumų; bei atsakovės UAB ,,K.” vadovo G. Č. teismo posėdžio metu nurodytais žodiniais paaiškinimais, kuriuose atstovas įvardijo baldų defektus, t. y., kad nėra stačių kampų, spintelių durys nesueina ir pan., tačiau civilinėje byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių nurodomus defektus (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis), t. y. duomenų, kuriuose būtų fiksuoti ieškovės pagamintų ir sumontuotų baldų trūkumai / defektai bei jų apimtis. Į bylą taipogi nėra pateiktos nei fotonuotraukos apie galimus defektus, nei kitokių duomenų, kuriuose būtų užfiksuoti baldų trūkumai. Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis turi baldų defektus pagrindžiančius įrodymus (fotonuotraukas), tačiau į bylą jų nepateikė, nors teismas dar 2022 m. kovo 18 d. nutartimi, skirdamas bylą nagrinėti į teismo posėdį, siūlė šalims pateikti visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat prašymus. Atsakovės 2021 m. rugsėjo 14 d. pretenzijoje, kuri, kaip minėta buvo pateikta tik po to, kai ieškovė pradėjo reikalauti sumokėti skolos likutį, yra tik abstrakčiai nurodomi pastebėti pagamintų ir sumontuotų baldų defektai, tačiau nei kiek tų defektų, nei kur, konkrečiai neįvardijama, taip pat nepateiktos ir jokios fotonuotraukos. Byloje taip pat nėra ir duomenų, kad šalys būtų derinusios defektinį aktą, kad ieškovė būtų kviesta į defektaciją.

Teismas, įvertinęs tokias aplinkybes, daro išvadą, jog byloje nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, buvus darbų trūkumams (CPK 185 straipsnis). Kita vertus, net jeigu darbų trūkumai ir buvo, atsakovė jų neužfiksavusi ir / ar nepateikusi duomenų apie užfiksuotus defektus, pati iš esmės buvo neatidi ir nerūpestinga ir kaip verslo atstovė, prisiėmė riziką dėl galimų pasekmių.

Pažymėtina, jog užsakovas po darbų trūkumų nustatymo per protingą terminą po jų nustatymo privalo pranešti rangovui (CK 6.662 straipsnio 4 dalis). Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, byloje nėra pateikti įrodymai, jog ieškovė buvo informuota apie nustatytus baldų trūkumus (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas metu patvirtino aplinkybę, kad dėl defektų pašalinimo raštu nesikreipė į ieškovės atstovus; ieškovės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nei baldų sumontavimo dieną, nei vėliau, jokių pretenzijų iš atsakovės dėl baldų kokybės nėra gavęs; pirmą kartą apie tai, kad pagaminti sumontuoti baldai galimai yra su defektais, sužinojo tik tada, kai iš teismo gavo atsakovės prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Taigi byloje duomenų, kad atsakovė būtų vykdžiusi pareigą informuoti ieškovę apie darbų trūkumus, nėra (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Tai, kad atsakovė priėmė ieškovės atliktą darbų rezultatą, patvirtina ir ta aplinkybė, jog 2020 m. gruodžio 22 d. išrašyta PVM sąskaita - faktūra serija SAS NR. 290 9240,00 Eur sumai yra atsakovės didžiąja dalimi padengta, t. y. sumokėta 7000,00 Eur.

Pastebėtina ir tai, kad, kaip teigia atsakovė, ji savo lėšomis šalino ieškovės atliktų darbų trūkumus, tačiau atsakovė nei į ieškovę, nei į teismą dėl skolos priteisimo nesikreipė ir nekėlė jokių pretenzijų ieškovei dėl darbų šalinimo išlaidų apmokėjimo, nesprendė klausimo dėl darbų kainos sumažinimo, o nusprendė, jog nebesumokės skolos likučio pagal išrašytą 2020 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą - faktūrą serija SAS NR. 290. Tai sudaro pagrindą atmesti kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dėl ieškovės atliktų darbų netinkamos kokybės. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė savo lėšomis šalino ieškovės atliktų darbų trūkumus.

Taigi, nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ieškovė pagamino baldus ir juos perdavė bei sumontavo atsakovei, o atsakovė neįrodė, kad ieškovė netinkamai atliko numatytus darbus (CPK 176, 177, 185 straipsniai), atsakovei kilo pareiga apmokėti ieškovei už pagamintus ir sumontuotus baldus.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju keisti ar naikinti priimto preliminaraus teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl teismo 2022 m. sausio 10 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė, teikiant ieškinį, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėtą 27,00 Eur žyminį mokestį ir 280,00 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti. Nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistos preliminariu teismo sprendimu.

Nagrinėjamu atveju, paliekant teismo preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, nepakeistą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės; tuo tarpu atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovės 657,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių matyti, kad 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidos yra patirtos papildomai po 2022 sausio 10 d. preliminaraus teismo sprendimo priėmimo. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl, atmetus atsakovės prieštaravimus ir preliminarų teismo sprendimą palikus nepakeistą, kaip pagrįstos, priteistinos ieškovei iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 424, 428 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 8 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 10 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „K.“ 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „A.“.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.