- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- e2S-587-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00264-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- sodininkų bendrijai „Šilko gija“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Šilko gija“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei pažymą apie prievolių bendrijai nebuvimą, tarpusavio skolų suderinimo aktą ir duomenis apie atsakovės įsipareigojimo (skolos) ieškovei dydį bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindas – ieškovė valdo žemės sklypus, (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 8 straipsnio 2 dalį sodininkų bendrijos nariai ir kiti asmenys perleisdami jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus, esančius sodininkų bendrijoje, privalo gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai. Ieškovė nurodo, kad siuntė prašymus atsakovei dėl pažymos išdavimo, tačiau atsakovė pažymos neišdavė. Teigia, kad ieškovė yra suplanavusi jai nuosavybės teise priklausančio sklypo perleidimą, todėl jai būtina atsakovės išduodama pažyma, nes pažyma apie skolų bendrijai nebuvimą yra privalomas dokumentas, pateikiamas notarui tvirtinant žemės sklypo pardavimo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Šilko gija“ dėl įpareigojimo atlikit veiksmus ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas dėl pažymos išdavimo nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie jai priklausančius žemės sklypus bei ketinimą sudaryti jai priklausančių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat duomenų, jog notarui, kuriam pavesta pagal įstatymą tvirtinti sandorius, nebuvo pateikti duomenys iš sodininkų bendrijos, taip pat, kad notaras atsisakė patvirtinti ieškovei priklausančių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorius, nesant ieškovės reikalaujamos pažymos. Taigi ieškovė nepateikė jokių duomenų, kaip jos teisės yra pažeidžiamos, negavus pažymos iš atsakovės, kokias materialines pasekmes jai sukėlė ar sukels šių duomenų (ne)gavimas.
2.2. Pirmosios instancijos teismas dėl tarpusavio skolų suderinimo akto ir duomenų apie ieškovės įsipareigojimų (skolos dydį) pateikimo nurodė, kad ieškovė pati pasiskaičiavo, kiek jai reikėjo sumokėti sodininkų bendrijai, o tai rodo, jog ieškovė žino apie būtinus mokėti mokesčius, jų dydžius. Be to, visiškai neaišku, kam ieškovei reikalingas skolų suderinimo aktas, kaip pažeidžiamos jos teisės, jo negaunant. Taigi ieškovė nepateikė jokių duomenų, kaip jos teisės yra pažeidžiamos, negavus pažymos iš atsakovės, kokias materialines pasekmes jai sukėlė ar sukels šių duomenų (ne)gavimas. Be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog atsakovė atsisakė išduoti jai pažymą, jog atsakovė atsisakė išduoti pažymą notarui ir dėl to neįvyko sandoris. Teismo vertinimu, ieškovės pareikštais reikalavimais siekiama aplinkybių konstatavimo, t. y. apie atsakovės bei ieškovės turimas skolas, o tai gali būti įrodinėjimo dalyku byloje, tačiau ne savarankišku materialiniu teisiniu reikalavimu.
2.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimai įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei pažymą apie prievolių bendrijai nebuvimą, tarpusavio skolų suderinimo aktą ir duomenis apie atsakovės įsipareigojimo (skolos) ieškovei dydį negali būti laikomas tinkamai suformuluotu ieškinio dalyku CK 1.138 straipsnio prasme ir nesukels ieškovei jokių materialinių teisinių padarinių. Pažymėjo, jog kreiptis teisminės gynybos reikia tik tais atvejais, kai išnaudotos visos galimybės kitais būdais apginti asmens teises ir teisėtus interesus.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovė N. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį ir perduoti apeliantės pateikto ieškinio atsakovei sodininkų bendrijai „Šilko gija“ priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pažymos išdavimo nurodo, kad pagal teisinį reguliavimą pažyma apie atsiskaitymą su bendrija yra būtina sąlyga žemės sklypo, esančio bendrijoje, perleidimui. Nurodo, kad nėra pagrindo sudaryti sandorį neįvykdžius Įstatymu imperatyviai nustatytos pareigos (negavusi bendrijos pažymos) ir tik notarui atsisakius sandorį tvirtinti kreiptųsi į teismą. Šiuo atveju bet kurio pagal įstatymus veikiančio notaro veiksmai paprašius patvirtinti tokį sandorį yra lengvai nuspėjami – sandorio notaras netvirtintų. Žinodama imperatyvias Įstatymo normas apeliantė ir kreipėsi į atsakovę su prašymu išduoti pažymą dar iki sandorio tvirtinimo, tačiau pažymos atsakovė nepateikė.
3.2. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl tarpusavio skolų suderinimo akto ir duomenų apie ieškovės įsipareigojimų (skolos dydį) pateikimo nurodė, kad skolų suderinimo akto gavimo tikslas ieškinyje buvo nurodytas – apeliantė, kuriai atsakovė turi įsipareigojimų, turi pagrįstą interesą žinoti, kokiu būdu šis įsipareigojimas dengiamas, taip pat koks šiuo metu yra įsipareigojimo dydis. Dokumento, patvirtinančio įsipareigojimų dydį, atsakovė apeliantei nepateikė ir nepaaiškino to priežasčių. Pažymi, kad teismas atsisakė priimti ieškinį, tačiau nenurodė, kur apeliantei kreiptis, nes neaišku, kokiais kitais gynybos būdais galėtų būti apgintos pažeistos apeliantės teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkinamas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, nutardamas apeliantės ieškinį atsisakyti priimti, galbūt esant netinkamai suformuluotam ieškinio dalykui.
Dėl atskirojo skundo argumentų
6. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pažymos išdavimas yra įstatymu įtvirtinta atsakovės pareiga, kurios neišdavimas sąlygoja tai, kad apeliantė negali sudaryti sodų bendrijoje esančio nekilnojamojo turto perleidimo sandorio. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė turi pateikti duomenis apie tai, jog sudarė sutartį dėl turto perleidimo, ar duomenis apie tai, jog notaras atsisakė patvirtinti sutartį dėl pažymos nebuvimo, nes apeliantė iki tol, kol pažymos negavo, negali sudaryti turto perleidimo sutarties. Teigia, kad teismas atsisakė priimti ieškinį, tačiau nenurodė, kur apeliantei kreiptis, nes neaišku, kokiais kitais būdais apeliantė gali apginti pažeistas teises.
7. Atsižvelgiant į apelianto nurodytus argumentus (nutarties 6 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai taikė proceso teisės normas, spręsdamas klausimą dėl apeliantės ieškinio palikimo nenagrinėto pagrįstumo ir teisėtumo.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
9. Tik konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš tokių pagrindų – jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo pagrindu būtina ieškinį (pareiškimą) atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Ši norma įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės, kylančių iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, priskirtinumą teismui, o tai reiškia, kad visi šie ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai.
10. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka iš esmės konstatuodamas, kad apeliantės pareikšti ieškinio reikalavimai nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių, be to, apeliantė nepateikė į bylą duomenų, jog ketina perleisti valdomą turtą, jog ginčo teritorijoje valdo turtą, duomenų, jog notarui, kuriam pavesta pagal įstatymą tvirtinti sandorius, nebuvo pateikti duomenys iš sodininkų bendrijos, taip pat, kad notaras atsisakė patvirtinti ieškovei priklausančių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorius, nesant ieškovės reikalaujamos pažymos.
11. Apeliantė pateiktu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, taigi prašo teismo apginti jos galimai pažeistas teises priteisiant įvykdyti pareigą natūra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas). Apeliantė nagrinėjamu atveju prašo įpareigoti atsakovę pateikti apeliantei pažymą apie prievolių bendrijai nebuvimą, tarpusavio skolų suderinimo aktą ir duomenis apie atsakovės įsipareigojimo (skolos) ieškovei dydį bei priteisti iš atsakovės apeliantei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš apeliantės pateikto ieškinio ir pateiktų priedų nustatyta, kad apeliantė, siekdama perleisti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, prašydama išduoti pažymą apie prievolių bendrijai nebuvimą, išsiuntė 2020 m. sausio 4 d. prašymą dėl pažymos išdavimo ir 2020 m. sausio 29 d. pakartotinį prašymą dėl pažymos išdavimo atsakovės pirmininkui V. B..
12. Pirmiausia, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, kad sodininkas, prieš perleisdamas savo sklypą ar jo dalį kitam asmeniui, privalo pranešti bendrijai jos įstatų nustatyta tvarka bei terminais ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai. Pažyma pateikiama notarui sudarant sodo sklypo pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitą sodo sklypo perleidimo sutartį. Šio įstatymo 30 straipsnis numato, kad asmenys, pažeidę šį Įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. CK 1.138 straipsnio 4 dalis numato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, priteisdamas įvykdyti pareigą natūra. Kadangi apeliantė galbūt tinkamai informavo atsakovės pirmininką apie ketinimą perleisti nekilnojamąjį turtą sodų bendrijoje, o atsakovė galbūt neįvykdė Sodininkų bendrijos įstatyme nustatytos pareigos išduoti pažymą, pažymint ir tai, kad minėto įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje 7 punkte be to įtvirtinta ir pareiga bendrijos valdybos pirmininkui teikti bendrijos nariams reikalingą informaciją, todėl žemės sklypo savininkui pareikalavus, bendrija turi besąlyginę pareigą išduoti reikalaujamą pažymą.
13. Antra, nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog galbūt palankus teismo sprendimas nesukels apeliantei teisinių pasekmių. Priešingai – tik išdavus apeliantei pažymą, taip, kaip numato Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 8 straipsnio 3 dalis, apeliantė galės įgyvendinti teisę sudaryti sodo sklypo pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitą sodo sklypo perleidimo sutartį.
14. Trečia, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė šiuo atveju privalėjo pateikti rašytinius įrodymus apie tai, jog atsakovė atsisako tenkinti apeliantės prašymą ir išduoti apeliantei ar notarui pažymą už atsiskaitymą bendrijai. Kaip matyti nagrinėjamu atveju, apeliantė pateikė rašytinius įrodymus, jog išsiuntė 2020 m. sausio 4 d. prašymą ir 2020 m. sausio 29 d. prašymą dėl pažymos išdavimo, tačiau, apeliantės teigimu, atsakovė pažymos neišduoda, todėl akivaizdu, jog apeliantė negali pateikti kitų duomenų, pagrindžiančių galimą atsakovės prievolės nevykdymą.
15. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sodininkas, prieš perleisdamas savo sklypą ar jo dalį kitam asmeniui, privalo pranešti bendrijai jos įstatų nustatyta tvarka bei terminais ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai (nutarties 12 punktas). Šiuo atveju byloje nepateikti sodininkų bendrijos „Šilko gija“ įstatai, dėl to lieka neaišku, ar apeliantės pateikti 2020 m. sausio 4 d. ir 2020 m. sausio 29 d. prašymai yra išsiųsti laikantis įstatuose nustatytos tvarkos ir yra adresuoti tam asmeniui, kuris galbūt įstatų nustatyta tvarka yra atsakingas už minėtų pažymų išdavimą.
16. Pagrįstais laikytini pirmosios instancijos teismo argumentai, kad apeliantė šiuo atveju tinkamai nepagrindė ir ieškinio reikalavimų dėl tarpusavio skolų suderinimo akto išdavimo bei duomenų apie atsakovės įsipareigojimą (skolos) ieškovei dydį pateikimo, tokie motyvai, pagrindžiantys šiuos ieškinio reikalavimus nenurodyti ir teikiant atskirąjį skundą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme neteisingai įvertinus apeliantės ieškinio reikalavimą dėl pažymos išdavimo, spręstina, jog šiuo atveju galimi ieškinio trūkumai gali būti tik pašalinti sprendžiant apeliantės ieškinio priėmimo klausimą iš naujo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas iš naujo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
17. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis naikinama, atskirasis skundas tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.