Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės sodininkų bendrijos „Šilko gija“ atstovams advokatui Gintarui Aleknavičiui, valdybos pirmininkui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. patikslintą ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Šilko gija“ dėl įpareigojimo pateikti pažymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė reikalavimą tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad atsakovė skolinga ieškovei, o ieškovės skola atsakovei nėra pagrįsta. Ieškovė iš savo asmeninių lėšų apmokėjo už bendrijai įvestą elektrą, todėl susidarė atsakovės skola ieškovei ir ieškovė nebemokėjo mokesčių (nario mokesčio, mokesčio už asfaltavimą), buvo atliekamas skolų užskaitymas, t. y. mažinamas bendrijos įsiskolinimas ieškovei ir tokiu būdu mokamas nario mokestis. Rašytinio susitarimo nebuvo dėl skolų užskaitymo, tokia buvo praktika. Atsakovė, 2017 m. ir 2019 m. išduodama pažymas, nurodė, kad ieškovė skolos neturi. Nuo 2019 m. ieškovė taip pat nemokėjo mokesčių, nes buvo vedama praktika atsakovės ieškovei skolos užskaitymas. Ieškovė iki 2015 m. gegužės mėnesio buvo bendrijos pirmininkė ir bendrijos skolą užskaitydavo nemokėdama mokesčių. Nuo 2015 m. rugsėjo mėnesį bendrijos pirmininku tapo V. B., tačiau nežino ar jis užskaidydavo bendrijos skolą ieškovei. Ieškovė ne karto nėra mokėjusi nario mokesčio, nei grynais, nei pavedimu, jokių raginimų nėra gavusi, įmokų už kelią nemokėjo, nes atsakovė nepagrįstai jų reikalauja.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė reikalavimą atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad ieškovė niekada nemokėjo nario mokesčio, mokesčio už kelio įrengimo darbus, kurie skaičiuojami kaip nariui už valdomą žemės sklypą. Nario mokestį ir kelio asfaltavimo mokestį buvo nuspręsta mokėti per visuotinius narių susirinkimus. 2017 m. ir 2019 m. pažymos dėl skolos nebuvimo buvo išduotos, nes nebuvo aišku, kiek ieškovė yra skolinga bendrijai, nes ieškovė, kaip buvusi pirmininkė, neperdavė visų bendrijos buhalterinių dokumentų, todėl naujam pirmininkui buvo sunku aiškintis ieškovės skolos dydį. Skola iš ieškovės buvo reikalaujama žodžiu, per bendrijos susirinkimus. Ieškovės skolą, kaip bendrijos narės, sudaro 11403,10 Eur nario mokesčio, 2600,00 Eur už kelio darbus, ieškovės skolą, kaip buvusios pirmininkės, sudaro 7133,34 Eur, taip pat ieškovė, kaip buvusi bendrijos pirmininkė padarė 17069,70 Eur bendrijai žalą. Atsakovės pirmininkas papildomai nurodė, jog užskaitymai buvo daromi kol ieškovė buvo bendrijos pirmininkė, o kai jis tapo pirmininku jokie užskaitymai dėl nario mokesčio dengimo nebuvo daromi. Dėl 2019 metų pažymos paaiškino, jog perėmė tik dalį dokumentų, kitų dokumentų nebuvo gavę, ir pažymos buvo išduodamos pagal tai, kokią buhalterinę apskaitą perėmė iš buvusios pirmininkės N. M.. Atlikus buhalterinį auditą nuo pat bendrijos steigimo, paaiškėjo ieškovės skolos ir todėl pažymos ieškovei, jog nėra skolos neišduoda. Bendrijos nariai nario mokestį bei įmokas už kelio darbus perveda mokėjimo pavedimu į bendrijos sąskaitą, sąskaitas dėl mokesčių mokėjimo išrašo tik ne bendrijos nariams. Kai narys nemoka siunčiami pranešimai. Siuntė ieškovei raginimus mokėti skolą jos gyvenamosios vietos adresu. Ieškovė nuo 2015 iki 2021 metų nėra sumokėjusi nario mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

Iš 2007-01-18 sodininkų bendrijos „Šilko gija“ (toliau - SB) steigiamojo susirinkimo protokolo Nr. 01 nustatyta, jog bendrijos pirmininke nuspręsta paskirti N. M., patvirtintas stojamasis įnašas ir metinis nario mokestis. Iš 2011-05-12 SB susirinkimo protokolo nustatyta, jog buvo patvirtintas narių vienkartinis stojamasis mokestis, ne bendrijos narių sutikimo statyti privalomasis mokestis, ne bendrijos narių kasmetinis kelio naudojimo mokestis. Iš 2015-05-30 pakartotinio susirinkimo protokolo nustatyta, jog SB pirmininkė N. M. atsistatydino iš pirmininko pareigų, tačiau ir toliau liko bendrijos nare. Nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio SB pirmininku paskirtas V. B..

2016 m. birželio 27 d. vyko visuotinis SB narių susirinkimas, kurio metu priimti daugumos narių sprendimai: 6 puntu nutarta nuo 2016 m patvirtinti metinį nario mokestį po 5 Eur už vieną arą; naujai stojantiems į SB „Šilko gija“ narius asmenims, įsigijusiems žemės sklypą iš kvartalo vystytojo N. M., stojamasis nario mokestis nustatomas 870 Eur; asmenims, įsigijusiems SB „Šilko gija“ teritorijoje žemės sklypą antrą kartą t. y. po to kai įsigytas žemės sklypas jau buvo nupirktas pirmą kartą iš sodų teritorijos kvartalo vystytojo N. M., vienkartinis stojamasis nario mokestis yra nustatomas 200 Eur. 7 punktu svarstyta pagrindinio kelio asfaltavimo galimybės dalyvaujant savivaldybės programoje, kai pusę sumos dengia sklypų savininkai, o pusę Klaipėdos rajono savivaldybė. Preliminari mokama suma nuo sklypo numatoma po 200 Eur. Nutarta pritarti kelio asfaltavimo darbams dalyvaujant savivaldybės programoje. 2017 m. birželio 2 d. vyko visuotinis SB „Šilko gija“ narių susirinkimas, kurio metu priimtas daugumos narių sprendimas tęsti rinkti po 200 Eur nuo pagrindinio sklypo už (duomenys neskelbtini) g. asfaltavimą. Esant poreikiui mokėti įmoką savivaldybei, kai dar nebus surinkta visa suma, trūkstamas lėšas panaudoti iš einamųjų bendrijos lėšų. Nurodyti sprendimai yra galiojantys, teismuose jie nėra ginčijami.

Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kurie yra sodininkų bendrijos „Šilko gija“ teritorijoje. Ieškovė ketina parduoti jai nuosavybes teise priklausančius šešis žemės sklypus, t. y. žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini)? žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini)? žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini)? žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas, Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini)? žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini)? žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) ir šešis infrastruktūrinius žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)? (duomenys neskelbtini)? unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)? unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)? unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)? unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2017 m. kovo 1 d. atsakovė SB „Šilko gija“ ieškovei išdavė pažymą, kad ji nėra skolinga bendrijai. 2019 m. sausio 22 d. atsakovė SB „Šilko gija“ ieškovei išdavė pažymą, kad ji nėra skolinga bendrijai. Ieškovė 2020 m. sausio 4 d. išsiuntė atsakovei prašymą išduoti pažymą žemės sklypo pardavimui. Prašymas atsakovės pirmininkui įteiktas 2020 m. sausio 10 d., tačiau atsakovė pažymos nepateikė. 2020 m. sausio 29 d. ieškovė atsakovei išsiuntė pakartotinį prašymą dėl pažymos išdavimo, kuriame nurodė, jog pažyma reikalinga žemės sklypų perleidimui ir privaloma pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies normas, taip pat nurodė, jog pažymoje turi būti nurodyta apie įsiskolinimų bendrijai nebuvimą. Prašymas atsakovės pirmininkui įteiktas 2020 m. vasario 3 d. 2020 m. vasario 10 d. atsakovė ieškovei pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad ieškovė yra skolinga atsakovei po 200 Eur už 13 ieškovės valdomų žemės sklypų už (duomenys neskelbtini) gatvės asfaltavimo darbus, taip pat nurodė, jog ieškovė nėra įvykdžiusi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimo. Iš atsakovės atstovo pirmininko duotų paaiškino nustatyta, jog sodininkų bendrijoje buvo atliktas buhalterinis auditas ir paaiškėjo ieškovės turimos skolos, todėl pažymos ieškovei, jog ji neskolinga bendrijai neišduoda.

Iš atsakovės pateikto skolos žurnalo nustatyta, jog ieškovė 2018 metai turėjo sumokėti 2600,00 Eur kelio mokesčio, 808,93 Eur nario mokesčio, 2019 metais turėjo sumokėti 671,95 Eur nario mokesčio, 2020 metais – 632,75 Eur nario mokesčio. Ieškovės skola 2020-12-31 sudaro 4713,63 Eur. Iš buhalterinės pažymos dėl 2007-2017 m. N. M. apskaitytų ir mokėtinų sumų nustatyta, jog ieškovės nario mokesčio skola 2017-12-31 buvo 9956,52 Eur, mokestis už kelią – 2600,00 Eur (po 200 Eur už kiekvieną nuosavybės teise priklausantį sklypą (13 sklypų) pagal bendrijos susirinkimo nutarimą). Šias nustatytas aplinkybes patvirtina ir atsakovės pateikti buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens E. S. atlikti skaičiavimai, kuriose nurodyta, jog ieškovės nario mokesčio skola iki 2020-12-31 sudarė 11403,10 Eur, 2600,00 Eur skola už kelią.

Taip pat atsakovė pateikė skaičiavimus, jog ieškovė yra skolinga pagal avansinę apyskaitą kaip atskaitingas asmuo – 7133,34 Eur; taip pat atsakovė teigia, jog ieškovė panaudojo bendrijos lėšos saviems tikslams – 17069,70 Eur ir jas turi grąžinti.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose tarp ieškovės SB „Šilko gija“ ir atsakovės N. M. nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-509-867/2021, kurioje SB „Šilko gija“ prašo priteisti iš N. M. 38 206,13 Eur.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ar pagrįstai atsakovė atsisako išduoti ieškovei, kuriai priklauso bendrijos teritorijoje, esantys žemės sklypai ir kuriuos ieškovė ketina parduoti, pažymą dėl skolų bendrijai nebuvimą, kuri ieškovei reikalinga pateikti notarui dėl žemės sklypų perleidimo.

Teismas nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau - SBĮ) 8 straipsnio 2 dalį, bendrijos nariai ir kiti asmenys privalo informuoti bendriją apie savo sodo sklypo ar jo dalies nuosavybės teisių perėjimą tretiesiems asmenims. Prieš perleisdami savo sodo sklypą ar jo dalį trečiajam asmeniui, savininkai privalo pranešti bendrijai jos įstatuose nustatyta tvarka bei terminais ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai. Pažyma pateikiama notarui sudarant sodo sklypo pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitą sodo sklypo perleidimo sutartį. SB „Šilko gija“ įstatų 15.9 punkte numatyta, jog bendrijos narys, perleisdamas nuosavybės teise jam priklausantį žemės (sodo) sklypą, apie tai turi pareigą informuoti bendrijos valdybą raštu prieš dešimt darbo dienų bei atsiskaityti su bendrija pagal visas prievoles jai.

Ieškovė teigia, jog jokių skolų atsakovei neturi, todėl atsakovė nepagrįstai atsisako jai išduoti pažymą apie prievolių bendrijai nebuvimą. Atsakovė teigia, kad ieškovė yra skolinga SB, nes nemokėjo nario mokesčio, kelio asfaltavimo įmokos, todėl pažymos, kurioje būtų nurodyta, kad ieškovė nėra skolinga atsakovei, išduoti neturi pagrindo.

SBĮ 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bendrijos nario mokestis yra sodininkų bendrijos narių susirinkimo nustatyto dydžio įmoka, skirta sodininkų bendrijai administruoti ir kitai bendrijos veiklai užtikrinti. 2 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog tiksliniai įnašai – sodininkų bendrijos narių susirinkimo patvirtinti įnašai, skirti bendrojo naudojimo objektams sukurti ar pagerinti ir kitiems numatytiems projektams įgyvendinti. Bendrijos narys turi pareigą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip (SBĮ 22 straipsnio 4 dalies 5 punktas); perleisdamas nuosavybės teise jam priklausantį sodo sklypą, atsiskaityti su bendrija pagal visas savo prievoles (SBĮ 22 straipsnio 4 dalies 7 punktas).

Iš sodininkų bendrijos „Šilko gija“ įstatų nustatyta, jog bendrijos narys turi šias pareigas, t. y. laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdybos sprendimus (15.1 punktas), nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį bei kitas nustatytas įmokas (15.6 punktas); pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį (15.7 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovei priklauso žemės sklypai, esantys sodininkų bendrijos teritorijoje, ieškovė siekia perleisti šešis žemės sklypus bei šešis inžinerinius sklypus, kurie priskirti prie pagrindinių žemės sklypų. Ieškovė pranešė sodininkų bendrijos pirmininkui, jog ketina perleisti žemės sklypus ir jai būtina gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai. Sodininkų bendrijos pirmininkas pateikė ieškovei pažymą, kurioje nurodė, jog ieškovė yra skolinga įmokas už asfaltavimo darbus, t. y. po 200,00 Eur už 13 ieškovės valdomų žemės sklypų, taip pat nurodė, jog ieškovė nėra įvykdžiusi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimo, taip pat atsakovė pateikė duomenis, jog ieškovė nėra sumokėjusi nario mokesčio.

Byloje nustatyta, jog sodininkų bendrijos sprendimu yra patvirtintas metinis nario mokestis. Sodininkų bendrijos 2016-06-17 susirinkime priimtas sprendimas dėl metinio nario mokesčio nėra nuginčytas, todėl galiojantis. Ieškovė patvirtino, jog metinio nario mokesčio nėra mokėjusi, argumentuodama tuo, jog būdama sodininkų bendrijos pirmininke atlikdavo užskaitymus, nes bendrija jai buvo skoloje. Teismui pateikti 2015-05-10 atlikti tarpusavio skolų užskaitymai aktai Nr.4, 5, 6, kuriuose nurodoma, jog atsakovė yra skolinga ieškovei, o ieškovė yra skolinga bendrijai metinio nario mokestį už 2016 metus ir šalys atliko tarpusavio skolų užskaitymą; 2015-05-10 atlikti tarpusavio skolų užskaitymo aktai Nr. 1, 2, 3, kuriuose nurodoma, jog atsakovė yra skolinga ieškovei, o ieškovė yra skolinga bendrijai metinio nario mokestį už 2015 metus ir šalys atliko tarpusavio skolų užskaitymą, tačiau duomenų, kad būtų atliekami užskaitymai tarp bendrijos ir ieškovės, kai pasikeitė bendrijos pirmininkas, dėl metinio nario mokesčio už 2017, 2018, 2019 bei 2020 metus, byloje nėra. Atsakovės atstovas nurodė, jog jokie užskaitymai nebuvo atliekami, o ieškovė nemokėjo metinio nario mokesčio nei grynais, nei pavedimu. Kaip minėta ieškovė, būdama sodininkų bendrijos nare, turi pareigą numatytą SBĮ, sodininkų bendrijos įstatuose mokėti metinį nario mokestį, kurio dydis patvirtintas sodininkų bendrijos susirinkimo sprendimu, duomenų apie jų sumokėjimą byloje nėra. Taigi ieškovė, teigdama, jog nėra bendrijai skolinga metinio nario mokesčio už 2017, 2018, 2019, 2020 metus turėjo tai pagrįsti, pateikdama atliktus mokėjimus, tačiau tokių duomenų byloje nepateikė, o atsakovės pateikti duomenys patvirtina apie ieškovės turimus įsiskolinimus, kurie paskaičiuoti už ieškovei priklausančius žemės sklypus. Ieškovė, teigdama, jog atsakovė jai skolinga ir ieškovei išėjus iš bendrijos pirmininkės pareigų toliau buvo atliekami užskaitymai, jokių tai pagrindžiančių duomenų nepateikė, o atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog bendrija ieškovei nėra skolinga ir jokie užskaitymai jo pirmininkavimo metu nebuvo atliekami.

Atsakovė teigia, jog ji nėra bendrijai skolinga ir tai patvirtina atsakovės išduotos 2017 ir 2019 metais išduotos pažymos. Atsakovė atstovas paaiškino, jog ieškovė, atsistatydinusi iš bendrijos pirmininkės pareigų, neperdavė visų buhalterinių duomenų, todėl tik atlikus auditą paaiškėjo ieškovės skolos ir pažymos jai nebebuvo išduotos. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė reikalavo iš buvusios pirmininkės – ieškovės perduoti visus buhalterinius dokumentus. Byloje pateikti buhalterės sudarytos lentelės patvirtina apie atliktą bendrijoje auditą, taip pat pateikti skaičiavimai apie ieškovės susidariusias skolas ir už kokį laikotarpį. Ieškovė nepateikė duomenų, jog būdama sodininkų bendrijos nare ir turėdama pareigą pagal įstatymą, įstatus bei bendrijos priimtus sprendimus mokėti nario mokesčio, atliko mokėjimus bendrijai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovė nėra mokėjusi nario mokesčio už 2017, 2018, 2019, 2020 metus, todėl laikytina, jog ieškovė yra skolinga bendrijai metinius nario mokesčius už ieškovei priklausančius žemės sklypus.

Taip pat atsakovė nurodo, jog ieškovė nemokėjo įmokų už kelio asfaltavimą, kurios buvo nutartos rinkti visuotiniame bendrijos surinkime. Ieškovė patvirtino, jog šių įmokų nėra mokėjusi, teigia, jog apie šią prievolę nežinojo, be to mano, jog atsakovė nepagrįstai renka mokestį už kelio asfaltavimą ir pateikė aplinkos ministerijos pateiktą atsakymą dėl vietinės reikšmės kelio tvarkymo darbų. Bylos duomenys patvirtina, jog 2016 m. birželio 27 d. vyko visuotinis SB „Šilko gija“ narių susirinkime 7 punktu svarstyta pagrindinio kelio asfaltavimo galimybės dalyvaujant savivaldybės programoje, kai pusę sumos dengia sklypų savininkai, o pusę Klaipėdos rajono savivaldybė. Preliminari mokama suma nuo sklypo numatoma po 200 Eur. Nutarta pritarti kelio asfaltavimo darbams dalyvaujant savivaldybės programoje. 2017 m. birželio 2 d. vyko visuotinis SB „Šilko gija“ narių susirinkimas, kurio metu priimtas daugumos narių sprendimas tęsti rinkti po 200 Eur nuo pagrindinio sklypo už (duomenys neskelbtini) g. asfaltavimą. Esant poreikiui mokėti įmoką savivaldybei, kai dar nebus surinkta visa suma, trūkstamas lėšas panaudoti iš einamųjų bendrijos lėšų. Taigi sodininkų bendrijos narių susirinkime buvo priimti sprendimai dėl įmokos už kelio asfaltavimo darbus rinkimą, šie sprendimai yra galiojantys, todėl privalomi bendrijos nariams, kol jie nėra nuginčyti arba priimti nauji sprendimai. Ieškovė patvirtino, jog susirinkimų sprendimų neginčija. Duomenų, jog ieškovė būtų mokėjusi nutartas rinkti įmokas už kelio asfaltavimą, nėra. Ieškovė teigia, jog šių įmokų nemokėjo, nes buvo vykdomi užskaitymai, tačiau tai pagrindžiančių duomenų nepateikė, o atsakovės paaiškinimai patvirtina, jog jokie užskaitymai nebuvo atliekami tarp bendrijos ir ieškovės, kuriais būtų dengiamos įmokos už kelio darbus. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog ieškovė yra skolinga įmokas už kelio asfaltavimo darbus, kurias nutarė rinkti sodininkų bendrijos susirinkime, ir kurias ieškovė, būdama sodininkų bendrijos nare turi mokėti pagal priimtus ir šiai dienai galiojančius sprendimus.

Atsakovė taip pat procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodo, jog ieškovė, kaip buvusi pirmininkė, skolinga bendrijai pagal avansinę apyskaitą kaip atskaitingas asmuo – 7133,34 Eur; be to ieškovė, kaip buvusi pirmininkė panaudojo bendrijos lėšas saviems tikslams ir padarė bendrijai – 17069,70 Eur žalą. Teismas nurodo, jog šių atsakovės nurodomų argumentų apie ieškovės, kaip buvusios pirmininkės, galimai turimą skolą ir padarytą žalą, nevertina ir nepasisako, nes tai nesusiję su šioje byloje sprendžiamu ginču, kuris kilęs tarp bendrijos narės ir bendrijos dėl pažymos, jog ieškovė neskolinga bendrijai išdavimą, o ne tarp ieškovės, kaip buvusios pirmininkės, ir bendrijos kilęs ginčas dėl skolos ir žalos, tai kitos bylos nagrinėjimo dalykas.

Šiame kontekste pažymėtina tai, jog šioje byloje nėra sprendžiamas ieškovės turimų įsipareigojimų dydis, nes atsakovė SB kitoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjamoje byloje Nr. e2-509-867/2021 yra pareiškusi reikalavimus priteisti skolą bei žalos atlyginimą iš ieškovės, šioje nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti ar ieškovė, būdama sodininkų bendrijos nare, mokėjo metinį nario mokestį bei įmokas už asfaltavimo darbus, ir ar atsakovė pagrįstai neišduoda ieškovei pažymos apie atsiskaitymą su bendrija, todėl teismas dėl atsakovės nurodytų ieškovės galimai turimo įsiskolinimo dydžio bei galimai SB padarytos žalos, nepasisako ir jų nevertina, nes tai nesusiję su šioje byloje sprendžiamu ginču ir tai yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė, kaip bendrijos narė ir žemės sklypų savininkė, nėra atsiskaičiusiu su bendrija, t. y. nėra sumokėjusi nario mokesčio bei įmokų už kelio įrengimą, kurios skaičiuojamos už jai nuosavybės teise priklausančius ir ieškovės norimus parduoti, žemės sklypus, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo įpareigoti atsakovę išduoti ieškovei pažymą, jog ieškovė yra atsiskaičiusi su atsakove už visas savo kaip bendrijos narės prievoles, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

Atmetus ieškovės ieškinį yra pagrindas spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikė duomenis, jog už atsiliepimo į ieškinį parengimą patyrė 968,00 Eur, už tripliko parengimą - 968,00 Eur, už priešieškinio parengimą - 968,00 Eur. Teismas nurodo, jog neturi pagrindo šioje byloje spręsti dėl atsakovės patirtų teisinės pagalbos išlaidos už priešieškinio parengimą, nes priešieškinis buvo atsisakytas priimti, todėl konstatuotina, jog atsakovė šioje byloje patyrė 1939,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, atsakovės atstovo paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžio trukmę, darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus.

Teismui atmetus ieškinį atsakovei iš ieškovės priteistina 1939,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės N. M. atsakovei SB „Šilko gija“ 1939,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.