Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-901-613/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-04
Bylos Nr.: e2A-901-613/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00264-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas: N. M.
Atsakovas: sodininkų bendrijai „Šilko gija“
Advokatai: Raimondas Mažulis, Gintaras Aleknavičius

Kategorijos

2.1.6.2Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas
2.1.6.5Kiti su civilinių teisių įgyvendinimu ir gynimu susiję klausimai
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-901-613/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00264-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.2; 2.1.6.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. M. patikslintą ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Šilko gija“ dėl įpareigojimo pateikti pažymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė N. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama įpareigoti atsakovę sodininkų bendriją (toliau – SB) „Šilko gija“ pateikti pažymą apie prievolių bendrijai nebuvimą ir priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog valdo žemės sklypus, esančius atsakovės teritorijoje ((duomenys neskelbtini)). Ketinant perleisti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuris yra sodininkų bendrijoje, būtina gauti iš atsakovės pažymą, jog ji bendrijai neskolinga, tačiau atsakovė pažymos neišduoda. 2017 m. atsakovė buvo skolinga jai, todėl šia skola buvo mažinamos jos, kaip bendrijos narės, privalomos mokėti įmokos. Apie prievolę mokėti po 200,00 Eur mokestį už 13 jos valdomų žemės sklypų už (duomenys neskelbtini) asfaltavimo darbus nebuvo informuota, be to, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 14 d. raštą, sodininkų bendrijų pirmininkai neturi teisinio pagrindo rinkti iš sodininkų mokesčio už savivaldybės vietinės reikšmės kelio tvarkymą, o 2020 m. vasario 10 d. rašte minima (duomenys neskelbitini) gatvė nėra sodininkų bendrijos teritorijoje – tai savivaldybės vietinės reikšmės kelias. Mano, jog atsakovė nesąžiningai vilkina pažymos apie įsiskolinimo sodininkų bendrijai nebuvimą išdavimą, nurodydama tokius mokėjimus, kurių ieškovė neprivalo atlikti.

3. Ieškovė pateikė dubliką, jame papildomai nurodė, jog atsakovės teiginiai apie įsipareigojimus sodininkų bendrijai nėra pagrįsti buhalteriniais dokumentais. Įsipareigojimų bendrijai neturi. Iš sodininkų bendrijos pirmininko pareigų atsistatydino 2015 m. gegužės 30 d., esamas bendrijos vadovas išrinktas 2015 m. rugsėjo 10 d., visi bendrijos dokumentai perduoti naujajam pirmininkui 2016 m. sausio 10 d. Atsakovė nėra pareiškusi ieškovei jokių reikalavimų dėl žalos atlyginimo. Atsakovė 2017 m kovo 1 d. ir 2019 m. sausio 22 d. išdavė pažymas, patvirtinančias, jog nėra įsipareigojimų bendrijai, todėl mano, jog atsakovė pažymos neišduoda ne dėl esamų įsipareigojimų bendrijai, o siekdama sutrukdyti disponuoti ieškovei priklausančiu turtu.

Atsiliepimas

4. Atsakovė SB „Šilko gija“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, juo prašo reikalavimą atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovės teiginiai apie bendrijos skolą yra deklaratyvūs. Sutinka išduoti pažymą, tačiau joje bus nurodyta, jog ieškovė yra skolinga bendrijai. Ieškovė įsteigė SB „Šilko gija“, tapo bendrijos pirmininke ir iš bendrijos narių rinko stojamuosius bei nario mokesčius. Ieškovė, kaip fizinis asmuo, įrengė elektros tinklus ir įsipareigojo už paslaugą sumokėti, tačiau ieškovė savo asmeninės prievolės įvykdymui panaudojo savo asmenines lėšas (26 500,00 Lt (7 674,93 Eur), 52 000,00 Lt (15 060,24 Eur), 894,79 Lt (259,14 Eur)) ir bendrijos lėšas 57 825,20 Lt (16 747,33 Eur) (84 325,20 Lt (24 411,26 Eur) – 26 500 Lt (7,674,93 Eur)). Ieškovė, būdama bendrijos pirmininke, savo įneštas asmenines lėšas laikė kaip avansu sumokėtą sumą bendrijai ir kas mėnesį darė įskaitymus – nebemokėjo įmokų bendrijai. Bendrija niekada neturėjo prievolės mokėti už elektros įvedimą, tai buvo asmeninė ieškovės prievolė. Ieškovės atlikinėtos užskaitos yra neteisėtos, o ieškovė yra nemokėjusi nario mokesčių nuo 2008 metų pabaigos. Be to, ieškovė prievolės įvykdymui panaudojusi bendrijos lėšas 16 747,33 Eur (57 825,20 Lt) ir jų negrąžinusi padarė žalą bendrijai. Ieškovė turi finansinių įsipareigojimų bendrijai, t. y. turi grąžinti 16 747,33 Eur ir sumokėti nario metinius mokesčius.

5. Atsakovė pateikė tripliką, jame papildomai nurodė, kad ieškovė, kaip buvusi bendrijos pirmininkė, visų bendrijos dokumentų naujam bendrijos pirmininkui neperdavė. Pagal ieškovės naujajam pirmininkui perduotus dokumentus, ieškovės skola bendrijai sudaro 33 281,98 Eur, t. y. 26 00,00 Eur nesumokėtas mokestis už kelio asfaltavimo darbus, 7 133,34 Eur atskaitingo asmens negrąžintos lėšos į bendrijos kasą po atleidimo iš pirmininko pareigų, 24 788,07 Eur panaudoti asmeninių prievolių vykdymui, kurios nesusijusios su bendrijos veikla.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė reikalavimą tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad atsakovė skolinga ieškovei, o ieškovės skola atsakovei nėra pagrįsta. Ieškovė iš savo asmeninių lėšų sumokėjo už bendrijai įvestą elektrą, todėl susidarė atsakovės skola ieškovei ir ieškovė nebemokėjo mokesčių (nario mokesčio, mokesčio už asfaltavimą), buvo atliekamas skolų įskaitymas, t. y. mažinamas bendrijos įsiskolinimas ieškovei ir tokiu būdu mokamas nario mokestis. Rašytinio susitarimo nebuvo dėl skolų užskaitymo, tokia buvo praktika. Atsakovė, 2017 m. ir 2019 m. išduodama pažymas, nurodė, kad ieškovė skolos neturi. Nuo 2019 m. ieškovė taip pat nemokėjo mokesčių, nes buvo tokia praktika – atsakovės ieškovei skolos įskaitymas. Ieškovė iki 2015 m. gegužės mėnesio buvo bendrijos pirmininkė ir bendrijos skolą įskaitydavo nemokėdama mokesčių. Nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio bendrijos pirmininku tapo V. B., tačiau nežino, ar jis įskaidydavo bendrijos skolą ieškovei. Ieškovė nė karto nėra mokėjusi nario mokesčio nei grynaisiais, nei pavedimu, jokių raginimų nėra gavusi, įmokų už kelią nemokėjo, nes atsakovė nepagrįstai jų reikalauja.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė reikalavimą atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad ieškovė niekada nemokėjo nario mokesčio, mokesčio už kelio įrengimo darbus, šie mokesčiai skaičiuojami kaip nariui už valdomą žemės sklypą. Nario mokestį ir kelio asfaltavimo mokestį buvo nuspręsta mokėti per visuotinius narių susirinkimus. 2017 m. ir 2019 m. pažymos dėl skolos nebuvimo buvo išduotos, nes nebuvo aišku, kiek ieškovė yra skolinga bendrijai, nes ieškovė, kaip buvusi pirmininkė, neperdavė visų bendrijos buhalterinių dokumentų, todėl naujam pirmininkui buvo sunku aiškintis ieškovės skolos dydį. Skola iš ieškovės buvo reikalaujama žodžiu per bendrijos susirinkimus. Ieškovės skolą, kaip bendrijos narės, sudaro 11 403,10 Eur nario mokesčio, 2 600,00 Eur už kelio darbus, ieškovės skolą, kaip buvusios pirmininkės, sudaro 7 133,34 Eur, taip pat ieškovė, kaip buvusi bendrijos pirmininkė, padarė 17 069,70 Eur bendrijai žalą. Atsakovės pirmininkas papildomai nurodė, jog įskaitymai buvo daromi, kol ieškovė buvo bendrijos pirmininkė, o kai jis tapo pirmininku, jokie įskaitymai dėl nario mokesčio dengimo nebuvo daromi. Dėl 2019 metų pažymos paaiškino, jog perėmė tik dalį dokumentų, kitų dokumentų nebuvo gavę, ir pažymos buvo išduodamos pagal tai, kokią buhalterinę apskaitą perėmė iš buvusios pirmininkės N. M.. Atlikus buhalterinį auditą nuo pat bendrijos steigimo, paaiškėjo ieškovės skolos ir todėl pažymos ieškovei, jog nėra skolos, neišdavė. Bendrijos nariai nario mokestį bei įmokas už kelio darbus perveda mokėjimo pavedimu į bendrijos sąskaitą, sąskaitas dėl mokesčių mokėjimo išrašo tik ne bendrijos nariams. Kai narys nemoka, siunčiami pranešimai. Siuntė ieškovei raginimus mokėti skolą jos gyvenamosios vietos adresu. Ieškovė nuo 2015 iki 2021 metų nėra sumokėjusi nario mokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės N. M. atsakovei SB „Šilko gija“ 1 939,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, ginčo teisingam išsprendimui taikytiną teisinį reglamentavimą, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė, kaip bendrijos narė ir žemės sklypų savininkė, nėra atsiskaičiusiu su bendrija, t. y. nėra sumokėjusi nario mokesčio ir įmokų už kelio įrengimą, kurios skaičiuojamos už jai nuosavybės teise priklausančius ir ieškovės norimus parduoti žemės sklypus, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo įpareigoti atsakovę išduoti ieškovei pažymą, kad ieškovė yra atsiskaičiusi su atsakove už visas savo kaip bendrijos narės prievoles, todėl ieškinį atmetė.

10. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad šioje byloje nėra sprendžiamas ieškovės turimų įsipareigojimų dydis, nes atsakovė kitoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-509-867/2021 yra pareiškusi reikalavimus priteisti skolą ir žalos atlyginimą iš ieškovės, šioje nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar ieškovė, būdama sodininkų bendrijos nare, mokėjo metinį nario mokestį ir įmokas už asfaltavimo darbus ir ar atsakovė pagrįstai neišduoda ieškovei pažymos apie atsiskaitymą su bendrija, todėl teismas dėl atsakovės nurodytų ieškovės galbūt turimo įsiskolinimo dydžio ir galbūt sodininkų bendrijai padarytos žalos nepasisako ir jų nevertina, nes tai nesusiję su šioje byloje sprendžiamu ginču ir tai yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovė N. M., atstovaujama advokato Raimondo Mažulio, apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, todėl naikintinas.

11.2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė yra skolinga atsakovei, tokia išvada susiformavo remiantis ne buhalterinės apskaitos dokumentais, o atsakovės parengtų lentelių duomenimis.

11.3. Teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovė ankstesnėse ieškovei išduotose pažymose patvirtino, kad ieškovė neturi skolų bendrijai.

11.4. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi tik atsakovės pateiktais paaiškinimais, dokumentais, ieškovės argumentų ir pateiktų įrodymų iš esmės nevertino.

11.5. Teismas, ignoruodamas dalį byloje esančių įrodymų, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Atsiliepimas

12. Atsakovė SB „Šilko gija“, atstovaujama advokato Gintaro Aleknavičiaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Teismas savo išvadas dėl apeliantės teiginių ir prielaidų grindė byloje esančių ir ištirtų leistinų įrodymų pagrindu – šalių paaiškinimais, trečiojo asmens paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga (CPK 177 straipsnis, 185 straipsnis). Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad sprendimo motyvai nėra pagrįsti, yra atmestini.

12.2. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės tik kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia savo teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs.

12.3. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tik 2017 m. gegužės 18 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris, atsakovės vertinimu, nėra prejudicinę galią turintis įrodymas civilinėje byloje ir neturi prima facie (iš pirmo žvilgsnio) įrodymo galios.

12.4. Apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo ir tikisi kitokių išvadų, vertinant tuos pačius įrodymus ir argumentus.

12.5. Pažymėjo, kad tai, jog kitoje civilinėje byloje dar nėra priimtas teismo sprendimas dėl skolos priteisimo, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės prievolė neegzistuoja. Ieškovės prievolę sukūrė visuotinio susirinkimo sprendimas, jis yra galiojantis ir vykdytinas. Tai, kad ieškovei buvo išduotos pažymos sandoriui atlikti, nenurodant skolos, nepanaikina ieškovės prievolių.

12.6. Teismas, priešingai nei teigia apeliantė, įvertino visas ieškovės nurodytas aplinkybes, tik padarė kitokias išvadas, nei pageidauja ieškovė, o tai neleidžia teigti, kad buvo padaryti CPK 185 ir 176 straipsnių pažeidimai.

12.7. Mano, kad yra pagrindas peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teigia, kad nebuvo pagrindo nepriteisti teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su priešieškinio, kuris nebuvo priimtas, parengimu. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, yra revizuojamas jų dydis, o ne šalies prašymų, kuriuos tenkino teismas, skaičius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

16. Pažymėtina, jog, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

17. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės N. M. ieškinys dėl įpareigojimo pateikti pažymą atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliaciniame skunde suformuluotus faktinius ir teisinius pagrindus. Ieškovė su minėtu teismo sprendimu nesutinka, motyvuodama tuo, kad teismas vertino išimtinai atsakovės paaiškinimus ir pateiktus dokumentus, ieškovės paaiškinimų ir pateiktų dokumentų nevertino, atsakovės pateiktų įrodymų pagrindu padarė nepagrįstas išvadas, t. y. pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas. Priešingai, atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė nėra atsiskaičiusi su sodininkų bendrija, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo įpareigoti atsakovę išduoti pažymą, kad ieškovė yra atsiskaičiusi su atsakove už visas savo, kaip bendrijos narės, prievoles. Teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo

18. Pažymėtina, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo.

19. Apeliantė skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia tuo, kad teismas netinkamai ir (ar) visiškai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes ir į bylą pateiktus dokumentus, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė nėra atsiskaičiusi su sodininkų bendrija ir nėra pagrindo įpareigoti atsakovę išduoti pažymą, t. y. teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, ginčo teisinių santykių kvalifikavimo ir jiems taikytino teisinio reglamentavimo, todėl dėl jų papildomai nepasisakys. Iš esmės apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, todėl nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškinio reikalavimus.

21. Pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje teisės normoje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą ir įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Šias faktines aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas) ir reikalavimą, kaip prašoma apginti pažeistas teises (ieškinio dalykas), ieškovas privalo nurodyti ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Besikreipiančio į teismą asmens nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises, neperžengiant šių nagrinėjimo ribų, išskyrus įstatymo numatytas išimtis. Taigi asmuo, naudodamasis savo nuožiūra civilinėmis teisėmis, turi įvertinti savo būsimo elgesio variantus ir neperžengti savo turimų civilinių teisių ribų. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą (tarp jų ir ieškinio pagrindą arba dalyką), šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Taigi bylos nagrinėjimo ribas nulemia pareikštas reikalavimas ir tokio reikalavimo pagrindu nurodytos aplinkybės.

22. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra atsakovės narė, ieškovei atsakovės teritorijoje nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, kuriuos ieškovė nori perleisti tretiesiems asmenims.

23. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrijos nariai ir kiti asmenys privalo informuoti bendriją apie savo sodo sklypo ar jo dalies nuosavybės teisių perėjimą tretiesiems asmenims. Prieš perleisdami savo sodo sklypą ar jo dalį trečiajam asmeniui, savininkai privalo pranešti bendrijai jos įstatuose nustatyta tvarka bei terminais ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai. Pažyma pateikiama notarui sudarant sodo sklypo pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitą sodo sklypo perleidimo sutartį. SB „Šilko gija“ įstatų 15.9 punkte numatyta, jog bendrijos narys, perleisdamas nuosavybės teise jam priklausantį žemės (sodo) sklypą, apie tai turi pareigą informuoti bendrijos valdybą raštu prieš dešimt darbo dienų ir atsiskaityti su bendrija pagal visas prievoles jai.

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę išduoti pažymą apie prievolių sodininkų bendrijai nebuvimą. Kaip savo reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes nurodė tai, kad atsakovė nėra pareiškusi ieškovei jokių reikalavimų dėl žalos atlyginimo, atsakovės teiginiai apie ieškovės įsipareigojimus sodininkų bendrijai nėra pagrįsti buhalteriniais dokumentais, atsakovė 2017, 2019 metais išdavė pažymas, patvirtinančias, kad ieškovė neturi įsipareigojimų bendrijai. Taip pat nurodė, kad atsakovė yra skolinga ieškovei, kadangi ieškovė iš savo asmeninių lėšų sumokėjo už bendrijai įvestą elektrą, todėl susidarė atsakovės skola ieškovei ir ieškovė nebemokėjo mokesčių (nario mokesčio, mokesčio už kelio asfaltavimą), buvo atliekamas skolų įskaitymas. Be kita ko, ieškovė pradiniu reikalavimu buvo pareiškusi reikalavimą įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei tarpusavio skolų suderinimo aktus, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ir civilinę bylą išnagrinėjo tik pagal vieną ieškovės reikalavimą – įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei pažymą apie prievolių bendrijai nebuvimą.

25. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo įpareigoti atsakovę išduoti pažymą, nusprendė, kad šioje byloje nėra sprendžiamas ieškovės turimų įsipareigojimų dydis, nes atsakovė kitoje civilinėje byloje yra pareiškusi reikalavimus priteisti skolą ir žalos atlyginimą iš ieškovės, šioje nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar ieškovė, būdama sodininkų bendrijos nare, mokėjo metinį nario mokestį ir įmokas už asfaltavimo darbus ir ar atsakovė pagrįstai neišduoda ieškovei pažymos apie atsiskaitymą su bendrija, todėl teismas dėl atsakovės nurodytų ieškovės galbūt turimo įsiskolinimo dydžio ir galbūt sodininkų bendrijai padarytos žalos nepasisako ir jų nevertina, nes tai nesusiję su šioje byloje sprendžiamu ginču, ir tai yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

27. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

29. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamos bylos dalykas nėra susijęs su ieškovės skolos dydžio bendrijai nustatymu, kad šios aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu ginču. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal ieškovės nurodytas aplinkybes ir suformuluotus ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką ir pagrindą) būtent skolos (skolos dydžio) nustatymo faktas ir yra teisiškai reikšminga aplinkybė teisingam ginčo išsprendimui. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir ieškovės nurodytas aplinkybes dėl galbūt ieškovės asmeninių lėšų panaudojimo sodininkų bendrijai ir ieškovės mokesčių bendrijai nemokėjimo dėl tarpusavio skolų įskaitymo.

30. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, taip pat nustatyta, kad atsakovė SB „Šilko gija“ pareiškė reikalavimus ieškovei dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo kitoje civilinėje byloje Nr. e2-509-867/2021, nagrinėjamoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose. Teismo sprendimas civilinėje byloje nėra priimtas.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad nagrinėjamu atveju yra svarbu tik nustatyti, ar ieškovė mokėjo nario ir kitus privalomus mokesčius atsakovei, nepagrįstai susiaurino bylos įrodinėjimo dalyką, nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė galbūt yra skolinga atsakovei (pirmosios instancijos teismas nustatė tik, kad ieškovė nemokėjo nario ir kitų mokesčių), todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę išduoti pažymą, patvirtinančią ieškovės prievolių bendrijai nebuvimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius aplinkybę, kad yra nagrinėjama kita civilinė byla dėl skolos priteisimo, kurios nagrinėjimo dalykas yra tiesiogiai susijęs su pareikštu reikalavimu išduoti pažymą (konstatavus faktą, kad yra įvykdytos visos prievolės bendrijai), šioje nagrinėjamoje dalyje pirmosios instancijos teismas turėjo teisę arba išnagrinėti ginčą iš esmės ir konstatuoti faktą, ar ieškovė skolinga ir kokio dydžio skola yra atsakovei, arba spręsti klausimą dėl nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo ar nagrinėjamos bylos sustabdymo, iki bus išspręstas ginčas dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo tarp tų pačių šalių. Ar atsakovė kreipėsi dėl skolos iš ieškovės priteisimo, ar ieškovė kreipėsi dėl įpareigojimo išduoti pažymą apie prievolių bendrijai nebuvimą, nustatytina teisiškai reikšminga aplinkybė (įrodinėjimo dalykas) yra skolos egzistavimo faktas. Skolos dydis netenka teisinės reikšmės, nes jis nei patvirtina, nei paneigia skolos egzistavimo fakto. Nagrinėjamu atveju teismo įsitikinimas, ar egzistuoja skolos faktas, gali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, nustačius ir įvertinus visas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes, kartu ir ieškovės nurodytas aplinkybes, paminėtas šios nutarties 29 punkte.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kaip minėta, faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti ir sprendimui priimti šioje byloje pateiktų įrodymų nepakanka. Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties (ieškovės asmeninių lėšų panaudojimo bendrijai, galbūt atsakovės skolos ieškovei susidarymo ir tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo) ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama didesne apimtimi, išreikalaujant papildomus įrodymus, galbūt apklausiant liudytojus, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo, taip pat spręsti klausimą dėl galimybės sujungti civilines bylas arba nagrinėjamą sustabdyti. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikintina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės. Atitinkamai nespręstinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme klausimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2029 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Giedrė SeselskytėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė