Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-03 · Civilinė byla Nr. e2S-1630-413/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
e2S-1630-413/2019
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00533-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
Z. J., R. J.
Atsakovas
D. S., A. S., G. T., AB „Išlaužo žuvis“
Civilinė byla Nr. e2S-1630-413/2019Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00533-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. J. ir R. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4179-800/2019 pagal ieškovų Z. J. ir R. J. ieškinį atsakovams D. S., A. S., G. T., AB „Išlaužo žuvis“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo ir valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai Z. J. ir R. J. pateikė ieškinį atsakovams D. S., A. S., G. T., AB „Išlaužo žuvis“ (toliau ir bendrovės) dėl visuotinio akcininkų susirinkimo ir valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais:

1.1. AB „Išlaužo žuvis“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2019 m. balandžio 30 d. nutarimus pagal 5 ir 6 darbotvarkės klausimus, t. y. nuo visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigos atšaukti esamus bendrovės valdybos narius iš pareigų ir išrinkti į ją naujus narius: A. S., D. S., G. T.;

1.2. bendrovės valdybos 2019 m. balandžio 30 d. nutarimus: 1) valdybos nariu išrinkti D. S.; 2) sekretoriaujančiu valdybos nariu išrinkti A. S.; 3) nuo 2019 m. balandžio 30 d. atšaukti bei atleisti iš bendrovės vadovo pareigų R. J. ir nutraukti su juo darbo sutartį. Nuo 2019 m. balandžio 30 d. imtinai naujuoju bendrovės vadovu išrinkti D. S.; 4) suteikti įgaliojimus naujai išrinktam bendrovės valdybos pirmininkui D. S. nutraukti įgaliojimus ir darbo sutartį su buvusiu vadovu R. J. ir sudaryti darbo sutartį su naujai išrinktu vadovu D. S.. Suteikti įgaliojimus naujai išrinktam bendrovės vadovui D. S. įregistruoti valdybos pirmininko ir naujo bendrovės vadovo duomenis bei naujai išrinktų bendrovės valdybos narių duomenis Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre.

2. Byloje ieškovai prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti ginčijamų AB „Išlaužo žuvis“ 2019 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pagal 5 ir 6 darbotvarkės klausimus, taip pat AB „Išlaužo žuvis“ 2019 m. balandžio 30 d. valdybos nutarimų galiojimą bei vykdymą, t. y. palikti įgaliojimus iki 2019 m. balandžio 30 d. veikusiai bendrovės valdybai; valdybos pirmininku ir bendrovės vadovu palikti iki 2019 m. balandžio 30 d. išrinktą ir paskirtą R. J.; nenutraukti su juo sudarytos darbo sutarties; uždrausti D. S. VĮ registrų centras Juridinių asmenų registre registruoti AB „Išlaužo žuvis“ visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės Valdybos 2019 m. balandžio 30 d. nutarimus.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas.

Šalies argumentai

4. 2019 m. birželio 14 d. ieškovai pateikė naują prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovai prašo iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atšaukti AB „Išlaužo žuvis“ valdybos narius, rinkti naujus šios bendrovės valdybos narius ir atleisti iš pareigų bendrovės vadovą – direktorių R. J..

5. Ieškovų prašymas motyvuojamas tuo, kad tarp šalių vykstantis ginčas sparčiai vystosi: atlikus bendrovės patikrinimą, nustatyta, kad dėl vykdančiojo direktoriaus D. S. kaltės bendrovei yra padaryta didelė žala. Norėdamas išvengti atsakomybės, D. S. siekia perimti bendrovės valdymą, bendrovės akcininkai gavo pranešimą apie kitą neeilinį akcininkų susirinkimą 2019 m. liepos 1 d., kuriame numatyti tie patys darbotvarkės klausimai : atšaukti esamus bendrovės valdybos narius ir išrinkti kitus. Atšaukus bendrovės valdybos narius jos vadovą iki kadencijos pabaigos, bendrovei gali būti padaryta žymi žala: 1) išvengta atsakingo asmens atsakomybės už bendrovei padarytą žalą, 2) bus nutraukti bendrovės puikius finansinius rodiklius garantuojantys projektai, pagrindinis jų – skrostos žuvies tiekimas Maxima LT tinklui. Iš pateikto bendrovės vadovo metinio pranešimo 7 p. matyti, kad bendrovės vadovas, dar iki 2019 m. balandžio 30 d. nustatė, kad dėl „atsakingų asmenų kaltės“ nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. nebuvo tiekiama skrosta žuvis į Maxima Lt tinklą, pagal metinėje ataskaitoje nurodytus rodiklius bendrovė tuo laikotarpiu neteko daugiau kaip 50 000 eurų pajamų per mėnesį. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovai nesiekia apriboti D. S. dalyvavimo valdybos veikloje, jis išlieka aktyvus bendrovės valdybos narys. Taip pat, turėdami tam pakankamus įgalinimus, ieškovai neatleidžia D. S. iš vykdomojo direktoriaus pareigų. Laikinosiomis ieškinio apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti reikalavimų įvykdymą ir išvengti galimos žalos padarymo.

Atsiliepimas

6. Atsakovai A. S. ir D. S. atsiliepime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad jos yra neproporcingos, teisiškai negalimos ir nesusijusios su ieškinio reikalavimais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

8. Teismas nurodė, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas neatlieka pateiktų įrodymų vertinimo ir neturi galimybės nustatyti, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl laikomasi pozicijos, jog ieškovai tikėtinai pagrindė ieškinį.

9. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra grindžiamas tikėtinai jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymo rizika. Ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismo nuomone, apskritai yra uždraudimas kitiems akcininkams atlikti veiksmus, susijusius su įmonės valdybos narių rinkimu ir vadovo R. J. atleidimu iš užimamų pareigų. Teismas sprendė, kad jos yra perteklinės ir šioje byloje sprendžiant kilusį ginčą tarp šalių dėl 2019 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais netaikytinos.

10. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. birželio 10 d. nutartyje ieškovams nurodyta, jog jų prašymas yra nemotyvuotas. Pakartotinis ieškovų prašymas taip pat nėra pakankamai motyvuotas ir pagrįstais kokiais nors rašytiniais įrodymais, be to, pačiame prašyme yra daug vienas kitam prieštaraujančių teiginių. Vienur rašoma, kad bendrovei „gali būti padaryta žymi žala“, kitur rašoma, „kad atlikus bendrovės vidinį tyrimą nustatyta, kad dėl vykdančiojo direktoriaus D. S. kaltės įmonė jau prarado 445 500 Eur pajamų“, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti ieškovai pateikia tik bendrovės metinį pranešimą, kuriame nėra nurodytas atsakovas kaip asmuo, darantis ar padaręs žalą įmonei. Teismui nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai apie Maxima LT pretenzijas AB „Išlaužo žuvis“ dėl laiku nepateiktos produkcijos ar kokių nors sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Ieškovai prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentuoja tuo, kad atsakovas nutrauks sutartis, garantuojančias puikius finansinius įmonės rodiklius, tačiau iš ieškovų teismui pateiktos informacijos, atsakovo atsiliepime dėstomų argumentų teismas sprendė, kad tokiai išvadai nėra pagrindo.

11. Anot teismo, deklaratyvūs ieškovų teiginiai pakartotiniame prašyme negali būti pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Įvertinęs ieškinio reikalavimus, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra jokios grėsmės ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko ieškovų prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12. Atskiruoju skundu ieškovai (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti byloje jų prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra perteklinė ir yra tiesiogiai susijusi su ieškinio reikalavimu. Su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai patvirtina neteisėtus atsakovų veiksmus organizuojant ginčijamus 2019 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo ir valdybos sprendimus. Nesuprantamas atsakovų siekis teigti rašytiniams įrodymams prieštaraujančius argumentus. Pavyzdžiui, kad D. S. nėra šaukiamas ir nedalyvauja bendrovės valdybos susirinkimuose. Byloje yra pateiktas 2019 m. balandžio 18 d. posėdžio protokolas, kuriame buvo svarstoma 2019 m. balandžio 30 d. susirinkimo darbotvarkė ir D. S. ne tik buvo šaukiamas, bet jame dalyvavo ir pasirašė. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovai organizuoja vieną visuotinį akcininkų susirinkimą po kito. Tai reiškia, kad atmetus prašymą dėl laikinųjų ieškinio apsaugos priemonių, sudaromos prielaidos ginčyti kiekvieną atsakovų organizuojamą bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą. Siekiant išsaugoti šalių interesų pusiausvirą ir apsaugoti galimo sprendimo vykdymą daug ekonomiškiau būtų, kol bus priimtas sprendimas byloje, taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir uždrausti atšaukti AB „Išlaužo žuvis“ valdybos narius, rinkti naujus šios bendrovės valdybos narius ir atleisti iš pareigų bendrovės vadovą – direktorių R. J. iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

1.2. Teismas iš esmės vertino ieškovų pateiktus įrodymus ir faktines aplinkybes, tai darė aiškiai šališkai, nenagrinėdamas pateiktų rašytinių įrodymų dėl jau atliktų neteisėtų atsakovų veiksmų sušaukiant bendrovės 2019 m. balandžio 30 d. visuotinį akcininkų. Su ieškiniu pateiktas neteisėtų nutarimų turinys aiškiai byloja apie siekį perrinkti įgaliojimus iki 2020 m. birželio 6 d. turinčią bendrovės valdybą, taip pat faktą, kad valdybos nariais siekiama išrinkti tik atsakovų šeimos narius, kad siekiama be jokių teisinių argumentų iš pareigų atleisti bendrovės direktorių. Mano, kad vien šių argumentų ir rašytinių įrodymų pakanka, jog susidarytų aiškus įsitikinimas, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje yra būtinos ir adekvačios. Juolab, kad ieškovai ieškinyje pateikė įrodymus apie atsakovų organizuojamą 2019 m. liepos 1 d. visuotinį akcininkų susirinkimą.

1.3. Teismas, priėmęs prevencinį ieškinį, turėjo įvertinti pateiktus įrodymus, kad artimiausias veiksmas, kurį siekiama užkirsti laikinosiomis ieškinio apsaugos priemonėmis, turėjo vykti nedelsiant (2019 m. liepos 1 d. visuotinis akcininkų susirinkimas). Įrodymai buvo pateikti, todėl laikinųjų ieškinio apsaugos klausimas turėjo būti išspręstas per įstatymo nurodytą laikotarpį, neinformavus šalis. Tačiau teismas pasirinko išimtinę įstatymo numatytą priemonę ir rezoliucija įpareigojo atsakovus pateikti atsiliepimą. Taip buvo pažeistas CPK 147 straipsnio 1 dalies reikalavimas.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai D. S. ir A. S., atstovaujami advokato P. M., prašo atskirąjį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Ieškovai ieškiniu reikalauja pripažinti negaliojančiais dalį 2019 m. balandžio 30 d. UAB „Išlaužo žuvis“ visuotinio akcininkų susirinkimo ir 2019 m. balandžio 30 d. bendrovės Valdybos sprendimų. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atšaukti bendrovės valdybą bei direktorių, niekaip neužtikrins ieškinio reikalavimų. 2019 m. balandžio 30 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai šiuo metu yra galiojantys, o naujoji bendrovės valdyba veiklą vykdyti pradėjo iškart, kai tik pasibaigė 2019 m. balandžio 30 d. visuotinis akcininkų susirinkimas, kaip tai numatyta ABĮ 33 straipsnio 8 dalyje. Tai, kad teismas uždraus atšaukti bendrovės valdybą ir direktorių, 2019 m. balandžio 30 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai bus ir toliau sėkmingai vykdomi.

2.2. Pagal ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą akcininkai turi teisę dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Būtent visuotinis akcininkų susirinkimas yra atsakingas už valdybos narių išrinkimą (ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o valdybos nariai turi teisę atšaukti bendrovės vadovą (ABĮ 37 straipsnio 3 dalis). Minėtos ABĮ nuostatos aiškiai nustato, kad valdyba renkama būtent visuotinio akcininkų susirinkimo, todėl darytina išvada, kad draudimas atšaukti valdybą yra akcininko neturtinių teisių varžymas (nagrinėjamu atveju – visų bendrovės akcininkų), o draudimas atšaukti direktorių yra bendrovės valdybos narių neturtinių teisių varžymas.

2.3. Nors atsakovai laikė ir tebelaiko, kad ieškovų ieškinys net preliminariai nėra pagrįstas, tačiau nutartyje aiškiai konstatuota, kad ieškinys prima facie pagrįstas, todėl nesuprantama, kodėl ieškovai atskirajame skunde dar kelia klausimą dėl jų ieškinio pagrįstumo ir bando įrodinėti ieškinio pagrįstumą tarsi teigdami, kad pirmosios instancijos teismas priėjo kitokią išvadą.

2.4. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kokia žala atsiras – vien tai, kad buvo perrinkta bendrovės valdyba, nėra žalos bendrovei įrodymas. Įvertinus ieškovų prašyme nurodytus motyvus, matyti, kad visas prašymas buvo paremtas tik deklaratyviais, spekuliaciniais ir skambiais teiginiais apie neva daromą žalą, atsakomybės vengimą, bet nebuvo pateikiamas nė vienas įrodymas apie žalą bendrovei.

2.5. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta, kad teismas privalo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones spręsti apie tai neinformavęs atsakovo, taip pat nenustatyta, kad apie prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pranešama atsakovui tik išimtiniais atvejais. Būtinybę pranešti apie tokio pobūdžio prašymo pateikimą lėmė ne kas kitas, bet ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, grubiai pažeidžiančios bendrovės akcininkų teises, numatytas tiek ABĮ, tiek nuosavybės teisės neliečiamumo principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje – neaišku, kokiam laikotarpiui apriboti bendrovės savininkų (akcininkų) teisę balsuoti, ypač, kai nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas tik dviem bendrovės akcininkams, likusius bendrovės akcininkus visiškai ignoruojant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

17. Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašo pripažinti UAB „Išlaužo žuvis“ 2019 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo ir valdybos nutarimus, kuriais atšaukti esami bendrovės valdybos nariai ir išrinkti nauji, bei iš pareigų atleistas dabartinis direktorius ir paskirtas naujas. Ieškiniui užtikrinti, ieškovai prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti ginčijamų nutarimų vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Šios nutarties ieškovai apeliacine tvarka neskundė, tačiau pateikė teismui kitokio pobūdžio prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

18. Ieškovai prašė iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atšaukti AB „Išlaužo žuvis“ valdybos narius, rinkti naujus šios bendrovės valdybos narius ir atleisti iš pareigų bendrovės vadovą – R. J., kitaip tariant – palikti iki ginčijamų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimų priėmimo buvusius bendrovės valdymo organus. Prašymą grindė argumentais, kad iškilus teisme ginčui dėl esamų valdybos narių ir direktoriaus atšaukimo bei naujų paskyrimo, bendrovės akcininkai gavo pranešimą apie šaukiamą kitą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą 2019 m. liepos 1 d., kuriame numatyti tie patys darbotvarkės klausimai – atšaukti esamus valdybos narius ir išrinkti naujus, be to, išrinkus naujus valdymo organus, bendrovei daroma žala. .

19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad AB „Išlaužo žuvis“ įstatinis kapitalas yra 229 700,30 Eur ir padalintas į 79 207 vnt. paprastųjų vardinių 2,90 Eur nominalios vertės akcijų. Kiekviena paprastoji vardinė akcija visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia vieną balso teisę. Bendrovė iš viso turi 28 akcininkus.

20. Ieškovė Z. J. turi 37 550 vnt. bendrovės akcijų, iš kurių Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1926-1060/2018, ieškovei uždrausta balsuoti AB „Išlaužo žuvis“ akcininkų susirinkimuose pagal padidintą bendrovės įstatinį kapitalą 4541 vnt. akcijų suteikiamas teises ir uždrausta šiomis akcijomis disponuoti, t. y. ieškovė turi 33 009 balso teisių. Atsakovas A. S. turi 33 009 vnt. AB „Išlaužo žuvis“ akcijų. Kitas atsakovas D. S. turi 4080 vnt. AB „Išlaužo žuvis“ akcijų. Pati AB „Išlaužo žuvis“ turi 2412 vnt. jos pačios akcijų, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 54 straipsnio 7 dalimi, bendrovė negali pasinaudoti balsavimo teise akcijų suteikiamais balsais. Likusi dalis bendrovės akcijų priklauso smulkiems akcininkams.

21. Ieškovas R. J. nuo 2003 m. birželio 5 d. iki ginčijamų sprendimų priėmimo ėjo AB „Išlaužo žuvis“ direktoriaus pareigas.

22. Priimant 2019 m. balandžio 30 d. visuotiniame akcininkų susirinkime ginčijamus nutarimus, jame dalyvavo trys AB „Išlaužo žuvis“ akcininkai, turintys 37 550 balsų, kas sudaro 51,97 proc. visų akcininkų balsų skaičiaus: D. S. – 4080, G. T. – 461, A. S. – 33 009. Susirinkimo metu buvo priimti nutarimai tokiais darbotvarkės klausimais: 1) bendrovės metinis pranešimas; 2) auditoriaus išvada apie bendrovės finansinę atskaitomybę ir metinį pranešimą; 3) bendrovės 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas; 4) bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos tvirtinimas; 5) dėl bendrovės valdybos narių atšaukimo; 6) dėl bendrovės valdybos narių išrinkimo.

23. Ginčijamu 5 darbotvarkės klausimu bendrovės akcininkai 37 550 balsų „už“ nutarė nuo visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigos atšaukti iš pareigų visus esamus bendrovės valdybos narius (R. J., Z. J. ir D. S.).

24. Ginčijamu 6 darbotvarkės klausimu bendrovės akcininkai 37 550 balsų „už“ nutarė bendrovės valdybos nariais išrinkti A. S., D. S. ir G. T., o taip pat, kad bendrovės valdybos nariai pareigas pradeda eiti nuo šio susirinkimo pabaigos.

25. Iš 2019 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad bendrovės valdybos narys D. S. paskelbė, jog susirinkime dalyvauja visi išrinkti valdybos nariai, todėl iš karto, pasibaigus susirinkimui įvyks pirmasis naujai išrinktos bendrovės valdybos posėdis su numatoma tokia posėdžio darbotvarke: 1) dėl valdybos pirmininko rinkimo; 2) dėl valdybos posėdžio sekretoriaus rinkimo; 3) dėl bendrovės vadovo perrinkimo; 4) dėl įgaliojimų suteikimo.

26. Byloje yra taip pat ginčijami 2019 m. balandžio 30 d. AB „Išlaužo žuvis“ naujos valdybos priimti nutarimai, kuriais nutarta: 1) bendrovės valdybos pirmininku išrinkti D. S.; 2) sekretoriaujančiu valdybos nariu išrinkti A. S.; 3) nuo 2019 m. balandžio 30 d. atšaukti ir atleisti iš bendrovės vadovo pareigų R. J.. Nutraukti darbo sutartį su R. J.. Nuo 2019 m. balandžio 30 d. imtinai naujuoju bendrovės vadovu išrinkti D. S.; 4) suteikti įgaliojimus naujai išrinktam bendrovės valdybos pirmininkui D. S. nutraukti darbo sutartį su buvusiu vadovu R. J. ir sudaryti darbo sutartį su naujai išrinktu vadovu D. S.. Suteikti įgaliojimus naujai išrinktam bendrovės vadovui D. S. įregistruoti valdybos pirmininko ir naujo bendrovės vadovo duomenis bei naujai išrinktų bendrovės valdybos narių duomenis Juridinių asmenų registre.

27. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą teisminę praktiką; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

28. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įvertinus ieškinio argumentus yra pagrindas išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Tačiau turi būti nustatyta ir kita būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tai yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.

29. Apeliantas prašo uždrausti AB „Išlaužo žuvis“ akcininkams priimti sprendimus dėl buvusių valdybos narių atšaukimo ir naujų paskyrimo, taip pat buvusio bendrovės vadovo (R. J.) atšaukimo, kadangi 2019 m. liepos 1 d. akcininkai planavo sušaukti neeilinį visuotiną akcininkų susirinkimą ir jame svarstyti analogiškus bendrovės valdybos ir jos vadovo pakeitimo klausimus.

30. Apeliantų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė atitiktų CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą nuostatą, kurioje nurodyta, kad viena iš laikinųjų apsaugos priemonių gali būti – draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose ar imtis tam tikrų veiksmų.

31. Teismų praktikoje akcentuojama, kad konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neišeinant už pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialiojo reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008; 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1694/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-913-381/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-447-302/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-316-381/2018).

32. Taigi, prašomos konkrečioje byloje taikyti laikinosios apsaugos priemonės, visų pirma, turi būti susijusios su toje byloje pareikštais reikalavimais ir skirtos būtent šiems reikalavimams užtikrinti, antraip objektyviai neatsiranda prielaidų sprendimo neįvykdymo rizikai konstatuoti. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas tik galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti ir kurie gali atsirasti tik ateityje.

33. Savo reikalavimų užtikrinimui apeliantų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atšaukti bendrovės valdybą bei direktorių, niekaip neužtikrins ieškinio reikalavimų ir galėtų būti keliamas tuo atveju, jeigu byloje būtų pareikšti tokie prevencinio pobūdžio reikalavimai, t. y. reikalavimai, nukreipti į ateityje galėsiantį atsirasti ieškovų teisių pažeidimą. Tačiau tokie reikalavimai nagrinėjamu atveju nėra pareikšti. Tai reiškia, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su nagrinėjamu ginču. Be to, sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad 2019 m. balandžio 30 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai šiuo metu yra galiojantys, o naujoji bendrovės valdyba veiklą vykdyti pradėjo iškart, kai tik pasibaigė 2019 m. balandžio 30 d. visuotinis akcininkų susirinkimas.

34. Remiantis nurodytu, darytina išvada, kad aptariamu atveju nenustatyta viena iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

35. Apeliantai skunde nurodo, kad teismas pažeidė CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatą ir nepagrįstai taikė išimtinę taisyklę bei apie gautą ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pranešė atsakovams.

36. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.

37. Nagrinėjamu atveju teismas manė, kad yra būtina apie ieškovų pateiktą prašymą pranešti atsakovams, nes prieš keletą dienų teismas jau buvo išsprendęs vieną ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas paminėtos procesinės teisės normos (CPK 147 str. 1 d.) nepažeidė, įstatymas tokią išimtinę teisę teismui numato, todėl apeliantų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

38. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

39. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2019 m. birželio 28 d. teismo nutartį, todėl apeliantų atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas