- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-14
- Bylos Nr.
- e2A-2020-480/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01215-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- B. Č.
- Atsakovas
- V. V., O. L., I. O., Z. Ž.
- Kategorijos
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. Č. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-82-308/2017 pagal ieškovo B. Č. patikslintą ieškinį atsakovams V. V., O. L., I. O., Z. Ž. dėl preliminarios sutarties nevykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas B. Č. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų V. V., O. L., I. O., Z. Ž. solidariai 200 Eur sumokėtą avansą ir 600 Eur netesybas už preliminariosios sutarties nevykdymą, iš viso 800 Eur, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2015-07-08 ieškovas ir atsakovai sudarė preliminariąją sutartį dėl turto pirkimo–pardavimo, kuria atsakovai įsipareigojo paveldėjus turtą po jų tėvų S. V., mirusios (duomenys neskelbtini), ir P. V., mirusio (duomenys neskelbtini), parduoti, o ieškovas įsipareigojo nupirkti pagal nurodytos sutarties sąlygas ½ dalį pastato pirties, esančios (duomenys neskelbtini). Nurodyta sutartimi šalys susitarė dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje, t. y. atsakovams paveldėjus turtą, sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Taip pat šalys susitarė, kad ieškovas turi pirmumo teisę įgyti ir kitą dalį pirties, jei ji būtų perleidžiama ar parduodama, atsižvelgiant į tai, kad istoriškai jis šį turtą naudojo ir valdė kartu su P. V. bendrai ir šis turtas turėjo būti registruotas ir ieškovo vardu. Sudarydami sutartį, atsakovai pareiškė, kad jie yra vieninteliai pretendentai paveldėti pirtį ir duomenys, nurodyti sutarties 1.1. punkte minimuose liudijimuose atitinka tikrovę, teisė į paveldimą turtą - pirtį niekam neperleista, nėra teisminio ginčo objektu, hipotekų ir įregistruotų įkeitimo sutarčių nėra. Šalys susitarė, kad pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta ir notarine tvarka patvirtinta per 1 metus po preliminarios sutarties pasirašymo. Šalys susitarė, kad jeigu pirtis yra paveldėta, tačiau po 1 metų atsakovai neparduoda pirties ½ dalies, arba negauna visų būtinų pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti dokumentų, sutikimų ar leidimų, arba paaiškėja, kad pirtis yra įkeista, areštuota, pirčiai taikomi kiti apribojimai, dėl kurių neįmanoma įvykdyti šios sutarties, tai atsakovai įsipareigojo ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų gražinti gautą 200 Eur sumą ir sumokėti 600 Eur baudą. Ieškovas atsakovams 2016-02-18 siuntė priminimą dėl sutarties vykdymo, prašydamas informuoti kokių veiksmų imtasi dėl sutarties įvykdymo, kokie dokumentai yra parengti, siunčiant ieškovui pranešimą raštu ar telefonu. 2016 m. lapkričio mėn. ieškovas išsiuntė pranešimą atsakovams dėl sutarties galiojimo pratęsimo. Nors atsakovus du kartus informavęs, kad vykdytų sutartį, jie jokių veiksmų nesiėmė, kaip vėliau paaiškėjo, kad atsakovai vengia tvarkyti turto paveldėjimo dokumentus. Atsakovai ieškovui perdavė tik nekilnojamojo turto registro išrašo kopiją ir pirties kadastrinių matavimų bylos kopiją.Ieškovas 2017-05-11 posėdyje (ieškovo namuose) nurodė, kad jis anksčiau naudojęsis kartu su P. V. pirtimi, kuria gal daugiau kaip 20 m nesinaudoja ir pirtis jam nėra reikalinga. Jis jokių pinigų P. V. vaikams už pirtį nemokėjęs ir nereikalaujantis, kad jie jam sumokėtų 800 Eur už pirtį. Jis nori su visais gražiai sugyventi, tai kai prašydavo pasirašyti kokį tai dokumentą, tai pasirašydavęs tiek R. L., tiek P. V. vaikams. 2016 m gruodžio mėn. jį pas notarą nusivežė R. L., kur notarui surašius dokumentą pasirašęs. 2017 m sausio mėn. pas jį atvažiavęs (duomenys neskelbtini) seniūnas, kur pasirašęs, kad atsisakantis nuo ieškinio, o kitą dieną su R. L. nuvažiavęs į teismą, kur vėl pasirašęs dokumentą paneigiantį seniūnui pasirašytą dokumentą.Atsakovai su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad su ieškovu buvo pasirašę 2015-07-08 preliminarią sutartį dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Pagal šią sutartį pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2016-07-08, tačiau numatytu terminu pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovo pateiktas 2016-11-21 pranešimas nesukelia šalims jokių teisinių pasekmių, nes pateiktas pasibaigus preliminarioje sutartyje nurodytam terminui, t. y. pateiktas praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams nuo preliminarios sutarties sudarymo termino pasibaigimo. Preliminari sutartis neįvykdyta ir pagal įstatymą prievartine tvarka negali būti vykdoma. Ieškovas neketino ir neketina savo nuosavybėn įgyti turtą, nurodytą preliminarioje sutartyje, ieškinyje nurodytas reikalavimas neatitinka jo tikrosios valios ir jis ne kartą tai yra patvirtinęs ir žodžiu, ir raštu, bei atsisakęs ieškinyje nurodytos sutarties vykdymo. Ieškovas (ir ieškovo vardu R. L.) neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo reikalauti 200 Eur nurodyto avanso ir 600 Eur netesybų, nes nei prieš sutarties pasirašymą, nei po to nesumokėjo 200 Eur avanso.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo B. Č. po 100 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovėms I. O. ir O. L. bei 25,80 Eur turėtų bylos nagrinėjimo (pašto) išlaidų valstybei.Teismas konstatavo, kad surinktų įrodymų pagrindu ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas dėl sumokėto avanso ir baudos priteisimo iš atsakovų jiems neįvykdžius preliminarios sutarties nėra įrodytas. Preliminarioji sutartis su atsakovais faktiškai buvo sudaryta ieškovo atstovo pagal įgaliojimą R. L. iniciatyva ir būtent šio atstovo interesais. Kad ieškovo B. Č. atstovas R. L. turėjo interesą gauti į savo nuosavybę preliminarioje sutartyje nurodomą pirtį yra patvirtinama R. L. paaiškinimais Varėnos rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr.2-14-547/2017 bei joje 2017-02-01 priimtas sprendimas. Iš ieškovo paaiškinimo 2017-05-11 posėdyje nustatyta, kad jis neturėjo jokio intereso įsigyti iš atsakovų nurodytos pirties ½ dalį, jis nemokėjo avanso atsakovams bei nereikalavęs preliminarios sutarties įvykdymo sutartyje nustatytu terminu. Tokiu būdu pats ieškovas neturi jokio teisinio intereso dėl bylos baigties ir jis nelaiko, kad būtų pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Iš surinktų įrodymų byloje matyti, kad teisinį interesą dėl šios bylos baigties turi būtent ieškovo atstovas pagal įgaliojimą R. L., kuris turėdamas ieškovo įgaliojimą, sudarė 2015-07-08 preliminarią sutartį su atsakovais, pateikdamas šią sutartį pasirašyti tiek ieškovams, tiek atsakovams, kiekvienam atsakovui atskirai, bei po to įtakojant B. Č. ir B. Č. pasirašant įvairius dokumentus teikė šiuos dokumentus tiek atsakovams, tiek teismui. Ieškovo atstovas R. L. nurodė, kad būtent jis 2015 m gegužės mėn. pabaigoje sumokėjęs O. L. 200 Eur avansą. Tiek atsakovė O. L., tiek kiti atsakovai neigia 200 Eur avanso gavimo faktą. Ieškovo atstovas R. L. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad avansas būtų sumokėtas.Teismas nurodė, kad preliminari sutartis galiojo iki 2016-07-08. Pateiktas 2016-11-21 ieškovo vardu surašytas ir jo pasirašytas pranešimas, kuriuo preliminarios sutarties galiojimas ieškovo vienašališkai pratęsiamas 5 mėn. iki 2016-12-08, yra teisiškai nereikšmingas, nes šios sutarties galiojimas jau buvo pasibaigęs, sutarties galiojimo pratęsimas atgaline data nebuvo teisiškai galimas. Teismas sprendė, kad ieškovui ir jo atstovui nepateikus įrodymų apie sumokėtą avansą, darytina išvada, kad sutarties nevykdė abi šalys. Po preliminarios sutarties galiojimo pasibaigimo nuo 2016-07-08 iki 2016 -11-21 atsakovams nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos dėl šios sutarties neįvykdymo, o pretenzijos atsakovams buvo pradėtos reikšti tik po ieškovo atstovo R. L. parvykimo iš užsienio. Ieškovas neįrodė atsakovų nesąžiningų veiksmų nesudarant pagrindinės sutarties dėl pirties pastato dalies pardavimo, todėl nėra pagrindo atsakovų atžvilgiu taikyti CK 6.165 straipsnio 4 dalyje numatytas teisines pasekmes - atlyginti nuostolius, t. y. priteisti prašomą 600 Eur baudą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas B. Č. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo B. Č. ieškinį tenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas pažeidė materialiosios teisės normas, taip pat įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas, nukrypo nuo nagrinėjamai bylai suformuotų aktualių kasacinio teismo išaiškinimų. Teismo sprendimas nepagrįstas, civilinė byla išnagrinėta, nepaisant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, nėra atskleista bylos esmė. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neturėjęs jokio teisinio intereso dėl bylos baigties ir nelaikantis, kad būtu pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Byloje pateikti įrodymai: preliminari pirkimo–pardavimo sutartis, pranešimai atsakovams, ieškinio pateikimas teismui patvirtina ieškovo suinteresuotumą bylos baigtimi. Būtent ieškovas asmeniškai sudarė su atsakovais preliminariąją sutartį. Patys atsakovai patvirtino, kad istoriškai pirtis priklausė ieškovui ir atsakovų tėvui. Atsakovei O. L. iš esmės neteisėtai 2014-04-03 (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos pagrindu įregistravus turtą tik P. V. vardu, atitaisant buvusią padėtį, ir buvo sudaryta preliminarioji sutartis, atsakovai už nedidelę kainą sutiko ieškovui parduoti ½ dalį pirties. Teismas privalėjo vadovautis didesnę įrodomąją galią turinčiais rašytinais dokumentais (CPK 197 str.), o ne manymu, kad atsakovai esą tikėjosi kad ieškovas nereikalaus vykdyti sutarties.Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovų paaiškinimus, kad per visus metus po sutarties pasirašymo ieškovas nereikalavęs vykdyti sutarties. Byloje pateiktas 2016-02-19 pranešimas su reikalavimų vykdyti sutartį, pašto pranešimai, kad atsakovai registruota siunta gavo tokį dokumentą ir su jo turiniu susipažinę. Tačiau teismas net neaptarė šio įrodymo ir jo nevertino. Byloje yra prijungti 2017-05-04 notarės L. M. patvirtinti ieškovo rašytinai paaiškinimai, kuriais ieškovas patvirtina palaikąs savo patikslintą ieškinį. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovo įgaliotinis būtų viršijęs jam suteiktus įgaliojimus, ar kad ieškovo sudaryta sutartis būtų ginčijama ar pripažinta negaliojanti. Teismas netinkamai vertino ieškovo parodymus 2017-05-11 teismo posėdyje. Kaip matyti iš pateikiamų byloje rašytinių dokumentų, tikėdamasis kad pirtis vėl taps ieškovo nuosavybe, ieškovas ją testamentu paliko būtent R. L.. Tai paaiškinama minėtame teismo posėdyje išsakyta kategoriška pozicija, kad pirties ieškovas nenori sau, o ją yra atidavęs R. L., nurodydamas kad viską galima atiduoti, kartu patvirtindamas, kad pats yra pasirašęs daugumą byloje esančių procesinių dokumentų.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas dėl sumokėto avanso ir baudos priteisimo iš atsakovų jiems neįvykdžius preliminarios sutarties nėra įrodytas. Atsakovų kaltė ir nesąžiningi veiksmai dėl sutarties nevykdymo patvirtinama jų pačių paaiškinimais, byloje surinktais rašytinais įrodymais. Atsakovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad būtu tvarkę ginčo turto paveldėjimo reikalus ir įregistravę pirtį savo vardu. Neturėdami nuosavybės teisiu į pirtį, atsakovai niekaip negalėjo jos perleisti ieškovui. Galima daryti išvadą, kad šis turtas specialiai nebuvo įregistruotos nuosavybės teise atsakovams, siekiant nevykdyti įsipareigojimų, nes visi atsakovai teismo posėdyje pripažino, kad jie sutarties nevykdė.Atsakovų aktyvūs ir savavališki atsakovų veiksmai, pasitelkiant į pagalbą (duomenys neskelbtini) seniūną be ieškovo prašymo, rodo, kad atsakovai suprato nepagrįstai nevykdantys preliminariosios sutarties, suprato sutarties neįvykdymo teisines pasekmes ir siekė išvengti neigiamų padarinių, piktybiškai nevykdant šios sutarties. Atsakovas V. V. patvirtino, kad jis kreipėsi į savo atstovę, kuri jam parengė ieškinio atsisakymo pareiškimą. Ieškovas buvo spaudžiamas tuoj pat pasirašyti atvežtą dokumentą, buvo aprėktas, dokumentą pasirašė nesuprasdamas, kad atsisako savo pareikštų reikalavimų, nes neturėjo net galimybės susipažinti su tekstu, pasikonsultuoti su advokate. Teismas nepagrįstai sprendė, kad avansas nebuvo sumokėtas, o sumokėtas avansas yra kokie tai šeimos skoliniai santykiai. Tik sumokėjus avansą ieškovo atstovui buvo perduota pirties kadastrinių matavimų byla ir NTR išrašas. Būtent dokumentų perdavimas bei pačios sutarties pasirašymas ir rodo, kad sutartis buvo pradėta vykdyti. Sutarties 3.1 punktu šalys patvirtino, kad atsakovai gavo 200 Eur avanso. Avanso negavimą atsakovai taip pat įrodinėja tik savo paaiškinimais teismo posėdyje. Byloje buvo kalbama apie gan ženklią skolos sumą, kurią R. L. buvo skolingas R. L., tačiau tik akcentuojant, kad dėl reikalavimų grąžinti šią skolą, pasikeitė O. L. santykiai su R. L..Atsakovai V. V., O. L., I. O., Z. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Byloje esančiais dokumentais patvirtinta, kad į daiktą - pastatą pirtį nuosavybės teisės registruotos P. V. vardu, įrašas galioja nuo 2014-08-18, P. V. miręs (duomenys neskelbtini). Atsakovai yra P. V. vaikai ir jo turto paveldėtojai, tai patvirtinta Varėnos r. 2-ojo notarų biuro 2014-07-22 liudijimu.Ieškovas nepateikė jokio atsakovų pasirašyto dokumento, kad jiems pagal sutartį buvo sumokėta kokia nors suma. Ieškovas į bylą pateikęs sutartį, kuri savo turiniu iš dalies neatitinka atsakovams duotos pasirašyti sutarties. Net ir pateiktoje sutartyje parašyta, kad ieškovas sumokės avansą, o ne sumokėjo. Teismui pateiktoje sutartyje nėra atsakovų parašų kiekviename sutarties lape, iškilus ginčui, ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad atsakovai būtų pasirašę sutartį, patvirtindami kokias nors sutarties neįvykdymo sankcijas.Teismas padarė motyvuotą ir kategorišką išvadą, kad atsakovams nebuvo sumokėtas 200 Eur avansas. Apeliantas šiuo klausimu nepagrįstai perkelia įrodinėjimo naštą atsakovams. Ieškovas neįrodė, kad įvykdė savo įsipareigojimą, nepateikė įrodymų, kad pagal sutartį sumokėjo atsakovams 200 Eur avansą. Tai patvirtina, kad ieškovas atsisakė preliminarios sutarties vykdymo. Kokia yra tikroji ieškovo valia dėl preliminarios sutarties vykdymo, dėl pareikšto ieškinio teismas įsitikino betarpiškai 2017-04-25 posėdyje apklausęs ieškovą. Ieškovas ieškinio nepalaikė, nurodė, kad nereikalauja, jog iš atsakovų jo naudai būtų priteistos ieškinyje nurodytos sumos. Vadovaujantis CPK 186 str. nurodytomis taisyklėmis ieškovas buvo išklausytas teismo. Notarei teismas nebuvo davęs pavedimo apklausti ieškovą ar priimti iš jo rašytinius paaiškinimus. Procesiniai įstatymai nesuteikia notarui teisės apklausti šalies ar liudytojo, priimti jo priesaiką, įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės. Dauguma apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių neturi byloje teisinės reikšmės priimant sprendimą. Faktinės aplinkybės dėstomos selektyviai ir tendencingai. Ieškovo atstovui nebuvo perduoti pastato pirties dokumentai - kadastrinių matavimų byla ir NTR išrašas, šiuos dokumentus R. L. savavališkai pasiėmė iš savo tėvų namų. Skunde keliami pirties nuosavybės klausimai, tačiau tai nėra šios bylos dalykas. B. Č. apklausiamas teismo patvirtino pasirašęs raštą, kad nepretenduoja į pirties nuosavybę, pripažino, kad tai - P. V. nuosavybė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Bylos medžiaga nustatyta, kad P. V., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu 2014-08-18 buvo įregistruota nuosavybės teisė į statinį – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). 2014-07-22 notaro liudijimas patvirtina, kad atsakovai I. O., Z. Ž., O. L. ir V. V. yra P. V. įpėdiniai pagal jo 2000-11-07 sudarytą testamentą. Liudijime nurodyta P. V. sutuoktinė S. V. mirė (duomenys neskelbtini). 2015-07-08 tarp ieškovo, atstovaujamo R. L., ir atsakovų sudaryta Preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo (toliau – preliminarioji sutartis), pagal kurią atsakovai įsipareigojo po tėvų mirties parduoti, o ieškovas nupirkti ½ dalį pirties, kurios padavimo kaina 800 Eur per 1 metus nuo šios sutarties pasirašymo dienos. Surinktų bei įvertintų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas dėl sumokėto avanso ir baudos priteisimo iš atsakovų jiems neįvykdžius preliminarios sutarties nėra įrodytas ir dėl to netenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį šalys įsipareigoja joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 str.). CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CK 6.165 straipsnio 4 dalį turi vadovautis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti ir elgiasi nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir kt.).Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Ieškovas B. Č. apeliaciniame skunde teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo vertinat įrodymus, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių ir faktų, o siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardintos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados, nei skundžiamame sprendime. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas, yra visiškai nepagrįsta.CPK 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 1, 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių (tam net suorganizavo ir pravedė teismo posėdį ieškovo gyvenamojoje vietoje (namuose)), jų atstovų paaiškinimais, liudytojo V. P. parodymais ir jais remdamasis argumentavo bei grindė savo sprendimą. Apeliantui nurodytina, jog pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Dėl nurodyto, vien tai, kad tam tikrus įrodymus teismas vertino priešingai nei apeliantas, nesuteikia pagrindo teiginiui, jog byla išnagrinėta neteisingai, nepaisant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų ar nėra atskleista bylos esmė.Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę neįvykdžius preliminarios sutarties, dėl ko tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, sprendimo motyvavimu ir teismo nurodytais argumentais, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus, nėra tikslinga kartoti.Pažymėtina, kad sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną teisinį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.) laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės.Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus tose dalyse, kuriose teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad avansas nebuvo sumokėtas. Apelianto atstovas R. L. teigia, kad jis 2015 m. gegužės mėn. pabaigoje sumokėjo 200 Eur avansą O. L., kuri tai nuslėpė nuo kitų atsakovų. Tačiau šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 str.). Byloje be R. L. paaiškinimo apie avanso sumokėjimą kitų įrodymų nėra. Išklausytas 2017-04-25 teismo posėdžio garso įrašas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad tiek pats ieškovas B. Č., tiek atsakovė O. L., tiek ir kiti atsakovai neigia 200 Eur avanso gavimą. Teisingai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo atstovas R. L. nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų patvirtinama, kad jo nurodomas avansas iš tikrųjų būtų sumokėtas. Pastebėtina, jog minėtame teismo posėdyje atsakovė I. O. paaiškino, kad R. (L.) ne iš tų, kuris be jokio patvirtinimo duotų 200 Eur, jis fiksuoja kiekvieną žingsnį. Be šalių, jų atstovų paaiškinimų, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ir preliminariosios sutarties 2.2 punkto nuostatas bei pagrįstai sprendė, kad šiuo punktu paneigiamas ieškovo atstovo R. L. paaiškinimas apie avanso sumokėjimą dar 2015 m. gegužės mėn. pabaigoje iki sutarties sudarymo. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad avansas nebuvo sumokėtas, kuri padaryta remiantis byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visetu, teisėtumo. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis didesnę įrodomąją galią turinčiais rašytiniais dokumentais (CPK 197 str.), o ne manymu, kad atsakovai esą tikėjosi, jog ieškovas nereikalaus vykdyti sutarties. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ir ji detalizuojančiais apelianto argumentais nesutinka. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas didesnę įrodomąją galią turi valstybės ir savivaldybių institucijų jų kompetencijos ribose išduoti dokumentai, o ne pačios šalies raštas. Kita vertus, pirmosios instancijos išvada, kad sutarties šalis – B. Č. pats atsisakė 2015-07-08 preliminarios sutarties dėl turto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo vykdymo, padaryta remiantis byloje esančių įrodymų visetu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl 2016-02-18 pranešimo dėl pirkimo pardavimo sutarties vykdymo, nereiškia, kad jis nebuvo vertinamas, atsižvelgiant į įrodymų visumą (CPK 185 str.). Duodami paaiškinimus teisme visi atsakovai patvirtino, kad su ieškovu buvo pasirašę (ją kiekvienas jų skirtingu metu pateikus R. L.) 2015-07-08 preliminarią sutartį, tačiau po to paaiškėjo, kad B. Č. neketina sumokėti avanso ir aiškiai pasakė atsakovams, kad jam pirtis nėra reikalinga. Nors B. Č. yra garbaus amžiaus ir reikia atsižvelgti į jo parodymų subjektyvų pobūdį, o parodymams neišvengiamai daro įtaką ir laiko veiksnys, dėl ko dalį aplinkybių jis aiškina skirtingai, kai duodamos parodymus kaip liudytojas kitoje civilinėje byloje (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Varėnos raj. apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-14-567/2017, 2016-10-19 teismo posėdžio garso įrašas nuo 5:35:13, CPK 179 str. 3 d.), kurioje iš esmės dalyvauja tie patys asmenys, nurodė, kad R. (t. y. jo atstovas R. L.) kaip ir jo mama (t. y. atsakovė O. L.) prašė to paties ir savo pirties dalį jis perrašė mamai 2014 m., o nagrinėjamojo byloje 2017-04-25 teismo posėdyje (teismui atvykus į ieškovo namus) paaiškino, kad pirties dalį atidavė R. L., tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju jis vienareikšmiai nurodė, kad trijų kaimynų pastatyta pirtis, likusi jam ir P. V., nežinantis kam priklausanti pagal dokumentus, kuria daugiau kaip 20 m. nesinaudoja, jam nereikalinga. Šias B. Č. nurodytas aplinkybes, kad pirtis jam nereikalinga ir tegul žmonės (V.) tvarkosi, patvirtino ir 2017-04-25 teismo posėdyje liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) seniūnas V. P.. Nagrinėjamoje byloje B. Č. duoti paaiškinimai, juos sistemiškai aiškinant su atsakovų paaiškinimais, patvirtina pirmosios instancijos teismo teisėtumą išvadų, kad jis neturėjo jokio intereso įsigyti iš atsakovų nurodytos pirties ½ dalį (neprašė, kad V. parduotų pusę pirties), nemokėjo jiems jokio avanso, nereikalavęs preliminarios sutarties įvykdymo sutartyje nustatytu terminu, sakęs atsakovams, kad jam pirtis nėra reikalinga, o kuriai nors iš šalių (t. y. R. L. ar atsakovams) prašant ir pateikus surašytus (ar nuvažiavus pas notarą) dokumentus, juos pasirašydavo, tačiau ant ko pasirašo, nežino. Be to, teisėjui pagarsinus jo patikslintą reikalavimą, B. Č. nurodė, kad ir priteisti tų sumų jis nereikalauja. Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kaip labiausiai tikėtinus ir teisingus vertina pateis ieškovo duotus paaiškinimus 2017-04-25 teismo posėdyje, o ne jo pasirašytus įvairius į bylą teiktus dokumentus (2016-02-18 pranešimą, 2016-11-21 pranešimą ir kt.). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovo B. Č. duotus paaiškinimus teismo posėdyje. Remdamasis informacinėmis pažymomis apie 2017-04-25 ir 2017-05-11 teismo posėdžius ir šių teismo posėdžių garso įrašais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas B. Č. paaiškinimus davė 2017-04-25 teismo posėdyje, o sprendime nurodytą, kad paaiškinimus jis davė 2017-05-11 posėdyje, vertina kaip rašymo apsirikimą. Išklausytas 2017-04-25 teismo posėdžio garso įrašas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškovo B. Č. duotų parodymų teisėtumo. Remdamasis bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pastebėjimui, kad teisinį interesą dėl šios bylos baigties turi būtent ieškovo atstovas pagal įgaliojimą R. L., kuris turėdamas B. Č. įgaliojimą, sudarė tiek 2015-07-08 preliminarią sutartį su atsakovais, tiek ir pareiškė ieškinį teisme, o taip pat dėl to ir nesuformulavo aiškios pozicijos, kad ieškovas ieškinio atsisako ar jo nepalaiko. Šioje vietoje pažymėtina, kad pats ieškovas B. Č. yra gan garbaus amžiaus, todėl neatmetama galimybė, jog logiškai ir objektyviai įvertinti visos ginčo esmės negali, nesugeba tinkamai įvertinti jam teikiamų pasirašyti dokumentų turinio, būdamas geruose tarpusavio santykiuose su kaimynais (tiek su R. L., tiek ir su atsakovais) jais pasitiki, o pasinaudodamas tokiu pasitikėjimu, R. L. siekia asmeninės naudos – pirties (ar jos dalies) prie Ūlos upės. Pažymėtina ir tai, jog CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise bei pasekmės tokio piktnaudžiavimo atveju - teismas gali atsisakyti ginti asmens subjektinę teisę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išklausęs pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus, sprendžia, kad R. L. veiksmai tiek sudarant preliminarią sutartį, tiek kreipimasis į teismą su ieškiniu, tiek jo elgesys viso proceso metu (kaip pvz. 2017-05-02 rašytiniais paaiškinimais siekiant paneigti B. Č. paaiškinimus, duotus 2017-04-25, ir kt.) vertintinas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas subjektine teise.Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei pateikdamas apeliacinį skundą, ieškovas, atstovaujamas R. L., nepateikia jokių objektyvių leistinų įrodymų apie atsakovų nesąžiningus veiksmus šiems nesudarant pagrindinės sutarties, o tik pateikia savo subjektyvią, deklaratyvaus pobūdžio nuomonę šiuo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Remdamasis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą buvo parengtas visų atsakovų vardu, o viena iš atsakovių – I. O. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 100 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.10 punkte nustatytos sumos, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl iš ieškovo priteisiamos atsakovei I. O. 100 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo B. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 (vieną šimtą) eurų bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.