Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.12.; 1.2.14.3.2.2.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2

2024 m. sausio 10 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Tauragėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta nedeklaruota, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. V., panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, įvykdė plėšimą, o būtent: 2023 m. spalio 24 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), atėjęs į uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš ten dirbusią pardavėją I. D., t. y. iš už nugaros sugriebė I. D. už plaukų, atlošė jos galvą bei išsitraukęs iš drabužių buitinės paskirties peilį jai su juo perpjovė kairės rankos delną, taip padarydamas pjautinę kairės plaštakos nykščio žaizdą su ilgojo lenkiamojo raumens sausgyslės, savojo nervo pažeidimu alkūninėje pusėje, o pastarajai išbėgus į lauką, A. V. iš parduotuvės kasos aparato pavogė 860 Eur grynųjų pinigų bei sugadino kasos aparato stovą, tuo uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 300 Eur žalą, taip uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ padarė 1160 Eur turtinę žalą bei I. D. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas vyko taip, kaip parašyta, ikiteimsinio tyrimo metu davė išsamius parodymus. Teigė, kad iš anksto nieko nebuvo suplanavęs, pamena, kad tai buvo spalio 24 d., 14 val. Jis ėjo pro šalį, sustojo stotelėje ir sugalvojo kvailystę. Ėjo į Tauragę pro Kęsčius, sustojo stotelėje, parūkė, norėjo pavogti butelį alkoholio, nuėjo į parduotuvę, apsižiūrėjo, pardavėja buvo užsiėmusi, dėliojo prekes kitame parduotuvės gale. Ji atėjo prie kasos, jis paprašė butelį paduoti, ji nusisuko, jis griebė ją už plaukų, ji pradėjo cypti ir trenkė jam su tuo buteliu per galvą. Prasidėjo muštynės, jis turėjo peilį, ji išsitraukė telefoną ir pasakė, kad skambins policijai ir išbėgo link gatvės. Matė kraują parduotuvėje, ten buvo ir jo kraujo. Nukentėjusiajai rankos specialiai nepjovė, ji galėjo gindamasi nuo jo persipjauti ranką, galėjo grumtynių metu susižaloti nuo mano turėto peilio, grumtynių metu galėjo visko būti, kad persipjovė ranką. Pardavėjai išėjus, jis pamatė kasos aparate rakčiuką ir atsirakinęs pagrobė pinigus, po to išbėgo pro ūkinius pastatus, atsisėdo ant akmens ir pagalvojo, kad reikia prisiduoti, nes jo galva buvo kruvina, o visi jo duomenys policijoje yra. Jam einant matė, kad policija pravažiavo. Peilį, kepurę, striukę išmetė į padangas už ūkinių pastatų dar prieš tai, kai sugalvojo prisiduoti, tik pinigų neišmetė. Tą peilį, kurį turėjo su savimi, nešė draugui, nes tas draugas peilio neturi kai reikia užkandą pasipjaustyti, peilis buvo išgaląstas. Jis ėjo į tauragę pas draugą R. G., žinojo, kad draugas yra namuose ir galvojo užsuks pas jį. Nusikaltimo padarymo metu buvo blaivus. Alkoholį vartoja pakankamai dažnai, nemano, kad turi priklausomybę, nebuvo tada nei girtas, nei pagiringas, nežino, kas jam užėjo. Nusprendė, kad gali nusinešti į Tauragę butelį ir taip sugalvojo. Dėl sumos jis nieko negali pasakyti, pinigų neskaičiavau, geležinių pinigų neėmė iš kasos aparato. Savo veiksmus vertina labai blogai, gailisi dėl jų. Su įmonės civiliniu ieškiniu sutinka – žalą atlygins, su Ligonių kasos ir Socialinuio draudimo fondo valdybos ieškiniais taip pat sutinka. Su nukentėjusiosios turtinės žalos atlyginimu sutinka, su neturtine žala nesutinka, mano,m kad rpašoma suma per ddidelė. Jis dirbo su patentu, nekilnojamojo turto neturi, automobiliai jau seniai parduoti, išmokų, pašalpų negauna.

3. Kadangi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, kaltinamasis nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, kuriais nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

4. Be kaltinamojo A. V. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais:

4.1. Įtariamasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. spalio 24 d. jis pats vienas pėsčiomis iš savo namų, esančių Būdviečių kaime, ėjo į Tauragės miestą asmeniniais reikalais, tačiau su niekuo nebuvo susitaręs susitikti iš anksto. Ketino eidamas susistabdyti pakeleivingas mašinas. Jis pėsčiomis atėjo iki Kęsčių kaimo ir ten autobusų stotelėje sustojo pailsėti. Iš namų jis išėjo apsirengęs vilkėdamas megztinį, juodos spalvos sportines kelnes, vilkėjo ploną žalios spalvos striukę su nuimamu kapišonu, ant pastarosios dar buvo užsidėjęs darbinę ryškios spalvos striukę, ant kurios buvo užrašyta KIDS. Pastarąją striukę jis turėjo senai, juos jam buvo atidavęs jo draugas. Ant galvos buvo užsidėjęs mėlynos spalvos kepurę. Nuo jo namų iki Kęsčių kaime esančios stotelės atstumas kažkur yra apie 4 km. Tą atkarpą jis bandė stabdyti automobilius, bet niekas nestojo. Iš savo namų jis išėjo kažkur apie 13 val. Kęsčių kaime netoli autobusų stotelės, toje pačioje kelio pusėje, už kokių 50 metrų yra parduotuvė. Anksčiau ne kartą, gal kokius 3-4 kartus per paskutinius 1,5 metų yra buvęs toje parduotuvėje. Šiaip jis eina apsipirkti į Aukštupių kaime esančią parduotuvę, kadangi ji yra arti jo namų. Autobusų stotelėje jis surūkė ne vieną cigaretę, toje stotelėje jis užtruko apie 30-60 min. Berūkydamas sugalvojo, kad reikia eiti į parduotuvę ir ten kažkokiu būdu pagrobti alkoholio butelį. Jis stebėjo kurį laiką parduotuvę, kad ten nebūtų kokių žmonių, kad neatvažiuotų kokios mašinos. Autobusų stotelėje jis ant galvos dar užsidėjo striukės kapišoną, užsidėjo akinius nuo saulės, kuriuos buvo pasiėmęs iš namų, nes tą dieną švietė saulė. Nutaikęs tinkamą momentą, jis užėjo į parduotuvę. Iš pirmo karto užėjo į parduotuvę, apsidairė ir iš karto neišdrįso nieko daryti. Parduotuvėje buvo viena pardavėja, jos jis nepažinojo. Tada jis išėjo į lauką ir paėjęs už parduotuvės dešinio šono surūkė dar vieną cigaretę. Dar tada pagalvojo, ar eiti, ar ne, bet paskui nusprendė užeiti. Iš antro karto užėjo į parduotuvę ir pardavėjos paprašė, kad jam paduotų trauktinės „Starka“ butelį. Pardavėja jo paklausė, kurio nori - 0,5 ar 0,7 l talpos. Atsakė, kad 0,7. Jis jau tuo metu buvo išsitraukęs peilį, kurį turėjo pasiėmęs su savimi iš namų. Peilis buvo virtuvinis, medine rankena su kniedėmis, geležtė buvo pagaląsta. Peilį jis laikė kairėje rankoje priglaudęs prie savo kojos. Pardavėja neatkreipė dėmesio, kad jis turi rankoje peilį. Pardavėja nuėjo tada prie kasos ir ranka siekė paimti jo prašomo butelio. Jis tada priėjo jai iš už nugaros ir paėmė jai už plaukų kasos. Tada pardavėja automatiškai sukosi link jo. Sukdamasi pamatė, kad jis turi rankoje peilį ir tada viskas prasidėjo. Ji pradėjo jam tada su paimtu „Starkos“ buteliu duoti per galvą. Ji pradėjo gintis, šaukė, kvietėsi pagalbos. Jam kliuvo į galvą, tačiau kiek kartų nežino ir neskaičiavo. Jis tada paleido jos galvą ir ji klykdama išbėgo į lauką. Jis bandė bėgti į lauką, tačiau sugalvojo, kad iš kasos reikia pasiimti pinigų. Priėjęs prie kasos aparato, jį atsirakino ten buvusi rakteliu ir iš kasos ėmė tik popierinius pinigus, nežino, ar visus paėmė. Laikydamas pinigus rankoje jis išbėgo iš parduotuvės. Pardavėja stovėjo gatvėje, lyg prie jos buvo sustojęs kažkoks autobusiukas. Jis nubėgo už parduotuvės ir ten paskui pro pievas jis nubėgo link Ežeruonos. Kiek pabėgęs, jis pievoje kažkur nusivilko tą ryškią striukę su užrašu KIDS ir ją numetė tiesiog ant žemės ir bėgo toliau. Iš kasos paimtus pinigus jis įsikišo į kitos striukės išorinę kišenę. Kiek buvo pinigų, jis neskaičiavo. Jis pasislėpė pačiame kaimelyje už kažkokių ūkinių pastatų. Ten pat prie kažkokių padangų jis paslėpė peilį, kepurę ir plastikinius pritraukėjus, kuriuos taip pat buvo pasiėmęs iš savo namų ir juos nešėsi į Tauragę pas draugą. Pritraukėjai buvo sudėti į plastikinį maišelį. Kiek jų buvo, nežino ir neskaičiavo. Akinius jis pametė bėgdamas irgi per tą pievą. Kiek pabuvęs ten pasislėpęs, jis po kokių 15 min. išėjo į kelią ir ėjo link Tauragės. Ten kažkokioje stotelėje jis atsisėdo ir laukė, ten jį ir sulaikė policijos pareigūnai. Išeidamas iš namų, jis su savimi neturėjo pinigų. Kodėl taip pasielgė, nežino, buvo blaivus. Jis pats niekur šiuo metu nedirba. Pragyvenimui užsidirba iš atsitiktinių darbų. Dažniausiai jį susiranda žmonės ir pasiūlo kokį tai darbą, dažniausiai dirba prie statybų. Šiuo metu jis gyvena Būdviečių kaime savo draugo mirusio brolio namuose nuo praėjusių metų kovo mėnesio. Už nuomą nemoka, nes prižiūri tą sodybą, nupjauna žolę ir pan. Šio nusikaltimo padarymo metu jam pardavėja buteliu sužalojo galvą, tačiau pretenzijų jai dėl to neturi, nes ji tai darė gindamasi. Butelis, kuriuo ji jam smūgiavo, nesudužo. Dėl jo padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 25-28, 48-50).

4.2. Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis A. V. patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus (2 t., b. l. 31-42).

4.3. Nukentėjusioji I. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji nuo 2023 m. kovo 27 d. pradėjo dirbti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėja. Jos darbas yra pamaininis. Per savo pamainą ji parduotuvėje dirba viena. 2023 m. spalio 24 d. (antradienį), ji nuo 8 val. ryto pradėjo darbą parduotuvėje. Pradėjusi darbą, ji į kasą įdėjo apie 700 Eur įvairiomis kupiūromis, tarp jų ir metalinių pinigų. Apie tai, kiek pinigų ryte įdėjo į kasą, ji pažymėjo darbe esančiame apskaitos žurnalo ataskaitoje. Darbo dienos gale kasos esančius pinigus sutikrina per taip vadinamą „z ataskaitą“, kurią atspausdintą įklijuoja į tą pačią knygą. Ryte tą pačią sumą, kurią prieš tai dienos vakare ji buvo išėmusi, įsinešė į kasą. Tą dieną parduotuvėje iki parduotuvės apiplėšimo buvo užėję gal kokie 5 žmonės. Dienos metu, apie kokią 13.30 val. į parduotuvę prekes atvežė „Švyturio“ vairuotojas, jis iškrovęs prekes sandėlyje, išvažiavo. Jam tik išvažiavus, netrukus į parduotuvę užėjo vyriškis. Jis buvo apsiavęs juodais batais, vilkėjo tamsias kelnes, striukė buvo lyg raudona, žalia, ant galvos buvo užsidėjęs kepurę su snapeliu, ant jos dar buvo užsimovęs striukės kapišoną, buvo užsidėjęs moteriškus akinius, nes šone akinių kojelė matė papuošta, ant rankų buvo užsimovęs juodos spalvos darbines pirštines. Ji tuo metu stovėjo tarp sandėlio ir prekybinės salės ir stebėjo tą vyriškį. Jai jis iš karto sukėlė įtarimą, nes buvo su akiniais, su pirštinėmis. Dar pagalvojo, kad negi taip šalta lauke, kad reikia pirštinių. Vyriškis nuėjo tiesiai į salės galą prie lentynos, kur sudėtos kruopos, paskui pasižiūrėjo į pusę, kur sukrautos daržovės. Paskui grįžo į salės priekį, pasižiūrėjo į alkoholio skyrių. Ji to vyriškio paklausė, gal ko nerandate, gal ką padėti. Vyriškis kažką sumurmėjo, bet konkrečiai nieko nesakė. Ji visą laiką stebėjo vyriškį iš šono, todėl jo veido bruožus labai gerai įsidėmėjo ir jai atrodė, kad ji tą vyriškį yra kažkur mačiusi, tačiau tuo metu ji neatgamino, kur jį anksčiau yra mačiusi. Vyriškis dar parduotuvėje bandė imituoti neva kalbasi telefonu, t. y. jis su savo dešinės rankos keliais pirštais prisidėjo prie ausies ir imitavo, kad kalbasi neva telefonu, kažką murmėjo sau po nosimi. Tai jai atrodė labai keista. Ji toliau ramiai stovėjo tarp sandėlio ir prekybinės salės ir stebėjo jį iš šalies. Vyriškis tuo metu parduotuvėje užtruko iki kokių 20 minučių. Jis jokių prekių nekilnojo, į rankas nebuvo paėmęs, o tik savo akimis apžiūrinėjo salę. Po to vyriškis išėjo iš parduotuvės. Kadangi jis jai buvo įtartinas, ji iš karto pribėgo prie parduotuvės lango ir pasižiūrėjo, kur tas vyriškis nuėjo. Lauke prie parduotuvės nebuvo jokių automobilių, nebuvo jokio dviračio, paties vyriškio irgi nesimatė. Jai tai sukėlė didelių įtarimų, kur jis galėjo dingti. Tada ji dar luktelėjusi kelias minutes, išėjo pro pagrindines parduotuvės duris pasižiūrėti į lauką, kur tas vyriškis dingo. Išėjusi lauke pamatė, kaip tas vyriškis lauke prie parduotuvės šono rūko atsukęs nugarą į ją. Prie parduotuvės jokių kitų pašalinių asmenų ar automobilių nebuvo. Ji tada iš karto grįžo į parduotuvę. Norėjo eiti į sandėlį išsikrauti prekių, tačiau netrukus tas vyriškis vėl grįžo į parduotuvę ir vos tik įėjęs, sustojo ties šaldytuvo priekiu ir kaire ranka parodė į alkoholio lentyną ir pasakė „Starka“. Ji tada priėjo prie lentynos, dar jo paklausė, kurią norite, ar 0,5 ar 0,7, jis atsakė, kad 0,7. Tada ji nugara atsisukusi į tą vyriškį iš lentynos aukštai ėmė jo nurodytą butelį ir tuo metu, kai ji tą butelį tik suėmė į ranką, tas vyriškis, užėjęs už šaldytuvo prie kasų, griebė jai su kaire ranka už jos plaukų, kurie buvo surišti į kasą, o su dešine ranka, kurioje jis laikė peilį, jai prikišo netoli gerklės ir sakė „dabar tave papjausiu“. Ji tada labai išsigando, pradėjo klykti, su kaire ranka ji tada jam davė per tą ranką, kurioje jis laikė peilį. Peilį kliudė savo kairės rankos nykščiu, pradėjo smarkiai bėgti kraujas. Kažkaip jai pavyko iš jo ištrūkti, ji trumpam užkrito ant šaldytuvo vitrinos. Tada jai dar pavyko kiek pabėgti už kasos į salės vidurį, bet tas vyriškis vėl ją čiupo už plaukų, pradėjo tampyti iš priekio paėmęs ties krūtine už jos drabužių, pradėjo vėl jai peiliu grasinti ir šaukė kad ją papjaus, buvo užsimojęs peiliu. Kadangi ji šaukėsi pagalbos, tai jis jai šaukė „tylėk, neklyk“. Ji jau pagalvojo, kad dabar jau jai tikrai bus viskas, kad jis tikrai ją nužudys, kūną buvo apėmęs silpnumas, tačiau paskui pagalvojo, kad reikia kažkaip gintis. Prisiminė, kad rankoje vis dar turi tą alkoholio butelį, kurį jis buvo paprašęs paduot. Tada ji juo bandė užsimoti, tačiau rankose kažkaip nebuvo jėgos, tačiau paskui sukaupusi visas jėgas užsimojo ir buteliu jam sudavė vieną kartą per galvą, sudavė ir antrą kartą per galvą. Tuo metu jis stovėjo veidu į ją ir laikė suėmęs ją už krūtinės. Jam nuo suduotų smūgių matė, kad kažkur iš galvos pradėjo bėgti kraujas, nuo akių nusmuko akiniai. Po antro suduoto smūgio jis ją paleido ir tada ji kažkaip staigiai jam tuo buteliu sudavė į klyną, jis tada susirietė ir tada ji jį kažkaip nustūmė ant prekystalio prie kasos. Nežino, kaip ji tai padarė, nes viskas įvyko labai greitai ir, be to, labai buvo išsigandusi. Jam užgriuvus ant prekystalio, ji tada kažkaip dar greitai užbėgo už prekystalio, pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir išbėgo iš parduotuvės į lauką. Nežinojo, kur bėgt, ką daryti. Jokių aplinkui žmonių ar mašinų nebuvo. Ji tada atbėgo iki autobusų stotelės, esančios kitoje gatvės pusėje. Bandė stabdyti vieną automobilį, jis nestojo. Tada nuo Aukštupių pusės atvažiavo DPD autobusiukas, kuris sustojo. Autobusiuką vairavusiam vairuotojui ji pasakė, kas įvyko, t. y. pasakė, kad apiplėšė parduotuvę ir ją sužalojo. Paprašė, kad jis iškviestų greitąją pagalbą ir policiją, tai jis ir padarė. Vaikinukas jai davė popieriaus, kad apsibintuotų sužalotą pirštą. Kol jie ten laukė atvykstančios pagalbos, gal po kokių 5 min., o gal ir vėliau, iš parduotuvės išėjo tas vyriškis. Ką jis visą laiką darė toje parduotuvėje, nežino. Išėjęs iš parduotuvės, vyriškis žengė žingsnį tarsi norėdamas eiti į tą pusę, kur ji stovėjo su tuo vairuotoju, bet pamatęs, kad ji yra ne viena, tada jis pasuko už parduotuvės šono ir nubėgo. Kur jis nubėgo, nežino ir nematė. Jam nubėgus už kokių 15 min. į įvykio vietą atvažiavo greitoji pagalba, o po kelių minučių ir policija. Kartu su policijos pareigūnais ji sugrįžo į parduotuvę. Ant grindų matė, kad yra nukritusi 5 Eur kupiūra. Tos kupiūros ten anksčiau tikrai nebuvo. Ar kasos aparatas buvo atidarytas, to ji nepastebėjo. Darbo metu kasos stalčiuko raktas visada yra užrakinimo spynelėje. Ji mano, kad vyriškis toje parduotuvėje ilgiau užtruko, nes jis nemokėjo atsidaryti to kasos aparato stalčiaus. Vyriškis parduotuvėje jos nereikalavo atiduoti pinigų ar to paties alkoholio butelio „Starka“. Jei jis būtų paprašęs, ji mano, kad ji jam būtų ir padavusi pinigus, buvusius kasoje, kad tik apsaugotų savo sveikatą. Kodėl jis grasino ją papjauti, ji net neįsivaizduoja. Po įvykio ji atsiminė, kad tas pats vyriškis yra buvęs toje parduotuvėje ir anksčiau, gal prieš kokį mėnesį laiko. Tada jis pirko kažkokio stipraus alkoholinio gėrimo butelį ir alaus, tačiau tikrai pavadinimų nepamena. Tą kartą jis parduotuvėje susimokėjo už prekes ir tarp jų tikrai jokio konflikto nebuvo. Po įvykio ji buvo pristatyta į Tauragės ligoninės priėmimo skyrių, tačiau iš ten iš karto buvo išvežta į Kauno klinikas, kur jai buvo atlikta kairės rankos nykščio operacija, nes peiliu buvo nukirsta sausgyslė ir nervas. Iš ligoninės buvo išleista 2023 m. spalio 26 d. Šiuo metu gydosi ambulatoriškai namuose, anot gydytojų, nedarbingumas planuojamas apie tris mėnesius laiko. Dar ir dabar po įvykio patiria didelį stresą, sunku naktimis užmigti, bijo namuose likti viena. Ją sužalojusio vyriškio vardo ir pavardės ji tikrai nežino, tačiau jį tikrai anksčiau yra mačiusi parduotuvėje, kur dirba. Tą vyriškį ji atpažino, kai jai policijos pareigūnai parodė to sulaikyto vyriškio nuotrauką ir ji patvirtino, kad tai tikrai tas pats asmuo buvo atėjęs į parduotuvę (1 t., b. l. 38-42).

4.4. Savo parodymus nukentėjusioji I. D. patvirtino ir apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šios apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, pardavėja. Dirba 7 mėnesius, nuo kovo mėnesio. Dirba pamainomis, nuo 8 iki 20 val., pamainoje dirba viena. 2023 spalio 24 d. atėjo į darbą, viską susitvarkė, darbas prasideda nuo 8 val. Pinigus palikdavo kasoje, tik atėjus pasidaro pinigų įnešimą, atsispausdina ataskaitą ir įsiklijuoja į kasos knygą. Žiūri, kokių prekių reikia užsisakyti. Tą spalio 24 d. kokią sumą įsidėjo į kasą, negali pasakyti, apie 700 Eur. Žmonių buvo gal kokie 5 žmonės ir atvažiavo prekės, „Švyturys“ atvežė prekes, vairuotojas iškrovė prekes sandėlyje ir išvažiavo. Gal po 10 minučių įėjo vyriškis. Kiek buvo valandų, nepamena, tai buvo po pietų. Prieš įeinat vyriškiui į parduotuvę, žvilgtelėjo į laikrodį, buvo 13:30 val. Įėjo vyriškis, aukštas, su moteriškais akiniais. Buvo tarp sandėlio ir prekystalio. Įtarimą sukėlė ir vyriškio darbinės pirštinės, pagalvojo, negi taip lauke šalta, kad reikia pirštinių. Dar paklausė vyriškio, „gal būt kažko ieškot“, jis nerišliai atsakė, kažką sumurmėjo. Jis prie kasos atėjęs ranką laikė prie ausies, neva kalbėjosi telefonu, bet telefono ji nematė. Jis pastovėjo, išėjo į parduotuvės vidurį, po to išėjo iš parduotuvės. Kadangi vyriškis pasirodė įtartinas, po kokių 5 min. išėjo į lauką. Jis stovėjo nugarą atsisukęs, rūkė. Ji grįžo į parduotuvę dirbti toliau. Gal po 5-10 min. vyriškis įėjo į parduotuvę antrą kartą. Kai jis įėjo, ji sandėlyje darbavosi. Jis pakėlęs ranką pirštu parodė į butelį „Starka“ ir pasakė „Starką“. Ji paklausė, kurią norite - ar 0,5, ar 0,7. Jis atsakė, kad 0,7. Ji nugara atsisukusi į vyriškį iš lentynos aukštai ėmė tą butelį. Tuo metu, kai ji butelį paėmė ranka, vyriškis griebė jai už plaukų, kurie buvo surišti į uodegą. Butelį turėjo dešinėje rankoje. Kai atsisuko, jis užsimojo su peiliu, peilį laikė dešinėje rankoje, prikišęs prie kaklo ir šaukė „papjausiu“. Išsigando ir su kaire ranka ji norėjo numušti peilį ir už peilio ašmenų kliuvo kairės rankos nykštys. Ji pasakė „mėšliau mėšliau už ką tu mane taip“. Jis pradėjo ją tampyti, tąsyti, parduotuvė buvo tuščia, ir jis vėl grasino papjauti, ji stengėsi saugoti kaklą. Butelį visą laiką turėjo rankoje. Kažkaip užsimojo su dešine ranka, sudavė jam su buteliu per galvą du kartus ir vieną kartą į „klyną“. Butelis nesudužo, su „Starkos“ buteliu išbėgo lauk. Galvojo bėgs į kaimą ir išbėgo ant kelio. Vaikinukas su DPD mašina sustojo, jis paklausė ar viskas gerai. Pasakė, kad ją sužalojo ir apiplėšė parduotuvę. Paprašė iškviesti greitąją ir policiją. Viskas vyko ant kelio, ten yra antroje pusėje stotelė. Per tą laiką, kol bendravo su vairuotoju, vyriškis buvo parduotuvėj apie 10 min. Vyriškis, išėjęs iš parduotuvės, žengė link jos pusės ir ji sako, kad ateina, vaikinukas ją ramino, kad nebijotų. Vyriškis, pamatęs, kad ji ne viena, pasuko už parduotuvės šono ir nubėgo. Pamena, kad pasiėmė iš parduotuvės savo mobilųjį telefoną, bet negalėjo iš streso nieko padaryti. Po visko į parduotuvę grįžo tik su policija. Greitoji pirmiau atvažiavo negu policija. Ji pasiėmė dokumentus ir išvažiavo į gydymo įstaigą. Ar kasos aparatas buvo atidarytas - nematė. Matė ant grindų 5 Eur kupiūrą. Dar pareigūnė paklausė, ar ne jos, pasakė, kad ne. To vyriškio nepažinojo, yra mačiusi jį anksčiau prieš mėnesį ar pusantro, buvo atėjęs apsipirkti į parduotuvę. Po įvykio ją pristatė į Tauragės ligoninę, pasakė, kad turi siųsti į Kauną, nes peiliu buvo nukirsta sausgyslė ir nervas. Iš ligoninės buvo išleista spalio 26 d. Šiuo metu gydosi, geria valerijoną, bijo būti namuose, visko bijo. Dabar turi nedarbingumą. Ranka yra perrišinėjama, Kauno klinikos minėjo iki 3 mėn. negali nieko kelti. Savo būseną vertinu labai blogai, buvo užpulta pirmą kartą, naktim nemiega, visko bijo, dar svarsto, ar grįš į darbą, eis pas psichiatrą, kad ramiau būtų. Prisijungęs asmuo yra tas pats vyriškis. Atpažįstu jį iš to, nes pro akinių tarpą mačiau jo akis. Kai pareigūnė paklausė ar atpažinčiau, man davė nuotraukas atpažinimui ir aš atpažinau iš nuotraukos, kad tai yra tas pats asmuo, kuris buvo atėjęs į parduotuvę. Iki įvykio buvo apie 5 žmonės atėję į parduotuvę. Kiek buvo suprekiauta iki įvykio, negali pasakyti, nes neskaičiavo. Vyriškio striukės spalvos buvo raudona ir žalia. Ji jį stebėjo, nes buvo vienas pirkėjas ir ji taip prekes saugo. Kai prikišo peilį nieko nesakė, tik sakė „aš tave papjausiu“. Su buteliu sudavė 2 kartus į galvą ir vieną kartą į „klyną“. Kai sustabdė mašiną, iš jos butelį paėmė sustojęs vyriškis ir po to perdavė policijai. 5 Eur kupiūra buvo, matė ją, bet nežino, ar iš kasos (1 t., b. l. 56-58).

4.5. Liudytojas ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ maisto priekių parduotuvės direktorius. Nuo 2023 m. balandžio mėnesio maisto prekių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pradėjo dirbti I. D.. Parduotuvė kuris laikas yra remontuojama, apsaugos mygtuko nėra, vaizdo stebėjimo kameros yra įrengtos, tačiau jos kol kas neveikia. Parduotuvėje yra tik apsaugos signalizacija, kuri pajungiama kol parduotuvė nedirba. 2023 m. spalio 24 d. minėtoje parduotuvėje dirbo I. D.. Apie 14.2 val. jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino minėta pardavėja, o atsiliepęs jis išgirdo klykimą, iš ko suprato, kad kažkas nutiko. Dar kartą perskambinus moteris verkdama šaukė, kad „įvyko parduotuvėje apiplėšimas, bandė mane nužudyti“. Sužinojo, kad ji yra lauke ir galimai pavojaus nėra. Tada jis skambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pasakė situaciją. Atvykęs į įvykio vietą ir patikrinęs kasą, joje tebuvo tik metalinės monetos, popierinių banknotų nebuvo. Kiek tiksliai galėjo būti pavogta pinigų, šiuo metu nežino, bet galimai apie 900 Eur (1 t., b. l. 86-87).

4.6. Liudytojas E. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. spalio 24 d., apie 14 val., jis vienas važiavo tarnybiniu DPD priklausančiu automobiliu nuo Šilutės pusės link Tauragės miesto. Jam važiuojant pro (duomenys neskelbtini), jis, jam iš dešinės pusės esančioje autobusų sustojimo stotelėje, pamatė stovinčią moterį, kuri stabdė pravažiuojančius automobilius. Privažiavęs arti jis išgirdo, kaip ta moteris kažką garsiai šaukia, jos kairė ranka buvo kruvina, o po tos pačios rankos pažastimi ji laikė alkoholio butelį, pavadinimo nežino. Tuo pat metu kairėje kelio pusėje prie esančios parduotuvės pamatė link moters einantį vyriškį. Dar pagalvojo, kad galimai koks šeimyninis konfliktas įvyko. Tada jis sustojo prie tos moters. Ji šaukė „gelbėkit, padėkit“. Jis prasidarė savo automobilio keleivio pusės durelių lango stiklą. Iš jos aprangos suprato, kad moteris dirba parduotuvėje. Ji paprašė jo iškviesti pagalbą. Tada jis bendruoju pagalbos telefonu 112 paskambino ir pasakė, kad yra užpulta ir apiplėšta moteris, pasakė adresą, kur tai įvyko, pasakė, kad yra sužalota moters ranka ir kad reikalinga pagalba. Pirmą kartą jis tuo numeriu skambino 14.02 val. Kai jis sustojo prie tos moters, jis matė, kad tas vyriškis apsisuko ir nuėjo už parduotuvės kažkur. Jis nuėjo, nenubėgo. Kaip tiksliai buvo apsirengęs vyriškis, jis negali pasakyti, nes nelabai į jį kreipė dėmesį, tik lyg kažką vilkėjo mėlyno su oranžine spalvomis. Ar buvo ką užsidėjęs ant galvos, tikrai neatkreipė dėmesio. Jo veido bruožų jis taip pat negali apibūdinti, nes neįsidėmėjo. Jis buvo tuo metu savo dėmesį sutelkęs į jį stabdžiusią moterį, todėl į tą vyrą jis kreipė mažiausiai dėmesio. Moteris buvo labai išsigandusi, visa drebėjo, verkė. Jis tai moteriai aprišo sužalotą ranką. Kol jie laukė atvykstančios pagalbos, moteris jam spėjo papasakoti, kad tas vyriškis buvo užėjęs į parduotuvę, kad ten ilgai vaikščiojo, ji dar jo paklausė, gal ko neranda, gal padėti. Jai vyriškis atsakė, kad nieko nereikia ir tada jis išėjo į lauką. Po kiek laiko jis vėl sugrįžo į parduotuvę ir tada jis paprašė, kad ji paduotų kažkokio tai alkoholinio gėrimo butelį ir kai ta moteris jį ėmė, tas vyriškis ją užpuolė peiliu. Po to, moteris sakė, kad ji kelis kartus tam vyrui tuo buteliu trenkė per galvą ir kad spyrė į klyną jam. Taip moteriai pavyko išbėgti iš parduotuvės. Jis to vyriškio nebandė vytis, nes nenorėjo palikti tos moters vienos, ir link kur tiksliai nuėjo tas vyriškis, jis nežino ir nematė. Nesulaukus atvykstančios pagalbos ir norėdamas patikslinti pirminę informaciją, jis vėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu, tai buvo 14.05 val., jam pasakė, kad pajėgos jau yra išsiųstos. Netrukus į įvykio vietą atvyko greitoji pagalba, o paskui ir policija. Policijos pareigūnams jis papasakojo, kas jam žinoma, padavė jiems iš moters paimtą alkoholinio gėrimo butelį, ir tada išvažiavo toliau dirbti. Važiuodamas link Tauragės, jis niekur nematė einančio to vyriškio. To vyriškio jis apibūdinti negalėtų, kadangi, kaip ir sakė, jo visiškai neįsidėmėjo ir jo jis nepažinojo. Moters, prie kurios jis sustojo, taip pat nepažįsta ir jokių jos anketinių duomenų nežino. Ar kas buvo pavogta iš parduotuvės, jis tiksliai nežino, bet kuomet kalbėjosi su ta moterimi iki atvykstant policijos pareigūnams, tai ji pati sakė, kad dar išbėgdama iš parduotuvės norėjo ištraukti kasos stalčiaus rakčiuką, bet tiesiog nespėjo, todėl galimai tas vyriškis bus pavogęs pinigus. Tačiau kiek kasoje galėjo būti pinigų, moteris jam šito neminėjo. Daugiau jis apie tą įvykį nieko nežino (1 t., b. l. 90-93).

4.7. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), bei aplink ją esanti teritorija, kur buvo rasti įtariamajam priklausantys daiktai (vilkėta striukė, kepurė, peilis, plastikiniai surišėjai) (1 t., b. l. 10-23).

4.8. Iš specialisto išvados Nr. G 415/2023(10) matyti, kad I. D. nustatyta pjautinė kairės plaštakos nykščio žaizda su ilgojo lenkiamojo raumens sausgyslės, savojo nervo pažeidimu alkūninėje pusėje. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 100).

4.9. Iš 2023 m. spalio 24 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad Tauragės rajono sav., Bekeriškių k. autobusų sustojimo stotelėje pastebėtas vyriškis, kuris buvo panašus į pardavėjos apibūdintą vyriškį, jo galva buvo sužalota. Taip pat iš jo buvo paimta jo vilkėta žalios spalvos striukė (1 t., b. l. 137-138).

4.10. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas alkoholio butelis „Starka“, kuriuo buvo suduota užpuolikui per galvą (1 t., b. l. 141-146).

4.11. Iš asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu pas įtariamąjį A. V. rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas ir 5 Eur kupiūra (2 t., b. l. 51-57).

4.12. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad asmens apžiūros protokole fiksuoti ant įtariamojo A. V. galvos rasti sužalojimai (2 t., b. l. 58-64).

4.13. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta iš įtariamojo paimta striukė bei joje rasti pinigai (1 t., b. l. 147-152).

4.14. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pas įtariamąjį A. V. asmens kratos metu rasti ir paimti mobiliojo ryšio telefonas bei 5 Eur nominalo banknotas (1 t., b. l. 153-165).

4.15. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai - striukė, plastikiniai surišėjai, kepurė, peilis, 5 Eur banknotas (1 t., b. l. 166-173).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

5. Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo išvadoms pagrįsti, jog kaltinamasis A. V. 2023 m. spalio 24 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), atėjęs į uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš ten dirbusią pardavėją I. D., t. y. iš už nugaros sugriebė I. D. už plaukų, atlošė jos galvą bei išsitraukęs iš drabužių buitinės paskirties peilį jai su juo perpjovė kairės rankos delną, taip padarydamas pjautinę kairės plaštakos nykščio žaizdą su ilgojo lenkiamojo raumens sausgyslės, savojo nervo pažeidimu alkūninėje pusėje, o pastarajai išbėgus į lauką, A. V. iš parduotuvės kasos aparato pavogė 860 Eur grynųjų pinigų bei sugadino kasos aparato stovą, tuo uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 300 Eur žalą, taip uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ padarė 1160 Eur turtinę žalą bei I. D. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

6. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas laisvės atėmimu iki 7 metų. Ši veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį užvaldyti panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimo pavojingumą atspindi du objektai – tai kito asmens nuosavybė bei asmens sveikata. BK 180 straipsnyje numatyta plėšimo sudėtis, be kita ko, apima ir nukentėjusiajam plėšimo metu padarytą nežymų ar nesunkų sveikatos sutrikdymą.

7. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus anksčiau išvardintus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis A. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad kaltinamajam panaudojus smurtinius veiksmus, t. y. iš už nugaros sugriebiant I. D. už plaukų, atlošiant jos galvą bei buitinės paskirties peiliu perpjovus jai kairės rankos delną, kaltinamasis A. V. užvaldė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausantį turtą – 860 Eur. Šiuo atveju nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamojo panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją buvo priemonė pagrobti svetimą turtą, todėl kaltinamojo A. V. tyčiniai smurtiniai veiksmai buvo nukreipti į tyčią užvaldyti svetimą turtą, ko jis siekė ir įgyvendino. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta, tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 80 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis plėšimo metu panaudojo daiktą, kuriuo galima žaloti žmogų – peilį. Kaltinamasis A. V. savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo pripažino visiškai, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, jo parodymai atitinka kitus bylos duomenis, nusikalstama veika baigta.

8. Aptartų įrodymų pagrindu teismas vertina, kad kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai. Jo paties parodymais, BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina išvada, kad kaltinamojo A. V. veiksmuose nustatyti ir įrodyti visi objektyvieji ir subjektyvieji plėšimo panaudojant daiktą, kuriuo galima žaloti žmogų – peilį, požymiai, todėl jo įvykdyta nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

10. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes kaltinamasis neišreiškė nuoširdaus gailėjimosi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, gynėjas nesutiko su tokia prokuroro pozicija. Teismas vertina, kad kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10.1. Pažymėtina, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų ir panašiai). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-54-677/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-49-495/2022, 2K-28-628/2023, 2K-207-628/2023 ir kt.).

10.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu A. V. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nurodė išsamias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nors ir nebuvo sulaikytas įvykio vietoje, tačiau po nusikalstamos veikos padarymo nesislapstė, buvo sulaikytas po nusikaltimo padarymo nepraėjus nei dviem valandoms netoli įvykio vietos esančioje autobusų stotelėje. Be to, kaltinamasis viso proceso metu nurodė, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, pabrėžė, kad savo veiksmus vertina labai blogai ir gailisi dėl jų. Nors proceso metu jis nukentėjusiosios ir neatsiprašė ir nesistengė atlyginti padarytos žalos, tačiau nurodė, kad ketina dirbti ir stengsis atlyginti padarytą žalą, kai tik turės galimybę. Taigi, iš aptartų byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamasis atitinka abi aptariamą baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę sudarančias sąlygas – pripažino padaręs baudžiamajame įstatyme nustatytą veiką, prisipažinimas atliktas ne dėl surinktų byloje įrodymų, taip pat nuoširdžiai gailėjosi – nuoširdumą atskleidžia asmens pozicija viso proceso metu, nuteistojo parodymai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo. Įvertinus šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

12. Kaltinamasis A. V. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, išreiškė gailestį dėl nusikaltimų padarymo, posėdžio metu kritiškai vertino savo elgesį. Kaltinamasis anksčiau teistas 1997 metais, jo teistumas išnykęs, todėl jis laikomas neteistas, metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėjęs. BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Teismas nenustatė BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio taikymo pagrindų šioje byloje, todėl kaltinamajam skirtina BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, pasekmes (padarytas vienas sunkus nusikaltimas, padarytos turtinės žalos dydis nėra didelis, žala neatlyginta), kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, skiria kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydį nustato mažesnį už tokios bausmės vidurkį.

13. Kaltinamasis A. V. prisipažino padaręs nusikaltimą ir baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, t. y. jam nustatytos laisvės atėmimo bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu.

14. Gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti A. V. skirtinos bausmės vykdymą, prokuroras nesutiko su tokiu prašymu, todėl teismas pasisako dėl BK 75 straipsnio taikymo galimybės.

14.1. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones <...> ir (ar) šio straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas.

14.2. Materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus yra susijęs su bausmės tikslais. Bausmės tikslai yra nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje – tai siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymo atidėjimu irgi siekiama tų pačių tikslų. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – numanymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals.

14.3. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste būtina pažymėti ir tai, kad baudžiamasis persekiojimas vykdomas ne tik tam, kad būtų tinkamai nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, bet ir tam, kad būtų pakankamai realizuota kiekvieno nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens teisė reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, tai viena efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos priemonių, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taigi, šiuo institutu, be kita ko, iš esmės sudaromos palankesnės sąlygos atlyginti žalą, kartu ir įgyvendinti teisingumo principą. Baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019, 2K-45-654/2023, 2K-257-495/2023).

14.4. Įvertinęs visas bylos aplinkybės, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybę ir jo elgesį visuomenėje, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (kaltinamasis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės), teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas A. V. taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, nes nuteistojo resocializacija galima asmeniui atlikus paskirtos bausmės dalį, nustatant 10 mėnesių nedelsiant atliktinos bausmės dalį, o likusios bausmės vykdymą atidėti 2 metams, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. V. atlikus laisvės atėmimo bausmės dalį. Atidėdamas bausmės dalies vykdymą teismas skiria kaltinamajam įpareigojimus: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, mokėti civiliniams ieškovams priteistą turtinę žalą.

V. Žalos atlyginimas ir kiti klausimai

15. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusioji I. D. buvo sužalota dėl kaltų kaltinamojo veiksmų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamasis padarė1160 Eur turtinę žalą. Tai reiškia, kad A. V. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Toliau teismas pasisakys dėl civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo dėl 470 Eur turtinės žalos atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriaus reikalavimo dėl 280,79 Eur turtinės žalos atlyginimo, civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos reikalavimo dėl 862,12 Eur turtinės žalos atlyginimo bei dėl nukentėjusiosios I. D. reikalavimo dėl 128,20 Eur turtinės žalos ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriaus ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių

16. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl 470 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo priteisimo (1 t., b. l. 29 – 32). Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais, kadangi jis 2023 m. spalio 24 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš ten dirbusią pardavėją I. D., iš parduotuvės kasos aparato pavogė 860 Eur grynųjų pinigų bei sugadino kasos aparato stovą, tuo uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 300 Eur žalą, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 1160 Eur turtinę žalą. Dalis pagrobtų pinigų buvo grąžinta, tačiau liko neatlyginta 470 Eur turtinė žala. Esant šioms aplinkybėms, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš kaltinamojo 470 Eur turtinės žalos atlyginimą.

17. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Esant tokiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, teismas vertina, kad tikslinga iš A. V. priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bausmės vykdymo atidėjimo pasibaigimo iki visiško žalos atlyginimo.

18. Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 862,12 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 105 - 108). Šią žalą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai I. D. suteiktas gydymo paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoms sumokėta suma. Kadangi iš ieškinio matyti, jog žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, dėl patirto kairės plaštakos nykščio sužalojimo I. D. buvo teiktos gydymo paslaugos VšĮ Tauragės ligoninėje ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (1 t., b. l. 107), todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant prašomą sumą iš kaltinamojo.

19. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė 280,79 Eur civilinį ieškinį. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad I. D. buvo sužalota kaltinamojo A. V. tyčiniais veiksmais, dėl jai konstatuotų sužalojimų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, išgąstį, nepatogumus, dėl jų gydėsi nuo 2023 m. spalio 24 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d., dėl 2023 m. spalio14 d. patirtų sužalojimų kurį laiką buvo nedarbinga ir gavo nedarbingumo pašalpą, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra patvirtintas faktiniais duomenimis, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant prašomą sumą iš kaltinamojo.

Dėl nukentėjusiosios I. D. civilinio ieškinio

20. Nukentėjusioji I. D. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti jai iš kaltinamojo A. V. 128,20 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 73 – 81), taip pat prašo priteisti 1 200 Eur išlaidas advokatui. Dėl turtinės žalos civiliniame ieškinyje pažymima, kad šią žalą sudaro 19,51 Eur išlaidos vaistams ir medicininėms priemonėms, 108,69 Eur išlaidos kurui dėl vykimo į gydymo įstaigas. Dėl neturtinės žalos civiliniame ieškinyje pažymima, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų patyrė skausmą, jai buvo atlikta operacija, jaučia įtampą ir baimę, bijo išeiti iš namų, bijo vėl būti užpulta, jaučia pavojų savo sveikatai ir gyvybei, patyrė didelį stresą, didelius dvasinius išgyvenimus, šis įvykis ją paveikė psichologiškai, nežino, ar sugebės grįžti į darbą.

21. Pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo teismas pažymi, kad teismui nekyla abejonių, kad, nukentėjusiosios gydymui buvo reikalingi vaistai ir kitos medicininės priemonės, taip pat ji buvo gydoma VšĮ Tauragės ligoninėje ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, todėl vykimui į gydymo įstaigas ir iš jos taip pat buvo reikalingos lėšos kelionės išlaidoms. Todėl teismas pripažįsta ieškinį dėl 128,20 Eur turtinės žalos ir šią ieškinio dalį tenkina visiškai.

22. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžio visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, kurios metu buvo sužalota I. D., padarė tyčiniais veiksmais. Šios veikos padarymas sukėlė padarinius – nukentėjusiosios I. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji dėl jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, buvo gydoma ligoninėje, po to gydymą tęsė namuose. Taip pat nekyla abejonių, kad ji jautėsi nesaugi ir pažeidžiama, išgyveno dėl patirto streso, nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji buvo sužalota peiliu jai dirbant parduotuvėje, ji turėjo pagrindo baimintis dėl savo gyvybės ir sveikatos, ir tai neabejotinai jai sukėlė didelį stresą ir dvasinius išgyvenimus. Teismo vertinimu, neteisėtais kaltinamojo veiksmais padaryti sužalojimai bei išgyvenimai dėl sužalojimų ir nusikalstamos veikos padarymo būdo lėmė neturtinės žalos atsiradimą nukentėjusiajai I. D.. Aptartos nusikalstamos veikos pasekmės nukentėjusiosios dvasinei ir fizinei sveikatai po įvykio sudaro pagrindą pripažinti, jog I. D. padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, iš byloje esančių duomenų matyti, kad po I. D. suteikto gydymo jai nebuvo rekomenduotos jokios specialios reabilitacijos procedūros, nėra jokių duomenų, kad po patirto sužalojimo nukentėjusiajai būtų apribotos judėjimo galimybės, kad būtų būtinas tolimesnis gydymas, taigi galima teigti, kad dėl patirtų sužalojimų liekamųjų reiškinių neliko.

24. Spręsdamas dėl nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistinos neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgia į šios kategorijos bylose teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio. I. D. plėšimo metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 100). Bylose, kai asmeniui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7 240 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019 ir kt.). Be to, jau minėtoje CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tuo pačiu teismas įvertina ne tik sukeltas pasekmes bei jų neigiamą poveikį nukentėjusiajam, bet ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį (kaltinamasis niekur nedirba, jokio turto neturi).

25. Įvertinus visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. D. priteistina iš kaltinamojo A. V. 5 000 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui. Teismo vertinimu, tokio dydžio suma geriausiai atspindi nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, tokį žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad kaltinamasis nedirba, jokio turto neturi.

26. Nukentėjusioji I. D. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jos naudai iš kaltinamojo A. V. 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateiktas mokėjimo kvitas (1 t., b. l. 81) patvirtina, kad nukentėjusioji I. D. jos interesus atstovaujančiai advokatei už baudžiamojoje byloje suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1 200 Eur.

26.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat gali nuspręsti neišieškoti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-92/2014, 2K-210/2014, 2K-548/2014, 2K-373-976/2018). Proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė.

26.2. Teismas, vertindamas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad šios baudžiamosios bylos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu nesikeitė, visi įrodymai buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu, byla teisme buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nukentėjusiosios atstovė teisiamajame posėdyje nedalyvavo. Taip pat teismas įvertina bylos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį (nukentėjusiosios atstovė dalyvavo atliekant nukentėjusiosios apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parengė civilinį ieškinį, susipažino su bylos medžiaga), taip pat atsižvelgia į 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo” (toliau - Rekomendacijos). Įvertinęs minėtas aplinkybes, nukentėjusiosios atstovės darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą ir apimtį, aplinkybę, teismas vertina, kad prašoma atlyginti 1 200 Eur proceso išlaidų suma mažintina iki 800 Eur dydžio, šis dydis atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

27. A. V. 2023 m. spalio 24 d. buvo laikinai sulaikytas ir nuo 2023 m. spalio 26 d. jam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, kuri pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šis laikas įskaitytinas į bausmės trukmę (2 t., b. l. 76 – 80, , 87 – 90, 150 – 152).

28. Priimant nuosprendį, turi būti išsprendžiamas daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas:

28.1. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – įvykio vietos apžiūros metu paimti nuorūka (paketas Nr. 006066), biologinės kilmės pėdsakai (paketai Nr. 006067, 006068, 006069, 006070), darbinė striukė (paketas Nr. 006071), kepurė su snapeliu (paketas Nr. 006072), virtuvinis peilis medine rankena (paketas Nr. 006073), plastikinių surišėjų pakuotė (paketas Nr. 252294), saugomi Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate (aktas Nr. PD-0000001553) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

28.2. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – mobiliojo ryšio telefonas Nokia Lumina 920, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (paketas Nr. 553050), striukė (paketas Nr. 006074), saugomi Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate (aktas Nr. PD-0000001553– grąžintini A. V..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nustatant A. V. po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį - 10 (dešimt) mėnesių, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės (1 metų 2 mėnesių) vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. V. per neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, mokėti civiliniams ieškovams priteistą turtinę žalą.

Nustatyti, kad 10 mėnesių nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis turi būti atlikta pataisos įstaigoje, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės trukmę įskaityti A. V. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2023 m. spalio 24 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną laikinajame sulaikyme ar suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, A. V. pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civiliniam ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš A. V. 470 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 470 Eur sumą, skaičiuojant nuo bausmės vykdymo atidėjimo termino pasibaigimo iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civiliniam ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš A. V. 862,12 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus 12 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iš A. V. 280,79 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų 79 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti I. D. iš nuteistojo A. V. 128,20 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus ir 20 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti nukentėjusiajai I. D. iš A. V. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) už suteiktas advokato paslaugas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui:

– įvykio vietos apžiūros metu paimtus nuorūką (paketas Nr. 006066), biologinės kilmės pėdsakus (paketai Nr. 006067, 006068, 006069, 006070), darbinę striukę (paketas Nr. 006071), kepurę su snapeliu (paketas Nr. 006072), virtuvinį peilį medine rankena (paketas Nr. 006073), plastikinių surišėjų pakuotę (paketas Nr. 252294), saugomus Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate (aktas Nr. PD-0000001553) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

– mobiliojo ryšio telefoną Nokia Lumina 920, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (paketas Nr. 553050), striukę (paketas Nr. 006074), saugomus Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate (aktas Nr. PD-0000001553) – grąžinti A. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.