Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-12405-1051/2020

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-12-21
Bylos Nr.: e2-12405-1051/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-05682-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irma Valiuškienė
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas: O. P.
Trečiasis asmuo: L. P.

Civilinė byla Nr. e2-12405-1051/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05682-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.6.; 2.3.4.7.; 2.3.5.2.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė,sekretoriaujant Kornelijai Jakubauskienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Bikinienei,

atsakovui O. P.,trečiajam asmeniui L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui O. P., trečiajam asmeniui L. P. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: neterminuotai apriboti tėvo valdžią O. P. vaiko U. P. atžvilgiu; priteisti iš O. P. išlaikymą U. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teismui dienos; nustatyti U. P. gyvenamąją vietą L. P. šeimoje, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad O. P. turi dukterį U. P., kuriai yra nustatyta laikinoji globa. Vaiko motina S. P. (duomenys neskelbtini) d. yra mirusi. Ieškovas 2020 m. balandžio 7 d. gavo pranešimą apie galimą vaiko U. P. teisių pažeidimą, t. y. gautas pranešimas, jog 2020 m. balandžio 7 d. telefonu L. P. informavo, jog jos vaikaitė U. P. šiuo metu yra jos namuose, nes mergaitės tėvas O. P. ryte liepė jai susirinkti rūbus, kitus daiktus, atėmė buto raktus ir liepė išeiti iš namų, o 2020 m. balandžio 6 d. galimai tarp tėvo ir dukters įvyko tarpasmeninis konfliktas, kurio metu U. P. galimai buvo grasinta „užmušiu vieną dieną“. Ieškovas 2020 m. balandžio 7 d. atliko U. P. vaiko situacijos vertinimą, kurio metu buvo nustatytas apsaugos poreikis ir pritaikyta vaiko laikinosios priežiūros priemonė. Laikinai prižiūrėti vaiką savo gyvenamojoje vietoje sutiko vaiko senelė L. P.. Nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. gegužės 8 d. O. P. šeimai buvo teikiama mobiliosios komandos specialistų pagalba, o 2020 m. gegužės 11 d. buvo nutarta pratęsti U. P. laikinąją priežiūrą jos senelės L. P. šeimoje dar vienam mėnesiui. Pažymėjo, kad 2020 m. birželio 10 d. socialinių darbuotojų motyvuotame siūlyme nurodoma, jog padėtis šeimoje negerėja, teikta įvairiapusė socialinė pagalba nedavė žymesnio teigiamo rezultato, nes vaiko tėvo motyvacija sprendžiant šeimos problemas yra itin žema, į socialinių darbuotojų patarimus vyriškis nereaguoja, įsipareigojimus vykdė dalinai, o pastarąjį mėnesį jų nevykdė. Socialinių darbuotojų nuomone, O. P. nededa pastangų, nekeičia savo elgesio dukters atžvilgiu, vengia atlikti savo pareigą pasirūpinti dukters saugumu ir auklėjimu, nesaugi aplinka, kurioje kyla pavojus vaiko normaliai raidai dėl nuolatinės aplaidžios vaiko priežiūros - potenciali žala vaiko raidai ir orumui, emocinis tėvo dirglumas (rėkimas, gąsdinimas, vyraujanti impulsyvumas, rodomas abejingumas vaikui), atsakomybės jausmo stoka savo dukters atžvilgiu neužtikrina vaiko emocinių poreikių. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. liepos 3 d. nustatyta laikinoji globa U. P. L. P. šeimoje, globos vieta nustatyta pas laikinąją globėją, bei L. P. paskirta U. P. laikinąja globėja ir turto administratore.

3. Ieškovas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvada, jog atsakovas O. P. nevykdo savo konstitucinės pareigos vaiko U. P. atžvilgiu, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti jam tėvų valdžios ribojimą. O. P. nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis vaiku, t. y. visiškai juo nesirūpina: neteikia išlaikymo, nesidomi vaiko ugdymusi, pasiekimais, savijauta, bendrauja su vaiku epizodiškai, emociniai tėvo ir vaiko ryšiai silpni, vaikas nenori gyventi su savo tėvu. U. P. dėl tėvo žiauraus elgesio su ja (vaikas buvo nuolat tėvo žeminamas, vadinamas žeminančiai žodžiais, neprižiūrimas, į mokyklą eidavo nešvari, netvarkinga, netenkinami vaiko emociniai poreikiai), tėvo socialinių įgūdžių trūkumo negali augti biologinėje šeimoje. O. P. vengia bendrauti su socialiniais darbuotojais, nesilaiko sudaryto pagalbos šeimai plano, nepriima siūlomos pagalbos, t. y. nesiekia įgyti trūkstamų tėvystės įgūdžių, keisti savo požiūrio į dukters priežiūrą auklėjimą. O. P. daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir šiuo metu nėra duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl reikalinga tėvų valdžią O. P. vaiko U. P. atžvilgiu apriboti neterminuotai. Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, todėl reikalinga priteisti iš atsakovo O. P. išlaikymą vaikui U. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Atsakovas yra darbingo amžiaus, dirbantis, jo galimybės dirbti ir užsidirbti nėra apribotos, todėl turi dėti maksimalias pastangas ir teikti tinkamą išlaikymą savo vaikui. Atsižvelgiant į tai, jog L. P. laikinosios globėjos pareigas vykdo tinkamai, todėl U. P. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta laikinosios globėjos L. P. šeimoje, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo.

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Eglė Bikinienė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti dėl visų reikalavimų, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje. Papildomai pažymėjo, jog atsakovas iš viso turi 4 (keturis) nepilnamečius vaikus, todėl jam kyla pareiga visus šiuos vaikus išlaikyti. Dėl kitų trijų vaikų išlaikymo su vaikų motina susitartos vaikų išlaikymui skiriamos sumos, jai sunku komentuoti, bet mano, jog kiekvienam vaikui skiriama 60 Eur suma išlaikymui abejotina ar ji atitinka ir yra adekvati vaikų interesams. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovo gaunamos pajamos nėra mažos, tačiau manytina, atsakovas netinkamai skaičiuoja savo išlaidas ir tokiu būdu mažina savo mokumą savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Dėl kitų vaikui mokamų išmokų pažymėjo, jog iš SPIS duomenų bazės išrašo matyti, jog vaikui yra mokama ir išmoka vaikui, ir globos išmoka, ir kitos išmokos, kurios yra kintančios. Pastebėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad U. P. yra mokama našlaičių pensija 120,61 Eur, globos išmoka tokia dalimi yra sumažinta ir siekia tik 35,39 Eur. Todėl priteisus vaikui išlaikymų iš vaiko tėvo, minėtos mokamos išmokos atitinkamai taip pat bus mažintinos ir globėja iš valstybės gaus mažesnę išmokų dalį.

Atsiliepimas

5. Atsakovas O. P. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, jame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka su ieškinio reikalavimais – dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko globos, gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau nesutinka su reikalavimu priteisti dukrai išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį. Pažymėjo, jog dukros U. P. išlaikymo klausimas buvo aptartas su laikinąja globėja L. P., kuri nurodė, kad 100 Eur suma teikiama dukrai ją tenkintų, todėl šią sumą savanoriškai teikia ir dabar be atskiro teismo sprendimo. Pažymėjo ir tai, kad turi dar tris nepilnamečius vaikus, už kurių išlaikymą bendroje sumoje taip pat moka kas mėnesį 200 Eur išlaikymą, taigi U. P. priteisus 150 Eur, ši suma būtų neproporcinga kitų nepilnamečių vaikų teikiamam išlaikymui. Nurodė, kad dukra neturi jokių spec. poreikių, daugumą mokymosi priemonių gauna iš dienos centro, taip pat kas mėnesį gauna 110 Eur našlaitės pensiją bei 60 Eur vaiko pinigus. Pabrėžė, jog judviejų su dukra gerbūvio gerinimui buvo pirkti nauji baldai, televizorius, automobilis, taip pat yra paėmęs paskolą, už kurią šiuo metu moka po 60 Eur. Taip pat turi nemažai sveikatos problemų. Apibendrinat nurodė, jog jo visi esantys finansiniai įsipareigojimai, bendroje sumoje kiekvieną mėnesį sudaro 902 Eur, todėl didesnio, nei 100 Eur dydžio išlaikymo, U. P. neturi jokios galimybės skirti (b. l. 122-126).

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu atsakovas O. P. teigė, kad su ieškiniu sutinka tik iš dalies. Dėl ieškinio reikalavimų dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sutinka, tačiau išlaikymą gali skirti tik 100 Eur, o ne 150 Eur. Dėl vaiko netvarkingos išvaizdos nurodė, jog jam kartais savo dukrą prižiūrėti būdavo sudėtinga, kadangi pats dirba pamaininį darbą trimis pamainomis, todėl vaikas į mokyklą išeidavo pats ir jis neturėdavo galimybės sukontroliuoti ir apžiūrėti, kaip tas vaikas atrodo. Karantino laikotarpiu buvo įtemptas laikas, ir buvo trūkusi kantrybė, todėl dukrai yra pasakęs, kad eitų lauk iš namų. Vaikui sutinka teikti 100 Eur dydžio išlaikymą. Paties mėnesinės pajamos siekia apie 1000 Eur, konkrečiau 990 Eur „į rankas“. Anksčiau darbdavys mokėdavo priedus, tačiau jie dabar yra nebemokami. Kitiems vaikams perveda 180 Eur, taip kaip numatyta teismo sprendime, ir papildomai dar jiems teikia išlaikymą grynais pinigais. Santuokos nutraukimo metu su buvusia sutuoktine santuokos metu įgytą turtą pasidalino po ½ dalį, o paskui šį turtą pardavė. Už savo dalį gavo 2500 Eur ir šiuos pinigus atidavė buvusiai žmonai, kad galėtų ji nusipirkti su jo vaikais kitą nekilnojamąjį turtą. Iš šių gautų pinigų U. P. pinigų neskyrė. Šiuo metu papildomai ir daugiau kaip 100 Eur išlaikymui skirti negali. Šiuo metu yra paimtos dvi paskolos, iš vienos pirko baldus ir automobilį. Kitą paskolą ėmė pradiniam įnašui, nes ketino pirkti būstą su išperkamąją nuoma, tačiau buvo įmonės, kuri pasiūlė paimti paskolą, apgautas ir buto nenusipirko. Į mokyklos susirinkimus neidavo, nes pastoviai būdavo jam darbas.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo L. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. P. paaiškino, kad ji yra mergaitės mamos mama, t. y. močiutė. Mergaitė šiuo metu mokosi nuotoliniu būdu. Anūkė jos klauso. Atsakovas su mergaite bendrauja, kartu važiuoja pas kitus brolius. Kai mergaitė pradėjo pas ją gyventi, tėvas teikia išlaikymą. Šiuo momentu užtenka tėvo mokamo 100 Eur išlaikymo ir našlaičio gaunamos pašalpos. U. tetos taip pat prisideda prie vaiko išlaikymo, perka jai rūbus ir pan.. Jeigu dukros nepadėtų išlaikyti vaiką, tada pačiai būtų sunku vienai išlaikyti vaiką. Mergaitė sakydavo, jog tėtis išgeria ir paskui jis žodžiais kabinėjasi prie jos, todėl mergaitė ir nenori gyventi pas tėvą. Su mergaite pavyksta susitarti, ji jai paklūsta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Faktinės bylos aplinkybės

8. Dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad U. P., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra S. P., kuri (duomenys neskelbtini) d. mirė, o tėvas yra atsakovas O. P. (b. l. 8, 9). Dėl netinkamos vaiko priežiūros nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. vasario 23 d. U. P. buvo nustatyta laikinoji globa L. P. šeimoje (b. l. 12, 20). Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu O. P. šeima buvo įrašyta į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą, iki 2017 m. gegužės 9 d. (b. l. 15, 16). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 22 d. įsakymu O. P. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą (b. l. 17). 2018 m. spalio 5 d. O. P. namuose buvo rastas neblaivus, nustatytas 1,95 promilių girtumas, U. P. savaitgalį įsipareigojo prižiūrėti senelė L. P. (b. l. 21). 2019 m. lapkričio 24 d. U. P. buvo paimta iš neblaivaus O. P., kadangi pastarasis neįsileido į namus grįžusios dukters, nustačius vaikui pirmą grėsmės lygi, vaikas 2019 m. lapkričio 26 d. buvo grąžintas tėvui (b. l. 22-23, 24, 25-26). Ieškovas 2020 m. balandžio 7 d. gavo pranešimą apie galimą vaiko, U. P., teisių pažeidimą. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja L. N. elektroniniu paštu pranešė apie tai, jog 2020 m. balandžio 7 d. telefonu L. P. informavo, jog jos vaikaitė U. P. šiuo metu yra jos namuose, nes mergaitės tėvas O. P. 2020 m. balandžio 7 d. ryte liepė jai susirinkti rūbus, kitus daiktus, atėmė buto raktus ir liepė išeiti iš namų. Taip pat L. P. užsiminė, jog 2020 m. balandžio 6 d. galimai tarp tėvo ir dukters įvyko tarpasmeninis konfliktas, kurio metu U. P. galimai buvo grasinta „užmušiu vieną dieną“. Socialinei darbuotojai telefonu U. P. paaiškino, kad po 2020 m. balandžio 6 d. įvykusio tėvo ir dukters konflikto, tėvas įspyrė jai į koją, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino jai „užmušiu vieną dieną“, „užknisai“, o 2020 m. balandžio 7 d. ryte liepė susirinkti jai daiktus ir išeiti iš namų, sakydamas „kur nori, ten ir eik“. Mergaitė socialinei darbuotojai patvirtino, jog ji šiuo metu yra senelės L. P. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (b. l. 27, 28-32). 2020 m. balandžio 7 d. U. P. laikinai apgyvendinta pas L. P. (b. l. 33-34). 2020 m. balandžio 7 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuota, jog galimai prieš vaiką naudotas fizinis ir emocinis smurtas. Vaiko tėvas galimai turi priklausomybę alkoholiui (b. l. 35-43). O. P. paaiškino, kad su dukterimi susipyko, liepė susirinkti daiktus ir eiti iš namų, jis su dukterimi susipyko, nes ši ėmėjo nebeklausyti, tik guli lovoje, ten pat valgo, nieko nedaro, tyli ir žiūri į vieną tašką, nenoriai mokosi, jis prarado ryšį su dukterimi, negali jos kontroliuoti, mano, kad jam reikalinga pagalba. O. P. paaiškino, kad buvo supykęs, kai dukra gulėjo lovoje pridėjo savo koją jai prie krūtinės, prispaudė, nebuvo įspyręs, yra šaukęs ant dukters (b. l . 45-46, 51-52).

9. 2020 m. gegužės 29 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pirmojo veiklos skyriaus rašte užfiksuota, jog atliekamame ikiteisminiame tyrime byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 25 d. O. P. įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimai giminaitei - mažametei dukteriai U. P., bei, kad 2020 m. gegužės 25 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu O. P. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti su sąlygomis (b. l. 55). 2020 m. birželio 3 d. O. P. pateikė rašytinį prašymą dėl dukros grąžinimo į šeimą, tačiau L. P. informavo, jog U. P. nenori grįžti pas tėvą, todėl tėvas, atsižvelgdamas į vaiko nuomonę, prašė jo prašymo nebenagrinėti ir norėdamas, kad vaikui būtų geriau, sutiko, jog dukra gyventų pas močiutę (b. l. 57, 58, 59). 2020 m. birželio 10 d. vykusiame O. P. šeimos atvejo vadybos posėdyje, buvo nutarta U. P. nutraukti laikinąją priežiūrą, nes vaiko laikinosios priežiūros metu visos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovas pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje. Nutraukus laikinąją priežiūra U. P., ji pagal vaiko laikinojo apgyvendinimo aktą laikinai apgyvendinta L. P. šeimoje (b. l. 60-74, 82-83). 2020 m. birželio 10 d. motyvuotame siūlyme užfiksuota, jog O. P. šeimai atvejo vadyba taikoma nuo 2018 m. liepos 2 d.. 2018 m. spalio 8 d., 2019 m. vasario 25 d., 2019 m. lapkričio 24 d. O. P. šeimoje buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, o 2020 m. balandžio 7 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką. Taip pat nurodyta, jog padėtis šeimoje negerėja, teikta įvairiapusė socialinė pagalba nedavė žymesnio teigiamo rezultato, nes vaiko tėvo motyvacija sprendžiant šeimos problemas yra itin žema, į socialinių darbuotojų patarimus vyriškis nereaguoja, įsipareigojimus vykdė dalinai, o pastarąjį mėnesį jų nevykdė. Socialinių darbuotojų nuomone, O. P. nededa pastangų, nekeičia savo elgesio dukters atžvilgiu, vengia atlikti savo pareigą pasirūpinti dukters saugumu ir auklėjimu, nesaugi aplinka, kurioje kyla pavojus vaiko normaliai raidai dėl nuolatinės aplaidžios vaiko priežiūros - potenciali žala vaiko raidai ir orumui, emocinis tėvo dirglumas (rėkimas, gąsdinimas, vyraujanti impulsyvumas, rodomas abejingumas vaikui), atsakomybės jausmo stoka savo dukters atžvilgiu neužtikrina vaiko emocinių poreikių. Atvejo vadybos posėdžio metu Šiaulių (duomenys neskelbtini) parapijos Vaikų dienos centro vadovė nurodė, kad U. P. gyvendama su tėvu ateidavo į Vaikų dienos centrą nešvari, neplautais plaukais, karantino metu, kai gyveno pas tėvą, neturėjo jokių galimybių bendrauti su bendraamžiais, prisijungti paruošti pamokas, bendrauti su Vaikų dienos centro pedagoge, mergaitė namuose buvo nuolat žeminama, tėvo vadinama „debile“. Vaikų dienos centro vadovė nepritarė U. P. grąžinimui tėvui, nes vaikas yra neprižiūrimas, mergaitė bijo ir nenori grįžti į namus. (duomenys neskelbtini) progimnazijos pradinių klasių mokytoja pateikė informaciją, jog U. P. gyvendama pas tėvą, į mokyklą ateidavo murzina, nesusišukavusi, suplyšusiais rūbais nepailsėjusi, neatlikusi namų darbų, dažnai skambindavo tėvui pagalbos, tačiau jis sakydavo, kad tai U. P. gyvenimas ir jis už ją nenugyvens, bei, kad neturi laiko (b. l. 75-79).

10. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 2 d. nutartimi leista paimti U. P. iš vaiko tėvo O. P. (b. l. 89-90). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. įsakymu nuo 2020 m. liepos 3 d. nustatyta laikinoji globa U. P., laikinąja globėja ir turto administratore paskirta L. P. (b. l. 91). 2020 m. liepos 28 d. Šiaulių (duomenys neskelbtini) progimnazijos pateiktame rašte nurodyta, jog kol U. P. gyveno pas senelę L. P., mergaitė visada laiku ateidavo į mokyklą, apranga būdavo tvarkinga, švari. Kai apsigyveno pas tėvą, ateidavo murzina, nesusišukavusi, suplušusiais rūbais, nepailsėjusi, neatlikusi namų darbų. O. P. nė karto nedalyvavo tėvų susirinkimuose, bendruose mokinių ir tėvų renginiuose, nuo tada kai mergaitę išvarė, nė karto neskambino, nesiteiravo apie dukters mokymosi pasiekimus (b. l. 97). 2020 m. liepos 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro pateiktame rašte nurodyta, jog O. P. trūksta socialinių bei tėvystės įgūdžių, tėvas neužtikrino dukters fizinių ir emocinių poreikių, nesudarė vaikui sveikos ir saugios aplinkos. Tėvas negebėjo suvokti bendro tėvų ir vaikų turiningo laisvalaikio svarbos, todėl laisvalaikius šeima paprastai leisdavo atskirai. Socialinių darbuotojų pastebėjimu tėvą ir dukterį sieja labai silpni emociniai ryšiai, mergaitės tėvui trūksta žinių apie vaiko raidos etapus ir auklėjimą, jis iškelia vaikui per didelius, jos amžiaus ir brandos neatitinkančius reikalavimus, tarp tėvo ir dukters kildavo daug nesutarimų, barnių, kurių metu tėvas šaukdavo ant dukters, vadindavo ją necenzūriniais žodžiais, dėl netinkamų tarpusavio santykių buvo linkęs kaltinti vaiką. Tėvas sistemingai neatpažino dalies dukters poreikių, netenkino emocinių poreikių, nesistengė suvokti jos savijautos. Vaiko tėvo motyvacija sprendžiant šeimos problemas buvo itin žema, todėl teigiami pokyčiai šeimoje nevyko. O. P. šeimai teikti socialines paslaugas yra sudėtinga, vyriškis skeptiškai žiūri į socialinį darbą, teikiamas paslaugas, nepriima socialinių darbuotojų pagalbos, labai dažnai klaba sarkastiška kalbėjimo maniera, nereaguoja į specialistų rekomendacijas, patarimus, motyvavimą, nuo 2020 m. birželio 13 d. neatsiliepia nei į socialinių darbuotojų, nei į atvejo vadybininkų telefoninius skambučius, nesilanko Pagalbos šeimai tarnyboje, specialistams atvykus į vyro gyvenamąją vietą, būsto durų niekas neatidaro. Socialinių darbuotojų nuomone, O. P. nesprendžia esminių savo šeimos problemų, neatliepia fizinių, o ypatingai emocinių vaiko poreikių, tėvo emocinis šaltumas, abejingumas, neigiama nuostata į vaiką daro didžiulę žalą vaiko augimui, vystymuisi, emociniam ir fiziniam saugumui (b. l. 98-101). U. P. 2020 m. rugpjūčio 10 d. rašytiniu paaiškinimu nurodė, jog sutinka nuolat gyventi pas savo močiutę (b. l. 102). L. P. 2020 m. rugpjūčio 10 d. rašytiniame paaiškinime pažymėta, jog jos manymu, tikslinga apriboti vaiko tėvo valdžią ir nustatyti U. P. nuolatinę globą (b. l. 103).

11. Atsakovas O. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 107, 165-169). Atsakovas turi viso 4 (keturis) nepilnamečius vaikus (b. l. 109, 132, 133, 134), likusiems trims vaikams kiekvienam vaikui kas mėnesį teikia išlaikymą po 60 Eur (b. l. 135-136). Baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 110-113). Atsakovas turi turtinių įsiskolinimų, mokami du vartojamo kreditai, dengia įsiskolinimą už profesinio mokymo organizavimą (b. l. 137-140, 153-155, 186-188). O. P. turi sveikatos problemų (b. l. 141). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė AUDI A6 Avant (b. l. 142-146, 171-172). Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 170).

Dėl tėvo valdžios apribojimo

12. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

13. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09 § 78). Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

14. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo atsakovui jo vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovas nevykdo savo konstitucinės pareigos visapusiškai rūpintis vaiku U. P., nes nesidomi vaiko ugdymusi, pasiekimais, savijauta, bendrauja su vaiku epizodiškai, emociniai tėvo ir vaiko ryšiai silpni, dėl tėvo žiauraus elgesio su vaiku, vaikas buvo žeminamas, vadinamas žeminančiai žodžiais, neprižiūrimas, yra netenkinami vaiko emociniai poreikiai, ir, kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti.

15. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

16. Aplinkybės, kad atsakovas nesirūpina savo vaiku, nesidomi jo ugdymu, leidžia manyti, jog atsakovas yra abejingas savo vaikui. Atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad karantino laikotarpiu buvo įtemptas laikas, todėl buvo trūkusi kantrybė ir dukrai yra pasakęs, kad susirinktų visus daiktus ir eitų lauk iš namų, bei sutiko, kad jam dukros atžvilgiu tėvo valdžia būtų apribota neterminuotai, nes jis atsižvelgia į dukros norus, kuri nori augti su močiute, o ne su juo. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, jog atsakovas tik tam tikrais laikotarpiais pats augino dukrą, o tuo laikotarpiu kuomet dukra augdavo su tėvu, mergaitė būdavo neprižiūrėta, t. y. purvina, nesusišukavusi ir pan.. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog vaiko atžvilgiu tėvas galimai naudojo tiek fizinį, tiek psichinį smurtą ir šiuo metu atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vaiko tėvas atsakovas O. P. nesidomėjo ir dabar nėra duomenų, jog domisi vaiko ugdymu ar sveikata. Teismas neturi duomenų, kad atsakovas deda visas pastangas ir rodo norą auginti dukrą pats ir, kad gali užtikrinti vaikui saugias gyvenimo sąlygas. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog nepilnamečio vaiko ir tėvo tarpusavio ryšys nėra stiprus. Teismo vertinimu, visos nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo savo pareigų vaikui, o tai sudaro pagrindą atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo vaiko U. P. atžvilgiu. Be to, tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka, jog jam neterminuotai būtų apribota tėvo valdžia dukters U. P. atžvilgiu.

17. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (sprendimo 16 p.), akivaizdu, kad atsakovas neatliko ir neatlieka tėvo pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, iki šiol savo veiksmais darė žalą nepilnamečiam vaikui, nesugeba pasirūpinti vaiku, jo auklėjimu, priežiūra. Taip pat iš byloje esančių įrodymų matyti, jog šiuo metu atsakovas neturi sąlygų tiek, kad galėtų auginti nepilnametį vaiką ir visapusiškai juo rūpintis, nepažeidžiant vaiko teisių ir interesų, suteikiant jam tinkamą gyvenamąjį būstą, saugią aplinką ir būtinas gyvenimo sąlygas.

18. Teismas daro išvadą, jog šiuo metu nėra jokių duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis, kad atsakovo gyvenimo būdas iš esmės pasikeis. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvo valdžios apribojimas atsakovui. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai). Apribojus atsakovui tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

19. Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis

20. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 2 dalis ir 3 dalis). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

21. Nagrinėtinu atveju atsakovas O. P. pripažįsta ir sutinka, jog vaikui reikia teikti išlaikymą, tačiau nurodo, jog ieškovo prašomas 150 Eur išlaikymo dydis kas mėnesį yra per didelis, ir jis neturi finansinių galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą, o būtų pajėgus mokėti ir šiuo metu moka 100 Eur dydžio išlaikymą.

22. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

23. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

24. Pastebėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas ir šiandieną laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri šiuo metu atskaičius mokesčius sudaro 447 Eur. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

25. Atsakovas grįsdamas aplinkybes dėl išlaikymo mažinimo, kaip vieną iš argumentų nurodė, jog dukra daugumą mokymosi priemonių gauna iš dienos centro. Teismas sprendžia, jog šis argumentas nelaikytinas pagrįstu, nes tai, jog vaikams, kurių poreikiai tenkinami patiriant minimalias išlaidas dėl gaunamos labdaros ir pan., nereiškia, kad tokiems vaikams nereikalingas didesnis išlaikymas ir kartu negali būti priežastis spręsti, jog vaiko poreikiams tenkinti tos išlaidos nėra iš vis reikalingos ar jų nepatiriama. Be to, atsakovas kaip argumentą nurodė, jog mergaitei yra mokama išmoka vaikui (60 Eur) bei našlaičio pensiją (110 Eur), todėl ji nemenką pinigų dalį gauna iš valstybės.

26. Teismas pastebi, jog kasacinis teismas savo jurisprudencijoje pažymėjo, kad sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

28. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovas išsiskyręs su savo antrąją sutuoktine, turėjo nekilnojamojo turto, kurį, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, pardavė ir gautus pinigus už parduotą nekilnojamąjį turtą atidavė savo buvusiai sutuoktinei ir kitiems likusiems trims savo vaikams, tuo tarpu dukrai U. P. nieko nedavė. Taip pat su sutuoktine taikiai susitarę, jog jis trims savo kitiems vaikams, kas mėnesį teiks išlaikymą bendroje sumoje 180 Eur, kiekvienam vaikui po 60 Eur kas mėnesį. Šiuo metu atsakovas yra dirbantis ir gaunamas uždarbis yra ženkliai didesnis nei minimaliosios mėnesinės algos dydis, ir siekia apie 1000 Eur. Be to, atsakovas turi ir automobilį, kurį išlaikydamas patiria papildomų išlaidų, taip pat šiuo metu turi turtinių įsiskolinimų ir yra dengiami vartojami kreditai bei atsakovas dengia įsiskolinimą už profesinio mokymo organizavimą bei nuomoja butą, kurį privalo išlaikyti.

29. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas šiuo metu prisideda prie dukros išlaikymo, t. y. teikia 100 Eur dydžio išlaikymą. Tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog atsakovas neįrodė, jog jis neturi finansinių galimybių teikti didesnio dukrai išlaikymo nei pats nurodo, t. y. 100 Eur (CPK 178, 185 straipsniai). Šias išvadas teismas daro, atsižvelgdamas į tai, jog iš įrodymų matyti, jog kitiems vaikams iškilus poreikiui papildomai atsakovas buvusiai sutuoktinei davė 200 Eur (b. l. 175, 183), tad resursų taupyti, atsidėti ar pan., atsakovas tikrai turi.

30. Pastebėtina, jog vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek motina/tėvas gali skirti vaikų išlaikymui po to, kai jos/jo poreikiai bus patenkinti, o vaikų teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, atsakovas gaudamas ne minimalias pajamas, savo poreikius tenkina ne minimaliai ir jo poreikiai yra didesni nei jo nepilnamečių vaikų, t. y. turi ne pirmos būtinybės daiktų, kaip pvz. automobilį, kurį išlaikant patiria papildomų finansinių išlaidų. Atsakovas teigė, jog automobilį pirko tuomet, kuomet dukra gyvenamo su juo, ir tam tikslui ėmė kreditą. Tačiau, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad dukra jau netrumpą laiko tarpą nebegyvena su atsakovu, tačiau atsakovas automobilio neatsisakė ir toliau jį turi ir juo naudojasi. Be to, iš UAB „Tele2“ sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovas išsimokėtinai įsigijo mobilaus ryšio įrangą „Samsung Galaxy S10+“, kurio vertė yra 1259 Eur (b. l. 157).

31. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Nagrinėtinu atveju, atsakovo turimi skoliniai įsipareigojimai galimai atsirado dėl paties atsakovo neatsakingumo ar netinkamo elgesio, t. y. ėmė vartojimo kreditą būsto pirkimo pradiniam įnašui, tačiau byloje nėra įrodymų, jog nepavykus būsto įsigyti, atsakovas būtų paskolintus pinigus grąžinęs kredito įstaigai ir taip sumažinęs savo skolinius įsipareigojimus. Atsakovas taip pat turi grąžinti įsiskolinimą už profesinio mokymo organizavimą, kuris susidarė dėl atsakovo netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Remiantis šiomis aplinkybėmis, akivaizdu, jog atsakovas savo neapgalvotu, netinkamu elgesiu pats susikūrė priežastis, trukdančias jam turėti didesnes pajamas, kurias būtų galima skirti vaikų išlaikymui.

32. Trečiasis asmuo L. P. teismo posėdyje teigė, jog jai dedant papildomas pastangas pakanka pajamų išlaikyti U. P., tačiau prie mergaitės išlaikymo papildomai prisideda ir mergaitės tetos, kurios nuperka rūbų, avalynę ir pan.. Ieškovo atstovė Eglė Bikinienė teismo posėdžio metu paaiškino, jog vaikui U. P. priteisus išlaikymų iš vaiko tėvo, dabar gaunamos pajamos iš valstybės bus mažintinos ta apimtimi, kuria bus priteistas išlaikymas iš tėvo. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovo pareiga tinkamai užtikrinti vaiko poreikius ir išlaikyti savo vaiką, neturi būti didžiąja dalimi permesta valstybės atsakomybei ir kitiems asmenims, kurie geranoriškai prisideda prie mergaitės išlaikymo ir vaiko tinkamų poreikių tenkinimo. Teismas, spręsdamas dėl U. P. teiktino išlaikymo dydžio, įvertina atsakovo įvardintus argumentus, jog priteisiant didesnį išlaikymo dydį U. P., bus pažeisti likusiųjų jo trijų nepilnamečių vaikų interesai, tačiau pažymi, jog dėl atsakovo likusiems trims vaikams teikiamo išlaikymo dydžio atsakovas su buvusia sutuoktine susitarė draugiškai, įvertindami jų poreikius, ir abu nusprendė, jog jis yra tinkamas ir adekvatus, tačiau jei vis dėl to toks išlaikymo dydis nėra tinkamas, vaikų motina turi teisę ir galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ar gali taikiai su atsakovu susitarti dėl didesnio vaikams teikiamo išlaikymo dydžio.

33. Nagrinėtinu atveju, pabrėžtina, kad atsakovas turi dėti visas pastangas ir turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuri negali dirbti ir gauti pajamų, ir yra priklausoma nuo tėvo, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių.

34. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas šiuo metu viso turi keturis išlaikytinius; į tai, kad atsakovas turi galimybę dirbti ir šia galimybe naudojasi, gaunamas darbo užmokestis nėra minimalaus dydžio atlyginimas; į tai, kad atsakovas neturi didesnių sveikatos problemų, kurios ribotų jų darbingumą (įrodymai patvirtina, jog problemos (duomenys neskelbtini) jau yra atsiradusios gan senai, tačiau atsakovui tai netrukdo dirbti), į tai, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas ir šiandieną laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri šiuo metu atskaičius mokesčius sudaro 447 Eur; į tai, kad šiuo metu mergaitei yra mokama išmoka vaikui, kuri siekia 60,06 Eur, bei mokama našlaičio išmoka (120,61 Eur), teismas sprendžia, kad šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo O. P. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui U. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130,00 Eur iki vaiko pilnametystės, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. spalio 22 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

35. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinės globos, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo

36. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

37. Šiuo metu U. P. yra nustatyta laikinoji globa. Laikinąja globėja yra paskirta L. P.. Ieškovas prašo nustatyti U. P. gyvenamąją vietą kartu su L. P. iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos U. P. nustatymo, todėl nepilnamečio vaiko U. P. gyvenamoji vieta iki Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dokumentų dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo paruošimo, pateikimo teismui ir teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina dabartinėje U. P. buvimo vietoje pas laikinąją globėją L. P., adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

38. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnį. Patenkinus ieškovo ieškinį ir jo reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei 75,00 Eur žyminio mokesčio už tėvo valdžios apribojimą. Be to, iš dalies patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo O. P. priteistinas žyminis mokestis 35,00 Eur (130 Eur (priteistas išlaikymas) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.). Taigi, viso iš atsakovo O. P. priteistinas 110 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis).

39. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 7,19 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo priteistinos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 400-406 straipsniais, 496¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko U. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui U. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2020 m. spalio 22 d., iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl globos nepilnamečiam vaikui U. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo įsiteisėjimo jos gyvenamąją vietą nustatyti pas laikinąją globėją – L. P., adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.

Sprendimą dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo bei dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 110 Eur (vieno šimto dešimties eurų) žyminį mokestį ir 7,19 Eur (septynių eurų 19 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiam vaikui U. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Irma Valiuškienė