- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- 1A-232-354/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36724-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- J. B.
- Advokatai
- Modestas Švažas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimties) parų areštu; pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 (trisdešimties) parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir J. B. skirta subendrinta bausmė – 81 (aštuoniasdešimt viena) para arešto. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir J. B. paskirta 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. B. nuteistas už tai, kad 2021 m. spalio 16 d., apie 17.30 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., pagrobė įvairių rūšių kosmetikos priemonių, o būtent: kremą „Loreal Revitalift“, 5 vnt., kurių bendra vertė – 89,95 Eur, kremą „Loreal Hyaluron Expert“, 9 vnt., kurių bendra vertė – 89,91 Eur, kremą „Loreal Age Spec 55+“, 7 vnt., kurių bendra vertė – 59,43 Eur, kremą „Loreal +65“, 5 vnt., kurių bendra vertė – 40,95 Eur, tuo parduotuvei UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo tyčiniais veiksmais padarė 280,24 Eur turtinę žalą.
2. Be to, J. B. nuteistas už tai, kad 2021 m. spalio 29 d., apie 17.10 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pagrobė įvairių rūšių alkoholinių gėrimų, o būtent: konjako „Henessy VSOP“, 1 vnt., 0,7 litro talpos, kurio vertė – 51,99 Eur, konjako „Courvoisier VSOP“, 1 vnt., 0,7 litro talpos, kurio vertė – 34,99 Eur, viskio „Jack Daniels“, 1 vnt., kurio vertė – 26,99 Eur, konjako „Henessy VS“, 1 vnt., 0,5 litro talpos, kurio vertė – 23,99 Eur, viskio „Jim Beam white label“, 1 vnt., 1 litro talpos, kurio vertė – 18,99 Eur, viskio „Jack Daniels“, 1 vnt., 0,7 litro talpos, kurio vertė – 19,99 Eur, tuo parduotuvei UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo tyčiniais veiksmais padarė 176,94 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo sušvelninti bausmę arba pakeisti ją į namų areštą, apykoję arba viešuosius darbus. Apeliantas nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis yra vienintelis šeimos maitintojas, dirba pavienius darbus, gauna pajamas iš Užimtumo tarnybos. Šiuo metu ieško legalaus darbo, pradėjo gydytis nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, labai gailisi dėl savo veiksmų. Apeliantas teigia, kad turi dvejų metų dukrą, kuri labai prie jo prisirišusi ir greitai pradės lankyti darželį, kad jo sugyventinei rūpintis namais ir dukra būtų per sunku, ji serga (duomenys neskelbtini) ir jai taip pat reikalinga priežiūra.
4. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamų veikų padarymo faktinių aplinkybių, veikų teisinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta arešto bausme ir prašo ją sušvelninti arba pakeisti arešto bausmę į namų areštą, apykoję ar viešuosius darbus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
7. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.
9. Už vagystės nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą (baudžiamąjį nusižengimą) pagal BK 178 straipsnio 4 dalį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
10. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, kad J. B. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 1 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 4 dalis), abi nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad J. B. anksčiau teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Didžiojoje Britanijoje), baustas administracine tvarka, nedirbantis, bet registruotas Užimtumo tarnyboje. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė (dėl abiejų nusikalstamų veikų) – prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų teismas pripažino tai, kad veikas padarė asmuo, apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs visas šias aplinkybes, o taip pat atsižvelgęs į tai, kad J. B. teisiamas nebe pirmą kartą, anksčiau jam paskirtos švelnesnės bausmių rūšys savo tikslų nepasiekė, nes nuteistasis savo elgesio nepakeitė, teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. B. už padarytas nusikalstamas veikas sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą. Bausmės trukmė už kiekvieną veiką nustatyta tik šiek tiek didesnė, nei BK 49 straipsnio 3 dalyje už nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą nustatytas arešto bausmės vidurkis (už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad J. B. įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį, bendrindamas bausmes taikė BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytą palankiausią nuteistajam bausmių bendrinimo, esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, būdą, t. y. dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės bausmės pridėdamas švelnesnės bausmės dalį, be to, nuteistajam paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 54 parų arešto bausmė. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog nuteistajam J. B. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bei subendrinta galutinė bausmė būtų per griežtos.
11. J. B. anksčiau jau buvo teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, paskutinį kartą – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu (1 t., b. l. 99-119), kuriuo už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jam buvo skirta laisvės apribojimo bausmė. Akivaizdu, kad paskirta laisvės apribojimo bausmė apelianto elgesio nepakeitė, nes jis ir toliau elgėsi nusikalstamai, naują nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą padarė per trumpą laiką po 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžio priėmimo, veikų padarymo metu buvo baustas administracine tvarka pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį už smulkią vagystę, taip pat ir už KET pažeidimus (1 t., b. l. 120-126). Apeliantas nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė, toliau vykdo naujas nusikalstamas veikas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas skyrė J. B. adekvačias ir proporcingas įvykdytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumui arešto bausmes bei galutinę bausmę. Švelninti už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ar galutinę subendrintą bausmę, sutrumpinant arešto bausmės trukmę, ar skirti nuteistajam viešųjų darbų bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašo pakeisti arešto bausmę į namų areštą arba apykoję. Namų areštas yra ne bausmė, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 132 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, bausmė kardomąja priemone nėra ir negali būti keičiama. Intensyvi priežiūra, kontroliuojant nuteistąjį elektroninio stebėjimo priemonėmis (apykojė), paprastai skiriama su laisvės apribojimo bausme, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nenustatė pagrindų skirti nuteistajam švelnesnę, nei areštas, bausmės rūšį, įskaitant ir laisvės apribojimą.
12. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės individualizavimui, teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus laiko nepagrįstais. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, tačiau jo prisipažinimas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdus gailėjimasis skundžiamame nuosprendyje buvo pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė jau buvo įvertinta skiriant bausmę. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas vaiko gimimo įrašas (kopija) (2 t., b. l. 36) patvirtina, kad J. B. turi (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą, tačiau ši aplinkybė – mažametės dukros turėjimas, kaip ir skunde nurodomas dukters prisirišimas prie tėvo, nėra išimtinės aplinkybės, dėl kurių nuteistajam paskirta bausmė galėtų būti švelninama, be to, dukters gimimas, kaip ir skunde nurodoma sugyventinės liga, nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų padarymo. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad J. B. dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose (Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto 1-ojo skyriaus 2022 m. gegužės 18 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini); 2 t., b. l. 37), nuo 2022 m. balandžio 1 d. gydomas farmakoterapijos metadonu programoje (duomenys neskelbtini) filiale ((duomenys neskelbtini) filialo 2022 m. birželio 15 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini); 2 t., b. l. 39). Šios aplinkybės teigiamai apibūdina apeliantą, tačiau nesudaro pagrindo bausmės švelninimui. J. B. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ne per griežta ir atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus bausmės tikslus.
13. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl nuteistojo J. B. apeliacinis skundas atmetamas.
14. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 52) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, išlaidų, kurioje prašoma priteisti valstybei iš nuteistojo J. B. 95 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).
15. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendį apskundė nuteistasis. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl J. B., jam pačiam gynėjo nepasirinkus, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas (2 t., b. l. 49). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes bei atsižvelgusi į tai, kad išieškoti prašoma suma nėra neprotinga ar neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, o byloje nėra duomenų apie sunkią nuteistojo turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkina visiškai ir nusprendžia išieškoti valstybei iš nuteistojo J. B. 95 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. B. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš nuteistojo J. B. 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.