- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-06
- Bylos Nr.
- 2S-85-527/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. S. S., L. K.
- Pareiškėjas
- A. K., J. K.
- Advokatai
- Vilius Putkis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. S. S. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-296-743/2012 pagal pareiškėjų A. K. ir J. K. pareiškimą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (suinteresuoti asmenys: V. S. S. ir L. K.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai 2012-04-19 kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismą su pareiškimu (b. l. 2-3), prašydami atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti po A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2012-08-29 nutartimi (b. l. 106-109) pareiškėjo A. K. pareiškimą atmetė, o pareiškėjos J. K. pareiškimą patenkino ir atnaujino praleistą trijų mėnesių terminą pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo po A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties bei pratęsė jį trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas, atnaujindamas pareiškėjai terminą palikimui priimti, kaip svarbią priežastį nurodė jos sveikatos būklę. Teismo nuomone, byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad dėdės A. Z. mirties momentu pareiškėja buvo gydoma ligoninėje stacionare. Intensyvus gydymas užtruko nuo 2011-10-27 iki 2011-12-29, vėliau, iki 2012 m. balandžio mėnesio pabaigos, buvo skiriami planiniai vizitai pas gydytojus Kauno klinikose, šiuo laikotarpiu pareiškėja gyveno Kauno rajone pas dukrą. Teismas nustatė, kad iki 2012-01-30, kuomet baigėsi terminas palikimui priimti po A. Z. mirties, pareiškėja intensyviai gydėsi, todėl teismas, įvertinęs pareiškėjos sveikatos būklę, pripažino, jog tokios priežastys sudaro pakankamą pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti, todėl pareiškimą tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo V. S. S. atskiruoju skundu (b. l. 111-112) prašo panaikinti 2012-08-29 nutarties dalį, kuria buvo patenkintas pareiškėjos pareiškimas, ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos pareiškimą atmesti šiais motyvais:
1. Dėl pareiškėjos sveikatos būklės. Apeliantė nesutinka, kad pareiškėja dėl savo sveikatos būklės negalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. A. Z. mirė 2011-10-30, todėl pareiškėja iki 2012-01-30 turėjo teisę kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Byloje nėra pateikta pakankamai medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja visus tris mėnesius gydėsi ir neturėjo galimybės kreiptis į notarą. Priešingai, byloje pateikti išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad pareiškėja nuo 2011-12-29 iki 2012-01-24 nesilankė pas gydytojus. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėja tarp vizitų pas gydytojus turėjo visą mėnesį laiko. Iš medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėja buvo gydoma didžiąją dalį laiko ambulatoriškai. Apeliantė mano, kad mėnesio laiko (nuo 2011-12-29 iki 2012-01-24) turėjo pakakti kreiptis į notarą. Pareiškėja serga lėtiniu inkstų nepakankamumu. Ši liga nėra išgydoma, todėl pareiškėja ir šiuo metu yra ligota, t. y. turi tik įprastus jos amžiui, kuomet sergama lėtiniu inkstų nepakankamumu, sveikatos sutrikimus. Tai, kad liga, kuria serga pareiškėja, nesutrukdė pasirinkti atstovą advokatą Vilių Putkį ir kreiptis su pareiškimu į Lazdijų rajono apylinkės teismą apginti savo tariamai pažeistas teises, patvirtina, kad pareiškėjos sveikatos būklė buvo ne kliūtis kreiptis į notarą.
2. Dėl galimybės įpėdiniui pasirinkti kreipimosi į notarą būdą palikimui priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK imperatyviai nenurodyta, kad pareiškėja privalo nuvykti pas notarą ir pateikti jam pareiškimą. Pareiškėja, norėdama realizuoti savo teises, neprivalėjo vykti pas notarą ir pareiškimą pateikti asmeniškai. Pareiškėja galėjo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, jį išsiųsdama paštu (Panevėžio apygardos teismo 2008-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-267-198/2008) ar per tarnybą, teikiančią pašto siuntų pristatymo paslaugas, arba išsikviesti notarą į namus. Tokie pareiškimo padavimo notarui būdai laikytini tinkamais, tačiau pareiškėja nei vienu būdu nepasinaudojo.
3. Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Teismas, nevisapusiškai ištyręs bylos įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neturėjo pakankamai laiko dėl savo sveikatos būklės tinkamai įgyvendinti savo teisę – pateikti notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjos sveikatos būklę teismas vertino kaip svarbią priežastį, dėl kurios buvo praleistas terminas palikimui priimti. Pareiškėjai negali būti atnaujintas terminas palikimui priimti, nes iš byloje pateiktų medicininių duomenų akivaizdu, kad nuo 2011-12-29 iki 2012-01-24 pareiškėja nesirgo ir turėjo galimybę kreiptis į notarą asmeniškai, paštu ar pasikviesti notarą į namus, tam, kad galėtų įteikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja, laiku neįgyvendindama savo teisės, nesielgė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo (CK 1.137 str.), todėl priežastys, dėl kurių ji praleido terminą palikimui priimti, nepripažintinos svarbiomis.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 119-120) prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir 2012-08-29 nutartį palikti nepakeistą šiais motyvais:
1. Teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjos liga yra objektyvus pagrindas atstatyti praleistą terminą. Kaip jau buvo teisme įrodyta, pareiškėja nedalyvavo laidotuvėse, nes sirgo ir gulėjo ligoninėje Kaune. Ta pati situacija susiklostė per mirties ,,keturnedėlį“. Visą likusį laiką pareiškėja faktiškai gyveno pas dukrą, kuri tai patvirtino, ir pastoviai lankėsi pas gydytojus, ką patvirtinta rašytiniai įrodymai. Faktiškai net jaunesniam asmeniui, esant tokiai situacijai, būtų sunku suspėti pateikti reikiamus dokumentus, o pareiškėjai jau 71 metai ir ji kuo toliau, tuo labiau yra priklausoma nuo vaikų ar kitų giminaičių, kurie jai padeda ir esant reikalui nuveža ir parveža. Pati autobusu pareiškėja jau nepajėgi važiuoti. Apeliantė savo skunde sutiko, kad geriausiu atveju pareiškėja galėjo tvarkyti dokumentus nuo 2011-12-29 iki 2012-01-24. Pareiškėjos argumentas, kad ji dėl sveikatos praleido palikimo priėmimo terminą, yra pagrįstas ir objektyvus.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nesutinka su apeliante, kad ji savo valią priimant palikimą galėjo išreikšti ir kitais jos nurodytais būdais: išsikviečiant notarę į namus, paštu ir taip toliau. Pareiškėja neprieštarauja, kad tokie palikimo priėmimo būdai yra galimi, tačiau jie galimi ir žinomi tik asmenims, kurie bent jau šiek tiek žino įstatymus. Apeliantė teisme, argumentuodama savo nesutikimą, šių būdų neįvardijo, o juos kaip argumentus nurodė apeliaciniame skunde. Tai reiškia, kad apeliantė, turėdama aukštąjį išsilavinimą, jų nežinojo, o sužinojo tik teikdama skundą. Pareiškėjos išsilavinimas pradinis, ir ji net negalėjo numatyti, kad galimi tokie variantai. Tačiau net pripažinus, kad taip buvo galima atlikti palikimo priėmimą, šie argumentai nėra pagrindas teismo nutartį naikinti. Kaip jau buvo teisme įrodyta, pareiškėja buvo praktiškai visą laiką Kaune, o tai reiškia, kad ji negalėjo išsikviesti palikimo atsiradimo vietos notarės į Kauną ir parašyti pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Nerealiai atrodo, kad pareiškėja, 71 metų moteris, vyktų į Kauno paštą ir išsiųstų prašymą, o apie tai, kad yra tokios tarnybos, kurios priima laiškus, pareiškėja sužinojo iš apeliantės skundo. Pareiškėja šiais būdais negalėjo pasinaudoti dėl savo amžiaus ir sveikatos. Apeliantė, nurodydama Panevėžio apygardos teismo nutartį, nenurodė, kokio amžiaus buvo terminą praleidęs asmuo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 121) prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir 2012-08-29 nutartį palikti nepakeistą, nes mano, jog pareiškėja ginčo terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, be to, nutartis atitinka surinktą medžiagą, liudytojų parodymus. Pats pareiškėjas neskundė teismo nutarties dalies, kuria jam neatnaujintas terminas palikimui priimti, nes mano, jog ji teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, jo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą. Antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą. Trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).
Nustatyta, kad pareiškėjai bei apeliantė yra B. K. ir O. K. (ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini)) vaikai (b. l. 4-10). O. K. (ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini)) yra sesuo 2011-10-30 mirusio (b. l. 13) A. Z., kuris pirmosios eilės įpėdinių neturėjo. Iš pranešimų (b. l. 11-12) matyti, kad 2012-03-26 notarė informavo pareiškėjus, kad jeigu jie nepateiks dokumentų apie dėdės palikimo priėmimą ar termino jam priimti pratęsimą iki 2012-05-01, bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas apeliantei, t. y. pareiškėjų seseriai. Pažyma patvirtina, kad paveldėjimo teisės liudijimas apeliantei neišduotas (b. l. 23).
Kadangi A. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), pareiškėja kaip įpėdinė savo teisę kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo turėjo realizuoti iki 2012-01-30. Kadangi šį terminą pareiškėja praleido, 2012-04-19 ji kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi (b. l. 106-109) atnaujinęs pareiškėjai terminą palikimui priimti, nurodė svarbią priežastį – jos sveikatos būklę. Apeliantė nesutinka, kad pareiškėja dėl savo sveikatos būklės negalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Apeliantės teigimu, byloje pateikti išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad pareiškėja nuo 2011-12-29 iki 2012-01-24 nesilankė pas gydytojus, todėl mėnesio laiko (nuo 2011-12-29 iki 2012-01-24) turėjo pakakti kreiptis į notarą.
Šioje byloje ginčas kilo dėl to, ar pareiškėja, pasibaigus jos gydymui stacionare ir planinėms ambulatorinėms hemodializės procedūroms 2011-12-29, tiesų neturėjo galimybių iki 2012-01-30 (kreipimosi termino pabaiga) kreiptis į notarę su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Be to, byloje reikalinga įvertinti ir tai, jog pareiškėja į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo kreipėsi tik 2012-04-19, t. y. po to, kai 2012-03-26 notarė informavo pareiškėjus, kad jeigu jie iki 2012-05-01 nepateiks dokumentų apie dėdės palikimo priėmimą ar termino jam priimti pratęsimą, bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas apeliantei, t. y. pareiškėjų seseriai.
Paminėtina, jog priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis sprendžiant praleisto termino pratęsimo klausimą, jeigu jos sutrukdė arba dėl jų asmuo neteko galimybės atlikti palikimo priėmimo veiksmus per įstatyme nustatytą trijų mėnesių laikotarpį. Taigi šios priežastys turi pateisinti tiek tokių veiksmų neatlikimą per tris mėnesius, tiek ir šio termino praleidimo laikotarpį.
Tai, jog pareiškėja į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo kreipėsi tik 2012-04-19, t. y. po to, kai 2012-03-26 notarė informavo pareiškėjus, kad jeigu jie iki 2012-05-01 nepateiks dokumentų apie dėdės palikimo priėmimą ar termino jam priimti pratęsimą, bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas apeliantei, t. y. pareiškėjų seseriai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, reiškia, jog terminas, pasibaigęs 2012-01-30, yra praleistas iš esmės – daugiau kaip du su puse mėnesio.
Medicininiais dokumentais nustatyta, jog pareiškėja nuo 2011-10-27 iki 2011-11-15, nuo 2011-11-30 iki 2011-12-05 buvo gydoma VšĮ Kauno klinikose; laikotarpiais tarp šių stacionarių gydymų ir po jų pareiškėjai buvo skiriamos planinės ambulatorinės hemodializės, kurios buvo atliekamos nuo 2011-10-30 iki 2011-12-27 kas dvi - tris dienas; 2011-12-29, 2012-01-24, 2012-03-16, 2012-04-26 ji lankėsi Kauno klinikose pagal planinius vizitus pas gydančius gydytojus, buvo atliekami medicininiai tyrimai, skiriamas gydymas (b. l. 35-38; 73-88).
Taigi pripažintina, jog byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad A. Z. mirties momentu pareiškėja buvo gydoma ligoninės stacionare dėl lėtinio inkstų nepakankamumo ir kad intensyvus gydymas užtruko nuo 2011-10-27 iki 2011-12-29, o vėliau du kartus (iki kreipimosi į teismą), t. y. 2012-01-24 ir 2012-03-16, jai buvo paskirti planiniai vizitai pas gydytojus Kauno klinikose. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš šių duomenų yra akivaizdu, jog gulėjimas ligoninėje iki 2011-12-29 ir lankymasis pas gydytojus Kauno klinikose 2012-01-24 negali būti laikoma svarbia priežastimi, sutrukdžiusia pareiškėjai iki 2012-01-30 kreiptis su pareiškimu į notarę, nes po išleidimo iš ligoninės 2011-12-29 iki 2012-01-30 (netgi išminusavus vieno vizito pas gydytojus į Kauno klinikas dieną) buvo visas mėnesis laiko, per kurį pareiškėja galėjo realizuoti savo teisę kreiptis su pareiškimu į notarę dėl palikimo priėmimo, jeigu ji iš tiesų to būtų norėjusi ir siekusi.
Pažymėtina, jog liga, kuria serga pareiškėja (lėtinis inkstų nepakankamumas), nėra išgydoma, todėl sutiktina su apeliante, jog pareiškėja ir šiuo metu yra ligota, t. y. turi šiai ligai įprastus sveikatos sutrikimus, kurie nesutrukdė pareiškėjai pasirinkti atstovą advokatą V. P. ir 2012-04-19 kreiptis su pareiškimu į Lazdijų rajono apylinkės teismą apginti savo tariamai pažeistas teises, kas patvirtina apeliantės teiginį, jog šiuo atveju pareiškėjos sveikatos būklė buvo ne kliūtis savalaikiai kreiptis į notarą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pritartina apeliantei, jog CK imperatyviai nėra nurodyta, kad pareiškėja privalo nuvykti pas notarą ir pateikti jam pareiškimą betarpiškai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėja, norėdama realizuoti savo teises, neprivalėjo vykti pas notarą ir pareiškimą pateikti asmeniškai, o galėjo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, jį išsiųsdama paštu (Panevėžio apygardos teismo 2008-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-267-198/2008) ar per tarnybą, teikiančią pašto siuntų pristatymo paslaugas, arba netgi galėjo išsikviesti notarą į namus. Tokie pareiškimo padavimo notarui būdai laikytini tinkamais, tačiau pareiškėja nei vienu būdu nepasinaudojo. Dėl šios priežasties visiškai nesvarbiomis laikytinos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, patvirtintos ir liudytojos V. C. (pareiškėjos dukters), kad pareiškėja viso šio gydymo, tyrimų metu dėl silpnos sveikatos gyveno pas ją Kauno rajone, namo grįžo tik 2012 m. pavasarį, kai sustiprėjo (b. l. 103). Be to, tai, kad senyvo amžiaus pareiškėja, gimusi 1941 metais, šiuo laikotarpiu gyveno Kaune kartu su dukra, gimusia 1966 metais, būtent kuri teigia vežiojusi mamą į klinikas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, kaip tik duoda pagrindą išvadai, jog, egzistuojant pareiškėjos valiai pačiai priimti palikimą po dėdės mirties, visos galimybės tokiam priėmimui egzistavo, kadangi akivaizdu, jog pareiškėja, būtent dukters padedama, galėjo pareiškimą apie palikimo priėmimą tiek išsiųsti notarei paštu, tiek ir nuvežti jį notarei S. V. (internetu arba per informaciją telefonu išsiaiškinus adresą) į Lazdijus automobiliu, tuo pačiu pasinaudojant galimybe aplankyti pareiškėjos gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) raj. bei, pavyzdžiui, paimti pensiją.
Atskirai paminėtina ir aplinkybė, jog pati pareiškėja 2012-05-29 teismo posėdžio metu nurodė: ,,Kad valyti kraują vežiojo ir aš grįžau tik po Naujų Metų 2012 m. sausio mėnesį, dienos neatsimenu. Mane kas antra diena ji vežiojo. Kaip tik išėjau iš ligoninės, tai tęsėsi iki tol, kol grįžau namo, iki pat Naujų Metų“. Pažymėtina, jog šie pareiškėjos paaiškinimai prieštarauja liudytojos V. C. (pareiškėjos dukters), kad pareiškėja namo grįžo tik 2012 m. pavasarį, kai sustiprėjo (b. l. 103).
Tai, kad pareiškėjos valia nebuvo nukreipta į palikimo priėmimą po dėdės mirties per įstatyme nustatytą terminą, akivaizdu iš byloje surinktų duomenų.
Byloje nustatyta, jog pareiškėja, pati būdama prastos sveikatos, savo ligoto dėdės A. Z. iki jo mirties neslaugė ir neprižiūrėjo. Be to, pati pareiškėja pripažino, kad ji ne tik nedalyvavo dėdės laidotuvėse, bet ir jomis nesirūpino, jokių išlaidų tam nepatyrė. Kaip matyti iš V. S. S. atsiliepimo (b. l. 24-25), ji nurodė, kad ji viena, padedama I. R. (dukters) ir S. R. (žento), A. Z. iki jo mirties slaugė ir prižiūrėjo bei po jo mirties palaidojo savo lėšomis. 2012-02-23 pakvitavimu (b. l. 57) ir paskolos rašteliu (b. l. 58) V. S. S. įrodinėja paskolinusi I. R. ir S. R. 15 000 Lt jos dėdės A. Z. globai ir laidojimo išlaidoms. Kaip matyti iš pareiškėjų teismo posėdžių metu išsakytų argumentų ir V. S. S. bei liudytojams užduotų klausimų, pareiškėjai nesutinka, kad V. S. S. ir jos dukra su žentu galėjo patirti tokias dideles išlaidas. Pažymėtina, jog tai, kiek realiai V. S. S. su dukra ir žentu išleido mirusiojo globai, slaugai ir laidojimui, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas nenustatinėja konkretaus patirtų išlaidų, susijusių su A. Z., dydžio, tačiau konstatuoja, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjos patirtas išlaidas, prisidedant prie A. Z. slaugymo, priežiūros ir jo palaidojimo. V. S. S. parodymu teismo posėdyje (b. l. 63 antra pusė) nustatyta, jog pareiškėja jai skambinusi telefonu ir jos kalbėję apie laidotuves ir ji dar klausė jos, kada ji atgausianti tą visą slaugą ir visas išlaidas; be to, pareiškėja jai sakiusi, kad jai turto nereikia.
Pareiškėjas A. K. teisme paaiškino: ,,Kai mirė A. Z., tai vienas R. sakė tvarkys viską. Susitarėm, kad jis vienas viską tvarkys. Sutarėm mes puikiai ir gražiai bendravom. (...) Kalbėjom, kad jei jis mirs, tai vienas R. tvarkys, aprašysim ant vieno ir bus tvarka. ... Buvo kalba, kad aprašyt vienam žmogui, ar ,man, ar J. K., ar kam. Nuspręsta kuriam vienam nebuvo, tarėmės, kad visi pasidalysim, nes gražiai gyvenom, viskas tvarkoje buvo, pasitikėjome. (...) Aš pats nesikreipiau į notarą todėl, kad galvojau, kad viskas bus draugiškai, jo labiau galvojau, kad bus ilgesnis terminas. (...) Kreipėsi V. S. S.. (...) Ji kreipėsi į notarą, o aš laiku nesikreipiau niekur, laukiau, nes draugiškai buvom susitarę.... Aš pats į notarę nesikreipiau todėl, kad pasitikėjau S. R., galvojau, kad bus jai aprašyta ir visi pasidalinsim.
Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė: ,,Žinojau, kad A. Z. mirė, galvojau, kad mes draugiškai pasidalinsim, mes visi tokie patys paveldėtojai. (...) Kai grįžau namo sausio mėnesį ir važinėjai į klinikas į mėnesį du kartus, nežinau kodėl nesikreipiau, gal žioplai padarėm. (...) Aš galvojau, kad Vida viena pasiiims ir visi draugiškai pasidalysime.
Taigi iš pačių pareiškėjų argumentų akivaizdu, jog jie pripažino nesiekę palikimo priimti savo vardu, t. y. jų valia nebuvo nukreipta į palikimo priėmimą, nes jie tikėjo gražiais šeimyniniais santykiais ir tuo, kad vienintelė palikimą savo vardu priėmusi jų sesuo su jais ateityje pasidalins. Tai, kad pareiškėja suklydo, be pagrindo tikėdama sesers gera valia ateityje (nes, kaip paaiškėjo proceso metu, sesuo yra įsižeidusi ir nebeketina su ja ir broliu niekuo dalintis, nes teigia turėjusi daug išlaidų prižiūrėdama ir laidodama dėdę, darydama keturnėdėlį, rūpindamasi kapais ir t. t., be to, dėdę ėmėsi slaugyti, nežinodama kiek ta slauga gali trukti, o pareiškėja į slaugą ir rūpinimąsi dėde net nepretendavo), teismo nuomone, negali būti vertinama svarbia priežastimi praleistam palikimo priėmimo terminui atnaujinti. Šiuo atveju atkirai paminėtina ir tai, jog palikimą priėmusios sesers pozicija dėl neketinimo pasidalinti su broliu ir seserimi paveldėto turto dalimi (atskaičius visas patirtas išlaidas) nėra galutinė ir gali bet kada pasikeisti, tuo labiau, kad ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. S. S. tokios galimybės nepaneigė. Įvertinus aplinkybę, jog dėdės liga netruko ilgai ir jo nereikėjo ilgai slaugyti ir prižiūrėti, taip pat įvertinus tai, jog išlaidos dėdei slaugyti ir palaidoti akivaizdžiai yra mažesnės už palikto turto vertę (ką apeliacinės instancijos teisme pripažino ir V. S. S.), apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtų sąžininga ir protinga, jei vienintelė palikimą priėmusi sesuo surastų būdų, kaip bent iš dalies pasidalinti jos vienos paveldėtu turtu su jai buvusiais artimais žmonėmis, taip pat turėjusiais įstatyminę teisę priimti palikimą, tačiau šia teise nepasinaudojusiais, tokiu būdu pamėginant atkurti buvusius gerus brolio ir seserų santykius.
Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nevisapusiškai ištyręs bylos įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neturėjo galimybių dėl savo sveikatos būklės tinkamai įgyvendinti savo teisę – pateikti notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjos sveikatos būklę teismas vertino kaip svarbią priežastį, dėl kurios buvo praleistas terminas palikimui priimti. Pareiškėjai negali būti atnaujintas terminas palikimui priimti, nes iš byloje pateiktų medicininių duomenų akivaizdu, kad nuo 2011-12-29 iki 2012-01-24 pareiškėja dėl chroniškos ligos nebuvo tokios būklės, kad negalėtų kreiptis į notarą asmeniškai, paštu ar pasikviesti notarą į namus, tam, kad galėtų įteikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja, laiku neįgyvendindama savo teisės, nesielgė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo (CK 1.137 str.), todėl priežastys, dėl kurių ji praleido terminą palikimui priimti, nepripažintinos svarbiomis.
Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja sąmoningai nesikreipė dėl palikimo priėmimo, todėl ir praleido įstatymu nustatytą terminą, vien dėl ko šio termino atnaujinti nėra teisinio pagrindo (CPK 78 str. 5 d.). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė termino palikimui priimti pratęsimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri keistina ir nutarties dalys, kuria J. K. atnaujintas terminas palikimui priimti ir kuria iš jos priteista V. S. S. 639 Lt bylinėjimosi išlaidų, naikintina ir, išsprendus klausimą iš esmės, J. K. pareiškimas atmestinas (CPK 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-08-29 nutartį pakeisti.
Panaikinti nutarties dalis, kuria J. K. atnaujintas terminas palikimui priimti ir kuria iš J. K. priteista V. S. S. 639 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir išspręsti klausimą iš esmės - J. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti..