Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-06-18 · Civilinė byla Nr. 2S-267-198/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-18
Bylos Nr.
2S-267-198/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė (pran.), Margarita Dzelzienė, Laimantas Misiūnas
Pareiškėjas
S. K.
Suinteresuotas asmuo
Ženytai M

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-267-198/2008

Teisėja Eigirdas Činka Procesinio sprendimo kategorija:(S)34.4.10; 128.19PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008m. birželio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Ženytai M. K., R. K. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Jonaitienės pranešimą apie bylą,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. K. prašė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti po tėvo V. K. mirties, pripažinti, kad priežastys, dėl kurių praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, yra svarbios. Nurodė, jog tėvas V. K. mirė 2007-05-26. Apie tėvo mirtį sužinojo tą pačią dieną. Tėvo laidotuvėse nedalyvavo, nes buvo komandiruotėje ir į Lietuvą grįžti neturėjo galimybių. Į Lietuvą grįžo 2007 metų birželio mėnesio pradžioje. Žinojo, jog tėvas turėjo butą, sodą, kad yra parduota žemė, už kurią tėvas buvo žadėjęs duoti pinigų. Terminą palikimui priimti praleido, nes manė, jog palikimą galima priimti per 6 mėnesius nuo palikėjo mirties. Pas notarą kreipėsi praėjus keturiems mėnesiams po tėvo mirties. Iš notarės sužinojo, jog terminas palikimui priimti praleistas. Dėl darbo pobūdžio ( nuolatinės komandiruotės užsienyje) į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi praėjus aštuoniems mėnesiams po tėvo mirties. Atsisakyti tėvo palikimo neketino. Mano, jog palikimo priėmimo tvarkos nežinojimas, teisinių žinių neturėjimas, darbas komandiruotėse yra svarbios priežastys, dėl kurių praleido terminą palikimui po tėvo mirties priimti. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjo S. K. pareiškimą atmetė, priteisė iš jo bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes: pareiškėjo S. K. tėvas V. K. mirė 2007-05-26. Palikimą po V. K. mirties 2007-08-30 priėmė jo sutuoktinė Ž. M. K., kuri notarui nurodė, kad yra ir kiti įpėdinai – tai S. K. ir R. K.. Teismas nustatė, kad R. K. dėl palikimo po tėvo mirties pas notarą nesikreipė, o pareiškėjas S. K. pateikė notarei prašymą faksu dėl palikimo priėmimo po tėvo V. K. mirties tik 2008-01-16, nurodydamas, kad trijų mėnesių laikotarpyje neturėjo galimybės pareikšti apie palikimo priėmimą, todėl kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas pareiškėjo nurodytų priežasčių, dėl kurių jis praleido terminą palikimui priimti nepripažino svarbiomis, nes pareiškėjas tarp išvykimų darbo reikalais turėjo pakankamai laisvų dienų, o taip pat jam buvo suteiktos atostogos laikotarpiais nuo 2007-08-06 iki 2007-08-19 ir nuo 2007-11-27 iki 2007-12-10, kurių metu jis nedirbo. Pareiškėjas į notarą kreipėsi praėjus aštuoniems mėnesiams po tėvo mirties. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko tinkamai įgyvendinti savo teisę – pateikti notarui asmeniškai ar paštu pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas laiku neįgyvendindamas savo teisės nesielgė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008m. balandžio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jo darbas susijęs su komandiruotėmis į užsienį – jis yra tolimų reisų vairuotojas. Komandiruotėse būna kelias savaites, į namus grįžta dviem, trim dienom, tuo laiku privalo atlikti visus šeimos ūkio darbus. Teismas neatsižvelgė, kad nuvykti iš Alytaus į Panevėžį reikia laiko. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad jo poilsio dienomis ir atostogų metu buvo daug išeiginių dienų, kurių metu notaras nedirbo. Suinteresuotas asmuo Ž.M. K. ir jos duktė R. P., kuri buvo apklausta kaip liudytoja, nepasakė jam, kad palikimo priėmimo terminas yra trys mėnesiai po tėvo mirties. Mano, jog ši aplinkybė patvirtina faktą, kad Ž.M. K. turėjo tikslą viena gauti palikimą ir stengėsi padaryti taip, kad jis laiku nepateiktų pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Dėl darbo pobūdžio negalėjo vesti bylos pats, naudojosi advokato pagalba. Teismas nesivadovavo protingumo ir teisingumo principais, atėmė teisę į dalį tėvo palikimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys Ž. M. K. ir R. K. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, neatnaujinti pareiškėjui termino palikimui priimti po V. K. mirties 2007-05-26, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pareiškėjas nei vienu iš įstatyme numatytų būdų, įstatyme numatytais terminais ( CK 5.50 str.) palikimo nepriėmė. Mano, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nėra pagrindas panaikinti teismo 2008-04-25 nutartį. Teismo nutartis teisėta, priimta visapusiškai įvertinus bylos įrodymus. Teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas tik praėjus aštuoniems mėnesiams po palikimo atsiradimo dienos kreipėsi pas notarą, kas rodo jo nerūpestingumą, abejingumą, aplaidumą. Teismas šiam konkrečiam atvejui taikė individualaus sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartus, įvertinęs pareiškėjo užimtumą, šeimyninę padėtį, pareiškėjo valią dėl palikimo priėmimo. Be to, liudytojos R. P. paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas ketino atsisakyti palikimo. Tai įrodo, kad palikimo priėmimo laikotarpiu pareiškėjo valia buvo nukreipta ne palikimo priėmimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo S. K. tėvas V. K. mirė 2007-05-26 ( b.l.6). Palikimą po V. K. mirties, paduodama pareiškimą notarui, priėmė jo sutuoktinė Ž. M. K. ( b.l.61). Pareiškime notarui palikėjo sutuoktinė Ž. M. K. nurodė kitus įpėdinius: Robertą ir S. K. ( b.l.61). R. K. palikimo po tėvo mirties nepriėmė. S. K. notarui prašymą, kad pretenduoja priimti tėvo palikimą, pateikė faksu 2008-01-16, t.y. po aštuonių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos, pasibaigus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti ( CK 5.50 str.3 d.).

Įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ( CK 5.57 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyręs bylos įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas S. K. turėjo pakankamai laiko tinkamai įgyvendinti savo teisę – pateikti notarui asmeniškai ar paštu pareiškimą dėl palikimo priėmimo, laiku neįgyvendindamas savo teisės nesielgė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo ir priežasčių, dėl kurių jis praleido terminą palikimui priimti nepripažino svarbiomis. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jo darbas susijęs su komandiruotėmis į užsienį, kad į namus grįžta dviem trim dienom. Įstatymu nustatytas terminas, per kurį pareiškėjas galėjo priimti palikimą baigėsi 2007-08-26. Iš pareiškėjo pateiktų ir teismo iniciatyva pareikalautų dokumentų ( b.l.26-37,57) matyti, kad S. K. buvo siunčiamas į komandiruotes nuo 2007-05-23 iki 2007-06-01, nuo 2007-06-06 iki 2007-06-16, nuo 2007-06-24 iki 2007-07-02, nuo 2007-07-07 iki 2007-07-17 ir 2007m. rugpjūčio mėnesį nuo 2007-08-02 iki 2007-08-03.Todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad į namus grįžta tik dviem, trim dienom. Be to, pareiškėjas S. K. nuo 2007m. rugpjūčio 6 d. iki 2007-08-19 atostogavo ( b.l.57). Akivaizdu, jog pareiškėjas turėjo pakankamai laiko per įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą po tėvo mirties. Visiškai nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nuvykti iš Alytaus į Panevėžį reikia laiko. Įgyvendinti savo teisę pareiškėjas galėjo ir pateikdamas notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo paštu, tačiau šia teise nepasinaudojo. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo Ž.M. K. ir jos duktė R. P. nepasakė jam, kad palikimo priėmimo terminas yra trys mėnesiai nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir užtraukia atitinkamą sankciją – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo nepranešė pareiškėjui apie terminą palikimui priimti, iš tiesų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant šią bylą, nes įstatymas įpėdinio neįpareigoja taip elgtis kitų įpėdinių atžvilgiu. Pareiškėjas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jo poilsio dienomis ir atostogų metu buvo daug išeiginių dienų, kurių metu notaras nedirbo. Ši ieškovo nurodyta aplinkybė nepagrįsta pakankamais įrodymais, todėl teismas neturi teisinio pagrindo vertinti nepatvirtintų aplinkybių kaip termino praleidimo priežasčių svarbumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl praleisto termino pratęsimo teismas įvertina termino praleidimo priežasčių svarbą pagrindžiančias aplinkybes tik kartu su įrodymais, patvirtinančiais tokių aplinkybių buvimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2007). Pareiškėjas pas notarą kreipėsi praėjus aštuoniems mėnesiams po palikimo atsiradimo. Ši aplinkybė, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tik papildomai patvirtina byloje nustatytą faktą, kad pareiškėjas laiku neįgyvendindamas savo teisės, nesielgė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo ( CK 1.137 str.).

Atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008m.balandžio 25 d. nutartį. Teismas visapusiškai įvertino bylos įrodymus( pareiškėjo užimtumą, jo valios formavimąsi dėl palikimo priėmimo ir kt.), šiam konkrečiam atvejui taikė individualaus sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartus ir pagrįstai pareiškėjo nurodytų priežasčių, dėl kurių jis praleido terminą palikimui priimti, nepripažino svarbiomis. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista ( Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktas)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. K. 13 Lt ( trylika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Birutė JonaitienėMargarita DzelzienėLaimantas Misiūnas