- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-06
- Bylos Nr.
- 1A-54-875/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34344-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Laisvydas Zederštremas, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- Š. V.
- Suinteresuotas asmuo
- I. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. V. ir suinteresuoto asmens I. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo Š. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirtas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimas, pagal BK 243 straipsnį ir paskirtas 40 (keturiasdešimties) parų areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus 1/3, paskirta galutinė bausmė – 6 (šeši) mėnesiais laisvės atėmimo.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką nutarta įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. 23.20 val. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. 11.35 val.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialiąja teise - teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - I. V. priklausančio (registruoto L. Č. vardu) automobilio „F. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskacija, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Š. V. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: 2020 m. rugpjūčio 26 d. 23.00 val., daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kieme, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą - draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo transporto priemonę – automobilį „F. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tai yra, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, buvo neadekvati elgsena ir nekoordinuoti judesiai.
1.1. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad būdamas teistas Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2019 m. spalio 16 d., pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, ir būdamas 2019 m. gruodžio 11 d. pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. (duomenys neskelbtini), vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y., 2020 m. rugpjūčio 26 d. apie 23.00 val., daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kieme, vairavo lengvąjį automobilį „F. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinių skundų argumentai ir atsiliepimai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Š. V. prašo sumažinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, kadangi mano, jog paskirta per griežta bausmė. Nurodo, kad turi du (duomenys neskelbtini) vaikus, kuriuos reikia išlaikyti. Pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi.
3. Apeliaciniu skundu I. V. prašo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės ir nekonfiskuoti jai priklausančio automobilio „F. B.“. Nurodo, kad automobilis yra jos nuosavybė, pirktas už jos pinigus ir skirtas važinėjimui į darbą, esantį (duomenys neskelbtini) (apie 80 km į abu galus). Automobilis yra pragyvenimo šaltinis, butas yra nuomojamas, reikia lėšų už jį mokėti, o nėra iš ko. Š. V. yra laikomas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje ir daugiau jam nebūtų galimybės vėl paimti automobilį. I. V. teigimu, jos sūnus Š. V., paėmęs automobilį, ją įstūmė į „duobę“, nes jis žinojo, jog automobilis yra skirtas važinėjimui į darbą, o dabar ji negali to daryti. Jei teismas nuspręstų grąžinti automobilį, išlaidas už aikštelę prašo priteisti iš kaltininko Š. V..
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nuteistojo Š. V. apeliacinį skundą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Daina Songailienė prašo apeliacinį skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 29 d. nuosprendį nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo pateiktos aplinkybės dėl šeiminės padėties (turi du (duomenys neskelbtini) vaikus, kuriais reikia rūpintis) nėra pakankamos teigti, kad jo asmenybė yra mažiau pavojinga ir, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti sumažinant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi, teismo sprendimas dėl bausmės rūšies ir dydžio yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nešališkai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visus reikšmingus duomenis, sprendimas motyvuotas, parinkta bausmės rūšis tinkama, jos dydis parinktas taip pat tinkamai, bausmė nėra aiškiai per griežta.
4.1. Atsiliepimu į I. V. apeliacinį skundą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Daina Songailienė prašo atmesti I. V. apeliacinį skundą ir palikti galioti 2020 m. spalio 29 d. nuosprendį. Nurodo, kad automobilio savininkė I. V. žinojo, kad nuteistasis Š. V., būdamas neblaivus, vairavo jai priklausančią transporto priemonę, tam neprieštaravo, nesiėmė priemonių, kad Š. V. nepasinaudotų jai priklausančiu automobiliu, atvirkščiai - liepė jam nuvaryti transporto priemonę prie namų, todėl teismas pagrįstai konfiskavo I. V. priklausantį turtą - nusikalstamos veikos padarymo priemonę automobilį „F. B.“. Pažymi ir tai, kad I. V. žinojo, kad Š. V. ne tik, kad niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, bet ir, kad jis du kartus jau buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas 281 staripsnio 7 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019-04-01) ir 281-1 straipsnio 1 dalyje, kad 2020 m. spalio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai priėmė nuosprendį byloje, kurioje Š. V. nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir kad visais atvejais Š. V. naudojosi jai faktiškai prikausančiu, bet registruotu S. P. vardu, automobiliu “(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniu skundu nuteistasis Š. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, kaltės bei kvalifikacijos neginčija, o nesutinka tik su paskirta bausme, o suinteresuotas asmuo I. V. nesutinka su paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto (automobilio) konfiskavimu, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinių skundų ribų.
Dėl bausmės
6. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo išaiškinta, kad BK 41 straipsnis (bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
7. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).
8. Kaltininko asmenybė yra viena iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių aplinkybių, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas. Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).
9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė nuteistajam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. BK 243 straipsnyje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas. Už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrė nuteistajam 40 parų areštą. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas Š. V. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad nustatyta po vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, tai, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka. Apylinkės teismas pagrįstai neskyrė švelnesnių bausmių, kadangi kaip jau ir nustatyta, Š. V. šiuo metu yra teistas dvylika kartų už įvairius tyčinius nusikaltimus nuosavybei, bei transporto eismo saugumui. Svarbu tai, kad Š. V. teistas 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį arešto bausme, 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (nuosprendis neįsiteisėjęs), be to, nuosprendžiais nuteistajam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, su kurios vykdymu nuteistasis buvo tinkamai supažindintas. Baustas ir administracine tvarka už KET nusižengimus (už vairavimą neturint teisės) ir viešosios tvarkos pažeidimus esant neblaiviam. Apelianto neigiamą požiūrį į visuomėje susiformavusias elgesio taisykles ir proceso negerbimą patvirtina ir 2020 m. spalio 1 d. nutartis, kuria buvo nutarta nuteistąjį atvesdinti į teismo posėdį, kadangi kviečiamas į posėdžius nevyko, nors apie teismo posėdį buvo tinkamai informuojamas. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti tik paskyrus griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
10. Taigi, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė į visas nuteistajam Š. V. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį, todėl atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta ir neatitinka teisingumo principo.
11. Apeliantas akcentuoja tai, kad pripažino padaręs nusikalstamas veikas, bei turi du mažamečius vaikus, tačiau pažymėtina, kad nuteistojo padarytas nesunkus nusikaltimas, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra tyčinis, nukreiptas prieš transporto eismo saugumą, o svarbiausia tai, kad anksčiau jis tris kartus iš eilės buvo teistas baudžiamąja tvarka už nusikaltimus eismo saugumui, kas dar labiau padidina jo pavojingumą visuomenei. Kaip jau minėta, Š. V. nusikalto ir buvo teisiamas jau būdamas teistas, bei baustas administracine tvarka už pavojingus transporto eismo saugumui nusižengimus. Toks nuteistojo nusikalstamas elgesys rodo, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Nuteistojo nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimą būdą, stoti į doros kelią. Tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, ir apeliaciniame skunde bando sumenkinti savo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat leidžia daryti išvadą, kad jis kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, nesupranta jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam asmeniui bausmės tikslų pasiekimas realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės nėra galimas. Todėl nuteistojo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskyrus apeliantui švelnesnę bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, būtų formuojamas nebaudžiamumo jausmas, o simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų BK 41 straipsnyje numatytų bausmei keliamų tikslų. Todėl nenustačius jokių naujų aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės rūšiai ir dydžiui, nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės, nėra pagrindo keisti.
Dėl transporto priemonės konfiskacijos
13. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 67, 68, 681, 682, 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.
14. Šiuo atveju Š. V. buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimas naudotis specialiąja teise 5 metams ir turto konfiskavimas, konfiskuojant I. V. priklausantį (registruoto L. Č. vardu) automobilį „F. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
15. Kaip matyti iš I. V. apeliacinio skundo, transporto priemonės savininkė nesutinka su nuteistajam taikyta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio „F. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. I. V. teigimu teismas negalėjo konfiskuoti šios transporto priemonės, nes turtas yra jos nuosavybė, kadangi automobilis buvo pirktas jai, iš asmeninių lėšų darbo reikmėms. Nurodė, kad nusipirko automobilį, sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, bet nespėjo užregistruoti valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“.
16. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuriuo buvo įvykdytos Š. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra jo mamos I. V.. Sprendžiant klausimą dėl I. V. atsakomybės už savo automobilio nesaugojimą, svarbu paminėti Š. V. ankstesnius teistumus už analogiškų nusikaltimų darymą. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos “Liteko” duomenų, 2019 m. kovo 7 d. ir 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiais Š. V. nuteistas už vairavimą esant neblaiviam, vairuojant I. V. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau automobilis nekonfiskuotas ir paliktas I. V. nuosavybei ir tik trečiuoju teismo nuosprendžiu 2020 m. spalio 16 d., nutarta konfiskuoti I. V. priklausantį automobilį “(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamoje byloje Š. V. vėl gi vairavo I. V. priklausančią transporto priemonę, kas rodo I. V. neatsakingumą. O be to, iš pačios I. V. parodymų matyti, kad įvykio dieną I. V. suvokė, kad jos sūnus Š. V. vairavo jai priklausančią transporto priemonę, tačiau nesiėmė jokių priemonių, Š. V. daromam nusikaltimui užkirsti. Šių duomenų konstekste sutiktina su apylinkės teismo priimtu sprendimu konfiskuoti I. V. priklausančią transporto priemonę ir I. V. nurodomos aplinkybės dėl automobilio grąžinimo nenusveria teismo pritaikyto konfiskavimo svarbumo. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra BK 72 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai, leidžiantys konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija pripažįsta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 72 straipsnio 4 dalį, todėl I. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
18. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Š. V. veiksmuose yra visi būtini BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties požymiai, o bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų nepaneigia, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.
19. Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nurodė Š. V. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose, tačiau neatkreipė dėmesio, kad tokią teismo pareigą nustačiusi BK 50 straipsnio 3 dalis, 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.) buvo panaikinta. Esant šiai aplinkybei, skundžiamo nuosprendžio dalis, susijusi su nurodymu Š. V. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose, yra šalintina (Analogiškos praktikos laikosi ir Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-623-634/2020 bei Panevėžio apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-531/2020).
Dėl proceso išlaidų
20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).
3. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).
4. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi nuteistajam Š. V. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatas L. Musteikienė. Apeliacinės instancijos teisme 2020 m. gruodžio 29 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam Š. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 81,00 Eur išlaidų.
5. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo Š. V. ir suinteresuoto asmens I. V. apeliacinius skundus, kurie yra atmetami, kaip nepagrįsti, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam Š. V. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nuteistojo Š. V. ir suinteresuoto asmens I. V. apeliacinius skundus atmesti.
Pašalinti iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies nurodymą Š. V. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose.
Išieškoti iš nuteistojo Š. V. valstybės naudai 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.
Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.