- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- e2A-230-864/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35515-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Namų priežiūros centras“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės V. M. (toliau ir atsakovė) 282,84 Eur skolą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad teikė namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovės įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas yra 282,84 Eur. Paaiškino, kad būtent tokį skolos laikotarpį nurodė dėl to, kad nesant šalių susitarimo įskaitė atsakovės įmokas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnyje nustatytu eiliškumu.
3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu.
4. Papildomai ieškovė paaiškino, kad darbus atsakovės balkone buvo būtina atlikti, nes iš balkono bėgo vanduo. Visi atlikti darbai užfiksuoti atliktų darbų priėmimo akte, būtent atsakovei kyla pareiga įrodyti, kad jie nebuvo atlikti. Atsakovė to neįrodė, ekspertizės byloje neprašė. Atsakovė neginčija, kad buvo defektai, kurių po darbų atlikimo nebeliko.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti.
6. Nurodė, kad tariama skola yra susidariusi dėl ieškovės nesąžiningai į sąskaitas prirašytų darbų, kurie nebuvo atlikti. Atsakovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jai priklausančio buto balkone buvo atliekami remonto darbai, tačiau jų metu skarda, dengianti balkono parapetus nebuvo niekuomet nuardyta, lentelės nuimtos ir vėliau uždėtos neardant skardos. Tas matyti ir iš atsakovės darytų, o taip pat ir ieškovės atsiųstų nuotraukų. Todėl 61,43 Eur su PVM, viso 74,33 Eur už parapetų iš cinkuotos skardos demontavimą ir sumontavimą paskaičiuota nepagrįstai. Atsakovės teigimu jai matant nebuvo atlikti ir tokie darbai kaip siūlių (23 metrai) sandarinimas silikonu (kaina 71,53 Eur su PVM, viso 86,55 Eur) bei sandūrų izoliavimas lipnia izoliacine juosta (4,41 Eur su PVM, viso 5,34 Eur). Šių darbų atlikimas nėra užfiksuotas ir jokioje iš ieškovės atsiųstų nuotraukų, kuriose fiksuota darbų eiga.
7. Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiškino, kad suma yra tokia maža, kad ekspertizės prašyti ir už ją mokėti ekonomiškai neprotinga. Aiškino, kad ji visą laiką, kai darbininkai dirbo buvo namuose, ji pati juos įleido pro savo butą į balkoną. Darbų įkainiai su ja nederinti, darbai jai neperduoti, o aktą iš ieškovės pusės pasirašęs A. B. niekuomet jos balkone nesilankė, taigi objektyviai negalėjo patikrinti atliktų darbų ir jų tinkamai priimti.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas“ paaiškino, kad 2017 m. liepos mėn. atliko darbus atsakovės balkone paslaugų teikimo sutarties, sudarytos su ieškove, pagrindu. Darbų rezultatas ieškovei perduotas atliktų darbų priėmimo aktu Nr. R-BST-V17-153914. Ieškovė dėl darbų jokių pretenzijų neturėjo, už juos atsiskaitė dar 2017 m. spalio mėn.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 100,95 Eur įsiskolinimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 100,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 55,47 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.
10. Teismas, nurodė, jog atsakovė iš esmės nesutinka, kad jos balkone faktiškai buvo atlikti darbai, nurodomi atliktų darbų priėmimo akto 2, 4 ir 5 punktuose: Parapetų iš cinkuotos skardos dangos demontavimas ir sumontavimas, neaptaisant šoninių pusių; sandūrų izoliavimas lipnia izoliacine juosta, kai juostos plotis 150 mm, gruntuojant pagrindą; siūlių sandarinimas silikonu, kurių bendra vertė 137,37 Eur su PVM, t. y. 166,22 Eur (61,43+4,41+71,53+PVM). Atsakovės paaiškinimais, tokie darbai niekada nebuvo atlikti, todėl šios sumos mokėti ji neprivalo.
11. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą, darė išvadą, jog labiau tikėtina, kad balkono krašto parapetų iš cinkuotos skardos dangos nebuvo demontuoti ir vėl sumontuoti, o terasos remonto darbai faktiškai buvo atlikti to nepadarius. Atsakovė nuosekliai teigė, kad visų darbų atlikimo metu ji buvo namuose, stebėjo darbininkų darbą, darė darbo eigos nuotraukas, ir matė, kad parapetai niekada nebuvo nuimti. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad dailylentės buvo nuimtos, balkono krašto izoliacija tvarkoma, jos išorė kinta, matyti, kad dalis dailylenčių susukta atgal, tuo tarpu nuotraukose matyti, kad visų šių veiksmų metu skardiniai parapetai yra pritvirtinti lygiai taip, kaip ir buvo dar nepradėjus darbų, t. y. defektų nustatymo metu. Aplinkybė, kad darbininkai visų darbų eigos metu būtų keletą kartų nuėmę ir uždėję skardos parapetus yra mažai tikėtina. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog darbai, nurodyti atliktų darbų priėmimo akto 2 punkte faktiškai atlikti nebuvo, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė neturi ieškovei mokėti 74,33 Eur sumos (61,43 plius PVM). Tuo tarpu daryti išvadą, kad trečiasis asmuo faktiškai neatliko darbų, nurodytų darbų priėmimo akto 4 ir 5 punktuose, byloje surinktų įrodymų nepakanka. Tokių savo argumentų atsakovė nepagrindė iš esmės jokiais įrodymais be savo pačios paaiškinimų.
12. Konstatavus, kad atsakovė turėjo pareigą apmokėti 261,06 Eur, o ne 335,39 Eur už terasos remonto darbus, atitinkamai mažintinos ieškovės priskaitytos palūkanos iki 2,46 Eur, kurias atsakovė turi pareigą mokėti ieškovei CK 6.261 straipsnio, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismo padarytos išvados lemia, kad ieškovės reikalavimas dalyje dėl 74,33 Eur už darbus ir 0,69 Eur palūkanų priteisimo netenkintinas, taigi vietoje reikalautų likusių nesumokėtų 175,97 Eur iš atsakovės ieškovei priteisina 100,95 Eur suma.
Šalies argumentai
13. Teismo vertinimu, ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 282,84 Eur įsiskolinimą. Atsakove? po civilinės bylos iškėlimo teisme dienos dali? įsiskolinimo, t. y. 106,87 Eur, sumokėjo. Ieškiniu ieškovei priteista 100,95 Eur. Atsižvelgiant i? tai, jog proporcingai patenkintu? ieškinio reikalavimu? daliai (patenkinta 35,70 proc. ieškinio reikalavimu?), sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 55,47 Eur bylinėjimosi išlaidu? (155,36 Eur x 35,70 proc.) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo: panaikinti dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5052-854/2019 dėl ieškinio reikalavimo 75,02 Eur sumai ir priimti nauja? sprendimą bei priteisti ieškovei iš atsakovės 75,02 Eur, 5 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme; priteisti ieškovei 114,15 Eur bylinėjimosi išlaidu?, patirtu? byla? nagrinėjant pirmosios ?instancijos teisme; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.
15. Ieškovo vertinimu, teismas civiline? byla? išnagrinėjo netinkamai, t. y. pirma, teismo motyvai ir argumentai dėl atliktu? darbu? nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, kurie paneigtu? darbu? atlikimo faktą – 75,02 Eur sumai; antra, teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas bei nukrypo nuo teismu? formuojamos praktikos.
16. Ieškovės vertinimu, pirmos instancijos teismas pažeidė rungimosi, šaliu? lygiateisiškumo principus bei netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareiga?, sprendimą grindė prielaidomis. Nagrinėjamoje byloje esančių faktu? buvimas ar nebuvimas niekuo pagrįstas ir nepakankamas, nors teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, t. y. atsakovė, nepateikė jokiu? objektyviu? įrodymų, kurie leistu? paneigti darbu? atlikimo faktą, nurodyta? ieškovės darbu? priėmimo akto 2 punkte. Ieškovės nuomone, tai lėmė neteisėto procesinio sprendimo priėmimą.
17. Ieškovės vertinimu, teismas taip pat netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas priėmė ne tik neteisėtą sprendimą, tačiau nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikos sprendžiant bylinėjimosi išlaidu? paskirstymo klausima?. Atsižvelgiant i? tai, kad dali? įsiskolinimo, t. y. 106,87 Eur atsakovė įvykdė tik po bylos iškėlimo teisme dienos, o dalis skolos – 100,95 Eur teismo sprendimu buvo priteista, bylinėjimosi išlaidos proporcingai skaic?iuotinos nuo 207,82 Eur sumos (114,15 Eur (155,36 x 73,48 proc.)).
Atsiliepimas
18. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo teismo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą nepakeistą.
19. Atsakovė nurodo, jog ieškovės deklaratyvūs teiginiai, neva teismas sprendimą priėmė remdamasis prielaidomis, yra niekuo nepagrįsti. Pirmos instancijos teismas labai aiškiai įvardino, kad išvadas apie darbų neatlikimą padarė įvertinęs įrodymų visumą (atsakovės paaiškinimus, fotonuotraukas). Dėl to, pirmos instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinis skundas turi būti atmestas.
20. Byloje pakanka duomenų (nuotraukos, atsakovės paaiškinimai, kurie yra įrodymai) patvirtinti teismo išvadai, kad skardos demontavimas ir sumontavimas nebuvo atliktas. Pažymi, kad ieškovė pati turėjo teisę pasitelkti ekspertus į pagalbą, tačiau to nepadarė. Dar daugiau, į bylą nėra pateikti jokie įrodymai apie neva atliktus darbus, kas leidžia abejoti ieškovės sąžiningumu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
21. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies.
23. Įvertinus apeliacinio skundo turinį, nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą byloje, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir neteisėtai atmetė ieškinį dalyje, kuria reikalauta priteisti už skardos parapetų montavimą bei nukrypo nuo teismų praktikos sprendžiant bylinėjimosi išlaidu? paskirstymo klausima?. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs įrodymų vertinimą, sprendė, jog labiau tikėtina, kad darbai, nurodyti atliktų darbų priėmimo akto 2 punkte (skardos parapetų montavimo darbai) faktiškai atlikti nebuvo, o tai sudarė pagrindą išvadai, kad atsakovė neturi ieškovei mokėti 74,33 Eur sumos (61,43 plius PVM), kadangi atlikti ginčijami darbai nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, kurie paneigtu? darbu? atlikimo faktą.
24. Byloje nustatyta, kad ieškovė būdama gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore 2017 m. liepos mėn. atliko atsakovės butui priklausančioje terasoje (balkone) remonto darbus. Nors suteiktų paslaugų faktą įrodo byloje esantys pateikti rašytiniai įrodymai: sutartys su paslaugų tiekėjais, PVM sąskaitos faktūros nurodytai sumai, atliktų darbų priėmimo aktas, nuotraukos ir kiti įrodymai, tačiau, teismo vertinimu, šie įrodymai nepatvirtina teiginių, kad ieškovė pilna apimtimi atliko tuos darbus, už kuriuos yra išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad ieškovės nurodyti darbai buvo atlikti prieš tai juos suderinant su atsakove. Taigi, ieškovė nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.674 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos ir nesuteikė atsakovei informacijos apie siūlomus darbus, jų kainą, apmokėjimo formą ir neišsiaiškino atsakovės valios dėl atliekamų darbų apimties, nesuderinusi jų kainos su atsakove, neatskleidė atsakovei darbų rezultato specifikos ir jo paskirties. Pažymėtina, jog šaliai, teigiančiai, jog darbai buvo atlikti, o šaliai atsikertančiai, jog darbai nebuvo atlikti, kyla pareiga įrodyti kokie darbai buvo atlikti/neatilikti/atlikti su trūkumais bei kokia apimtimi (CPK 178 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 878/2002 ir kt.).
25. Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, jų tarpusavio ryšį bei reikšmę įrodinėjamoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog ieškovė vykdė atsakovės butui priklausančioje terasoje (balkone) remonto darbus, tačiau leistinais įrodymais nepagrindė, kad skardos demontavimo ir sumontavimo darbus ji faktiškai atliko, t. y. neįrodė faktiškai atliktų darbų apimties. Šias aplinkybes pagrindžia byloje esantys įrodymai, kad atsakovė, gavusi iš ieškovės sąskaitą, prašė pateikti detalų sąskaitose nurodytų mokėtinų sumų apskaičiavimo pagrindimą. Taigi, nuo pat to momento, kai susipažino su pateiktomis sąskaitomis bei juose esančia informacija apie apskaičiuotus darbus, aktyviai gindama savo teises informavo ieškovę apie sąskaitoje esančius neatitikimus, kad priskaičiuotos sumos yra nepagrįstos, pateikė balkono nuotraukas, iš kurių nurodė matyti, kad balkono skardos varžtai yra surūdiję ir nebuvo atsukti, o darbų sąmata ir įkainiai nebuvo suderinti su atsakove. Ieškovė taip pat nėra pateikusi jokių konkrečių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad nurodytus darbus buvo privaloma atlikti. Pažymėtina, kad pačios ieškovės elgesys paneigia šalių susitarimo dėl ieškinyje nurodytų darbų atlikimo buvimą, t. y. kad atsakovė užsakė būtent šiuos darbus ir siekė ieškinyje nurodyto darbų rezultato. Taigi, ieškovė neįrodė ginčijamų atliktų darbų fakto bei nenuginčijo atsakovės pateiktų dokumentų teisingumo. Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovė, nepateikė jokiu? objektyviu? įrodymų, kurie leistu? paneigti darbu? atlikimo faktą, nurodyta? ieškovės darbu? priėmimo akto 2 punkte (skardos montavimo ir demontavimo darbus). Todėl, teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog labiau tikėtina, kad terasos remonto darbai faktiškai buvo atlikti nenuimant skardos, dengiančios balkono parapetus, dėl ko, ginčijamų darbų apimtyje ieškovė neįgijo reikalavimo teisės į atsakovę.
26. Nenustačius įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; kt.), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti priešingas, nei padarė bylą nagrinėjęs teismas, išvadas. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui apeliacine tvarka, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme priteisimo
27. Ieškovės vertinimu, teismas taip pat netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad dali? įsiskolinimo, t. y. 106,87 Eur atsakovė įvykdė tik po bylos iškėlimo teisme dienos, o dalis skolos – 100,95 Eur teismo sprendimu buvo priteista, todėl bylinėjimosi išlaidos proporcingai turėjo būti skaičiuotos nuo 207,82 Eur sumos (114,15 Eur (155,36 x 73,48 proc.)).
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 2 dalis, 98 straipsnis). Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
29. Ieškovė, bylos nagrinėjimo metu atsisakė dalies ieškinio reikalavimo dėl to, kad dalis skolos, t. y. 106,87 Eur buvo sumokėta. Bylos šaliai sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas), t. y. užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kuria vadovaujantis teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių kita šalis atsisakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3167-915/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
30. Kadangi ieškovė ieškinio atsisakė dėl tos priežasties, jog atsakovė patenkino ieškovės reikalavimus bylos nagrinėjimo metu, todėl laikytina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė siekiant išieškoti susidariusį įsiskolinimą iš atsakovės (skolininkės) ir todėl būtent jai tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga, todėl ieškovės reikalavimas priteisti šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, skaic?iuotinas nuo 207,82 Eur sumos, laikytinas pagrįstu.
31. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 282,84 Eur įsiskolinimą, atsakovė po bylos iškėlimo teisme dienos dalį įsiskolinimo, t. y. 106,87 Eur, sumokėjo, o ieškiniu ieškovei priteista 100,95 Eur suma, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 73,48 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovės priteistina 114,15 Eur bylinėjimosi išlaidų (155,36 Eur x 73,48 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas, teismui neteisingai taikius CPK 93 straipsnio nuostatas, dėl ko neteisingai buvo tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, keistinas, padidinant ieškovei iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 114,15 Eur. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
32. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliacinės instancijos teismas perskirsto pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas dėl teisinės pagalbos apmokėjimo, tačiau tai nesudaro pagrindo teigi, jog ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Todėl ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo sprendimas jos skundžiamoje dalyje paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutarė:
ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą pakeisti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Namų priežiūros centras“, juridinio asmens kodas 125596783, priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 114,15 Eur.
Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.