Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“ atstovei advokato padėjėjai Justinai Žemaitytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Mano būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ir trečiojo asmens atstovas aiškino, kad darbus atsakovės balkone buvo būtina atlikti, nes iš balkono bėgo vanduo. Visi atlikti darbai užfiksuoti atliktų darbų priėmimo akte, būtent atsakovei kyla pareiga įrodyti, kad jie nebuvo atlikti. Atsakovė to neįrodė, ekspretizės byloje neprašė. Atsakovė neginčija, kad buvo defektai, kurių po darbų atlikimo nebeliko.

Atsakovė teismo posėdžio metu aiškino, kad suma yra tokia maža, kad ekspertizės prašyti ir už ją mokėti ekonomiškai neprotinga. Aiškino, kad ji visą laiką, kai darbininkai dirbo buvo namuose, ji pati juos įleido pro savo butą į balkoną. Darbų įkainiai su ja nederinti, darbai jai neperduoti, o aktą iš ieškovės pusės pasirašęs A. B. niekuomet jos balkone nesilankė, taigi objektyviai negalėjo patikrinti atliktų darbų ir jų tinkamai priimti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2017 m. liepos mėn. buvo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Taigi butų ir kitų patalpų savininkai turi pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pažymėtina, kad atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo.

Iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu šalių teiktų paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovės butui priklausančioje terasoje (balkone) 2017 m. liepos mėn. buvo atlikti remonto darbai. Darbus ieškovės užsakymu atliko trečiasis asmuo. Ieškovė su trečiuoju asmeniu pasirašė darbų priėmimo aktą (el.b.l. 57), kuriame nurodyti atlikti darbai, medžiagos, jų kiekiai bei kainos, iš viso už 335,39 Eur (277,18 Eur plius 58,21 eur PVM). Suma už šiuos darbus atsakovei buvo išdėstyta po 55,90 Eur per mėnesį ir įtraukta į kiekvieno mėnesio sąskaitas už ieškovės paslaugas.

Dalį nurodomo ieškinyje 282,84 Eur dydžio įsiskolinimo atsakovė padengė 2018 m. lapkričio mėn. ir ieškovės teigimu už ieškinyje nurodomą laikotarpį yra likusi skolinga 175,97 Eur (el.b.l. 87).

Ieškovė, teismo posėdžio metu aiškindama savo nesutikimo su ieškiniu ribas ir argumentus, paaiškino, kad ji iš principo nebeprieštarauja, kad darbus atlikti jos terasoje reikėjo, šlapo po jos terasa esančio buto lubos, sutinka, kad darbai buvo atlikti – nuimtos dailylentės, sutvarkyta izoliacija ir dailylentės uždėtos atgal, sutiko, kad defektas po darbų atlikimo pašalintas. Neginčija ir to, kad turi pareigą už savo balkono remonto darbus sumokėti. Tačiau atsakovė nesutinka, kad jos balkone faktiškai buvo atlikti darbai, nurodomi atliktų darbų priėmimo akto 2, 4 ir 5 punktuose: Parapetų iš cinkuotos skardos dangos demontavimas ir sumontavimas, neaptaisant šoninių pusių; Sandūrų izoliavimas lipnia izoliacine juosta, kai juostos plotis 150 mm, gruntuojant pagrindą; Siūlių sandarinimas silikonu, kurių bendra vertė 137,37 Eur su PVM, t.y. 166,22 Eur (61,43+4,41+71,53+PVM). Teigia, kad tokie darbai niekada nebuvo atlikti, todėl šios sumos mokėti ji neprivalo.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, byloje nesant ginčo, kad balkono remonto darbai buvo atlikti, ieškovei įrodinėjant jų apimtį ir kainą darbų priėmimo aktu, kuriame atlikti darbai detalizuoti, nurodyti jų kiekiai ir kainos, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti nurodomas priešingas aplinkybes, t.y. tai, kad kai kurie iš akte nurodytų darbų faktiškai atlikti nebuvo.

Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Ekspertizės atliktų darbų apimčiai nustatyti atsakovė byloje nepageidavo. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą, daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad balkono krašto parapetų iš cinkuotos skardos dangos nebuvo demontuoti ir vėl sumontuoti, o terasos remonto darbai faktiškai buvo atlikti to nepadarius. Atsakovė nuosekliai teigė, kad visų darbų atlikimo metu ji buvo namuose, stebėjo darbininkų darbą, darė darbo eigos nuotraukas, ir matė, kad parapetai niekada nebuvo nuimti. Iš į bylą pateiktų nuotraukų (el.b.l. 105-110) matyti, kad dailylentės buvo nuimtos, balkono krašto izoliacija tvarkoma, jos išorė kinta, matyti, kad dalis dailylenčių susukta atgal, tuo tarpu nuotraukose matyti, kad visų šių veiksmų metu skardiniai parapetai yra pritvirtinti lygiai taip, kaip ir buvo dar nepradėjus darbų, t.y. defektų nustatymo metu (el.b.l. 54-55). Aplinkybė, kad darbininkai visų darbų eigos metu būtų keletą kartų nuėmę ir uždėję skardos parapetus yra mažai tikėtina.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog darbai, nurodyti atliktų darbų priėmimo akto 2 punkte faktiškai atlikti nebuvo, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė neturi ieškovei mokėti 74,33 Eur sumos (61,43 plius PVM).

Tuo tarpu daryti išvadą, kad trečiasis asmuo faktiškai neatliko darbų, nurodytų darbų priėmimo akto 4 ir 5 punktuose, byloje surinktų įrodymų nepakanka. Tokių savo argumentų atsakovė nepagrindė iš esmės jokiais įrodymais be savo pačios paaiškinimų.

Dėl to, kad atsakovė kas mėnesį nepilnai apmokėdavo jai pateiktas sąskaitas, t.y. nemokėdavo už atliktus darbus, ieškovė jai priskaitė 3,15 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. (el.b.l. 87-94). Konstatavus, kad atsakovė turėjo pareigą apmokėti 261,06 Eur, o ne 335,39 Eur už terasos remonto darbus, atitinkamai mažintinos ieškovės priskaitytos palūkanos iki 2,46 Eur, kurias atsakovė turi pareigą mokėti ieškovei CK 6.261 straipsnio, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teismo padarytos išvados lemia, kad ieškovės reikalavimas dalyje dėl 74,33 Eur už darbus ir 0,69 Eur palūkanų priteisimo netenkintinas, taigi vietoje reikalautų likusių nesumokėtų 175,97 Eur iš atsakovės ieškovei priteisina 100,95 Eur suma.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 100,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. lapkričio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad patyrė 155,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) bei 138,65 Eur už advokato pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 282,84 Eur įsiskolinimą, atsakovė po bylos iškėlimo teisme dienos dalį įsiskolinimo, t.y. 106,87 Eur, sumokėjo. Ieškiniu ieškovei priteista 100,95 Eur. Atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 35,70 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovės priteistina 55,47 Eur bylinėjimosi išlaidų (155,36 Eur x 35,70 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė už pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 3 dalis, 7 dalis). Pagal CPK 287 straipsnio 7 dalį, jeigu teismas nustato, kad šalies pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą, buvo nesvarbios, panaikinus sprendimą už akių šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, iš priešingos šalies negali būti priteistas žyminis mokestis už pareiškimo padavimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškinio ir jo priedų kopija bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus atsakovei įteikti asmeniškai. Atsakovei per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2018 m. gruodžio 14 d. priimtas sprendimas už akių. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad gavusi iš teismo voką su procesiniais dokumentais atsakovė jų neskaitė, nes manė, jog jie yra iš kitos bylos, apie kurią jau žinojo. Nurodytų aplinkybių teismas nelaiko svarbiomis priežastimis, dėl kurių atsakovė nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsižvelgiant į tai, atsakovės sumokėtas žyminis mokestis iš ieškovės nepriteistinas.

Trečiasis asmuo įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Namų priežiūros centras“, juridinio asmens kodas 125596783, iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,95 Eur (vieną šimtą eurų 95 ct) įsiskolinimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 100,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 55,47 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 47 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.