- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- 2S-604-460/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, N. T.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės G. Ž. sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo akto priėmimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, N. T.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė G. Ž. kreipėsi į teismą su 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S-23-188-37349. Jame nurodė, kad 2023 m. lapkričio 29 d. gautas išieškotojo pranešimas, jog teismo sprendimas neįvykdytas, nes nors pastatas ir nugriautas, tačiau yra nenugriauti poliai ir nesutvarkyta statybvietė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsisakė priimti antstolės G. Ž. sprendimo neįvykdymo aktą ir jį grąžino pateikusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad pagal CPK 771 straipsnio 1–4 dalis, skolininkui nevykdant teismo sprendimo gera valia, vienas iš būdų pasiekti, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir visiškai įvykdytas, – leisti jį įvykdyti išieškotojui skolininko lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 25 punktas). Pažymėjo, kad Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija), išieškotojai, nugriauti savavališkai pastatytus statinius statytojos lėšomis, konstatuota, kad vykdytina prievolė nėra asmeninio pobūdžio, prievolę gali įvykdyti išieškotojas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2023 išaiškino (49 punktas), kad tik tokiu atveju, jei būtų nustatyta, kad statytojos prievolė atlikti priestato griovimo darbus yra asmeninio pobūdžio ir Inspekcija jų atlikti negali, turėtų būti sprendžiamas statytojai paskirtos baudos efektyvumo ir atitinkamai jos didinimo klausimas pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 6 d.
Šalies argumentai
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2024 m. balandžio 11 d. pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad Inspekcijai nebuvo pranešta apie jos dalyvavime tokiame procese. Taip pat Inspekcijai nebuvo pateikta nutartis. Ją Inspekcija gavo ir su jos turiniu turėjo galimybę susipažinti tik po to, kai po Inspekcijos užklausimo 2024 m. balandžio 4 d. teismas su paaiškinamuoju raštu pateikė ją Inspekcijai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi atsisakyta priimti suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties ir jis grąžintas. Pagrindiniai teismo argumentai:
4.1. Pagal CPK 137 straipsnio 3 dalies nuostatą teismo nutarties, kuria atsisakoma priimti ieškinį, nuorašas, taip pat ieškinys bei jo priedai ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties atsisakyti priimti ieškinį įteikiamas arba pasiunčiamas pareiškėjui. Ši įstatymo nuostata iš esmės reiškia, kad apie atsisakymą priimti ieškinį (pareiškimą, prašymą) atsakovas (šiuo atveju suinteresuotas asmuo) neinformuojamas.
4.2. Teismas konstatavo, kad atsakovas (šiuo atveju suinteresuotas asmuo) dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį (pareiškimą, prašymą ir pan.), negali paduoti atskirojo skundo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ir tenkinti atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-12061-639/2023. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai vadovavosi CPK 137 straipsnio 3 ir 5 dalies nuostatomis, kadangi šiuo atveju turėjo vadovautis CPK 593 ir 771 straipsniuose įtvirtintu specialiu teisiniu reguliavimu, kuriuo nustatyta, kad tokio pobūdžio bylos yra teismingos teismams ir nustatyta tokių bylų nagrinėjimo bei apskundimo tvarka.
5.2. CPK 593 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir kitais CPK numatytais atvejais, gali būti duodamas atskirasis skundas.
5.3. CPK 771 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad dėl nutarčių šiame straipsnyje nurodytais klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas.
Žemesnės instancijos teismas
5.4. Teismas nepagrįstai nesivadovavo naujausia kasacinio teismo suformuota praktika ir vadovavosi tokiu procesiniu sprendimu, kuris nėra priimtas analogiškoje byloje ir negali būti laikomas precedentu šiai bylai.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo
10. Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas) nepagrįstai taikė CPK 137 straipsnio 3 ir 5 dalis bei CPK 579 – 582 straipsnius ir nepagrįstai atsisakė priimti Inspekcijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties. Apeliantės nuomone, teismui, priimant skundžiamą nutartį, buvo netinkamai taikytos civilinio proceso normos, nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos ir todėl priimta nepagrįsta nutartis.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas sprendė, kad pagal CPK 137 straipsnio 3 dalies nuostatą teismo nutarties, kuria atsisakoma priimti ieškinį, nuorašas, taip pat ieškinys bei jo priedai ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties atsisakyti priimti ieškinį įteikiamas arba pasiunčiamas pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad ši įstatymo nuostata iš esmės reiškia, kad apie atsisakymą priimti ieškinį (pareiškimą, prašymą) atsakovas (šiuo atveju suinteresuotas asmuo) neinformuojamas. Esant nurodytam reglamentavimui teismas konstatavo, kad atsakovas (šiuo atveju suinteresuotas asmuo) dar nėra proceso dalyvis, dėl to dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį (pareiškimą, prašymą ir pan.), negali paduoti atskirojo skundo (CPK 37 straipsnis, CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 135 straipsnio 1 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog principo lex specialis derogat legi generali esmė ta, kad, esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, yra taikoma specialioji norma (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai).
13. Nagrinėjam atveju nustatyta, jog antstolė 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S-23-188-37349 (toliau ir Aktas) nurodė, kad vertinimą atliko ir šį aktą surašė CPK 771 straipsnyje nurodytais pagrindais, prašė skolininkei skirti baudą.
14. Taigi, be kitko, nagrinėjamu atveju teismas turėjo vadovautis CPK 593 ir CPK 771 straipsnių nuostatomis.
15. CPK 583 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad CPK VI dalyje nustatyto vykdymo procesų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai.
16. CPK 593 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir kitais CPK numatytais atvejais, gali būti duodamas atskirasis skundas.
17. CPK 771 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų įvykdymo priimtų nutarčių gali būti duodamas atskirasis skundas.
18. Akcentuotina tai, kad teismas 2023 m. gruodžio 28 d. nutartyje, kurią apeliantė skundžia iš esmės, nurodė, kad „nagrinėjamos bylos atveju – Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi leido Inspekcijai, kaip išieškotojai, nugriauti savavališkai pastatytą statinius statytojos lėšomis, tokiu būdu konstatuotina, kad vykdytina prievolė nėra asmeninio pobūdžio, prievolę gali įvykdyti išieškotojas“. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką dėl CPK 771 straipsnio 1–4 dalių reglamentavimo, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, antstolės pareiškimą / prašymą atsisakė priimti ir grąžino jį kaip nenagrinėtiną teisme ( CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
19. Tai reiškia, kad teismas, 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsisakydamas priimti antstolės sprendimo neįvykdymo aktą, pasisakė dėl materialiojo pobūdžio reikalavimų vykdymo procese. Pritartina apeliantei, kad teismas, įvertinus 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties turinį, sprendė dėl jo iš esmės, t. y. išnagrinėjo sprendimų neįvykdymo akte nurodytas aplinkybes, vadovavosi suformuota teismų praktika bei pasisakė dėl jo pagrįstumo.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, 2023 m. gruodžio 28 d. nutartyje aptariamos ir vertinamos aplinkybės, sudarančios bylos esmę ir teismas 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi pasisakė dėl bylos esmės – ar yra pagrindas skolininkei skirti baudą.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas, gavęs apeliantės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties, priimdamas šioje byloje skundžiamą 2024 m. balandžio 15 d. nutartį, privalėjo atsižvelgti į bylos viešąjį interesą, įvertinti apeliantės pateiktus argumentus bei iš naujo įvertinti 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties argumentus dėl (iš)spręsto klausimo esmės (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
22. Svarbu tai, jog kasacinis teismas, pasisakydamas apie galimybę kreiptis į teismą, 2024 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2024 išaiškino, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (EŽTT 2008 m. vasario 28 d. sprendimas byloje T. S. S. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 37878/02; 2011-06-21 sprendimas byloje Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 5613/04; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018 (12 punktas); 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018 (25 punktas)).
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2024 m. balandžio 15 d. nutartį, iš naujo tinkamai neįvertino 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties turinio, atsisakydamas priimti antstolės pateiktą sprendimų neįvykdymo aktą – procesinio dokumento priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą – be teisinio pagrindo pasisakė dėl bylos esmės, tai rodo, kad teismui priimant skundžiamą nutartį buvo netinkamai taikytos civilinio proceso normos, nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, teisinį reguliavimą, sprendžia, jog teismui 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsisakius priimti antstolės pareiškimą bei pasisakius dėl ginčo esmės, 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi apeliantei turėjo būti suteikta teisė pateikti atskirąjį skundą (priimti jį) pagal CPK 593 straipsnio 1 dalį bei CPK 771 straipsnio 9 dalį, o ne formaliai atsisakyti jį priimti vadovaujantis bendrosiomis nuostatomis (CPK 137 straipsnis).
25. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė atskirojo skundo priėmimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.
27. Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, naikintina pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartis ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos atskirasis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties priimtinas. Byla su atskiruoju skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties perduotina Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties priimti.
Bylą su atskiruoju skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties perduoti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.