Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės,

rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. (S. J.) ir jo gynėjo advokato V. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, ir S. J. paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. S. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikta nepakeista.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas A. K. ir M. S., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu nėra skundžiamas.

Teismo nuosprendžiu, tenkinant civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo iš M. S., A. K. ir S. J. solidariai priteista (Duomenys neskelbtini) naudai - 257, 50 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. J. ir jo gynėjas advokatas V. A. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendį ir S. J. nusikalstamą veiką kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 5 dalį, ir paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (laisvės apribojimą, viešuosius darbus), taikant intensyvios priežiūros priemones. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018). Nagrinėjamu atveju, apeliaciniame skunde apeliantai ginčija S. J. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, jam paskirtos bausmės individualizavimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl vagystę kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo į patalpą (BK 178 straipsnio 3 dalies taikymo).

5. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad S. J., A. K. ir M. S., veikdami bendrai, 2024-11-18 apie 07.55 val., nukabinę barjerinę juostą „Stop“, draudžiančią patekimą, taip įsibrovė į patalpą, t. y. į kino teatro „(Duomenys neskelbtini)“, kuris yra prekybos centre „(Duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), prekybinę salę, ne darbo metu, ir iš viso pagrobė „(Duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 257,50 Eur. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. J. ir jo gynėjas nesutinka su apylinkės teismo išvada dalyje dėl vagystę kvalifikuojančio požymio (įsibrovimo į patalpą) ir teigia, kad teismas neteisingai patekimą į „(Duomenys neskelbtini)“ prekybinę salę traktavo kaip įsibrovimą, kadangi nei S. J., nei kiti bendrininkai, jokių durų ar kitokių rimtesnių atitvarų neišlaužė, patekimas į kino teatro fojė teritoriją visuomet yra praktiškai laisvas (kino teatro „(Duomenys neskelbtini)“ prekybinė salė net ir nelaikytina kaip patalpa, nes iš įvykio vietos apžiūros protokole ir vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotų duomenų matyti, kad tai yra tiesiog prekybos centro „(Duomenys neskelbtini)“ pastate, į kurį nuteistieji pateko atvirai ir teisėtai); teigia, kad tai yra atskira prekyvietei skirta teritorija, kuri neturi sienų ar durų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

6. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Tuo tarpu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Taigi pagal BK 178 straipsnio 3 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Formuojamoje teismų praktikoje aiškinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010 ir kt.). Patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją darbo metu, tačiau tik į tas vietas, į kurias įėjimas yra laisvas (nedraudžiamas), pvz., į parduotuvės prekybos salę, nelaikomas įsibrovimu net ir tuo atveju, kai patenkama turint tikslą pavogti ar apiplėšti. Kai į minėtas vietas patenkama nedarbo metu arba kai įėjimas į jas yra uždraustas, turto pagrobimas kvalifikuojamas kaip padarytas įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas bus tada, kai kaltininkas patenka į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją leidžiamu metu, bet pasilieka pietų pertraukos laikui ar po jų uždarymo, norėdamas pagrobti turtą. Kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.) Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-788/2021).

7. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis S. J. veikdamas bendrai su kitais nuteistaisiais, 2024-11-18 apie 07.55 val., neteisėtai pateko į patalpą, į kurią be atskiro leidimo apskritai neturėjo teisės įeiti, t. y. į ją įsibrovė, ir iš kino teatro „(Duomenys neskelbtini)“ prekybinės salės pavogė „(Duomenys neskelbtini)“ priklausančias prekes. Nuteistasis S. J. apylinkės teisme kaltę dėl įvykdytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad S. J. kaltę patvirtina jo paties bei kitų nuteistųjų (tuo metu kaltinamųjų) M. S. ir A. K. parodymai duoti teisme bei ikiteisminio tyrimo metu; įvykio vietos apžiūros protokolas (užfiksuota, kad įvykio vieta yra prekybos centre „(Duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), esančiame kino teatro „(Duomenys neskelbtini)“, kurio teritorijoje yra stendai, kuriuose sudėti įvairūs maisto užkandžiai. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis (t. 2, b. l. 95-97)); vaizdo įrašų apžiūros protokolas (apžiūros protokole apžiūrėti „(Duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kad 2024-11-18, laikotarpiu nuo 07.54 val. iki 07.55 val., iš kino teatro „(Duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), M. S., S. J. ir A. K. pavogė 20 vnt. „Fini“ guminukų ir 47 vnt. pakuočių vytintos mėsos gaminių „Dora“. Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad juosta atitvertas praėjimas iš holo į kino teatrą, ir matyti, kaip M. S. pasilenkia ir pralenda pro juostą, A. K. atkabina juostą ir paleidžia, tada visi trys užeina į kino teatro prekybos salės vidų ir pavagia kaltinime nurodytas prekes (t. 2, b. l. 102-104)); tarnybinis pranešimas (šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-11-18 kino teatre „(Duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodytas prekes pavogė M. S., S. J. ir A. K. (t. 2, b. l. 117-118)).

8. Nesuktina su apeliacinio skundo teiginiais, jog kino teatro „(Duomenys neskelbtini)“ prekybinė salė net ir nelaikytina kaip patalpa, nes iš įvykio vietos apžiūros protokole ir vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotų duomenų matyti, kad tai yra tiesiog prekybos centro „(Duomenys neskelbtini)“ pastate, į kurį nuteistieji pateko atvirai ir teisėtai. Priešingai, byloje esantys objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašai patvirtina, kad praėjimas iš holo į kino teatrą „(Duomenys neskelbtini)“ buvo atitvertas barjerine „Stop“ juosta, draudžiančia patekimą, kadangi tuo metu kino teatras „(Duomenys neskelbtini)“ nedirbo, tačiau nepaisant to, nuteistieji veikdami bendrai, t. y. A. K. atkabinus juostą ir ją paleidus, vis trys nuteistieji (tarp jų ir S. J.) užėjo į kino teatro prekybos salės vidų ir pavogė kaltinime nurodytas prekes. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad kino tetaro prekybos salė neturi durų ir pan., tačiau pagal šios nutarties 6 punkte aptartą kasacinio teismo praktiką, įsibrovimas konstatuojamas ir tais atvejais, kai į objektus patenkama nedarbo metu arba kai įėjimas į juos yra uždraustas. Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad S. J. veikdamas bendrai su kitais nuteistaisiais į „(Duomenys neskelbtini)“ kino teatro prekybos salę pateko nedarbo metu, kai įėjimas į šį objektą buvo uždraustas, t. y. praėjimas iš holo į kino teatrą „(Duomenys neskelbtini)“ buvo atitvertas barjerine „Stop“ juosta, kuri draudžia patekimą.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nuteistojo S. J. padaryta veika visiškai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Jis, veikdamas bendrai su kitais nuteistaisiais, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą – nedarbo metu, į kurią patekimas buvo ribojamas (draudžiamas) barjerine „Stop“ juosta, stebima ir vaizdo kamerų, paėmė kaltinime nurodytas prekes, t. y. jas fiziškai užvaldė ir jomis naudojosi pagal savo valią. Neabejotina ir tuo, kad šią veiką S. J. įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia. Būdamas subrendęs ir turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, nuteistasis suvokė, kad iš patalpos pasisavindami daiktus, neteisėtai šį turtą užvaldo ir paverčia jį savu, suvokė gręsiančius padarinius ir dėjo pastangas jų pasiekti. Todėl ši nuteistojo veika buvo teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje ir nėra pagrindo ją perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, todėl šioje dalyje nuteistojo S. J. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl paskirtos bausmės.

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas prašo S. J. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, kitos rūšies, t. y. nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus bei pirmosios instancijos teismo motyvus, sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimus, nėra per griežta, todėl nėra pagrindo jos keisti.

11. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu S. J. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Individualizuodamas nuteistajam skirtiną bausmę, pirmosios instancijos teismas laikėsi BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų, įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, jo asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes, ir pagrįstai nuteistajam parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

13. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmes ne tik laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, bet ir pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

14. Nuteistasis S. J. padarė vieną tyčinį ir baigtą nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimas padarytas nuteistajam bendrininkaujant su kitais asmenimis – A. K. ir M. S., ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailėjosi, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors šią aplinkybę, kaip sudarančią pagrindą paskirti švelnesnę bausmę, nuteistasis ir jo gynėjas nurodo apeliaciniame skunde, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ji jau buvo įvertinta skundžiamu nuosprendžiu, taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, dėl ko bausmė nuteistajam dar sumažinta trečdaliu, todėl švelninti nuteistojo teisinę padėtį dar labiau ir tais pačiais motyvais nėra pagrindo.

15. Vertindama nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu S. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas jam nebuvo atsitiktinis. Jo nusikalstamas elgesys prasidėjo dar 2007 metais. Siekiant koreguoti nuteistojo elgesį, jo atžvilgiu buvo taikomos švelnesnio pobūdžio teisinės priemonės, pvz. auklėjamojo poveikio priemonės, arešto bausmės vykdymo atidėjimas. Vis dėlto, jokių išvadų iš ankstesnio savo neteisėto elgesio, jam skiriamų bausmių ir poveikio priemonių, taip pat teismo parodyto pasitikėjimo, nuteistasis nedarė, bausmės vykdymo atidėjimo metu ir vėl darė nusikalstamas veikas. Praeityje, daugiausia už turtinių nusikalstamų veikų padarymą, jis buvo teistas ne kartą, paskutinius kartus - Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024-10-07 nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-04-09 nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą (Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys), todėl skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Svarbu pažymėti ir tai, kad S. J. nusikalstamą veiką, už kurios padarymą yra pripažintas kaltu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-04-09 nuosprendžiu, jis padarė 2024-11-13, t. y. praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui po Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024-10-07 nuosprendžio priėmimo, nagrinėjamoje byloje nusikalstamą veiką padarė 2024-11-18. Tai rodo, kad S. J. elgesys savo pobūdžiu įžūlėja, todėl reikalauja griežtesnio nuteistojo veiksmų vertinimo. Be to, praeityje nuteistasis buvo ne tik ne kartą teistas, bet ir nuolat baudžiamas administracine tvarka, be kita ko, už iš esmės analogiškų pažeidimų, susijusių su smulkiomis vagystėmis, padarymą. Jam skiriamų piniginių baudų nuteistasis nemoka. Iš teismų informacinės sistemos Liteko išrašo apie asmens darbovietę, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos matyti, kad nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, šiuo metu taip pat nedirba. Byloje nėra duomenų apie žalos atlyginimą.

16. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo (S. J.) nusikalstamas elgesys yra susijęs su priklausomybe (duomenys neskelbtini) ir teigia, kad šiuo metu jis gydosi reabilitacijos centre, pagal galimybes, lanko priklausomybių įveikos savitarpio pagalbos grupes (anoniminių alkoholikų ir narkomanų bendruomenes), jį reabilitacijos centro administracija charakterizuoja išimtinai teigiamai. Šias aplinkybes patvirtina prie apeliacinio skundo pateikti dokumentai (charakteristika ir pažyma iš reabilitacijos centro „(Duomenys neskelbtini)“, medicininio dokumento išrašo kopija). Nors minėtos aplinkybės neabejotinai yra vertintinos teigiamai, tačiau įvertinus praeityje pasireiškusį ir vis pasikartojantį nuteistojo neteisėtą elgesį, pagrįstai spręstina, kad nuteistajam anksčiau nededant jokių pastangų jo nusikalstamą elgesį skatinančio rizikos veiksnio eliminavimui, vien tai, kad šiuo metu jis gydosi, jo teisinės padėties nešvelnina ir pagrindo skirti jam švelnesnę bausmę nesudaro. Nepaisant to, kad šiuo metu nuteistasis S. J. rodo pastangas koreguoti savo elgesį tinkama linkme, tai neeliminuoja jo polinkio daryti tyčines nusikalstamas veikas bei gyventi nusikalstamai. Nors skunde teigiama, kad nuteistasis turi realų siekį atlyginti civiliniam ieškovui padarytą žalą, tačiau, kaip minėta šios nutarties 15 punkte, nuteistasis nedirba, kas sudaro pagrįstą manymą, jog nuteistojo teiginiai dėl siekio atlyginti padarytą žalą yra deklaratyvūs.

17. Atsakydama į apeliacinio skundo teiginius, jog nuteistajam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jis patektų į neigiamą aplinką, kurioje egzistuoja recidyvas, narkotinių medžiagų vartojimas ir kriminalinė subkultūra, todėl jam būtų padaryta didelė neigiama įtaka ir tikėtina jis vėl sugrįžtų prie priklausomybės nuo (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 91 straipsnį, laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose privaloma vykdyti švietėjišką, aiškinamąją ir kitokią prevencinę veiklą, skatinti nuteistuosius atsisakyti vartoti tabaką, alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitokias psichiką veikiančias medžiagas; taip pat privaloma užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų (1 dalis). Iš aptarto seka, kad visos laisvės atėmimo bausmių vykdymo vietos privalo suteikti pagalbą priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems, todėl nuteistajam S. J. pageidaujant ir iš tiesų nuoširdžiai siekiant atsisakyti priklausomybės, tokia pagalba jam bus suteikta net ir laisvės atėmimo vietoje. Tokiu būdu, pagrindo švelninti (skirti kitos rūšies bausmę) nuteistajam paskirtą bausmę vien tik dėl jo noro gydytis teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia.

18. Svarbu paminėti ir tai, kad S. J. nusikalstamos veikos pavojingumas netampa mažesniu vien dėl to, kad pagrobto turto vertė atitinka BK 190 straipsnyje nustatytą nedidelę turto vertę ir įprastos vagystės atveju, nesant kvalifikuojančio - įsibrovimo į patalpą, nusikalstamos veikos sudėties požymio, jis būtų laikomas padariusiu baudžiamąjį nusižengimą. Pažymėtina, kad būtent kvalifikuojančios aplinkybės – įsibrovimo į patalpą, (kaip ir kitų BK 178 straipsnio 3 dalyje nurodytų) nustatymas lemia pačios veikos didesnį pavojingumą, todėl pagrobto turto vertė nors ir gali turėti reikšmės vertinant nusikaltimo pavojingumą ir skiriant bausmę (šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į pagrobto turto vertę), tačiau negali būti viena esminių, sprendžiant dėl galimybės skirti švelnesnę, t. y. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

19. Be to, atsižvelgiant į tai, kad BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės, kurių, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nuteistajam neskyrė, taip pat pagrįstai neskyrė minimalių straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytų laisvės atėmimo bausmių, kaip negalinčių užtikrinti bausmės tikslų pasiekimo, nėra pagrindo vertinti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo, taikymo galimybės nagrinėjamoje byloje.

20. Kadangi apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti S. J. paskirtą bausmę, t. y. skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, todėl apeliacinės instancijos teismas peržiūri ir galimybę jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Nagrinėjamu atveju nors yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti S. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais skirtos švelnesnės bausmės, nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, priešingai nuteistasis jokių išvadų nedarė, toliau darė nusikalstamas veikas. Be to, jis yra daug kartų baustas administracine tvarka. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti asmuo. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti S. J. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

21. Atsižvelgdama į nustatytų duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam S. J. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įvertinus visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra per griežta, yra pakankamai švelni ir jos dar labiau švelninti nėra pagrindo. Sprendimas paskirti S. J. švelnesnės rūšies bausmę ar sutrumpinti paskirtos bausmės terminą nagrinėjamoje situacijoje būtų neteisingas, neatitiktų bausmės paskirties ir rodytų, kad valstybės pasitikėjimu, praeityje skiriant nuteistajam švelnesnio pobūdžio bausmes, gali būti piktnaudžiaujama. Todėl ir šioje dalyje nuteistojo bei jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. J. (S. J.) ir jo gynėjo advokato V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.