Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1038-555/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-31
Bylos Nr.: e2A-1038-555/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-00401-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Marius Bartninkas, Lina Žemaitienė
Atsakovas: V. G.
Ieškovas: R. M.

Kategorijos

2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1038-555/2023Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00401-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-86-308/2023 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui V. G. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir A. T..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

1.1. Įpareigoti atsakovą V. G. paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. įpareigoti atsakovą per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini) laikraščio ,,(duomenys neskelbtini)“ paskelbti tokio turinio pareiškimą: „V. G. 2022 m. kovo 18 d. nepriklausomo (duomenys neskelbtini) laikraščio ,,(duomenys neskelbtini)“ 21-jame numeryje nurodyta informacija „<...> Labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas (duomenys neskelbtini)policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo <...>“; „<...> R. M. atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas policijoje dėl galimai suklastotų dokumentų, t. y. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatų <...>“, o „<...> tuo metu, kai informavau jus dėl laikomų galvijų, mano žiniomis, tyrimas buvo eigoje <...>“, neatitinka tikrovės, atsiprašau už tokį notaro R. M. geros dalykinės reputacijos menkinimą“;

1.2. Atsakovo V. G. ,,(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskyroje paskelbtą informaciją: „ <...> Medžiotojų būrelio pirmininkui R. M. nerūpi nei bebrų, nei dėmėtų elnių daroma žala <...>“, „<...> Niekada šiam užeiviui, M. ir nerūpėjo nei vietinių žmonių ar medžiotojų interesai <...>“, „<...> Tai kad R. M., neturi laiko spręsti žmonių problemų, nes pastaruoju laiku nespėja varstyti teismo durų, atskanėdamas į klausimus, susijusius su jo pačio padarytais ,,darbeliais“ <..>“, pripažinti neatitinkančia tikrovės, ieškovo asmens garbę ir orumą žeminančia, dalykinę reputaciją pažeidžiančia nuomone ir įpareigoti atsakovą per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šią informaciją pašalinti iš ,,(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskiros, bei ,,(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskiroje viešai atsiprašyti atsakovą;

1.3. priteisti iš atsakovo V. G. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentus metines procesines palūkanas už priteistą skolą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) biuro notaras. Atsakovas V. G. 2022 m. kreipėsi į nepriklausomo (duomenys neskelbtini) laikraščio ,,(duomenys neskelbtini)“ redakciją, teigdamas, kad ,,pastebėjo pažeidimą (duomenys neskelbtini) kaime, kuriame vietos ūkininko galvijai ištrypė (duomenys neskelbtini) upės pakrantę, tuo pačiu įžvelgiantis ir galimų jam teismus dėl nelegalios gyvūnų medžioklės anksčiau inicijavusio (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininko, (duomenys neskelbtini) notaro R. M. pėdsakų“. Po atsakovo kreipimosi į laikraštį, 2022 m. kovo 18 d. nepriklausomo (duomenys neskelbtini) laikraščio ,,(duomenys neskelbtini)“ 21-jame numeryje (straipsnio autorius A. T.) buvo išspausdintas straipsnis, kuriame atsakovas pateikė tokio turinio tikrovės neatitinkančią, ieškovo garbę, orumą bei dalykinę reputaciją menkinančią informaciją: „<...> Labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas (duomenys neskelbtini) policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo <...>“; „<...> R. M. atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas policijoje dėl galimai suklastotų dokumentų, t. y. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatų <...>“, o „<...> tuo metu, kai informavau jus dėl laikomų galvijų, mano žiniomis, tyrimas buvo eigoje <...>“. Ieškovas teigė, kad šiuo atveju egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės kilimo sąlygos: pateikta atsakovo informacija yra apie ieškovą – (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarą R. M.; atsakovo paskleista informacija yra tikrovės neatitinkanti, nes ieškovas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaru jokio ,,sklypo nuomos sutarties nesuklastojo, nepadėjo kam nors suklastoti, joks ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo nebuvo ir nėra atliekamas“. Kadangi Ieškovo garbę, orumą bei dalykinę reputaciją menkinanti bei tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskleista spaudoje, laikytina, kad apie ją sužinojo tretieji asmenys. Be to, minėtas straipsnis 2022 m. balandžio 8 d. taip pat buvo paskelbtas laikraščio ,,(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje (duomenys neskelbtini), jį peržiūrėjo 2 761 skaitytojas. Ieškovui pavyko surasti vieną komentarą, kuris buvo parašytas po atsakovo atskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos: asmuo vardu V. B. po internetiniu straipsniu pateikė komentarą: ,,<...> teisingai, reikia viešinti pažeidėjus ir su video medžiaga, įrodančią faktą. Nesvarbu, kokias pareigas užima jų šeimos nariai, pagal įstatymą visi lygus <...>“; taip pat po internetiniu straipsniu, buvo nurodyta, kad jis patinka 26 asmenims. Be to, savo ,,Facebook“ paskyroje atsakovas po nurodyto straipsnio paskelbimo parašė ,,Nesitikėjau sulaukti tiek daug žmonių dėmesio ir susidomėjimo, tad dalinuosi dar kartą, kas dar neskaitėte paskaitykite ir pasidalinkite. Eilinį kartą (duomenys neskelbtini) laikraštis ,,(duomenys neskelbtini)“ parašė tai, ką norėjo parašyti, o ne taip kaip iš tikrųjų yra. Redaktorei turėtų būti gėda, kad turi tokį ,,nepriklausomą“ žurnalistą A. (raudoni stringai)“. Tuo komentaru atsakovas dar kartą patvirtino, kad laikraštyje jis paskelbė tikrovės neatitinkančias žinias, o ne savo nuomonę ,,<...> (duomenys neskelbtini)“ parašė tai, ką norėjo parašyti, o ne taip kaip iš tikrųjų yra <...>“. Atsakovo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija pažemino ieškovo garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją ir atitinkamų pasekmių papildomai įrodinėti nereikia. Ieškovo darbas betarpiškai susijęs su sutarčių (ir žemės sklypų nuomos) rengimu ir tvirtinimu, ir tai atliekama valstybės vardu. Dėl to aukščiau nurodytos tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimas per masines informavimo priemones pažemino ieškovo, ne tik kaip fizinio asmens, bet ir kaip notaro, garbę, orumą bei dalykinę reputaciją. Dėl atsakovo paskleistos tikrovės neatitinkančios, ieškovo garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją žeminančios informacijos paskelbimo masinėse informavimo priemonėse, sumažėjo ieškovo, kaip notaro, pajamos: 2022 m. vasario mėn. pajamos buvo 21 593,08 Eur (su PVM), 2022 m. kovo mėn. jos jau sumažėjo iki 18 738,51, o 2022 m. balandžio mėn. – sumažėjo iki 17 597,80 Eur. Akivaizdu, kad yra visas faktų, kuriems esant atsakovo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnis, visetas. Ieškovas nurodė ir tai, kad atsakovas ,,(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskyroje taip pat paskelbė informaciją, kad „<..> Medžiotojų būrelio pirmininkui R. M. nerūpi nei bebrų, nei dėmėtų elnių daroma žala <...>“, „<...> Niekada šiam užeiviui, M. ir nerūpėjo nei vietinių žmonių ar medžiotojų interesai <...>“, „<...> Tai kad R. M., neturi laiko spręsti žmonių problemų, nes pastaruoju laiku nespėja varstyti teismo durų, atskanėdamas į klausimus, susijusius su jo pačio padarytais ,,darbeliais“ <...>“, kuri yra akivaizdžiai neatitinkanti tikrovės, ieškovo asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti. Dėl nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą, todėl iš atsakovo priteistina 1 000 Eur neturtinė žala, kurios dydis šioje situacijoje yra adekvatus ir proporcingas.

3. Atsakovas V. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras. Notaras yra ir civilinių santykių teisėtumo ir stabilumo garantas. Tokia socialinė teisinė padėtis įpareigoja notarą būti ypač atidžiu ir rūpestingu aukštos kvalifikacijos teisininku. Profesinė veikla yra specifinė veikla, kuri reikalauja išsamių atitinkamos srities žinių bei įgūdžių. Profesinių veiksmų atlikimas ar profesinių paslaugų siūlymas sukuria pagrindą tikėti šių paslaugų atlikimo kokybe. Šių veiksmų ar paslaugų kokybė preziumuojama, nes tai atlieka ne paprastas asmuo, o profesionalas. Notarui atsakomybė tenka dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar net klaidos. Kol egzistuoja bent viena prielaida, kad notaras buvo neatidus ir nepakankamai rūpestingas, tol kaltės prezumpcija negali būti paneigta. Dėl notaro profesinės veiklos, jo vykdomų valstybės deleguotų viešojo pobūdžio funkcijų, visuomenė turi teisėtą interesą žinoti tam tikrą informaciją apie notarą. Be to, ieškovas tuo metu taip pat buvo ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) būrelio pirmininkas – taigi ir visuomenės veikėjas. Dėl ieškovo profesinės veiklos, einamų pareigų ir dėl jo padėties visuomenėje egzistuoja realus socialinis interesas gauti informaciją apie tokio asmens vykdomas funkcijas. Nepaisant to, kad apie ieškovą pateikti informaciją įstatymas nedraudžia dėl jo profesinės veiklos, jokios konkrečios informacijos, žinių ar faktų atsakovas jokiu būdu nepaskelbė ir nepranešė. Atsakovas tik pateikė savo nuomonę, t. y. savo požiūrį, nusimanymą, supratimą ir mintis, įterpiant ir pabrėžiant „galimai“. Prielaidomis ar abejonėmis remiantis teikiama nuomonė nelaikytina žiniomis ar faktais žeminančiais ieškovo garbę ir orumą ar neatitinkančiais tikrovės. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 18 d. 21-jame numeryje išspausdinta informacija ne paties atsakovo. Sakinių formuluotės yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ straipsnio autoriaus A. T., todėl už sakinių, antraščių formuluotes šiame laikraštyje atsakovas nėra atsakingas, todėl jo atžvilgiu reikalavimai šioje ieškinio dalyje pareikšti nepagrįstai. Be to, vertinant atsakovo teiginius (duomenys neskelbtini) laikraščiui „(duomenys neskelbtini)“, jo pasisakymo turinį lingvistiniu, loginiu ir sisteminiu aspektais, išdėstytų teiginių seką, atsakovo pasisakymo aplinkybes, tikslus, atsakovas pateikė savo nuomonę, subjektyvų tam tikros situacijos vertinimą, pažymint „galimų“. Atsakovo teiginiai „<...> tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras R. M. <...>“, „<...> dėl galimai suklastotų dokumentų, t. y. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatų <...>“ nėra konstatuojamojo pobūdžio žinios (duomenys) apie ieškovą. Pranešime nėra konstatuojamojo pobūdžio faktų, tai tik nuomonė, išreiškianti požiūrį į tam tikrą situaciją. Pranešimo teiginiai nekategoriški, o su labai aiškiai išreikšta dvejone. Vertinant Atsakovo pranešimą (duomenys neskelbtini) laikraščiui „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskyroje paskelbtą informaciją, juose esančių teiginių konstrukciją ir kontekstą, atsakovo pavartotus žodžius, jų turinį, akivaizdu, kad atsakovo teiginiai paremti prielaidomis ir dvejonėmis, suformuluoti netvirtinant, neįrodinėjant, nenaudojant necenzūrinių žodžių ir kitų įžeidžiančių žodžių ar išsireiškimų. Priešingai, atsakovas vartoja sąlyginius pasisakymus, su abejonėmis ir dvejonėmis, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovas paskleidė ieškovo asmens garbę ir orumą žeminančią bei dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją ar nuomonę. Ieškovas ieškinio dėstomojoje dalyje ir taip pat ieškinio reikalavimuose, pripažįsta, kad atsakovas paskleidė nuomonę. Atsakovo išsakytus teiginius kvalifikavus kaip nuomonę, o ne kaip žinias, netaikytinas tiesos kriterijus, nes tokios nuomonės patikrintas įrodymais įstatymo nenustatytas. Atsakovui yra žinoma apie ieškovo atžvilgiu pareikštus reikalavimus teismuose. Atsakovas buvo sąžiningas ir kaip atsakingas pilietis siekė visuomenei pateikti savo nuomonę apie ieškovo, kaip viešo asmens, vykdančio visuomeninę veiklą ir valstybės jam deleguotas viešojo pobūdžio funkcijas. Ieškovas deklaratyviais teiginiais nurodo, kad minėti atsakovo teiginiai pakenkė jo dalykinei reputacijai, sumažėjo jo, kaip notaro gaunamos pajamos. Ieškovo pateiktos pajamos apie 2022 m. kovo, vasario ir balandžio mėn. nėra pakankami įrodymai minėtiems teiginiams pagrįsti. Ieškovas nenurodė, kad jam galimai sukelti jo teisių pažeidimai būtų buvę skaudūs ar būtų pakenkę jo profesinei karjerai. Be to, ginčo teiginių paskleidimo mastas nebuvo itin didelis, straipsnis publikuotas rajoninėje spaudoje ir „(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskyroje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:

4.1. pripažino, kad neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo R. M. garbę bei orumą atsakovo V. G. 2022 m. kovo 18 d. nepriklausomo (duomenys neskelbtini) laikraščio ,,(duomenys neskelbtini)“ 21-jame numeryje nurodyta informacija paskleistos toliau nurodytos žinios: „<...> Labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas (duomenys neskelbtini) policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo <...>“; „<...> R. M. atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas policijoje dėl galimai suklastotų dokumentų, t. y. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatų <...>“, o „<...> tuo metu, kai informavau jus dėl laikomų galvijų, mano žiniomis, tyrimas buvo eigoje <...>“;

4.2. įpareigojo atsakovą V. G. per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (duomenys neskelbtini) laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbti tokio turinio pareiškimą: „V. G. 2022 m. kovo 18 d. nepriklausomo (duomenys neskelbtini) laikraščio ,,(duomenys neskelbtini)“ 21-jame numeryje nurodyta informacija „<...> Labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas (duomenys neskelbtini) policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo <...>“; „<...> R. M. atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas policijoje dėl galimai suklastotų dokumentų, t. y. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatų <...>“, o „<...> tuo metu, kai informavau jus dėl laikomų galvijų, mano žiniomis, tyrimas buvo eigoje <...>“, neatitinka tikrovės, atsiprašau už tokį notaro R. M. geros dalykinės reputacijos menkinimą“;

4.3. atmetė ieškinio dalį dėl atsakovo V. G. ,,(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskyroje paskelbtos informacijos „<...> Medžiotojų būrelio pirmininkui R. M. nerūpi nei bebrų, nei dėmėtų elnių daroma žala <...>“, „<...> Niekada šiam užeiviui, M. ir nerūpėjo nei vietinių žmonių ar medžiotojų interesai <...>“, „<...> Tai kad R. M., neturi laiko spręsti žmonių problemų, nes pastaruoju laiku nespėja varstyti teismo durų, atskanėdamas į klausimus, susijusius su jo pačio padarytais ,,darbeliais“ <...>“, pripažinti neatitinkančia tikrovės, ieškovo asmens garbę ir orumą žeminančia, dalykinę reputaciją pažeidžiančia nuomone;

4.4. priteisė ieškovui iš atsakovo 700,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir turėtų bylinėjimosi išlaidų: 148 Eur žyminio mokesčio, 840,00 Eur už advokato teisinės pagalbos paslaugas ir 609,84 Eur turėtų išlaidų už ekspertizės atlikimą, iš viso 2 297,84 Eur;

4.5. priteisė atsakovui iš ieškovo 225 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti;

4.6. nurodė, kad atsakovui gali būti skiriama 10 Eur bauda ieškovo naudai už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, jeigu jis per nustatytą 14 dienų terminą neįvykdys teismo sprendimo dėl pareiškimo laikraštyje paskelbimo.

4.7. Priteisė valstybės naudai iš atsakovo 11 Eur bylos procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.

5. Dėl atsakovo pasisakymo apie žemės sklypą ir galimo sklypo nuomos sutarties suklastojimo. Atsakovas pateiktu pranešimu laikraščio redakcijai nurodė apie L. M. padarytus gamtosauginius pažeidimus (duomenys neskelbtini) upės pakrantėje dėl gyvulių ganymo, kurie buvo patvirtinti Aplinkos apsaugos departamento rašte nurodyta informacija. Atsakovas, remdamasis faktu, kad L. M. yra ieškovo sūnus, toliau šią temą išplėtojo į šios problemos aptarimą įtraukdamas ir ieškovą. Aptardamas šią temą atsakovas, nesiremdamas objektyviais įrodymais, pateikė nuomonę, kad žemės sklypu L. M. galėjo naudotis tik galimai suklastotos žemės sklypo sutarties pagrindu, kartu pabrėždamas, jog „<...> Labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas (duomenys neskelbtini) policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo <...>“. Iš tokio pabrėžimo su žodžiais „labai tikėtina“, kuriuos pagal atsakovą reikėtų suprasti kaip esamą realų faktą, bei iš žodžių, jog R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas dėl dokumentų klastojimo, galima susidaryti nuomonę, kad dokumentų klastojimas kaip ir buvo, nes dėl to yra net pradėtas tyrimas, t. y., jog ieškovas būdamas notaru galėjo padėti sūnui suklastodamas žemės sklypo nuomos sutartį. Šitas atsakovo nurodomas teiginys yra pastiprinamas kitu nurodomu teiginiu, kad „<...> R. M. atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas policijoje dėl galimai suklastotų dokumentų, t. y. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatų <...>“, o „<...> tuo metu, kai informavau jus dėl laikomų galvijų, mano žiniomis, tyrimas buvo eigoje <...>“. Analizuodamas abu šiuos atsakovo teiginius, teismas akcentavo, kad juos sujungus, iš jų turinio formuojasi žinia, jog notaras R. M. klastojo dokumentus ir dėl to prieš jį yra pradėtas policijos tyrimas, bei tokia atsakovo nurodoma žinia buvo paskleista per (duomenys neskelbtini) laikraštį „(duomenys neskelbtini)“.

6. Iš byloje esančių įrodymų, teismas nustatė, kad, spausdinant straipsnį laikraštyje, atsakovo nurodymas apie tyrimo policijoje vykdymą dėl dokumentų suklastojimo iš viso neatitiko faktinės padėties, kadangi 2022 m. sausio 28 d. priimtu nutarimu (duomenys neskelbtini) policijos komisariate buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjų P. B., D. V. ir A. M. pareiškimą dėl galimo 2020 m. gegužės 20 d. medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo protokolo suklastojimo. Iš laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ pateikto korespondento 202 m. kovo 3 d. susirašinėjimo su atsakovu nustatyta, kad korespondentas tikrino šią informaciją ir informavo atsakovą, jog nėra pradėtas joks ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo ieškovo atžvilgiu, bei atsakovas kategoriškai reikalavo skelbti informaciją, jog buvo pradėtas tyrimas. Tai rodo, kad atsakovas siekė, jog laikraštyje būtų spausdinama jo pateikta žinia, net suprasdamas, kad tokia jo žinia neatitinka faktinės padėties, kas parodo jo norą, jog apie ieškovą būtų paskleista žinia, kuri laikraščio skaitytojams sukeltų abejonių ieškovo tinkamumu eiti notaro pareigas dėl jo vykdomo dokumentų klastojimo, iššauktų nepasitikėjimą ieškovu ir tuo pačiu būtų pakenkta ieškovo, kaip notaro, reputacijai. Šiuo atveju tokie atsakovo veiksmai buvo atlikti ieškovo, kaip viešo asmens (notaro) atžvilgiu. Tačiau tokie atsakovo veiksmai dėl melagingos žinios paskleidimo buvo labiau kenkiantys ieškovui kaip notarui dėl jo reputacijos, nei ieškovui kaip paprastam fiziniam asmeniui. Šiuo atveju nebuvo pagrindo pripažinti, kad tai buvo tik kritika viešajam asmeniui dėl jo netinkamai atliekamų pareigų.

7. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog nurodoma žinia būtų buvusi tik jo nuomonė. Atsakovo žinia buvo pateikiama kaip nepramanytas įvykis, dalykas, ją paremiant neva policijos atliekamu tyrimu ir formuojama kaip esamas faktas. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog būtų buvusi suklastota žemės sklypo nuomos sutartis susijusi su ieškovo sūnaus vykdoma ūkine veikla ir dėl tokios sutarties suklastojimo, o taip pat ir dėl jo nurodomo neva buvusio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio įstatų suklastojimo būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovo nurodytos atsakovo paskleistos žinios pripažintinos neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis ieškovo garbę ir orumą. Be to, žinios yra paskleistos žeminančiomis formuluotėmis, žodžiais, žeminančiame kontekste, todėl pačios savaime yra įžeidžiančios, todėl jų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio net nereikia įrodinėti.

8. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskyroje paskelbtos informacijos nelaikymo garbės ir orumo įžeidimu. Iš atsakovo ,,(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskyroje paskelbtos informacijos teismas nustatė, kad šioje informacijoje nėra konstatuota kokių tai faktų, o tik samprotaujama, kad „<...> Medžiotojų būrelio pirmininkui R. M. nerūpi nei bebrų, nei dėmėtų elnių daroma žala <...>, Niekada šiam užeiviui, M. ir nerūpėjo nei vietinių žmonių ar medžiotojų interesai <...>“, bei kartu daroma išvada, kad būrelio pirmininkas ir negali spręsti šių klausimų, nurodant „<...> Tai kad R. M., neturi laiko spręsti žmonių problemų, nes pastaruoju laiku nespėja varstyti teismo durų, atsakinėdamas į klausimus, susijusius su jo pačio padarytais ,,darbeliais“ <...>“, kur iš tokio išsireiškimo galima suprasti, jog ieškovas yra kažką negero padaręs, tačiau šiuo atveju nenurodoma jokių konkrečių faktų, kurie galėtų įžeisti ieškovo garbę ir orumą. Atsakovas, nors ir pavartodamas stiprų emocinį svorį turinčius pasakymus, iš esmės išreiškė savo požiūrį į ieškovo veiksmus ir, atsakovo nuomone, dėl ieškovo, kaip medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ neveiklumo kilusias pasekmes. Iš šio pasisakymo konteksto teismas pripažino, kad šiuo atveju ieškovo veiksmų kritika nebuvo išreikšta siekiant jį žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti jo, kaip viešo asmens – medžiotojų būrelio pirmininko, veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Ši atsakovo informacija, paskelbta ,,(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskyroje, turi ieškovo nuomonės požymius apie ieškovo netinkamumą būti (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio vadovu ir jo negebėjimą spręsti susidariusias problemas dėl žvėrių daromos žalos žmonėms, todėl negali būti laikoma kaip įžeidžianti ieškovo garbę ir orumą.

9. Dėl sprendimo vykdymo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu teismo sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. CPK 770 straipsnis numato, kad vykdant sprendimus dėl garbės ir orumo gynimo, taikomos CK 2.24 straipsnyje nustatytos sankcijos. CK 2.24 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jei nevykdomas teismo sprendimas, įpareigojantis paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą, teismas nutartimi gali išieškoti iš atsakovo baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Baudos dydį nustato teismas. Ji yra išieškoma ieškovo naudai, nepaisant neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to teismo sprendime nurodytina, kad atsakovui gali būti skiriama 10 Eur bauda už kiekvieną dieną, jeigu jis per nustatytą 14 dienų terminą neįvykdys sprendimo.

10. Dėl neturtinės žalos. Teismas nagrinėdamas pirmąjį ir antrąjį ieškinio reikalavimus laikė, kad pirmasis reikalavimas pagal savo pobūdį buvo daug svarbesnis ieškovui, kadangi jis lietė ieškovą kaip asmenį vykdantį notaro pareigas, kartu mesdamas įtarimų šešėlį ant ieškovo dėl jo, kaip notaro, patikimumo, sąžiningumo ir padorumo. Tuo tarpu antrasis reikalavimas buvo susijęs tik su medžiotojų būrelio veikla, bei ieškovo, kaip medžiotojų būrelio pirmininko neveiklumu rūpinantis vietinių gyventojų problemomis dėl žvėrių daromos žalos, nurodant, kad ieškovas ne tik neturi noro rūpintis žmonių problemomis, bet ir dėl ieškovo turimų problemų lankantis teismuose. Dėl to teismas vertindamas abiejų ieškinio reikalavimų proporcinę svarbą laikė, kad pirmasis ieškinio reikalavimas sudaro 70 procentų, o antrasis reikalavimas 30 procentų. Atsižvelgdamas į šią proporciją, teismas laikė, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteistinas 70 procentų dydžio, t. y. 700 Eur dydžio, kadangi antrasis ieškinio reikalavimas atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas V. G. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti visoje apimtyje, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje dalyje priėmė nemotyvuotą, neteisingą, nepagrįstą ir atsakovo teises pažeidžiantį sprendimą. Teismas neįvykdė teisingumo, netinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, visiškai nesivadovavo byloje paskirtos lingvistinės ekspertizės 2023 m. sausio 2 d. akto Nr.ll-2526(22) išvada. Teismas netinkamai priėmė sprendimą, pažeidžiantį atsakovo teises, teisėtus interesus ir lūkesčius. Yra pagrindo manyti, kad, priimant teismo sprendimą skundžiamoje dalyje, teismas buvo šališkas bei padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, nesivadovavo aktualia teismų praktika.

11.2. Ieškovas savo reikalavimus grindė tik paaiškinimais, t. y. subjektyviais, deklaratyviais žodžių ir teksto vertinimais, kurių nepatvirtino jokiais kitais į bylą pateiktais įrodymais. Ieškovo subjektyvius teksto paskelbto laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ 21-jame numeryje vertinimus paneigė byloje gauta lingvistinės ekspertizės 2023 m. sausio 2 d. akto Nr. 11‑2526(22) išvada, trečiųjų asmenų paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai. Teismo ekspertizės išvadoje nurodyta, kad laikraštyje paskelbta informacija gali būti laikoma žeminančio turinio, jei nėra pagrįsta. Tekste nėra žeminančios leksikos. Tretieji asmenys, teismo posėdžio metu teikę paaiškinimus, taip pat patvirtino, kad ieškovo nurodytame tekste nėra žeminančios leksikos. Teismo padaryta priešinga išvada, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir yra nepagrįsta.

11.3. Atsakovas pateikė į bylą policijos komisariato nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka, vėliau buvo pareikštas civilinis ieškinys. Nutarimas patvirtina, kad, tuo metu kai atsakovas kreipėsi į redakciją, minėtame komisariate buvo atliekamas tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) būrelio pirmininko R. M. galimų neteisėtų veiksmų, o būtent galimai suklastoto 2020 m. gegužės 23 d. visuotinio susirinkimo protokolo, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, ko pasėkoje buvo pakeisti būrelio įstatai. Atsakovas pateikė teismui ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos 2021 m. gruodžio 17 d. raštą, kuriuo jam buvo pranešta, jog ūkininkui L. M., kuris yra ieškovo sūnus, bus taikoma administracinė nuobauda bei pateikta aplinkai padaryta žala ir kt. Atsakovas taip pat į bylą pateikė ir duomenis, apie jam žinomus ieškovo atžvilgiu pareikštus reikalavimus. Kreipiantis į redakciją atsakovas, rėmėsi minėtais duomenimis.

11.4. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovo 2022m kovo 18 d. nepriklausomo (duomenys neskelbtini) laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ 21-jame numeryje paskleista informacija negali būti laikoma žeminančia turiniu, nes yra pagrįsta objektyviais iš kompetentingų institucijų gautais duomenimis, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo savalaikiai ir tinkamai pateikti į bylą. Tai, kad laikraščio redaktorius ir ieškovas atsakovo nuomonę pavadino / vadina „informacija“, nesudaro pagrindo atsakovo nuomonę pripažinti informacija. Pranešime nėra konstatuojamojo pobūdžio faktų, tai tik nuomonė, išreiškianti požiūrį į tam tikrą situaciją. Pranešimo teiginiai nekategoriški, o su labai aiškiai išreikšta dvejone. Atsakovo teiginiai paremti prielaidomis ir dvejonėmis, suformuluoti netvirtinant, neįrodinėjant, nenaudojant necenzūrinių žodžių ir kitų įžeidžiančių žodžių ar išsireiškimų.

Žemesnės instancijos teismas

11.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsakovo teiginius pripažino žinia. Vien tai, kad paskleisti teiginiai gali būti patikrinami pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Šiuo atveju konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau svarstomojo nei teigiamojo pobūdžio informacijos, todėl tai neleido teismui daryti išvados, kad atsakovas pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Tačiau šiuo atveju teismas nevertino įrodymų visumos, net nesirėmė ekspertizės išvada, o šališkai pritarė ieškovo pozicijai. Nagrinėjamu atveju straipsnyje vartojami modalumą ir emocinį vertinimą rodantys žodžiai, kas leidžia daryti išvadą, kad šiame straipsnyje buvo pateikta atsakovo nuomonė apie tam tikrus faktus, kurie pagrįsti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais iš atitinkamų institucijų.

11.6. Nagrinėjamu atveju straipsnyje yra pateikiama ir daugiau ieškovui nepalankios informacijos, kurios ieškovas neginčija ir neskundžia. Dėl to, vertinant viso straipsnio kontekstą, o ne atskirus atsakovo teiginius, ginčijamų teiginių formuluotes, pateikimo aplinkybes, taip pat tai, kad ieškovas ginčija tik tam tikrą jam nepalankią informaciją, straipsnyje pateiktą informaciją teismas turėjo vertinti kaip subjektyvų atsakovo tam tikrų faktinių duomenų vertinimą, t. y. atsakovo nuomonę, o ne neginčytiną faktą ar žinią. Ar šios informacijos pateikimas pažeidė ieškovo garbę ir orumą, teismo turėjo būti vertinama ne pagal tiesos kriterijų, o pagal nuomonės pareiškimo tikslą, būdą, formą ir jos patikimumą.

11.7. Atsakovas privalėjo įrodyti, kad turėjo duomenų, kurie leido jam susidaryti viešai išreikštą nuomonę ir jos išraiška nepažeidė visuomenėje susiformavusių etikos normų. Atsakovas šią pareigą įvykdė tinkamai, pateikdamas kompetentingų valstybės institucijų dokumentus (nutarimą, raštą, civilines bylas ir kt.), kurie yra pakankamai patikimi atsakovo išreikštai nuomonei susiformuoti. Ši nuomonė išreikšta etiškai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo.

11.8. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti tai, kad ieškovas dėl savo profesinės ir visuomeninės padėties iš esmės yra viešasis asmuo, todėl, sprendžiant ginčą dėl garbės ir orumo, jam turėjo taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga. Apie ieškovo vykdomą veiklą visuomenė turi teisę žinoti, taip pat jam taikytinos platesnės neigiamos informacijos apie jį bei jo veiklos kritikos ribos. Ieškovas nurodo, kad atsakovas siekė pažeminti jo garbę ir orumą bei sumenkinti jo reputaciją, o atsakovas teigia išsakęs subjektyvią kritiką ieškovo, kaip vykdančio notaro profesinę veiklą, ir esančio visuomeniniu veikėju, kaip medžiotojų būrelio pirmininku, atžvilgiu. Dėl to atsakovas, reikšdamas nuomonę apie ieškovo veiklą, nepažeidė Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų nuomonės reiškimo apribojimų (Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Atsakovo pateikta informacija buvo tik jo nuomonė, kuriai kilti buvo pakankamas faktinis pagrindas, kurios pareiškimo tikslas buvo supažindinti visuomenę su ieškovo veikla, kad ši nuomonė buvo išreikšta etiškai, ieškovas, manantis priešingai, turėjo ne tik paneigti šias aplinkybes, bet taip pat ir įrodyti patirtą žalą bei jos dydį.

11.9. Ieškovas neįrodė nei jam padarytos žalos fakto, nei jos dydžio. Vien nepalankios nuomonės apie ieškovą pareiškimas nesudaro pakankamo pagrindo nustatyti jo garbės ir orumo pažeidimo fakto. Ieškovas tik deklaratyviai nurodė, kad minėti atsakovo teiginiai pakenkė jo dalykinei reputacijai, sumažėjo jo, kaip notaro gaunamos pajamos. Ieškovo į bylą pateikti „dalykiniai įrodymai“, kuriais ieškovas grindė jam galimai atsakovo teiginiais sukeltas neigiamas pasekmes, neatitinka finansinės apskaitos dokumentams keliamų reikalavimų, tokius „dalykinius įrodymus“ ant paprasto lapo gali surašyti bet koks asmuo apie bet kokią vykdomą veiklą. Tokie „dalykiniai įrodymai“ neturi jokios įrodomosios reikšmės ir nesudaro objektyvaus pagrindo jais remtis.

Atsiliepimas

12. Ieškovas R. M. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1. Priešingai negu nurodo atsakovas, pirmos instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas. Įstatyme įtvirtintų pagrindų dėl teisėjo šališkumo nenustatyta, prieš kiekvieną posėdį teismas klausė proceso dalyvius, ar būtų kokie nors įstatyme numatyti pagrindai reikšti teismui nušalinimą, bet tokių pagrindų atsakovas nenurodė, nušalinimo teismui neteikė. Vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė sprendimą, kuris netenkina atsakovo, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas buvo šališkas, ar padarė materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimus.

12.2. Priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovas reikalavimą dėl paskleistos informacijos dienraštyje paneigimo grindė ne tik savo paaiškinimais, bet ir kitais įrodymais – rašytine medžiaga – į bylą buvo pateiktas laikraštis, taip pat byloje buvo apklausti šio straipsnio autorius, redakcijos atstovė, buvo atlikta lingvistinė ekspertizė. Dėl to, priešingai nei nurodo atsakovas, ieškinio reikalavimas buvo įrodinėjamas ne ieškovo subjektyviu teksto vertinimu. Be to, priešingai nei nurodo atsakovas, ekspertizės aktas patvirtino aplinkybę, kad aukščiau nurodyta ir atsakovo laikraštyje paskelbta informacija apie ieškovą laikoma žeminančiu turiniu, nes ji nebuvo pagrįsta jokiais faktiniais duomenimis.

12.3. Atsakovas skunde nurodo, kad neva policijos komisariate ieškovo atžvilgiu buvo atliekamas tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jo (ieškovo) galimų neteisėtų veiksmų, t. y. galimai suklastoto visuotinio susirinkimo protokolo. Tačiau šis tyrimas buvo atliekamas ne dėl ieškovo galimai neteisėtų veiksmų, šiame tyrime ieškovas buvo apklaustas liudytoju (ne specialiuoju liudytoju, ne įtariamuoju). Kitą vertus, atsakovas laikraštyje nurodė ne informaciją, kad neva ieškovas suklastojo visuotinio susirinkimo protokolą, bet informaciją, kad „<...> Labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras R. M. <...>”, t. y. du skirtingi dalykai, ir šią informaciją visuomenė priima kaip galimą faktą, bylojantį apie tai, kad notaro R. M. reputacija yra prasta, nes jis klastoja nuomos sutartis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad jis yra aukšto išsilavinimo, jo sutuoktinė turi reikalų su nuomos sutartimis, vadinasi jis žino, kad notaras netvirtina jokių nuomos sutarčių, bet tai žinodamas, jis vis tiek primygtinai nurodė straipsnio autoriui pažodžiui laikraštyje parašyti jo tekstą apie klastojamą nuomos sutartį.

12.4. LITEKO sistemoje esanti informacija apie civilines bylas, kuriose ieškovas, kaip notaras, dalyvauja, jokiais būdais nepatvirtina atsakovo laikraštyje paskelbtos žeminančio turinio informacijos. Notaras dažnu atveju bylose dalyvauja kai suinteresuotas asmuo. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, jo paskleista informacija apie ieškovą yra nepagrįsta objektyviais iš kompetentingų institucijų gautais duomenimis.

12.5. Atsakovo argumentai apie ieškovo, kaip notaro, asmenį neturi jokios reikšmės šiai bylai, nes ieškinio dalykas buvo ne kaip tokios informacijos skleidimas apie notarą R. M., o tikrovės neatitinkančius duomenų paskleidimas apie ieškovą, kuris neva galimai suklastojo ar padėjo suklastoti žemės sklypo nuomos sutartį. Joks teisės aktas neleidžia skleisti tikrovės neatitinkančios, asmenį žeminančios informacijos, nepriklausomai nuo to, kuo tas asmuo dirba. Be to, ieškovas yra notaras, notaras nelaikytinas viešuoju asmeniu.

12.6. Atsakovo argumentus, kad jis neva pateikė subjektyvų tam tikros situacijos vertinimą, paneigė byloje esantis ekspertizės aktas, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai šiuo aspektu įvertino byloje esančius duomenis. Be to, yra svarbūs trečiojo asmens A. T. (straipsnio autoriaus) paaiškinimai, duoti teisme – trečiasis asmuo nurodė, kad apeliantas primygtinai reikalavo kuo skubiau išleisti straipsnį apie ieškovą, reikalavo informaciją spausdinti taip, kaip jis parašė, taip pat rašė savo „Facebook“ paskyroje apie tai, kad eilinį kartą (duomenys neskelbtini) laikraštis ,,(duomenys neskelbtini)“ parašė tai, ką norėjo parašyti, o ne taip kaip iš tikrųjų yra. Šie duomenys patvirtina trečiųjų asmenų paaiškinimus, kad atsakovas buvo labai nepatenkintas, jog redakcija ir straipsnio autorius kreipėsi į policiją, gavo duomenų, kad ieškovo atžvilgių jokie tyrimai neatliekami, kad straipsnis parašytas švelniau negu jis norėjo. Akivaizdu, kad atsakovas teikė ne savo subjektyvią nuomonę, o konkrečią niekuo nepagrįstą ieškovą žeminančią informaciją, ir siekė, kad kuo greičiau ir tokiu pavidalu ji būtų išspausdinta laikraštyje. Tam jis turėjo motyvą – už gamtosauginių teisės aktų pažeidimą atsakovas buvo pašalintas iš medžiotojų būrelio, kurio pirmininkas yra ieškovas.

12.7. Aptariamas straipsnis taip pat buvo paskelbtas ir laikraščio ,,(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje ,,(duomenys neskelbtini)“, jį peržiūrėjo 2 761 skaitytojas. Ieškovui pavyko surasti vieną komentarą, kuris buvo parašytas po atsakovo atskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos. Po internetiniu straipsniu, buvo nurodyta, kad jis patinka 26 asmenims. Dėl to, priešingai nei nurodė atsakovas, ieškovas pilnai įrodė, kad atsakovo paskleista informacija pažeidė jo (ieškovo) garbę ir orumą, ir ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, kuria teismas teisingai įvertino ir priteisė iš atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl absoliutaus skundžiamo sprendimo negaliojimo

14. Atsakovas (apeliantas) V. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą, neteisingą, nepagrįstą ir jo teises pažeidžiantį sprendimą.

15. Pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį). Teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2011).

16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).

17. Nagrinėjamoje byloje ieškovas R. M. gina asmeninę neturtinę vertybę – garbę ir orumą, kaip šios vertybės pažeidėją nurodo atsakovą, vertybę pažeidžiančiais veiksmais nurodo atsakovo paskelbtą informaciją, kurios turinys, ieškovo teigimu, neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išsamiai ištyrė šalių pateiktus įrodymus, išanalizavo įvairius ieškovo reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų turinį sudarančius aspektus, nustatė kokias ir kur žinias paskelbė atsakovas, nurodė argumentus kodėl atsakovo paskelbtas žinias vertina kaip žeminančias ieškovo garbę bei orumą, taip pat argumentavo ir priteistinos neturtinės žalos dydį, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą kasacinio teismo praktiką, neturi pagrindo išvadai, jog procesinis dokumentas yra nemotyvuotas ar neatskleista bylos esmė.

Dėl ginčo esmės

18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo R. M. ieškinys atsakovui V. G. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, o būtent, kad atsakovas V. G. 2022 m. kreipėsi į nepriklausomo (duomenys neskelbtini) laikraščio ,,(duomenys neskelbtini)“ redakciją, teigdamas, kad pastebėjo pažeidimą (duomenys neskelbtini) kaime, kuriame vietos ūkininko galvijai ištrypė (duomenys neskelbtini) upės pakrantę, tuo pačiu įžvelgiantis ir galimų jam teismus dėl nelegalios gyvūnų medžioklės anksčiau inicijavusio (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininko, (duomenys neskelbtini) notaro R. M. pėdsakų. Atsakovas V. G. teigė, kad aplinkosaugininkai jį informavę, jog sklypas, kuriame buvo laikomi galvijai, yra valstybinėje žemėje, o nuomos sutarties, anot jo, su valstybe L. M., kaip ūkininkas, neturėjo, arba sklypas yra ūkininko, kuris galbūt visai neegzistuoja, ir nuomos sutartį L. M. neva sudaręs su juo. Atsakovas V. G. taip pat neginčija, kad jis laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ redakcijai nurodė, kad „Labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas (duomenys neskelbtini) policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo“.

20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo laikraščio ,,(duomenys neskelbtini)“ redakcijai paskleistų teiginių apie ieškovą R. M., konkrečiai dėl atsakovo teiginių „<...> labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas (duomenys neskelbtini) policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo“.

21. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo ginčo teiginių kvalifikavimu, tvirtina, kad jis paskleidė nuomonę, o ne tikrovės neatitinkančias žinias. Apeliantas įrodinėja, kad konkrečiame straipsnyje nurodytų žinių pagrindu jis sąžiningai ir etiškai išsakė savo poziciją – objektyvų neįžeidžiantį vertinimą (objektyvią kritiką), teigia, kad negali būti laikoma žeminančio turinio, nes yra pagrįsta objektyviais iš kompetentingų institucijų gautais duomenimis, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo savalaikiai ir tinkamai pateikti į bylą. Tai, kad laikraščio redaktorius ir ieškovas apelianto nuomonę pavadino / vadina „informacija“, nesudaro pagrindo tokią jo nuomonę pripažinti informacija. Pranešime nėra konstatuojamojo pobūdžio faktų, tai tik nuomonė, išreiškianti požiūrį į tam tikrą situaciją. Pranešimo teiginiai nekategoriški, o su labai aiškiai išreikšta dvejone.

22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, ji yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių.

23. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., EŽTT mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28871/95).

24. Apeliantas V. G., tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir apeliaciniame skunde tvirtina nesiekęs sumenkinti ieškovo, ir ginčo teiginiais išsakęs tik neįžeidžiantį vertinimą, ginčytinose frazėse yra daugiau svarstomojo pobūdžio teiginių, kurie suformuluoti netvirtinant, neįrodinėjant, nenaudojant necenzūrinių žodžių ir kitų įžeidžiančių žodžių ar išsireiškimų.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto paskleistų teiginių turinį (šios nutarties 20 punktas), daro išvadą, kad bet kuriam protingam vidutinio išprusimo žmogui negali būti suprantami kaip neįžeidžiantys pavartoti teiginiai „galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras R. M.“, todėl, byloje nesant jokių duomenų, kurie patvirtintų objektyvų pagrindą ieškovą, kurio profesinė veikla susijusi su dokumentų, sandorių tvirtinimu bei jų teisėtumo užtikrinimu, vertinti kaip sutarties klastotoją, kuriam dėl šios veikos (dokumentų klastojimo) yra atliekamas ikiteisiminis tyrimas, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto paskleisti ginčo teiginiai pagrindžia jo tikslą pažeminti ir sumenkinti ieškovą, taip pat ir dėl ieškovo atliekamų neteisėtų veiksmų.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 34 punktą). Tuo atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktą).

27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto V. G. paskleistais teiginiais „labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas (duomenys neskelbtini) policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo“ yra metamas tiesioginis kaltinimas asmeniui dėl dokumentų klastojimo, kurio atžvilgiu yra atliekamas ir ikiteisminis tyrimas. Teiginiu „suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti“ siekiama neigiamai apibūdinti, sumenkinti asmenį, kuris veikia valstybės vardu ir kuris privalo užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pirmiau nurodyti teiginiai viso pasisakymo kontekste pažeidė ieškovo neturtines teises, nes jais buvo siekiama įžeisti ieškovą, jį žeminti bei menkinti.

28. Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto paskleista žinia yra pateikiama kaip nepramanytas įvykis, dalykas, ją paremiant neva policijos atliekamu tyrimu ir formuojama kaip esamas faktas. Vertinant, ar paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, turi būti nustatyta, kokio pobūdžio duomenys buvo paskleisti apie ieškovą, nes pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 44 punktą).

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).

30. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 32 punktą).

31. Vertinant pateiktos informacijos pobūdį, ar apelianto paskleisti teiginiai yra žinia ar nuomonė, atsižvelgtina į visą kontekstą, kuriame ji pateikta ir informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar pateikti faktai, ar pateiktas tam tikrų duomenų subjektyvus vertinimas. Pabrėžtina ir tai, kad nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma.

32. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantas kreipėsi į nepriklausomo (duomenys neskelbtini) laikraščio ,,(duomenys neskelbtini)“ redakciją, teigdamas, kad (duomenys neskelbtini) kaime veikiančiame ūkininko L. M. ūkyje jis nustatęs pažeidimų. „Ūkyje laikomi galvijai yra paleidžiami ir laikomi „elektriniu piemeniu“ aptvertoje teritorijoje, kurioje įeina (duomenys neskelbtini) upės kraštovaizdžio draustinis, galvijai laisvai prieina prie upės, joje laisvai braidžioja, maudosi, atlieka gamtinius reikalus bei dėl pastovaus lankymosi prie upės krantų ardo (duomenys neskelbtini) upės kraštovaizdžio draustinio kranto reljefo struktūrą bei trypia ir niokoja įvairią augaliją, žolę“. Kaip „labai svarbią detalę“ nurodė, jog L. M. tėvas yra (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras R. M., kuris esą labai gerai sutaria su (duomenys neskelbtini) apsaugos inspekcijos viršininku J. J. bei (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) agentūros darbuotoju V. Z., o tai gali turėti neigiamos įtakos nepriekaištingai atlikti tyrimą. Remdamasis tuo jis tyrimą prašė pavesti atlikti Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybai. Be to, atsakovas V. G. „(duomenys neskelbtini)“ taip pat teigė, kad aplinkosaugininkai jį informavę, jog sklypas, kuriame buvo laikomi galvijai, yra valstybinėje žemėje, o nuomos sutarties, anot jo, su valstybe L. M., kaip ūkininkas, neturėjo, arba sklypas yra ūkininko, kuris galbūt visai neegzistuoja, ir nuomos sutartį L. M. neva sudaręs su juo. Apeliantas V. G. nurodė, kad „labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas (duomenys neskelbtini) policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo“.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto paskleisti ginčo teiginiai negali būti kvalifikuojami kaip nuomonė, nes: (i) pirmiau aptartoje atsakovo informacijoje nėra pateikiami duomenys (faktai) apie (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro R. M. atliktus neteisėtus veiksmus, klastojant ar padedant suklastoti nuomos sutartį, taip pat apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, todėl konstatuojamieji teiginiai „galimai suklastojo“ ar „padėjo suklastoti“ skirti protingam vidutinio išprusimo asmeniui, kuriam „sutarties klastojimas ar padėjimas suklastoti, atliekamas ikiteisminis tyrimas“ – visų pirma nusikaltimas ar prisidėjimas prie jo padarymo; (ii) apeliantas teiginius paskelbė laikraščio redakcijai, akcentuodamas, kad nusikaltimą įvykdė ar prie jo padarymo prisidėjo ieškovas, (iii) nepaisanto to, jog ginčo teiginiai nėra necenzūriniai, jie yra užgaulūs, įžeidžiantys, kaltinantys, jie žemina ir neigiamai apibūdina asmenį, kuris vykdydamas profesinę veiklą privalo užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Pažymėtina, kad žodis „klastojimas“ šnekamojoje kalboje (www.lkz.lt) turi reikšmę „apgauti, padaryti netikrą“ ir tai tik patvirtina, kad žodžio suvokimui esminę reikšmę turi jo vartojimo kontekstas. Nagrinėjamu atveju apeliantas įvardijo, kad ūkininko tėvas notaras, kuris galimai suklastojo ar prisidėjo prie sutarties klastojimo, tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, išreiškė ne nuomonę, o faktiniais teiginiais paskleidė žinią.

34. Nustatęs, kad apie ieškovą buvo paskleista žinia, teismas turi įvertinti, ar ši žinia neatitiko tikrovės. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Pagal CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją, įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas; ieškovas turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

35. Pažymėtina, kad apeliantas neginčija, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovas suklastojo ar prisidėjo prie sutarties klastojimo. Apeliaciniame skunde įvardinti argumentai, jog byloje pateiktas policijos nutarimas patvirtina, kad, tuo metu kai apeliantas kreipėsi į redakciją, minėtame komisariate buvo atliekamas tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) būrelio pirmininko R. M. galimų neteisėtų veiksmų, o būtent galimai suklastoto 2020 m. gegužės 23 d. visuotinio susirinkimo protokolo, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad nuomos sutarties, kurios pagrindu ieškovo sūnus naudojasi žemės sklypu, klastojimo faktas buvo policijos komisariate atliekamo tyrimo objektas. Pažymėtina, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo apklaustas liudytoju ir šio tyrimo objektas – visuotinis medžiotojų susirinkimo protokolas. Apeliantas neįrodė, kad paskleista žinia apie ieškovo atliktus neteisėtus veiksmus buvo pagrįsta faktais dėl sutarties klastojimo ar prie prisidėjimo prie jos klastojimo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto ginčo teiginiais paskleista žinia neatitiko tikrovės ir pažemino ieškovo garbę ir orumą.

36. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018; 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑109‑684/2021). Pripažinus, kad ginčo teiginiai (šios nutarties 20 punktas) yra ieškovo garbę ir orumą žeminančios žinios, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo paskelbti jų paneigimą.

37. Apeliantas V. G. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ieškovas neįrodė nei jam padarytos žalos fakto, nei jos dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą bei įpareigoti atsakovą tokius duomenis paneigti, taip pat priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

38. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, 65 punktas; kt.).

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, jog ieškovas įrodė patyręs neturtinę žalą, kurią susiejo iš esmės su jo dalykine reputacija, žinomumu ir pateikė į bylą pakankamai įrodymų patirtai neturtinei žalai (jos faktui, dydžiui) bei jos ryšiui su apelianto paskelbtais teiginiais, nurodytais ieškinyje, pagrįsti (CPK 178 straipsnis, CK 6.250 straipsnis, 6.247 straipsnis) ir šioje dalyje ieškinį tenkino iš dalies.

40. Konstitucinis žalos atlyginimo principas yra, inter alia, įgyvendintas CK 6.250 straipsnyje, kuris reglamentuoja neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyti neturtinės žalos požymiai paprastai taikytini fiziniam asmeniui, tačiau tai nepaneigia neturtinės žalos juridiniam asmeniui atsiradimo galimybės, kuri dažniausiai pasireiškia dalykinės reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens sumenkinimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

41. Pagal suformuotą teismų praktiką neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neįrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, išsiaiškinus ir įvertinus individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įvertinus neturtinę žalą patyrusio asmens pateiktus teismui žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, apelianto padarytų ieškovo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis), sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas dėl garbės ir orumo įžeidimo patyrė neturtinę žalą, ir vien tik teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija ieškovui ją atlyginti, tiek ir su priteistu neturinės žalos dydžiu.

43. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias asmens orumą bei garbės gynimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Dėl to apelianto V. G. apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto V. G. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovas R. M. pateikė prašymą iš apelianto priteisti 300,00 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus.

45. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma sudarytų 2 470,39 Eur (1900,30 x 1,3)) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš apelianto.

46. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė