Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. (D. S.) pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 577 straipsnio 1 dalį pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo išspręsti bent vienas byloje dalyvaujantis asmuo arba teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys pateikė procesinius dokumentus, kuriuose aiškiai išdėstė savo pozicijas, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, byloje negauta kitų procesinių prašymų, bylą nagrinėja iš esmės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjo ir suinteresuoto asmens. Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėjančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

5. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).

6. Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių. Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

8. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

9. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad M. S., mirė 2023 m. birželio 28 d. Pateikti gimimo ir mirties liudijimai patvirtina, kad palikėjas M. S. turėjo brolį V. S. (V. S.), mirusį 2004 m. sausio 9 d. Pareiškėjo D. S. gimimo liudijimas įrodo, kad V. S. buvo pareiškėjo tėvas. Remiantis Gyventojų registro išrašu, palikėjas M. S. nebuvo sudaręs santuokos, duomenų apie palikėjo vaikus nėra. Iš pateiktų mirties liudijimų matyti, kad palikėjo tėvai yra mirę. Taigi, aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad po palikėjo M. S. mirties jo artimiausios eilės (penktos) įstatyminis įpėdinis yra sūnėnas – pareiškėjas D. S. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjui priklausė butas, esantis (duomenys neskelbti), unikalus Nr. (duomenys neskelbti). Po M. S. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens M. S. testamentų nėra. Terminas palikėjo M. S. palikimui priimti suėjo 2023 m. rugsėjo 28 d. Pareiškėjas nurodo, kad yra jauno amžiaus (23 m.) ir neturi pakankamų teisinių žinių, gyvenimiškos patirties, kaip reikėtų elgtis, kai miršta palikėjas. Be to, pareiškėją ir palikėją dėl esančio amžiaus skirtumo, palikėjo gyvenimo būdo ir polinkio piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, ilgą laiką nesiejo glaudūs asmeniniai ryšiai, nebuvo palaikomi nuolatiniai kontaktai. Apie įvykusią netikėtą mirtį pareiškėjas sužinojo iš M. S. pažįstančių asmenų pasiteiravus apie jį 2023 m. spalio mėnesio pabaigoje. Pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų – pradėjo daugiau domėtis susiklosčiusia situacija, rinkti šias aplinkybes pagrindžiančius dokumentus; sužinojęs apie praleistą terminą, kreipėsi į advokatą (atstovavimo sutartis sudaryta 2023 m. lapkričio 9 d.) ir galiausiai į teismą.

11. Teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma neteikia pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nepriėmęs palikimo, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad jis negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą, juolab kad praleistas terminas nėra neprotingai didelis. Suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pareiškęs. Byloje nėra duomenų apie kitus galimus M. S. įpėdinius. Taigi, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl pateisinamų priežasčių, jį atnaujinus nebus pažeisti kitų asmenų interesai bei teisinių santykių stabilumo principas.

12. Esant nustatytoms aplinkybėms, aptartam teisiniam reglamentavimui ir jį aiškinančiai kasacinio teismo praktikai, teismas konstatuoja, kad terminas palikimui pagal įstatymą priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. Todėl CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjo pareiškimas tenkinamas pareiškėjui atnaujinant terminą kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą po jo dėdės M. S., mirusio 2023 m. birželio 28 d., mirties (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 576 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjui išaiškinama, kad trijų mėnesių termino kreiptis į notarą eiga pradedama skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 443, 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui D. S. (D. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą M. S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2023 m. birželio 28 d., palikimui priimti.

Išaiškinti, kad trijų mėnesių terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo pradedamas skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.