Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovams G. V. ir V. V. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolės R. G. prašymas dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo

8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės R. G. kontoroje skolininkų G. V. ir V. V. atžvilgiu yra užvestos vykdomosios bylos Nr. 0090/20/00157 ir 0090/20/00158 pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d sprendimo už akių pagrindu išduotus vykdomuosius raštus dėl G. V. ir V. V. iškeldinimo iš ieškovei N. P. priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais. Antstolė R. G., vykdydama vykdomuosius dokumentus, pagal Gyventojų registro duomenis nustatė, kad kartu su atsakovais G. V. ir V. V. adresu (duomenys neskelbtini) gyvena ir nepilnamečiai vaikai K., gim. 2011 m., ir M., gim. 2007 m., kurių gyvenamoji vieta deklaruota minėtu adresu ir kurie nenurodyti vykdomuosiuose raštuose. Antstolė, atsižvelgusi į naujai paaiškėjusias aplinkybes, kad skolininkai turi nepilnamečių vaikų, o teismo sprendime nenurodyta, kad skolininkai turėtų išsikelti kartu su savo nepilnamečiais vaikais, sustabdė vykdymą vykdomosiose bylose Nr. 0090/20/00157 ir 0090/20/00158 iki bus išspręsti klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų iškeldinimu, ir kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-24309-959/2019, motyvuodamas tuo, kad sprendimas už akių yra aiškus, jame nurodyti asmenys, kuriuos nuspręsta iškeldinti, o klausimas dėl kitų asmenų iškeldinimo byloje nagrinėjamas nebuvo.

10. Įstatyme nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl šios procesinės teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformuota; joje konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2006; 2007 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007).

11. Civiliniame procese egzistuoja ir kitas išaiškinimo institutas, t. y. įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007). Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo.

12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė N. P. buvo suformulavusi reikalavimą iškeldinti atsakovus G. V. ir V. V. su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovei N. P. priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino visiškai, rezoliucinė dalis suformuluota konkrečiai, nurodant iškeldinamų asmenų duomenis, nurodytas konkretus nekilnojamasis turtas, jo unikalūs numeriai. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvu, kad teismo procesinis sprendimas ir jo rezoliucinė dalis yra aiški, tačiau antstolei R. G. vykdant vykdomuosius dokumentus vykdomosiose bylose Nr. 0090/20/00157 ir 0090/20/00158 nustačius, kad kartu su atsakovais ginčo patalpose gyvena du nepilnamečiai vaikai – K., gim. 2011 m., ir M., gim. 2007 m., kurie bylos nagrinėjimo metu nebuvo sulaukę 14 metų, kilo klausimas dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos, t. y. ar kartu su atsakovais turi būti iškeldinti ir jų nepilnamečiai vaikai.

13. CPK 38 straipsnio 4 dalis numato, kad nepilnamečių vaikų iki keturiolikos metų teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą – atitinkamai jų tėvai, įtėviai, globėjai. Aplinkybės, kad ginčo patalpose su atsakovais gyvena du nepilnamečiai vaikai, nesukelia jokių kliūčių sprendimui vykdyti, kadangi atsakovų nepilnamečių vaikų, neturinčių 14 metų, įtraukti į procesą byloje dalyvaujančiais asmenimis nei ieškovei, nei teismui pareigos nebuvo, nes iki sueis nurodytas amžius, vaikų interesams visiškai atstovauja jų atstovai pagal įstatymą. Todėl įvertinus tai, kad pagal CK 3.155 straipsnio 1 dalį vaikai iki jų pilnametystės yra tėvų prižiūrimi ir pagal įstatymus tėvai yra nepilnamečių vaikų atstovai (CK 3.157 straipsnio 1 ir 2 dalys), vaikai turi teisę gyventi kartu su tėvais (CK 3.161 straipsnio 3 dalis), o jų nuolatine gyvenamąja vieta yra laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.14 straipsnio 1 dalis, 3.168 straipsnio 1 dalis), vaikai negali būti išskirti su tėvais prieš jų norą, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (CK 3.168 straipsnio 2 dalis), bei tai, jog Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas nustato, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai, darytina išvada, jog kartu su atsakovais G. V. ir V. V. pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą už akių turi būti iškeldinti ir jų nepilnamečiai vaikai – K., gim. 2011 m., ir M., gim. 2007 m.

14. Taigi įvertinus tai, kad atsakovų G. V. ir V. V. nepilnamečių vaikų interesams bylos nagrinėjimo ir teismo procesinio sprendimo priėmimo metu visiškai atstovavo jų tėvai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo už akių vykdymo tvarką taip, jog su atsakovais turi būti iškeldinti ir jų nepilnamečiai vaikai (CPK 589 straipsnis, 769 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismo sprendimo išaiškinimo institutu negali būti keičiamas sprendimo turinys, t. y. aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas. Tačiau šiuo atveju teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas nekeičia teismo sprendimo turinio, nes nepilnamečių vaikų atstovavimą pagal įstatymą, taip pat jų nuolatinę gyvenamąją vietą reglamentuoja įstatymai.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-529-730/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-700-253/2018).

16. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

17. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo procesinio sprendimo vykdymo išaiškinimą, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolės R. G. prašymas dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo tenkinamas ir išaiškinamas Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimas už akių, nurodant, kad kartu su atsakovais G. V. ir V. V. iš ieškovei N. P. priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kartu turi būti iškeldinti ir jų nepilnamečiai vaikai K., gim. 2011 m., ir M., gim. 2007 m. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės R. G. prašymą dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo tenkinti ir išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą už akių, nurodant, kad kartu su atsakovais G. V. ir V. V. iš ieškovei N. P. priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kartu turi būti iškeldinti ir jų nepilnamečiai vaikai K., gim. 2011 m., ir M., gim. 2007 m.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.