Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. G. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-01-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. prašymą atsakovams A. G. ir O. K. dėl teismo sprendimo išaiškinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. P. 2018-01-02 kreipėsi į teismą su prašymu dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Juo prašė išaiškinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017-08-23 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1540-750/2017, nekeičiant jo turinio, pasisakant, ar iškeldinant A. G. iš ieškovei L. P. nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visu A. G. priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, turi būti kartu iškeldintas ir mažametis vaikas G. G., gim. (duomenys neskelbtini).Ieškovė nurodė, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017-08-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1540-750/2017 iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys – teismas nutraukė buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2016-12-01 nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovės L. P. ir A. G.; priteisė iš atsakovės A. G. 140 Eur skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą; iškeldino A. G. iš ieškovei L. P. nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini) su visu A. G. priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybei; kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Ieškovės prašymu pagal minėtą teismo sprendimą išduotas vykdomasis dokumentas, jį ieškovė pateikė vykdyti. Antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus paaiškėjo, kad kartu su atsakove A. G. gyvena jos mažametis vaikas G. G., todėl antstolis suabejojo, ar gali vykdyti teismo 2017-08-23 sprendimą, nes jame minėtas mažametis nepaminėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-01-25 nutartimi nutarta ieškovės L. P. prašymą patenkinti ir išaiškinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017-08-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1540-750/2017, nurodant, kad kartu su atsakove A. G. iš ieškovei L. P. nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visu A. G. priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kartu turi būti iškeldintas ir jos mažametis vaikas G. G..Teismas nustatė, jog vykdomoji byla Nr. 0118/17/01840 sustabdyta, kadangi gauti duomenys apie gyvenamosiose patalpose kartu su iškeldinamuoju asmeniu gyvenančius nepilnamečius asmenis. Išieškotojai pasiūlyta kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento turinio papildymo. Teismas darė išvadą, kad aplinkybės, jog ginčo patalpose su atsakove gyvena jos nepilnametis vaikas, nesukelia jokių kliūčių sprendimui vykdyti, kadangi atsakovės nepilnamečio vaiko, neturinčio 14 metų, įtraukti į procesą byloje dalyvaujančiais asmenimis nei ieškovei, nei teismui pareigos nebuvo, nes iki sueis nurodytas amžius, vaikų interesams visiškai atstovauja jų atstovai pagal įstatymą. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad kartu su atsakove turi būti iškeldintas ir sprendimo priėmimo metu buvęs atsakovės nepilnametis vaikas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė A. G. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-01-25 nutartį ir leisti gyventi vienintelėje gyvenamojoje vietoje, kol bus suteiktas tinkamas gyventi socialinis būstas. Apeliantė nurodo, kad anksčiau ji ir jos motina buvo iškraustytos iš kito buto. Pažymi, kad priimtu procesiniu sprendimu atimami jos ir vaiko vieninteliai namai. Apeliantė nurodo, kad už būstą moka tinkamai, įsiskolinimo nėra. Prašymą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu.Atsiliepime ieškovė L. P. nurodo, kad teismo išaiškinimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl turi būti vykdomas ir prašo pirmosios instancijos 2018‑01‑25 teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovės nuomone, atsakovė skundu siekė užtęsti iškeldinimo terminą, trikdo įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Nesutinka, kad nėra įsiskolinimo už būstą. Ieškovės butas nėra socialinis būstas. Aplinkybė, kad atsakovė augina nepilnametį vaiką, nesudaro pagrindo jai pačiai neieškoti kito gyvenamojo būsto ir taip pateisinti įsiteisėjusio teismo spendimo nevykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą

Byloje 2018-05-31 iki atskirojo skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios gautas atsakovės A. G. vardu pateiktas elektroninis laiškas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Jame prašoma atidėti bylos nagrinėjimą dėl atsiradusių naujų aplinkybių, kurios bus pateiktos per dvi savaites, taip pat nurodoma, kad apie bylos nagrinėjimą atsakovė neinformuota, pranešimas neįteiktas.Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde motyvuotas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepareikštas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, atskirasis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.CPK 153 straipsnio 2 dalis numato, kad CPK numatytais atvejais galimas rašytinis procesas; šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja; apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atvejais, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka; šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Iš bylos duomenų matyti, kad atskirąjį skundą pateikusiai atsakovei A. G. žiniai buvo išsiųstas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-02-21 lydraštis dėl bylos su atskiruoju skundu siuntimo Klaipėdos apygardos teismui. Kadangi atsakovės atskirasis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka, informacija apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį įstatymo nustatyta tvarka paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt). Be to, atskirąjį skundą pateikusi atsakovė informaciją apie paskirtą teismo posėdžio datą ir laiką galėjo gauti teismo raštinėje. Darytina išvada, kad apie paskirtą teismo posėdį atsakovė informuota įstatymo nustatyta tvarka.Iš gauto prašymo turinio matyti, kad bylos nagrinėjimą prašoma atidėti dėl atsiradusių naujų aplinkybių ir nurodoma, kad duomenys apie tokias aplinkybes bus patiekti vėliau. Prašyme nenurodytos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma atidėti teismo posėdį, nepatiekti prašymo priežastis pagrindžiantys įrodymai, nenurodyta, dėl kokių priežasčių tokių duomenų negalima pateikti. Akcentuotina, kad bendrosios procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančios taisyklės numato, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama, apeliacinės instancijos teisme taip pat ribojamas naujų įrodymų pateikimas, išskyrus įstatymo numatytas išimtis (CPK 314, 323 straipsnis). Tokios taisyklės taikytinos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Įvertinus pateikto prašymo turinį ir atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylos esmės

Bylos duomenimis nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) civilinėje byloje Nr. 2-1540-750/2017 išnagrinėtas ieškovės L. P. ieškinys atsakovams A. G. ir O. K. dėl nuomos sutarties nutraukimo, skolos priteisimo ir atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų su visu jiems priklausančiu turtu. Minėtoje civilinėje byloje 2017-08-23 priimtu teismo sprendimu ieškovės L. P. ieškinys patenkintas iš dalies – teismas nusprendė nutraukti buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2016-12-01 nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovės L. P. ir A. G.; priteisti iš atsakovės A. G. 140 Eur skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą; iškeldinti A. G. iš ieškovei L. P. nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visu A. G. priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisė iš atsakovės 20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 6,68 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, o kitą ieškinio dalį atmetė. Ieškovei išduotas vykdomasis dokumentas, jis pateiktas vykdyti antstoliui. Iš byloje esančio antstolio Kęstučio Košio 2018-01-09 pranešimo duomenų nustatyta, kad vykdomoji byla Nr. 0118/17/01840, kurioje vykdomas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017‑08‑23 sprendimas, yra sustabdyta, nes gauti duomenys apie gyvenamosiose patalpose kartu su iškeldinamu asmeniu gyvenančius nepilnamečius asmenis. Išieškotoja L. P. kreipėsi į tesimą su prašymu išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką dėl vaiko iškeldinimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą tenkino ir išaiškino Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017‑08‑23 sprendimą, nurodydamas kartu su atsakove A. G. iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų su visu atsakovei priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kartu turi būti iškeldintas ir jos mažametis vaikas G. G..Atskirajame skunde atsakovė A. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir joje išdėstytu teismo sprendimo išaiškinimu. Apeliantė prašo skundžiamą 2018-01‑25 teismo nutartį pakeisti ir leisti gyventi vienintelėje gyvenamojoje vietoje, kol bus suteiktas tinkamas gyventi socialinis būstas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuomos sutarties nutraukimo ir asmenų iškeldinimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų su visu priklausančiu turtu klausimas civilinėje byloje išspręstas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017-08-23 sprendimu. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų bei nutarčių ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumą, įstatymas įtvirtina teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumą. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi įsiteisėjęs 2017-08-23 teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės prašymą buvo sprendžiamas klausimas tik dėl 2017-08-23 teismo sprendimo išaiškinimo, o būtent, ar iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų iškeldinant atsakovę A. G. kartu turi būti iškeldintas ir mažametis vaikas G. G.. Vadovaujantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotės neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas.Iš Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017-08-23 sprendimo turinio matyti, kad teismas įvertino aplinkybę, jog ieškovė nuomos sutartį sudarė su atsakove A. G. ir, konstatavęs, kad yra pagrindas nutraukti buto nuomos sutartį, nusprendė, jog atsakovė A. G. iškeldintina ir ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto. Nepilnamečių vaikų nuolatine gyvenamąja vieta yra laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnio 1 dalis). Tėvai yra nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą (CK 3.157 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečių iki keturiolikos metų teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą – atitinkamai jų tėvai, įtėviai, globėjai, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (CPK 38 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, nepilnamečio vaiko interesams bylos nagrinėjimo metu visiškai atstovavo su juo gyvenanti vaiko motina. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino, jog kartu su atsakove A. G. pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017-08-23 sprendimą turi būti iškeldintas ir sprendimo priėmimo metu buvęs atsakovės nepilnametis vaikas – G. G..CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostata, kad aiškinant teismo sprendimą neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas. Apeliantės akcentuojama nuostata dėl iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, su kuria apeliantė nesutinka, yra nustatyta Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017-08-23 sprendimo rezoliucinėje dalyje, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, minėta nuostata pagrįstai nurodyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Atskirojo skundo argumentai dėl leidimo gyventi patalpose (bute) iš esmės susiję su įsiteisėjusio 2017-08-23 teismo sprendimo kritika. Kadangi teismo sprendimo išaiškinimo institutu negali būti keičiamas teismo sprendimo turinys, jo prasmė, minėti atskirojo skundo argumentai atmestini kaip neturintys teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2018‑01‑25 nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Apeliantė pažymi, kad klausimas išspręstas žiemą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017‑08-23 sprendimas priimtas beveik prieš penkis mėnesius iki skundžiamos teismo 2018‑01‑25 nutarties priėmimo. Be to, nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Šiuo atveju nėra sprendžiamas teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimas (CPK 284 straipsnis).Atskirajame skunde apeliantė nurodo aplinkybes dėl jos ir jos motinos iškraustymo iš buto, esančio kitu adresu, nei nurodytas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017-08-23 sprendime, kurį šiuo atveju ieškovė prašė išaiškinti. Tad atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl išraustymo iš kito buto aplinkybių nesusiję su šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, dėl to dėl jų nepasisakytina.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-01-25 nutartį palikti nepakeistą.