Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Kelmėje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, anksčiau neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. vairavo kelių transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas: ji 2026 m. vasario 11 d. apie 19.55 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, būdama neblaivi (alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0251, patikros sertifikato Nr. 2405301, pirmu tikrinimu 20.12 val. nustatytas 2,28 promilių girtumas, antru tikrinimu 20.31 val. nustatytas 2,02 promilių girtumas), vairavo automobilį ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

R. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2026 m. vasario 11 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-04408-26 matyti, kad 2026 m. vasario 11 d. 19.58 val. daugiabučių kieme, (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, R. S., kai pirmu pūtimu nustatytas 2,28 promilių neblaivumo laipsnis, o antru pūtimu nustatytas 2,02 promilių neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę ,,BMW 1e Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota, automobilis ,,BMW 1e Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nugabentas į saugojimo aikštelę Šiauliuose, Išradėjų g. 16A. Įtariamoji sulaikyta ir pristatyta į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 1-9).

Iš vairuotojų registro įrašo apie R. S. matyti, kad ji teisė vairuoti turi nuo 1999 m., nuo 2023 m. vasario 17 d. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą kategorijoms A, AM, B, B1, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 94).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Taigi, byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino R. S. pareikštą kaltinimą. Apklausta teisme ir ikiteisminio tyrimo metu R. S. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, t. y. gėrė alkoholinį vyną ir vaistus nuo nemigos, gėrė ir viskio, po to vairavo automobilį. Tai, jog R. S. vairavo automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, be kaltinamosios prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – 2026 m. vasario 11 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2026 m. vasario 11 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, 2026 m. vasario 12 d. tarnybinis pranešimas dėl įvykio, Policijos registruojamų įvykio registro išrašas, 2026 m. vasario 12 d. d. įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolai ir jų priedai – fotolentelės Nr. 1, 2026 m. vasario 11 d. d. neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio ekrano nuotraukos, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad R. S. vairavo kelių transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas: ji 2026 m. vasario 11 d. apie 19.55 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, būdama neblaivi (alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0251, patikros sertifikato Nr. 2405301, pirmu tikrinimu 20.12 val. nustatytas 2,28 promilių girtumas, antru tikrinimu 20.31 val. nustatytas 2,02 promilių girtumas), vairavo automobilį ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad R. S. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamosios R. S. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo R. S.

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamoji R. S. prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek laiduotoja jos dukra Ž. K. prašė R. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir ją perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 116).

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kaltinamoji R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad jos gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iš jos elgesio viso baudžiamojo proceso metu. Byloje nėra pareikšta jokio civilinio ieškinio (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta dar viena aplinkybė, kurią turi atitikti kaltinamoji tam, kad ją būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Kaltinamoji R. S. anksčiau nėra teista, jos atžvilgiu daugiau pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (b. l. 86-88), administracine tvarka vieną kartą bausta už KET pažeidimą 2025 m., paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 89-90), nedirba (b. l. 91-92), nuo 2025 m. gruodžio 29 d. registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 93), duomenų apie jos gydymą psichiatrijos ligoninėje, priklausomybės ligų centre byloje nėra. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu ji savo elgesį vertino kaip netinkamą poelgį, iš jos elgesio teismo posėdyje matyti, kad ji suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamoji savo elgesį vertina neigiamai, tai nėra būdingas elgesys šiam asmeniui, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji R. S. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad visų bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teismo posėdyje neprieštaravo ir prokurorė.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).

Nagrinėjamu atveju atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jos dukra Ž. K.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Ž. K. anksčiau neteista (b. l. 115, 117), administracine tvarka bausta vieną kartą už nešiurkštų KET pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjusi (b. l. 118). Ž. K. nuo 2025 m. balandžio 22 d. iki šiol dirba mažojoje bendrijoje „Kvintelita“ (b. l. 119-120).

Teismo posėdžio metu Ž. K. paaiškino, kad nori būti laiduotoja, nes jos mama turi ir turėtų pasimokyti iš klaidų, kurias padarė, ji jų daugiau tikrai nepadarys ir suvokė, kad blogai padarė. Po įvykio kalbėjosi su mama. Su mama santykiai normalūs, bendrauja kasdien, sutaria. Kai ji gulėjo ligoninėje, jos kalbėdavosi kasdien telefonu. Žino, kad, kaip laiduotoja, yra įsipareigojusi skatinti, kad daugiau neįvyktų nusikalstamų veikų ir užtikrinti, kad daugiau nebūtų tokių veikų. Ji visada mamai padeda, pataria, suteikia pagalbą, visada tą darė ir darys, nes tai yra jos mama. Kai mama išvažiuoja dirbti į užsienį, tai ji su mama praktiškai kiekvieną dieną susiskambina.

Kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų Ž. K. paaiškinimų, ji rūpinasi mamos ateitimi, ja pasitiki, už ją laiduoja, kad ji laikysis įstatymų. Pačios kaltinamosios teigimu, jos ir dukters santykiai geri. Dukra yra jos artimiausias žmogus, ji daugiau nieko neturi. Gerai su ja sutaria, ji (dukra) duoda patarimų. Skambina jai kiekvieną dieną. Dukra žino apie šitą įvykį, apie tai su ja kalbėjo, sakė, kad blogai padarė. Teismo posėdžio metu buvo matyti jų šeimyniški, geri santykiai, noras rūpintis viena kita. Teismas sprendžia, kad Ž. K. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui.

Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad Ž. K. ir R. S. bendravimo ryšys yra tvirtas ir pastovus, kasdien viena su kita susiskambina, nors kartu negyvena, bet viena kitos klauso, Ž. K. užtikrino, kad tai, kas įvyko, buvo vienkartinis įvykis ir ateityje nebepasikartos, todėl tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už mamą yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Todėl pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja Ž. K. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamosios elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nes yra artimiausias jos aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant R. S. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją dukters Ž. K. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo R. S.

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, R. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jos iškvėptame ore buvo 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi, ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad R. S. vairavo, kai jai nustatytas 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija, praeityje neteista, savo kaltę pripažino tiek teismo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nuoširdžiai gailėjosi, spręstina, kad kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2026 m. vasario 12 d. (b. l. 78-81). Apie priimtą sprendimą praneština AB „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Šiuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajai R. S., iš bylos medžiagos matyti, kad iš esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad R. S. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad transporto priemonės vairavimas, padarant eismo įvykį, ir alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo R. S. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamoji R. S. panaudojo transporto priemonę darydama tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė Lietuvoje su PVM – 3600 eurų (b. l. 46), t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, nes kaltinamoji padarė pavojingą nusikalstamą veiką ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtos transporto priemonės savininkė yra pati R. S.. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. S. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad R. S. priklausančio automobilio „BMW 1er Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą ir alkoholio vartojimą iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, dėl ko asmeniui nustatomas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamoji atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nepatirs padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, nes jai neskiriama bausmė, neatsiras teistumas. Taigi, nėra pagrindo minėto automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuojamas R. S. priklausantis turtas – automobilis „BMW 1er Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), su registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

Teismas, įvertinęs R. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos įvykdymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, mano, kad teisingam atsakomybės realizavimui, tinkamam pasekmių įvertinimui ir būtinam teisingumo pricipo įgyvendinimui, kaltinamajai skirtina BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

Kaltinamajai R. S. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 74-85). Kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas R. S. vardu (saugomas šioje byloje prie galinio bylos viršelio prisegtame voke), perduotinas saugoti AB ,,Regitra“ (BPK 139 straipsnio 1 dalis). Kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti, specialiosios teisės sustabdymas panaikintinas (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamoji R. S. buvo laikinai sulaikyta nuo 2026 m. vasario 11 d. 20.40 val. iki 2026 m. vasario 12 d. 11.15 val. (b. l. 57-64).

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąją R. S. yra 91,67 Eur (b. l. 95-96, 107). Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 str. 1 d. 9 p.). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąją nepriteistinos.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą R. S. nutraukti.

Paskirti R. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2026 m. vasario 12 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

R. S. išaiškinti, kad už šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti R. S. priklausantį turtą – automobilį „BMW 1er Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), su automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniais, R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. S. vardu (saugomą šioje byloje prie galinio bylos viršelio prisegtame voke), perduoti saugoti AB ,,Regitra“.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę specialiosios teisės sustabdymą palikti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti, specialiosios teisės sustabdymą panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą R. S., iš R. S. nepriteisti.

Jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.