Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, e2YT-3380-433/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-28
Bylos Nr.: e2YT-3380-433/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-33597-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Patenkintas.

Teisėjas: Edvardas Juozėnas (pirm.)
Pareiškėjas: L. A.
Suinteresuotas asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai: Dmitrijus Bogdanovas

Kategorijos

3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2YT-3380-433/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33597-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.19; 3.4.5.20. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,dalyvaujant pareiškėjai L. A.,pareiškėjos atstovui advokatui Dmitrijui Bogdanovui,vertėjai Natalijai Reut,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. A., veikiančios nepilnamečio vaiko A. L. vardu, pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašo: 1) atnaujinti terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko A. L. vardu 2) išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti A. L. palikimą nepilnamečio vaiko A. L. vardu.

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja L. A. yra nepilnametės A. L. motina. Vaiko tėvas A. L. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021-03 rašte pažymėta, kad po vaiko tėvo mirties liko 152,89 Eur pensijų kaupimo sąskaitoje. Nėra įregistruotų, sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešime apie nesumokėtą prievolę pažymėta, kad vaiko tėvas A. L. turi 810,62 Eur dydžio skolą. Duomenys oficialiame valstybės įstaigos dokumente laikytini tinkamais įrodymais (apie palikimą, skolą, mirties faktą, ir t. t.). Palikėjo skola žymiai viršija turtą. Pareiškėja apie palikimą, lėšas sąskaitoje nežinojo, sužinojo tik po to, kai gavo raštą iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Kadangi skolos suma viršija palikimo vertę, priimti tokį palikimą nėra prasminga ir pažeistų vaiko interesus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad VMI prie FM yra užvesta paveldėjimo byla dėl A. L. priklausiusio turto paveldėjimo valstybės vardu. Mirusiojo palikimą sudaro piniginės lėšos, esančios UAB „INVL Asset Management“ pensijų kaupimo sąskaitoje -152,89 Eur. Kito turto nenustatyta. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis A. L. Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams skolingas 635,86 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Antstolių informacinės sistemos duomenimis VMI prie FM naudai užvesta vykdomoji byla dėl 810,62 Eur skolos išieškojimo. Įstatymas nenumato konkrečių termino praleidimo priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta aplinkybių visuma, kuri asmeniui objektyviai sukliudė per įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą. Teismui įvertinus visus byloje esančius duomenis ir manant, jog yra pagrindas pareiškimą tenkinti, neprieštaraujame, kad L. A. prašymas dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, būtų patenkintas. Prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėja L. A. bei jos atstovas palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš pareiškėjos bei jos atstovo paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. L., kuris yra nepilnametės A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti nepilnametės A. L. vardu, kuri yra pirmos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos įstatyminė atstovė motina L. A. nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2021 m. kovo mėnesį kreipėsi į Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) informuodama tarnyba, kad VMI prie FM atlieka veiksmus dėl (duomenys neskelbtini) mirusio A. L. priklausančio turto paveldėjimo valstybės vardu. Pranešime nurodoma, kad po A. L. mirties liko įstatyminiai įpėdiniai – dukros, kurios nepriėmė palikimo, o testamentinių įpėdinių nėra. Tarnyba buvo informuota, jog dėl suaugusių asmenų - nepilnamečių įpėdinių įstatyminių atstovų ar globėjų neveikimo gali nukentėti šių nepilnamečių vaikų turtiniai interesai. Iš 2021-11-16 Testamentų registro išrašo Nr. SR10-9885(21) nustatyta, kad 2021-04-27 A. L. dukra A. L. Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro notarei Nijolei Jokūbauskienei pateikė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. VMI prie FM pranešime apie nesumokėtą prievolę nurodyta, kad bendra A. L. skola yra 810,62 Eur. VMI prie FM informaciniame pranešime Tarnybai nurodyta, jog mirusiojo A. L. palikimą sudaro piniginės lėšos, esančios UAB „INVL Asset Management“ pensijų kaupimo sąskaitoje -152,89 Eur. Kito turto nenustatyta.

Dėl termino atnaujinimo

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). CK 5.60 straipsnyje reglamentuojama palikimo atsisakymo tvarka, t. y. įpėdinis turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 1, 3 dalys). Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti (atsisakyti priimti) nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, analogiškai spręstinas klausimas ir dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo (CK 1.8 straipsnis).

Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (atsisakyti priimti).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą dėl palikimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad A. L. mirė (duomenys neskelbtini). Terminas palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Pagal bylos duomenis nustatyta, kad nepilnametė A. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra mirusio A. L. dukra. Nepilnamečio vaiko A. L. motina L. A. yra jos atstovė pagal įstatymą (CK 3.163 straipsnio 1 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio vaiko motina po palikėjo mirties nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu, t. y. neįgyvendino nepilnamečio vaiko teisių. Iš pareiškime nurodytų argumentų ir bylos medžiagos nustatyta, kad prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad A. L. jokio turto neturėjo, pareiškėja L. A. nebuvo sudariusi su A. L. santuokos, taip pat ji nežinojo apie pareigą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo/atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu. Apie šią pareigą ji sužinojo tik 2021 metais gavusi informaciją, jog po A. L. mirties liko nepaveldėtos piniginės lėšos – UAB „INVL Asset Management“ pansijų kaupimo sąskaitoje – apie 152,89 Eur. Antstolių duomenimis A. L. bendras skolų dydis sudaro 810,62 Eur. Taigi, paveldėtino turto vertė (152,89 Eur) yra gerokai mažesnė nei esamų skolų dalis (810,62 Eur). Tokiu atveju, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymų nustatytas terminas palikimui atsisakyti neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, pripažintina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja L. A., būdama nepilnametės dukros įstatymine atstove, praleido terminą palikimui atsisakyti, laikytinos svarbiomis, todėl atnaujintinas praleistas įstatymų nustatytas terminas atsisakyti priimti palikimą (CK 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnis ir 5.57 straipsnio 1 dalis bei 5.60 straipsnio 1 dalis, CPK 576 straipsnis). Taip pat nėra pagrindo manyti, kad termino palikimui priimti (atsisakyti) atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Dėl teismo leidimo

Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011-08-08, registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

Iš byloje esančių duomenų, o būtent, VMI prie FM pranešimo apie nesumokėtą prievolę nustatyta, kad bendra A. L. skola yra 810,62 Eur, o mirusiojo A. L. palikimą sudaro piniginės lėšos, esančios UAB „INVL Asset Management“ pensijų kaupimo sąskaitoje -152,89 Eur. Kito turto nenustatyta. Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad paveldimo turto vertė akivaizdžiai yra gerokai mažesnė nei esamų skolų dalis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad paveldimo turto balansas yra neigiamas, todėl kreditorių reikalavimais apsunkinto turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsisakius priimti palikimą nepilnamečio vaiko A. L., nebus pažeisti nepilnamečio vaiko A. L. interesai, todėl prašymas išduoti teismo leidimą tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjai L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą nepilnametės dukros A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti (atsisakyti priimti) palikimą, atsiradusį po A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Leisti pareiškėjai L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti po A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą.

Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Kita nutarties dalis neskundžiama.

Teisėjas Edvardas Juozėnas