Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovų sodininkų bendrijos „Šviesa“ narių grupės atstovei valdybos pirmininkei J. A. ir advokatei Rasai Stankauskienei, atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atstovams J. B., O. K., atsakovės Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų sodininkų bendrijos „Šviesa“ narių grupės ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, ir Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl ieškovų teisės ne aukciono būdu įgyti ieškovų naudojamus valstybinės žemės sklypus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkintinas

14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl ieškovų grupės, kurią sudaro sodininkų bendrijos „Šviesa“ nariai ir sklypų naudotojai (206 asmenys), siekiančios sodininkų bendrijos „Šviesa“ 24,6 ha teritorijoje nuosavybės teise ne aukciono būdu įgyti naudojamus valstybinės žemės sklypus, reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo. Sodininkų bendrija „Šviesa“ ieškiniu įrodinėja, jog pagal nustatytą teisinį reguliavimą egzistuoja visos sąlygos sodininkų bendrijos „Šviesa“ nariams ne aukciono būdu įsigyti žemės sklypus, nes jie jau yra sumokėję už valstybinės žemės sklypus ir daugiau kaip 40 metų naudojasi žeme sodininkų bendrijos „Šviesa“ 24,6 ha teritorijoje. Atsakovė NŽT prašo atmesti ieškovų sodininkų bendrijos „Šviesa“ narių grupės ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovai neturi Trakų rajono valdybos individualaus teisės akto (potvarkio ar kitos formos teisės akto), patvirtinančio leidimą ieškovams įsigyti jų naudojamus sodo žemės sklypus, bei nėra pateiktas sodininkų bendrijos „Šviesa“ ribų (24,6 ha) sodo suplanavimo projektas, atitinkantis iki 1996 m. sausio 1 d. galiojančius teisės aktų reikalavimus.

Bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės bylos aplinkybės

20. Teismų informacinė sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos sodininkų bendrijos „Šviesa“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-594-213/2011 pagal pareiškėjo sodininkų bendrijos „Šviesa“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad sodininkų bendrija „Šviesa“ teisėtai naudojasi (valdo) 42,52 ha ploto žemės teritorija Elektrėnų mieste pagal Elektrėnų miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 30 įsakyme Nr. 03V-305 bei prie jo pridėtame specialiame ribų plane, 2013 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-394-262/2013 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos sodininkų bendrijos „Šviesa“ pareiškimas, tačiau nurodytoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad sodininkų bendrija „Šviesa“ 1989 m. vasario 15 d. Trakų rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Valstybinės žemės naudojimo teisės akto pagrindu teisėtai naudojasi ir valdo 24,6 ha žemės plotą. Pažymėtina, jog NŽT 2017 m. gegužės 5 d. rašte Nr. 1SS-1221-18.5 dėl nuosavybės teisių atkūrimo trečiajam asmeniui nurodoma, jog Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-394-262/2013 konstatavo, kad sodininkų bendrija „Šviesa“ teisėtai valdo 24,6 žemės plotą, kuri buvo priskirtas 1989 m. vasario 15 d. Valstybinės žemės naudojimo teisės aktu.

21. Elektrėnų savivaldybė kreipėsi į NŽT dėl ginčo 24,6 ha valstybinės žemės, valdomos sodininkų, kurie yra įvykdęs žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio savo įsipareigojimų dalį, nuosavybės teisės į jų išpirktus sklypus perleidimo, parengė ir pateikė NŽT tikrinti sodininkų bendrijos „Šviesa“ 24,6 ha žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurį NŽT 2018 m. birželio 13 d. aktu atsisakė tvirtinti iš esmės tuo pagrindu, kad 1989 m. Valstybinės žemės naudojimo akte nenurodyta, jog 24,6 ha teritorija skirta mėgėjų sodininkystei. Elektrėnų savivaldybė 2018 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr.03.2-13-1284 Dėl 24,6 ha teritorijos skyrimo sodininkų bendrijai „Šviesa“ su priedu (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-394-262/2013) pakartotinai kreipėsi į NŽT dėl ginčo 24,6 ha valstybinės žemės perleidimo sodų bendrijos „Šviesa“ nariams ir sklypų naudotojams, tačiau NŽT 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktu ir 2018 m. gruodžio 21 d. protokolu Nr. 1LS-179-(1.6), nepatvirtino Elektrėnų savivaldybės teikimo kitu pagrindu nurodydama, jog nėra pateiktas sodininkų bendrijos „Šviesa“ sodo suplanavimo projektas, kaip reikalaujama teisės aktuose, ir nepateikti dokumentai, patvirtinantys žemės sklypų suteikimą sodininkų bendrijos „Šviesa“ nariams (šie argumentai NŽT 2018 m. birželio 13 d. tikrinimo akte nenurodyti).

22. Ieškovų grupė, kurią sudaro sodininkų bendrijos „Šviesa“ nariai ir sklypų naudotojai 2023 m. vasario 6 d. informavo NŽT Elektrėnų skyrių, kad sodininkų bendrijos „Šviesa“ narių grupė (206 asmenys) susijungė į grupę, kurio tikslas kreiptis į teismą tuo atveju, jeigu nebus tenkintas jų reikalavimas pripažinti jų teisę ne aukciono būdu įgyti valstybinės žemės sklypus ir tęsti valstybinės žemės sklypų pardavimo procedūras. NŽT Elektrėnų skyrius 2023 m. vasario 28 d. raštu Nr. 51SD-449-(14.51.125 E.) atsisakė tenkinti ieškovų grupės reikalavimus, todėl ieškovų grupė apskundė šį sprendimą centrinei NŽT, kuri 2023 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 1SS-626-(5.59E.) atmetė ieškovų grupės skundą, be kita ko, nurodydama, kad sodo suplanavimo projektų, parengtų iki 1996 m. sausio 1 d., tikslinimo ar pildymo teisės aktai nereglamentuoja, šiuo atveju turi būti rengiamas pagal dabartinį teisinį reglamentavimą parengtas teritorijų planavimo dokumentas arba žemės valdos projektas.

23. Pažymėtina, kad Elektrėnų savivaldybės parengtą projektą NŽT jau minėtu 2018 m. birželio 13 d. aktu atsisakė tvirtinti iš esmės dėl to, kad Valstybinės žemės naudojimo 1989 m. akte nenurodyta, jog 24,6 ha teritorija skirta mėgėjų sodininkystei. NŽT 2019 m. rugsėjo 30 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu nepritarė Elektrėnų savivaldybės teikimui tvirtinti patikslinto žemėtvarkos planavimo dokumento tuo pagrindu, kad nėra pateiktas sodininkų bendrijos „Šviesa“ ribų (24,6 ha) sodo suplanavimo projektas, parengtas ir patvirtintas iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo – 1996 m. sausio 1 d., kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ 2.2 papunktyje.

24. Elektrėnų savivaldybė 2019 m. spalio 31 d. raštu Nr. 03.2-13-1647 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – ir Vyriausybė) su siūlymu pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ 2.2 papunktį. Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo 2019 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. S-3934 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai pavedė išnagrinėti Elektrėnų savivaldybės administracijos kreipimąsi dėl sodininkų bendrijos „Šviesa“ keliamų klausimų ir apie galimus sprendimo būdus informuoti pareiškėją ir Vyriausybės kanceliariją, prireikus pateikti atitinkamų teisės aktų pakeitimo projektus.

25. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2019 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 3JA-283(8.14E) informavo, kad sodininkų bendrija neturint teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto suplanavimo projekto ar kitų žemės skyrimo dokumentų, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl siūlomas teisės akto pakeitimas netikslingas. Elektrėnų savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 03.2-13-1401 pakartotinai kreipėsi į Vyriausybę, nurodė, kad, be kitų veiksmų, Elektrėnų savivaldybės administracija 2019 m. gegužės 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad sodininkų bendrija „Šviesa“ teisėtai naudoja (valdo) 24,6000 ha žemės teritoriją, esančią Elektrėnų m. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5579-231/2019 (Teisminio proceso Nr. 2 -48-3-0087-2019-2) atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme, kurioje, be kita ko, nurodė, kad teismas gali nustatyti tik objektyviai egzistuojančius (egzistavusius) faktus, sodų bendrijos „Šviesa“ ribų (24,6 ha) suplanavimo dokumento (projekto), atitinkančio iki 1996 m. sausio 1 d. galiojantį teisės aktų reglamentavimą, nėra, todėl pagal laiko perspektyvą toks dokumentas negali atsirasti dabar, sodininkų bendrijos „Šviesa“ narių veiksmų teisėtumas yra vertinamojo pobūdžio išvada, kuri nustatoma byloje konstatavus kitus faktus, todėl negali būti konstatuojama kaip juridinę reikšmę turintis faktas ypatingosios teisenos tvarka. Elektrėnų savivaldybė prašė Vyriausybės pakartotinai išnagrinėti raštuose išdėstytas faktines aplinkybes bei susiklosčiusią teisinę situaciją ir pagal savo kompetenciją priimti atitinkamus sprendimus šiai problemai išspręsti.

Dėl teisės ne aukciono būdu įgyti ieškovų naudojamus valstybinės žemės sklypus

27. Nagrinėjamu atveju NŽT, turinti įgyvendinti efektyvų ir kokybišką žemės santykių reguliavimą kaip strateginį šios Lietuvos Respublikos valstybės institucijos tikslą, neginčija, kad yra aiški valstybės valia jos naudotojams parduoti sodų bendrijos „Šviesa“ 24,6 ha teritorijoje esančią valstybinę žemę, nes per daugiau kaip 40 metų valstybė nesiėmė jokių veiksmų nepagrįstam ir neteisėtam žemės naudojimui konstatuoti, ir ieškovų grupės narių, kurie jau yra susimokėję už visą šį laiką naudojamą valstybinės žemės sklypus, valia šią valstybinę žemę pirkti. Tačiau, kaip patvirtina pirmiau išdėstytos faktinės aplinkybės, per visą ginčo laikotarpį atsakovė NŽT poziciją, kad ieškovų grupė sodų bendrijos „Šviesa“ 24,6 ha teritorijoje esančią valstybinę žemę neturi teisės pirkti ne aukciono būdu, reiškė neaiškiai ir prieštaringai, kiekvieną kartą nurodydama kitą priežastį, dėl kurios negali užbaigti procedūros, ir nepasiūlydama konkretaus problemos sprendimo būdo: pradedant nuo to, kad Valstybinės žemės 1989 m. naudojimo akte nenurodyta, jog sodų bendrijos „Šviesa“ 24,6 ha teritorija skirta sodininkystei; vėliau, Elektrėnų savivaldybei pateikus paaiškinimus, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartyje konstatavo, jog sodininkų bendrija „Šviesa“ teisėtai naudojasi ir valdo 24,6 ha žemės plotą, atsakovė NŽT, kuri ir pati naudojosi šiuo faktu prieš trečiuosius asmenis, jau nurodė, jog nėra pateiktas sodininkų bendrijos „Šviesa“ sodo suplanavimo projektas, kaip reikalaujama teisės aktuose, ir nepateikti dokumentai, patvirtinantys žemės sklypų suteikimą sodininkų bendrijos „Šviesa“ nariams; dar vėliau atsakovė NŽT aiškino, kad sodo suplanavimo projektų, parengtų iki 1996 m. sausio 1 d., tikslinimo ar pildymo teisės aktai nereglamentuoja, šiuo atveju turi būti rengiamas pagal dabartinį teisinį reglamentavimą parengtas teritorijų planavimo dokumentas arba žemės valdos projektas, nors prieš tai Elektrėnų savivaldybės pateiktus žemėtvarkos planavimo dokumentus (patikslintus dokumentus) atmetė būtent tuo pagrindu, kad nėra pateiktas sodininkų bendrijos „Šviesa“ ribų (24,6 ha) sodo suplanavimo projektas, parengtas ir patvirtintas būtent iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo 1996 m. sausio 1 d. (šio sprendimo 21-26 punktai). Be to, atsakovė NŽT aiškino (ir šios bylos procese), kad ieškovų grupė turi kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nors teismas jau buvo išaiškinęs ir Elektrėnų savivaldybės administracija tai akcentavo savo raštuose Vyriausybei, jog sodininkų bendrija „Šviesa“ kreipėsi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad sodininkų bendrija „Šviesa“ teisėtai naudoja (valdo) 24 ha žemės teritoriją, esančią Elektrėnų m., ir teismas atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėjamą teisme (šio sprendimo 25 punktas). Galiausiai pažymėtina, kad baigiamojoje kalboje atsakovės NŽT atstovas akcentavo tai, kad net ir tuo atveju, jeigu šioje byloje ieškinys bus patenkintas, sutartys su ieškovais gali būti nesudarytos ir kitais nustatytais pagrindais, todėl ieškovų grupė turėtų siūlyti taikų ginčo sprendimo būdą, nors šalys šioje byloje pasinaudojo mediacija, tačiau konsensusas nebuvo pasiektas. Tokia situacija aiškiai pažeidžia teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principą, kuris siejasi su valstybės, suteikusios sodininkų bendrijos „Švies“ nariams ir žemės sklypų naudotojams teisę įgyti žemės sklypus ir gavo mokėjimus už teisėtai suteiktus ir daugiau kaip 40 metų naudojamus žemės sklypus, pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei ieškovų teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 yra pateikęs Žemės kodekso ir Ministrų tarybos nutarimo nuostatų dėl žemės sklypų skyrimo sodininkų bendrijoms bei sodininkų bendrijų steigimo aiškinimą ir taikymą. Sodininkų bendrijų steigimas ir veikla iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo nustatyti Žemės kodekso 13-17, 19-21 straipsniuose, Ministrų Tarybos 1979 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 213 ir 1987 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 61 patvirtintuose Tipiniuose darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos įstatuose. Nagrinėjamu atveju pirmiau išdėstytos faktinės aplinkybės (šio sprendimo 15-16 punktai) patvirtina, kad sodų bendrijos „Šviesa“ iki Lietuvos nepriklausomybės steigimas atitiko nustatytą reglamentavimą, sodų bendrija „Šviesa“ turėjo teisę naudotis suteiktu žemės sklypu, dėl to tarp šalių nėra ginčo.

29. Atsižvelgiant į tai, kad sodų bendrija „Šviesa“ buvo įregistruota ir jai jau buvo išduotas valstybinis žemės naudojimo aktas, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintuose Sodininkų bendrijos laikinuosiuose pavyzdiniuose įstatuose reglamentuotų įpareigojimų sodų bendrijos steigimui jai nereikėjo atlikti, Lietuvos Respublikos Trakų rajono valdybos 1992 m. balandžio 15 d. potvarkiu Nr. 146 nuspręsta įregistruoti sodų bendriją „Šviesa“, jos 1991 m. lapkričio 27 d. įstatuose nurodyta, kad sodo plotas 24,6 ha, sodas suprojektuotas 1979 m. Kaip nustatyta, Lietuvos Respublikos Trakų rajono Elektrėnų gyvenvietės viršaitis 1992 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 160 nurodė sodų bendrijos „Šviesa“ pirmininkei kreiptis į Trakų rajono žemėtvarkos komisiją dėl kolektyvinių sodų žemės išpirkimo ir Lietuvos Respublikos Trakų rajono savivaldybės tarybos 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 93 buvo leista privatizuoti sodų bendrijos „Šviesa“ žemės sklypus. Į bylą pateikti ieškovų grupės narių duomenys patvirtina, kad buvo patikrintas žemės naudojimas vietoje, parengti žemės sklypų planai, žemės sklypų naudotojai, kuriems buvo suteikti žemės sklypai, pateikė 1992 m. prašymus privatizuoti jiems suteiktą naudotis žemę, jų žemės sklypai buvo įvertinti, įvertinimo aktuose nurodytos vertės/pirkimo kainos, jiems pateikti mokėjimo pranešimai, pagal šiuos mokėjimo pranešimus žemės sklypų naudotojai sumokėjo už žemės sklypus, t. y. atliko visus privalomus veiksmus ginčo žemės sklypams privatizuoti, tačiau 24 ha valstybinės žemės teritorijoje sodų bendrijos „Šviesa“ žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartys nebuvo sudarytos.

30. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 2 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijose“ 2.2 papunktis nustato, kad mėgėjų sodo teritorijoje naudojami valstybinės žemės sklypai parduodami ir išnuomojami pagal sodo suplanavimo projektą, parengtą ir patvirtintą iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo – 1996 m. sausio 1 dienos. Nutarime nustatyta, kad pagal šias taisykles mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus be aukciono turi teisę pirkti sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys - teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.1 ir 4 punktai). Nutarimu patvirtintų Taisyklių 24 punktas nustato, kad jeigu valstybinės žemės sklypą asmeniui buvo leista pirkti ir jis už šį valstybinės žemės sklypą yra sumokėjęs, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, jam mirus, įpėdiniams, perkantiems šį valstybinės žemės sklypą, įskaitoma mirusiojo savininko sumokėta suma, o kainos skirtumas dėl padidėjusios valstybinės žemės sklypo vertės papildomai nemokamas.

31. Ištyrus ir įvertinus nagrinėjamo ginčo situaciją, teismas konstatuoja, kad ieškovų grupei, kurią sudaro sodininkų bendrijos „Šviesa“ nariai ir sklypų naudotojai, 24 ha žemės sklypas yra suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka iki 1995 m. gruodžio 18 d., juolab kad kiekvienas grupės narys yra pateikęs ir kitus dokumentus, patvirtinančius, kad sodo sklypai buvo suteikti sodininkų bendrijos valdymo organo – pirmininkės, kuri yra pasirašiusi žemės sklypų planus ir patvirtinusi sodininkų bendrijos „Šviesa“ antspaudu, suteikti žemės sklypai buvo įvertinti, nustatytas žemės sklypo dydis ir kaina nurodyti įvertinimo akte, ir ši kaina sumokėta pagal išrašytus kvitus, kurie kiekvienam sodininkų bendrijos „Šviesa“ nariui ir sklypų naudotojui galėjo būti išrašytas tik esant pateiktiems visiems Nutarimo 2.2 papunktyje nurodytiems dokumentams, tarp jų ir dokumentams, patvirtinantiems leidimą ieškovams įsigyti jų naudojamus sodo žemės sklypus ir sodo suplanavimo projektui. Pažymėtina, kad ginčo atveju į bylą pateiktas 1979 m. suderintas/patvirtintas ir SB Šviesa teritorijos (24,6 ha) suplanavimo projektas pagal pirminį 1979 m. balandžio 26 d. potvarkį Nr. 291p (šio sprendimo 15 punktas), kaip Trakų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1979 m. suderinto (patvirtinto) Elektrėnų Lietuvos VRE sodininkystės draugijos kolektyvinio sodo „Šviesa“ teritorijos projekto, kurio pagrindu buvo išduotas valstybinės žemės naudojimo aktas (šio sprendimo 15,16 punktai) dalis.

32. Visos pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad vėlesnės sodų bendrijos „Šviesa“ 24 ha žemės sklypo pirkimo - pardavimo procedūros, tai yra kainos sumokėjimas pagal išrašytus kvitus galėjo būti vykdomos tik esant pateiktiems visiems dokumentams, reikalingiems pirkimo - pardavimo procedūroms atlikti. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog atsakovės NŽT sprendimas atsisakyti užbaigti žemės pardavimo ieškovams procedūrą be aukciono, nors atlikti visi veiksmai, reikalingi žemės sklypo pirkimui - pardavimui užbaigti ir pirkimo - pardavimo sutarčiai pasirašyti, yra formalus, nepagrįstai pažeidžiantis ieškovų teises ir teisėtus interesus, šiuo atveju nėra jokių kliūčių pripažinti ieškovų teisę be aukciono pirkti jiems suteiktus ir jų naudojamus valstybinės žemės sklypus. Tokiu būdu ieškovų grupės ieškinio reikalavimas atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai NŽT, pripažinti ieškovų grupės teisę ne aukciono būdu įgyti ieškovų naudojamus valstybinės žemės sklypus, esančius sodininkų bendrijos „Šviesa“ 24,6 ha dydžio teritorijoje Elektrėnuose, ir įpareigoti atsakovę Lietuvos Respubliką, atstovaujamą NŽT, tęsti valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo procedūras pripažįstamas pagrįstu, todėl tenkintinas.

33. Teismo 2024 m. kovo 6 d. parengiamojo posėdyje teismas ieškovų grupės atstovės prašymu, kuri pasinaudojo tik ieškovui suteikta teise pasirinkti, kam reikšti reikalavimus, protokoline nutartimi trečiojo asmens Elektrėnų savivaldybės administracijos procesinę padėtį pakeitė iš trečiojo asmens į atsakovės nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir valstybinės žemės sklypo, kuriuo naudojasi sodų bendrija „Šviesa“, patikėtiniu tapus Elektrėnų savivaldybei.

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų turi būti įgyvendinama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012; kt.). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymų viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-90-575/2016 ir joje nurodytą šio teismo praktiką).

Dėl individulių administracinių aktų panaikinimo

37. Teismui patenkinus ieškovų grupės ieškinio reikalavimus atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai NŽT, pripažinti ieškovų grupės teisę ne aukciono būdu įgyti ieškovų naudojamus valstybinės žemės sklypus, esančius sodininkų bendrijos „Šviesa“ 24,6 ha dydžio teritorijoje Elektrėnuose, ir įpareigoti tęsti valstybinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo procedūras, pirmiau nurodyti individualūs administraciniai aktai ginčijami kaip išvestiniai iš ieškinio reikalavimo dėl ieškovų teisės pripažinimo ne aukciono būdu įgyti žemės sklypus ir dėl atsakovės NŽT įpareigojimo tęsti žemės sklypų pirkimo - pardavimo procedūras, todėl minėti atsakovės NŽT sprendimai naikinti kaip nepagrįsti ir neteisėti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes ir motyvus, teismas priima bendrą visiems grupės nariams sprendimą (CPK441⁹ straipsnio 1 dalis), kuriuo visiškai tenkina ieškovų sodininkų bendrijos „Šviesa“ narių ir sklypų naudotojų grupės ieškinio reikalavimus atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai NŽT, ir pripažįsta ieškovų grupės teisę ne aukciono būdu įgyti ieškovų naudojamus valstybinės žemės sklypus, esančius sodininkų bendrijos „Šviesa“ 24,6 ha dydžio teritorijoje Elektrėnuose, bei įpareigoja NŽT tęsti valstybinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo procedūras, todėl naikina NŽT Elektrėnų skyriaus 2023 m. vasario 28 d. raštą Nr. 51SD-449-(14.51.125 E.) centrinės NŽT 2023 m. balandžio 27 d. raštą Nr. 1SS-626-(5.59E.), ieškinį atsakovei Elektrėnų savivaldybės administracijai teismas atmeta.

39. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; kt.). Pasisakius dėl esminių ieškinio ir atsiliepimų į jį argumentus, kiti šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant ieškinio reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį tenkinus, teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą turi ieškovų grupė. CPK 441¹⁵ straipsnis nustato, kad grupei ir atsakovui bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis nustatytomis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, jeigu CPK XXIV1 skyriuje, reglamentuojančiame grupės ieškinio bylų nagrinėjimo ypatumus, nenumatyta kitaip.

41. Ieškovų grupė nurodė, kad ji patyrė 15 004 EUR išlaidų už suteiktą advokato teisinę pagalbą. Pagal 2022 m. birželio 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. RS 2022-06/2 ieškovų grupė sumokėjo 8 700 EUR, o pagal 2023 m. balandžio 21 d. sąskaitą faktūrą Nr. RS 2023-04/1 – 6 300 EUR, byloje yra pateikti sąskaitų apmokėjimą pagrindžiantys įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų grupė pateikė įrodymus, patvirtinančius tik 15 000 EUR dydžio apmokėjimą, ši suma laikytina maksimalia už atstovavimą priteistina suma. Ieškovė taip pat yra sumokėjusi 548 EUR žyminio mokesčio.

42. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, jog CPK 441¹⁷ straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą grupės nariams, nustato, kad prie su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be CPK 88 straipsnio 1 dalyje nurodytųjų, priskiriamos ir grupės atstovo protingos ir būtinos išlaidos.

43. Be to, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022).

44. Ieškovų grupės prašyme nurodoma, kad ji patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: dokumentų rinkimui, susitikimams su klientu ir strategijos formavimui (4 840 EUR), ieškinio rengimui (6 050 EUR), susipažinimui su atsakovų atsiliepimais (786,50 EUR), dviejų prašymų rengimui (484 EUR), pasirengimui ir atstovavimui teismo posėdžiuose (726 EUR), teisminei mediacijai (484 EUR), prašymo rengimui (363 EUR), pasirengimui ir atstovavimui teismo posėdyje (1 270,50 EUR).

45. Remiantis byloje esančiomis informacinėmis pažymomis, 2023 m. gruodžio 14 d. teismo posėdis vyko 36 minutes, 2024 m. kovo 6 d. teismo posėdis – 34 minutes, 2025 m. kovo 12 d. teismo posėdis – 1 valandą ir 38 minutes. Apibendrinant, ieškovų grupės advokatė teismo posėdžiuose juos atstovavo 2 valandas ir 48 minutes, todėl pagal Rekomendacijų 9 ir 10 punktus laikytina, jog ieškovų grupė buvo atstovaujama tris valandas.

46. Pagal Rekomendacijų 5 ir 8.19 punktus, 2025 m. kovo mėn. už vieną advokato atstovavimo teisme valandą maksimalus priteistinas dydis buvo 223,79 EUR (2 237,9 EUR x 0,1 koef.). Atsižvelgiant į tai, kad atstovaujama teisme buvo tris valandas, o už pasirengimą teismo posėdžiams bylinėjimosi išlaidos atskirai nėra atlyginamos, pagal Rekomendacijose nustatytus dydžius atstovavimo teisme išlaidos daugiausiai galėjo sudaryti 671,37 EUR.

47. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinio rengimą 2022 m. gegužės mėn. daugiausiai galėjo būti priteisiama 4 198,25 EUR (1 679, 3 EUR x 2,5 koef.). Kitiems prašymams parengti kilusios bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių.

48. Teismo vertinimu, prie grupės atstovo protingų ir būtinų išlaidų, remiantis CPK 441¹⁷ straipsnio 1 dalimi, yra priskiriamos ieškovų grupės advokatės išlaidos dokumentų rinkimui, susitikimams su klientu ir strategijos formavimui, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina surinkti daug bylai reikalingos medžiagos, suorganizuoti bei sutikrinti grupės narius, jų pateiktus dokumentus ir informaciją ir visus šiuos duomenis susisteminti. Teismas tai pat pažymi, kad remiantis teismų praktika išlaidos susipažinimui su atsakovų atsiliepimais ir teisminei mediacijai nėra atskirai atlyginamos.

49. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, ieškovei priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis yra 10 556,62 EUR (4 840 EUR + 4 198,25 EUR + 484 EUR + 363 EUR + 671,37 EUR), taip pat ieškovų grupei priteistini 548 EUR sumokėto žyminio mokesčio.

50. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintoms bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms nėra būdingas absoliutumas. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-403/2023). Remiantis nurodyta praktika, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT.

51. Teismas procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nepatyrė, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 441⁹ straipsnio 1 dalimi, 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, tenkinti, ieškinį atsakovei Elektrėnų savivaldybės administracijai atmesti.

Pripažinti ieškovų sodininkų bendrijos „Šviesa“ narių grupės teisę ne aukciono būdu įgyti ieškovų naudojamus valstybinės žemės sklypus, esančius sodininkų bendrijos „Šviesa“ 24,6 ha dydžio teritorijoje Elektrėnuose ir įpareigoti atsakovę Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, tęsti valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo procedūras.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus 2023 m. vasario 28 d. raštą Nr. 51SD-449-(14.51.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. balandžio 27 d. raštą Nr. 1SS-626-(5.59E.) „Dėl Jūsų skundo“.

Priteisti ieškovų sodininkų bendrijos „Šviesa“, juridinio asmens kodas 193208391, narių grupei iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 11 104,62 EUR (vienuolika tūkstančių vienas šimtas keturi eurai ir 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.