- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-20
- Bylos Nr.
- A2-594-213/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Pareiškėjas
- sodininkų bendrijos „Šviesa“
- Suinteresuotas asmuo
- E. P., A. R., Elektrėnų savivaldybės administracijos, M. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Albertas Kručkauskas, Laura Timinskaitė, Michailas Gaibelas
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjo sodininkų bendrijos „Šviesa“ atstovams advokatui Michailui Gaibel, A. N., R. K.,
suinteresuoto asmens Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovei Auksei Grigaliūnienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo sodininkų bendrijos „Šviesa“ (toliau – SB „Šviesa“) pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Elektrėnų savivaldybės administracijai, M. P., E. P., A. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas SB „Šviesa“ prašo valstybinės žemės įsigijimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad SB „Šviesa“ teisėtai naudojasi (valdo) 42,52 ha ploto žemės teritorija, esančia Elektrėnų mieste ir nurodyta Elektrėnų miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-07-30 įsakyme Nr. 03V-305 bei prie jo pridėtame specialiame ribų plane.
Pareiškėjo SB „Šviesa“ atstovas advokatas Michail Gaibel nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2008-12-01 sprendimu visiškai pagrįstai tenkino SB „Šviesa“ pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad SB „Šviesa“ teisėtai naudojasi (valdo) 42,52 ha ploto žemės teritorija, esančia Elektrėnų mieste ir nurodyta Elektrėnų miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-07-30 įsakyme Nr. 03V-305 bei prie jo pridėtame specialiajame ribų plane. Nurodė, kad SB „Šviesa“ (buvęs kolektyvinis sodas Nr. 2) įkurta 1966 m., jos nariais tapdavo Lietuvos Lenino valstybinės rajoninės elektrinės bei kitų Elektrėnų m. įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Į narius priimdavo ir sodo sklypus skirdavo Lietuvos Lenino VRE administracijos ir profesinės sąjungos komitetas, sodo sklypai buvo skiriami iš Lietuvos Lenino VRE priskirtos žemės kolektyvinei sodininkystei. Per beveik 5 dešimtmečius pelkėta ir apleista teritorija bendrijos narių pastangomis buvo paversta sodais, SB „Šviesa“ plėtėsi. Šiuo metu bendriją sudaro daugiau kaip 500 narių, o jos teritorija siekia 42,52 ha. Teritorija yra faktiškai padalinta į atskirus sodo sklypelius, užstatytus sodo nameliais su ūkiniais pastatais ir šiltnamiais, teritorijoje yra įrengtas kelių tinklas, išvedžioti elektros tinklai. Nurodė, kad kelis dešimtmečius užtrukusi sodo nuolatinė plėtra buvo lydima ne visiškai tvarkingai įforminamais ir tiksliais sodo sklypus skiriančio subjekto – Lietuvos Lenino VRE administracijos ir profesinės sąjungos komiteto – spendimais. Kaip patvirtina pridedamų komiteto protokolų/nutarimų turinys, didelėje jų dalyje skiriant sodo sklypus nebuvo nurodoma net sklypų numerių bei jų plotų, todėl visiškai natūralu, jog galiausiai dėl skyrimo tvarkos trūkumų iškilo klausimas dėl kai kurių sodo sklypų savavališko užėmimo. Buvo būtina identifikuoti teisėtai užimamą sodininkų bendrijos teritoriją ir jos ribas. Šiuo tikslu 1987 m. Lietuvos TSR Ministrų tarybos reikalų valdyba raštu Nr. 17-4576 pavedė Lietuvos Lenino VRE bei sodininkų bendrijai parengti sodininkų bendrijos teritorijos suplanavimo projektą. Dar vykstant projektavimo darbams, daliai teritorijos (24,6 ha) Trakų rajono LDT vykdomasis komitetas 1989 m. išdavė Valstybinį žemės naudojimo teisės aktą, kuriame SB „Šviesa“ kolektyvinei sodininkystei buvo skirti trys sklypai: 18,9 ha, 3,6 ha, 2,1 ha. Kadangi ir iki šio 1989 m. akto išdavimo Lietuvos Lenino VRE administracijos ir profesinės sąjungos komitetas (kaip patvirtina jo protokolai/nutarimai) jau daugelį metų teisėtai iš Lietuvos Lenino VRE priskirtos šiam tikslui valstybinės žemės skirdavo SB „Šviesa“ nariams žemės sklypus sodininkystei, akivaizdu, kad 1989 m. žemės naudojimo aktas nebuvo pirmas ir vienintelis SB „Šviesa“ vykdomą teisėtą žemės naudojimą patvirtinantis dokumentas. 1990 m. visa bendrijos teisėtai užimama teritorija su tiksliomis ribomis ir tiksliais sklypų numeriais buvo užfiksuota parengtame ir su Trakų rajono LDT vykdomuoju komitetu bei Lietuvos Lenino VRE suderintame sodininkų bendrijos teritorijos generaliniame plane. Jis tapo pirmu dokumentu, suvedusiu į vieną visumą visą iki tol vietinės valdžios padrikai ir aplaidžiai tvarkytą bei saugotą informaciją dėl SB „Šviesa“ skirtos žemės. Nurodė, kad generaliniame plane esantys vietinės valdžios ir sodo sklypus bendrijos nariams skirdavusios elektrinės suderinimai įrodo, kad atžymėta buvo būtent legaliai naudojama (be savavališkai užimtų teritorijų) SB „Šviesa“ teritorija, tačiau dėl po 1990 m. įvykusios valdžios ir galiojusios tvarkos pasikeitimo pagal LTSR normas parengtas bendrijos teritorijos generalinis planas taip ir liko nepatvirtintas. Nurodė, kad atsiradus privačios nuosavybės teisės į žemę institutui, Lietuvos Respublikos įstatymai įtvirtino galimybę įsigyti iš valstybės (privatizuoti) sodininkų bendrijos naudojamą valstybinę žemę. Patvirtindamas SB „Šviesa“ teisę siekti naudojamos valstybinės žemės privatizavimo, Elektrėnų gyvenvietės viršaitis 1992-03-26 raštu Nr. 160 paragino sodininkų bendriją kreiptis į Trakų rajono žemėtvarkos komisiją dėl kolektyvinių sodų žemės išpirkimo. 1992 m. SB „Šviesa“ iniciatyva buvo parengti visi tuo metu žemės privatizavimui reikalingi dokumentai, o už visus naudojamus sodo sklypus bendrijos nariai investiciniais čekiais sumokėjo tuometinę jų pirkimo kainą. Trakų rajono tarybos 1995-11-30 sprendimu Nr. 93 „Dėl Elektrėnų sodo bendrijos „Šviesa“ privatizavimo“ bendrijai buvo leista privatizuoti naudojamą žemę, tačiau privatizavimui trukdė viena kliūtis - SB „Šviesa“ neturėjo savo žinioje per daugelį dešimtmečių po įvairias įstaigas ir archyvus išsibarsčiusių LTSR laikotarpiu priimtų dokumentų, kurių pagrindų ji naudojosi valstybine žeme. Nurodė, kad SB „Šviesa“ dėl dokumentų trūkumo negalėjo žemės reformą vykdančiai institucijai pilnai pagrįsti naudojimosi valstybine žeme teisėtumo. Tokio dokumento pateikimo būtinumą tuo metu numatė 1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 89 4.2. punktas. Analogiška teisės norma galiojo ir SB „Šviesa“ kreipimosi su pareiškimu į Trakų rajono apylinkės teismą bei jo 2008-12-01 sprendimo priėmimo metu. O būtent, pagal 2004 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1443 patvirtintų „Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklių“ 21.5 p., 23 p., 23.1. p. (tuometinė redakcija) tiek sodininkai, tiek pati bendrija, norėdami mėgėjiško sodo teritorijoje įsigyti valstybinės žemės sklypą privalo turėti dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi valstybinės žemės sklypu. Be to, remiantis pastarojo nutarimo 2.2 p., mėgėjiško sodo teritorijoje naudojami valstybinės žemės sklypai yra parduodami pagal sodo suplanavimo projektą, žemėtvarkos projektą arba detalųjį planą, t.y. be jų mėgėjiškų sodų sklypų įsigijimas iš valstybės yra negalimas. Nurodė, kad pastarųjų dokumentų parengimas yra įmanomas tik žinant, t.y. turint dokumentus, dėl visų sodininkų bendrijos teisėtai naudojamo mėgėjiško sodo teritorijos ploto ir ribų. Nurodė, kad bet kokie neaiškumai dėl sodininkų bendrijos naudojamo (valdomo) mėgėjiško sodo teritorijos ploto ar ribų užkerta kelia įsigyti šioje teritorijoje žemę tiek bendrijos sodininkams, tiek pačiai bendrijai. Vadinasi, sodininkų bendrija tiek tiesiogiai, tiek kaip sodininkų interesais žemę naudojantis (valdantis) subjektas yra suinteresuota valstybinės žemės pirkimo tikslu turėti konkretaus ploto ir ribų valstybinės žemės ploto teisėto naudojimo (valdymo) faktą patvirtinantį dokumentą. Nurodė, kad buvo išnaudotos visos protingos galimybės rasti privatizavimui reikalingus žemės naudojimo dokumentus. Savo 2011-05-25 rašte AB „Lietuvos elektrinė“ (buvusi Lietuvos Lenino VRE) nurodė, jog sodo sklypų skyrimo dokumentais ji pati nedisponuoja, nes visi jos administracijos ir profsąjungos veiklos dokumentai už 1962-1990 m. yra saugomi Vilniaus apskrities archyve. Vilniaus apskrities archyve yra rasta Lietuvos Lenino VRE administracijos ir profsąjungos komiteto protokolų/nutarimų dėl žemės skyrimo tik už 1981-1983 m. bei 1985-1990 m. laikotarpį. Nurodė, kad nors archyve ir nerasta protokolų/nutarimu už ankstesnį nei 1981 m. laikotarpį, tačiau pirmasis (iš rastųjų) pagal datą archyvinis protokolas (1981-04-08 Nr. 33- 3) leidžia neabejotinai teigti, kad sodo sklypai SB „Šviesa“ buvo skiriami nariams ir iki tol, nes minėtu protokolu nuspręsta pašalinti iš šios bendrijos vieną iš narių, taigi akivaizdu, kad kažkokiu ankstesniu sprendimu praeityje, kuris archyve nerastas, jis tokiu nariu buvo priimtas ir turėjo naudojime jam skirtą sodo sklypą. Nurodė, kad visose protokoluose kalbama apie kolektyvinius sodus,o ne apie žemę daržams. Be to, akivaizdi yra ir 1984 m. spraga. Turint omenyje, kad trys metai iki tol ir penki metai po to vyko gana intensyvus sodo sklypų skyrimo bendrijos nariams procesas, visiškai jokių sprendimų už 1984 m. nebuvimas atrodo neįprastas ir nelogiškas. Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad paties Trakų rajono LDT vykdomojo komiteto 1988-07-25 patvirtinimu kolektyvinis sodas buvo įkurtas dar 1966 m., jokių sprendimų dėl žemės skyrimo bendrijai ar jos nariams neradimas archyve už 1966-81 m. laikotarpį liudija apie jų tinkamą neišsaugojimą bei neperdavimą archyvui. Nurodė, kad VĮ „Valstybinis žemėtvarkos institutas“ archyve nėra duomenų, susijusių su žemės suteikimu SB „Šviesa“, jų nėra ir Lietuvos centriniame valstybės archyve bei Vilniaus apskrities archyve, tokių dokumentų taip pat neturi Trakų rajono savivaldybė, Elektrėnų savivaldybės meras raštu pripažino savo bejėgiškumą šiuo klausimu, o 2006-01-25 Elektrėnų savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. TS-8, kuriuo pasiūlė SB „Šviesa“ kreiptis į teismą dėl teisėto žemės naudojimo fakto nustatymo. Galiausiai tuometinis valstybinės žemės valdytojas - Vilniaus apskrities viršininkas -, apsvarstęs SB „Šviesa“ prašymą dėl naudojamos valstybinės žemės privatizavimo, savo 2008-07-03 rašte Nr. 20-506 „Dėl sodininkų bendrijos „Šviesa“ žemės privatizavimo“ pripažino turimų dokumentų nepakankamumą ir pasiūlė kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas teisėto žemės naudojimo (valdymo) faktas. Todėl SB ,, Šviesa", negalėdama kitokia tvarka gauti visų faktą patvirtinančių dokumentų, naudojamos valstybinės žemės privatizacijos (pirkimo) tikslu buvo priversta kreiptis į teismą siekiant nustatyti teisėto žemės sklypo (42,52 ha) naudojimo (valdymo) faktą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d. numato tris pagrindus, kuriais žemė gali būti skiriama mėgėjiškai sodininkystei: i) teisės aktu, ii) žemėtvarkos projektu, iii) teritorijų planavimo dokumentu. Byloje be kitų rašytinių įrodymų yra pateiktas ir visas spektras faktą patvirtinančių teisės aktų bei teritorijų planavimo dokumentų: 1981-1983 m. ir 1985 -1990 m. Lietuvos Lenino valstybinės rajoninės elektrinės administracijos ir profsąjungos komiteto protokolai/nutarimai, įrodantys ilgai trukusį žemės sklypų SB „Šviesa“ nariams skyrimo procesą; 1989-02-15 Trakų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto išduotas valstybinis žemės naudojimo teisės aktas Nr. 007206, kuriame SB „Šviesa" numatytas 24,6 ha žemės ploto naudojimas; 1990 metais su kompetentingomis valdžios institucijomis (Trakų rajono LDT vykdomuoju komitetu, Lietuvos Lenino VRE elektrine ir kt.) suderintas SB „Šviesa“ teritorijos generalinis planas, apimantis bendrijos naudojamą 42,52 ha žemės ploto; 1991-11-27 SB „Šviesa“ įstatuose, patvirtintuose Trakų rajono valdybos 1992-04-15 potvarkiu Nr. 146v, buvo užfiksuotas bendrijos naudojamas 42,52 ha ploto teritoriją; 1993 m. -1994 m. Trakų rajono VMI reikalavimu vykdyto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo nuo SB „Šviesa“ naudojamo 42,52 ha ploto dokumentai, įrodantys faktinius nuomos sandorio (t.y. teisėto žemės naudojimo) santykius; 2001-11-28 Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 155 „Dėl specialiojo plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtintame Elektrėnų miesto funkcinio zondavimo specialiajame plane (teritorijų planavimo dokumente), SB „Šviesa" buvo priskirta apie 38,2 ha ploto teritorija Nr. 4; 2004-07-30 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 03V-305, kuriuo patvirtintu specialiųjų ribų planu (teritorijų planavimo dokumentu) buvo įtvirtintos SB „Šviesa“ naudojamos žemės ribos ir plotas - 42,52 ha. Pažymėjo, kad tiek žemės reformą vykdanti institucija, tiek vietinė savivaldybė, įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, su reikalavimu sutiko, o to būtų neįmanoma įsivaizduoti, jei SB „Šviesa“ tikrai neteisėtai naudotų tokį nemažą užimamos žemės plotą. Nurodė, kad, kadangi 2004-07-30 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 03V-305 bei juo patvirtintas specialusis ribų planas yra vėliausi dokumentai, leidžiantys tiksliausiai apibendrintai identifikuoti SB „Šviesa“ teisėtai naudojamos (valdomos) valstybinės žemės plotą ir ribas, būtent jie ir buvo įtraukti į teismui pareikšto reikalavimo formuluotę. Prie minėtuose dokumentuose esančių žemės ploto ir ribų pririštas juridinis faktas būtų labai konkretus ir ateityje nepaliktų jokių abejonių vykdant jį nustačiusį teismo sprendimą. Todėl ir prašė Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1d. sprendimą, kuriuo yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Sodininkų bendrija „Šviesa“, kodas 193208391, teisėtai naudojasi (valdo) 42,52 ha ploto žemės sklypu, esančiu Elektrėnų mieste ir nurodytu Elektrėnų miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 30 įsakyme Nr. 03V-305 bei prie jo pridėtame specialiame ribų plane.
Pareiškėjo SB „Šviesa“ atstovas A. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 1995 metų yra sodininkų bendrijos „Šviesa" pirmininkas, prieš tai taip pat turėjo ten savo sklypą. Nurodė, kad žemės sklypas buvo duotas elektrinei, o elektrinės valdžia skirstė tą žemę žmonėms. Žemę galėjo skirstyti tais laikais ir elektrinės valdžia ir vykdomasis komitetas ir bendrijos pirmininkas. Nurodė, kad sklypas priklausė elektrinei, visa Elektrėnų miesto žemė priklausė elektrinei, Valstybė patikėjimo teise perdavė visa žemę Elektrinei, viską tvarkė direktorius Noreika, jis buvo šeimininkas. Nurodė, kad Elektrėnuose yra dvi sodų bendrijos, t.y. sodininkų bendrija „Šviesa“ ir sodininkų bendrija „Klevas", kitos bendrijos yra jau už magistralės ir marių. Nurodė, kad iš pradžių sodininkams dalino po 8 arus, o kai atsirado daugiau norinčių, tai dalino po 6 arus žemės. Nurodė, kad apie 1975-1976 m. Elektrinė pradėjo plėstis, sodai taip pat persikėlė, dabartinėje Pergalės, Trakų, Šviesos g. buvo sodai. Turtingi žmonės persikėlė už marių, o vargšai atėjo pas juos į balas. Nurodė, kad visi žemės sklypus išsipirko, tačiau žemės pirkimo sutartys nesudarytos, dėl žemės nuosavybės dokumento, o kai aktas atsirado, Elektrėnų savivaldybės taryba patarė sodininkų bendrijai kreiptis į teismą dėl žemės valdymo teisėtumo. Nurodė, kad jų kolektyvinis sodas iki 1980 m. vadinosi kolektyviniu sodas Nr. 2, po to buvo priimtas sprendimas pakeisti pavadinimus, tuomet jų sodininkų bendrija pasivadino „Šviesa“.
Pareiškėjo atstovė R. K. parodė, kad yra buvusi bendrijos pirmininkė, ji taip pat gavo kolektyvinį sodą iš elektrinės. Parodė, kad direktorius Noreika pavedė ekonomistui sudaryti planus, vaismedžių sodinimo linijas, buvo parodyta kur sodinti medžius, paruošiamasis darbas prasidėjo 1966 metais, buvo net gi nurodyta, kiek gėlių, kiek vaismedžių sodinti. Iki šiol yra išlikusios obelų linijos, yra keliai išvedžioti. Nurodė, kad pats pradinis sodininkų bendrijos plotas galėjo būti apie 24 ha, vėliau šis plotas plėtėsi, nes iš kitų vietų buvo perkeliami sodininkai, sodininkų bendrija buvo praplėsta, kol ribos leido, nes toliau jau eina geležinkelis, plentas, vandenvietė. Todėl ir susidarė 42,52ha.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas Vasilijus Gerasimovas teismo posėdžio, įvykusio 2011 m. rugsėjo 29d. metu, nurodė, kad Sodininkų bendrijos „Šviesa“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad valstybine žeme gali naudotis fiziniai ir juridiniai asmenys, jeigu jiems suteikta tokia teisė ar žemė yra išnuomota. Pagal visas teisės normas jie galėjo naudotis žeme, jei ši teisė jiems buvo suteikta teisės aktuose numatytų kompetentingų subjektų sprendimu. Norminiuose aktuose pažymėta, kad sodininkų bendrijos nariai turi turėti žemės naudojimo faktą patvirtinantį dokumentą. Šiuo atveju Trakų rajono liaudies deputatų vykdomasis komitetas sodininkų bendrijai suteikė 3 sklypus, šiuo atveju kalba eina apie 24,6 ha, o dėl didesnio žemės ploto jokių dokumentų nėra. Nurodė, kad dėl 24 ha žemės ploto privatizavimo tam tikri veiksmai buvo atliekami, žemės naudojimo aktas yra, tačiau ir dėl šio žemės ploto reikalingas teismo sprendimas, nes tai būtų atskaitos taškas, kad toliau galima būtų nagrinėti bendrijos likimą. Nurodė, kad toje vietoje, kur yra sodininkų naudojami žemės sklypai, 1936 m. skirstymo plane yra nurodyti du savininkai, pagal turimus duomenis 5,81 ha ploto žemės sklypas ir 7,81 ha ploto žemės sklypas, jų paveldėtojai suinteresuoti atgauti žemę šioje vietoje natūra.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens M. P. atstovė adv. Laura Timinskaitė nurodė, kad visos aplinkybės yra išdėstytos procesiniuose dokumentuose. Papildomai paaiškino, kad yra kalbama ne tik apie valdymo teisėtumą, bet ir apie nuosavybės teisių atkūrimą. Visgi prioritetas keliamas nuosavybės teisių atkūrimui, pateikus prašymą ir po šio prašymo pateikimo, sklypas pripažįstamas rezervuota žeme, jei ji nepatenka į valstybės išperkamą žemę. Nėra nei vieno dokumento, įrodančio, kad ši žemė yra išperkama valstybės, jei iki prašymų pateikimo nebuvo priimti teisėti sprendimai, kuriais buvo suteikti šie sklypai preziumuojama, kad žemė negalėjo būti suteikta teisėtai. Tai buvo laisva žemė, visi dokumentai pateikti po 1991 metų, joks teisėtumo kvestionavimas negalimas, kalbant apie teritorijų planavimo dokumentus, nėra jokio tinkamai parengto ir registruoto teritorijų planavimo dokumento, kur būtų nustatytas plotas, nėra net gi faktiškai ribų natūra, nėra net riboženklių. Nurodė, kad teritorijų planavimo įstatymo nuostatose, sakoma, kad funkcinis zonavimas, tai tik parengiamasis teritorijų planavimo dokumentas, be to minėtame įstatyme nurodyta, kad funkcinio zonavimo planas negali būti teritorijų planavimo dokumentu. Vis dėl to tai tik projektiniai dokumentai. Nėra pirminio dokumento, kuris patvirtintų koks ir kur buvo skirtas žemės sklypas, nei vienas dokumentas nenurodo tikslaus sodininkų bendrijos žemės sklypo ploto. Kolektyvinam sodui Nr. 2, buvo skirtas tik 9,4 ha sklypas, šis kolektyvinis sodas šiai dienai vadinamas sodininkų bendrija „Šviesa", taip pat yra pareiškėjo įstatų variantai, kurie buvo gauti iš archyvo, neaišku kuris galiojantis, ten taip pat eina kalba apie 9,4 ha,, vertinant 1989 metų aktą, jei ir buvo tas aktas teisėtai priimtas ir sudarytas, juo skiriama mažiau nei prašo pareiškėjas. Vertinant patį 1989 aktą, toks aktas iš viso negalėjo būti sudarytas, kitų sodininkų bendrijų aktai visiškai kitokie, yra žemėtvarkos instituto nuorodos, jis buvo priimtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nenurodytos koordinatės, gretimybės, nėra sprendimo numerio, neaišku keliais egzemplioriais surašytas. Suteikiant žemę, sklypai formuojami vienoje vietoje, o šiuo atveju suformuoti trys žemės sklypai, šis aktas kelia daug abejonių ir neatitinka buvusios praktikos. Be to mano, kad nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, nebus paprastąjį įgyvendinti, net nebus kaip įvykdyti teismo sprendimą. Suinteresuoti asmenys buvo padavę pareiškimą priešingo juridinio fakto nustatymui, kad sodininkų bendrija neteisėtai naudojasi tuo žemės sklypu, bylos baigtis buvo tokia, kad teismas net nepriėmė ieškinio, apygardos teismas pasisakė, kad net ir negalėjo būti priimtas. Todėl analogiškais motyvais turi būti atmestas ir šis reikalavimas, tai tiesiog papildomas motyvas, kodėl toks prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto neturėtų būti nagrinėjamas. Nurodė, kad net negalima nustatyti kur realiai tas žemės sklypas, todėl visas 1989 metų aktas kvestionuojamas tuo pačiu pagrindu. Kaip ir paminėjo pareiškėjo atstovė kolektyvinis sodas NR.2 1980 m. buvo pervadintas į sodininkų bendriją „Šviesa" , akte pareiškėjai neįvardinti kaip sodininkų bendrija „Šviesa", 1989 metų aktas taip pat niekur neįregistruotas. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, sodininkų bendrijai buvo kitoje vietoje numatytas sklypas. Tuo metu kaip ir parašyta pateiktuose planuose šis sklypas buvo skirtas kolektyviniam sodui Nr.2, pareiškėjas įrodinėja, kad tai ta pati sodininkų bendrija „Šviesa", tačiau suinteresuoti asmenys teikia dokumentus susijusius su kolektyviniu sodu Nr.2, kalba eina apie 9,2 ha sklypą. Nurodė, kad tai būtų valstybės išperkama žemė, tokio sprendimo nėra. Kad žemė būtų valstybės išperkama, turi būti teritorijų planavimo dokumentai, tačiau jų nėra. Po kai kurių nuginčytų sprendimų, buvo prašoma atkurti žemę kitoje vietoje, neįsigilinus, kad sodininkų bendrijos valdymas neteisėtas. Nurodė, kad 1989 metų aktas atsirado tik bylą nagrinėjant teisme, jis neatitinka keliamų reikalavimų, apie jį atstovė sužinojo tik teisme, šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl jo klastojimo, tačiau jo teisėtumas nebuvo ginčijamas. Nurodė, kad 9,4 ha. žemės sklypas galėjo būti suteiktas teisėtai, tačiau dokumentuose užfiksuotas tik faktinis naudojimas, tai nėra teritorijų planavimo dokumentai, tai tik rengimo dokumentai, jais negali būti nustatytas joks teisėtumas, nėra priimta jokių sprendimų.
Suinteresuotų asmenų E. P. ir A. R. atstovas adv. Albertas Kručkauskas paaiškino, kad su pareiškimu nesutinka ir mano, kad pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas. Nurodė, kad palaiko kolegės išsakytus argumentus, taip pat mano, kad iš pateiktų dokumentų matyti, kad sodininkų bendrija teisėtai nesinaudojo tuo žemės sklypu iki ginčijamo 1989 metų akto. Nurodė, kad nesiekia pateikti kažkokius įrodymus paneigiančius pareiškėjo argumentus, tik išsako abejones dėl įrodymų. 1977-05-31 LTSR ministrų tarybos Valstybinis statybos reikalų komitetas savo rašte konstatavo, kad Elektrėnų kolektyviniai sodai įkurti savavališkai, neturint nustatyta tvarka parengtų, suderintų ir patvirtintų išplanavimo projektų, o Trakų rajono vykdomasis komitetas 1968-06-04 raštu Lietuvos TSR ministrų tarybai įsipareigojo neplėsti kolektyvinių sodų prie automagistralės Vilnius- Kaunas. Dar iki to rašto sodais buvo laisvai disponuojama ir jie buvo skirstomi savo nuožiūra, toks skirstymas buvo neteisėtas. Be to, nėra dokumentų, kad elektrinės administracija būtų įgaliota juos skirstyti, šis faktas neįrodytas, 1989-02-15 valstybinės žemės naudojimo teisės aktas labai abejotinas, dėl jo tikrumo pradėtas ikiteisminis tyrimas, yra visa eilė abejonių, aplinkybės tiriamos, palaiko VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto specialisto nuomonę, kad šis aktas teisiniu požiūriu ydingas, deputatų tarybos vykdomasis komitetas, lyg pats sau išsidavė aktą, SB „Šviesa" planas be riboženklių, aktas turėjo būti surašytas 13 egzempliorių, jau išduotiems aktams nebuvo galima išduoti naujų, jei pasikeitė jų ribos, tai turėjo būti pažymima jau išduotose aktuose. Valstybinės žemės naudojimo teisės aktas neva išduotas 13 atskirų kolektyvinių sodų, planai ir gretimybės nedera tarpusavyje, „Šviesa" ir „Klevas" nėra pažymėti riboženkliais, atskiri planai nėra pasirašyti, kitiems kolektyviniams sodams jau buvo išduoti individualūs Valstybinės žemės naudojimo teisės aktai, Lietuvos TSR Trakų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas turėjo teisę skirti iki 10 ha žemės, tačiau aktu skirta 24,6 ha. Tokiu būdu dėl šio akto pradėtas ikiteisminis tyrimas, gali būti kad aktas arba jo atskiri fragmentai suklastoti. Pareiškėjo atstovas net nenurodo konkrečiai kokį juridinę reikšmę turintį faktą nori nustatyti, jei mano kad kažkokie dokumentai buvo priimti, o jie vėliau dingo, tai turi būti ir nurodyti konkretūs dokumentai, taip pat ar kokias faktines aplinkybes negalima nustatyti iš turimų dokumentų. Mano, kad reikia nustatinėti ne juridinę reikšmę turintį faktą, o fakto teisinį vertinimą, ar valdymo teise sodininkai naudojosi pagrįstai. Tai turėtų būti valdymo teisės gynimo ieškinys.
Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1d. sprendimu pareiškimas buvo patenkintas visiškai, t.y. nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad SB „Šviesa“ teisėtai naudojasi (valdo) 42,52 ha ploto žemės sklypą, esantį Elektrėnų mieste ir nurodytą Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-07-30 įsakyme Nr. 03V-305 bei prie jo pridėtame specialiajame ribų plane (I t., b.l. 166-168).
Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 9d. nutartimi buvo nutarta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal SB „Šviesa“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (II t., b.l. 137-139).
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21d. nutartimi buvo nutarta panaikinti 2008 m. gruodžio 1d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą ir bylą nutraukti (III t., b.l. 73-74).
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 18d. nutartimi buvo nutarta panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21d. nutartį ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (III t., b.l. 136-139).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.).
Procesas šioje byloje buvo atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, t.y. dėl to, kad sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas SB „Šviesa“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašė valstybinės žemės įsigijimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad SB „Šviesa“ teisėtai naudojasi (valdo) 42,52 ha ploto žemės teritorija, esančia Elektrėnų mieste ir nurodyta Elektrėnų miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-07-30 įsakyme Nr. 03V-305 bei prie jo pridėtame specialiame ribų plane, todėl bylos nagrinėjimo dalyką sudarė teisėto valdymo fakto nustatymas. Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 1 p.). Suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį (CPK 443 str. 3 d.). Atnaujinus bylos nagrinėjimą dėl to, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą suinteresuotų asmenų M. P. ir J. P. teisių ir pareigų, ši byla buvo išnagrinėta pakartotinai visa apimtimi. Ją pakartotinai nagrinėjant, anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtraukti asmenys buvo įtraukti suinteresuotais asmenimis ir turėjo galimybę pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis. Tokiu būdu buvo eliminuotas ankstesnio bylos proceso trūkumas – kad teismas sprendime nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad SB „Šviesa“ įkurta 1966m. Pareiškėjo atstovai paaiškino, kad SB „Šviesa“ nariais tapdavo Lietuvos Lenino valstybinės rajoninės elektrinės bei kitų Elektrėnų m. įstaigų ir organizacijų darbuotojai, į narius priimdavo ir sodo sklypus skirdavo Lietuvos Lenino VRE administracijos ir profesinės sąjungos komitetas, sodo sklypai buvo skiriami iš Lietuvos Lenino VRE priskirtos žemės kolektyvinei sodininkystei. Tačiau pažymėtina, jog byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kokio ploto žemės sklypas 1966m. buvo priskirtas tuometinei Lietuvos Lenino VRE, kur buvo jo dislokacija ir ribos, kas skyrė tuometinei Lietuvos Lenino VRE žemės sklypą kolektyvinei sodininkystei ir kt.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog Elektrėnų kolektyviniai sodai buvo įkurti savavališkai, neturint nustatyta tvarka parengtų, suderintų ir patvirtintų išplanavimo projektų (II t., b.l. 18). 1979-02-15 buvo nuspęsta prašyti Lietuvos TSR Ministrų Tarybos leisti Lietuvos Lenino valstybinei rajoninei elektrinei Elektrėnų miesto tipo gyvenvietės teritorijoje įrengti kolektyvinius sodus 9,4 ha ploto žemės sklype (II t., b.l. 21) ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1979-04-26 potvarkiu Nr. 291p pasiūlymas buvo priimtas, Lietuvos Lenino valstybinei rajoninei elektrinei buvo skirtas Elektrėnų miesto tipo gyvenvietės 9,4 ha ploto sklypas kolektyviniams sklypams, kuris buvo jai perduotas (II t., b.l. 22-24, 26-31, 33), buvo patvirtinti kolektyvinio sodo įstatai (II t., b.l. 25). Iš byloje esančių Lietuvos V.I. Lenino valstybinės rajoninės elektrinės Profsąjungos gamyklos komiteto protokolų matyti, kad laikotarpiais 1981-1983 metais ir 1985 -1990 metais buvo svarstomi žemės sklypų SB „Šviesa“ skirstymo klausimai (IV.t., b.l. 92-181).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nebuvo parengtas ir Trakų rajono vykdomajame komitete patvirtintas SB „Šviesa“ išplanavimo projektas (I t., b.l. 35). Buvo priimtas 1989-02-15 Valstybinės žemės naudojimo teisės aktas, kuriame numatyta, kad SB „Šviesa“ yra skiriamas 24,6 ha plotas, vėliau buvo parengti SB „Šviesa“ genplano brėžiniai (I t., b.l. 47-48). Atsižvelgiant į juos, buvo pakeisti SB „Šviesa“ įstatai, kuriose buvo atitinkamai nurodytas pakeistas SB „Šviesa“ plotas (I t., b.l. 50-56). 2001-11-28 buvo patvirtintas Elektrėnų miesto funkcinio zonavimo specialusis planas, kuriame SB „Šviesa“ plotas nurodytas 38,2 ha (I t., b.l. 68-72). Vėliau buvo nustatyta, kad SB „Šviesa“ naudojamo žemės sklypo plotas yra 42,52 ha (I t., b.l. 73-76).
Vienas iš Lietuvos TSR teisės aktų, reglamentuojančių Lietuvos TSR žemės teisinius santykius buvo 1970 m. gruodžio 16 d. Lietuvos TSR žemės kodeksas, kuris galiojo iki 1994-07-21 (toliau – Žemės kodeksas).
Žemės kodekso 13 str. numatė, kad žemės sklypai suteikiami naudotis skyrimo tvarka. Žemės sklypai skiriami, remiantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu arba rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu, TSR Sąjungos įstatymų, šio kodekso ir kitų Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka. Šio kodekso 58 str. 2 d. numatė, jog įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms gali būti suteikiami žemės sklypai kolektyviniams sodams bei daržams TSR Sąjungos įstatymų ir šio kodekso 73–77 straipsniuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Žemės kodekso 73 str. nustatyta, kad kolektyvinei sodininkystei žemės sklypai suteikiami įmonėms, organizacijoms bei įstaigoms iš valstybinio rezervo ir valstybinio miškų fondo žemės, taip pat iš miestų ir miesto tipo gyvenviečių laisvos žemės. Jeigu šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos žemės nėra, kolektyviniams sodams gali būti suteikiami įmonių, organizacijų bei įstaigų pagalbinių ūkių, taip pat tarybinių ūkių, kolūkių ir kitų žemės ūkio įmonių, organizacijų bei įstaigų visuomeniniam ūkiui nenaudojami žemės sklypai, o 75 str., kad kolektyvinei sodininkystei žemės sklypai suteikiami įmonėms, organizacijoms bei įstaigoms neterminuotai naudotis šio kodekso 13–17 ir 19–21 straipsniuose nustatyta tvarka.
Kaip jau buvo minėta, remiantis Žemės kodekso 13 str. žemės sklypai buvo suteikiami naudotis skyrimo tvarka. Vadovaujantis Žemės kodekso 19 str., pradėti naudotis suteiktu žemės sklypu, kol žemėtvarkos organai nenustatė šio sklypo ribų natūroje (vietovėje) ir kol neišduotas dokumentas, patvirtinantis teisę naudotis žeme, draudžiama. Šio kodekso 21 str. 1 d. nurodyta, kad kolūkių, tarybinių ūkių ir kitų žemės naudotojų teisę naudotis žeme patvirtina valstybiniai aktai, suteikiantys teisę naudotis žeme. Juos išduoda rajonų, miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, o 20 str. 1 d. numatė, jog nutarimuose ir sprendimuose suteikti žemės sklypus nurodoma: tikslas, kuriam jie skiriami, pagrindinės naudojimosi žeme sąlygos, taip pat žemės sklypų dydis, dislokacija ir ribos.
Taigi, atsižvelgiant į teisės aktų (Žemės kodekso) numatytą žemės sklypų suteikimo tvarką, tuometinei Lietuvos Lenino valstybinei rajoninei elektrinei kompetentingos institucijos aktu turėjo būti skirtas žemės sklypas kolektyviniams sodams, žemėtvarkos organai turėjo nustatyti šio sklypo ribas natūroje (vietovėje), turėjo būti išduotas dokumentas patvirtinantis teisę naudotis žeme, ir tik tuomet Lietuvos Lenino valstybinei rajoninė elektrinė galėjo pradėti naudotis suteiktu žemės sklypu.
Kaip jau buvo minėta, byloje nėra jokių įrodymų, koks žemės sklypas 1966m. buvo skirtas kolektyviniams sodams, nėra duomenų, kad buvo nustatytos kokio nors kolektyviniams sodams skirto žemės sklypo ribos natūroje, kad buvo išduotas dokumentas patvirtinantis teisę naudotis žeme, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog, nepaisant to, Elektrėnų kolektyviniai sodai buvo įkurti (II t., b.l. 18). Tik nustačius teisės aktų pažeidimus (1977-05-31) (savavališką kolektyvinių sodų įkūrimą) buvo 1979-02-15, t.y. praėjus 13 metų, kreiptasi į Lietuvos TSR Ministrų Tarybą prašant leisti Lietuvos Lenino valstybinei rajoninei elektrinei Elektrėnų miesto tipo gyvenvietės teritorijoje įrengti kolektyvinius sodus 9,4 ha ploto žemės sklype (II t., b.l. 21) ir tuomet Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1979-04-26 potvarkiu Nr. 291p pasiūlymas buvo priimtas ir Lietuvos Lenino valstybinei rajoninei elektrinei buvo skirtas Elektrėnų miesto tipo gyvenvietės 9,4 ha ploto sklypas kolektyviniams sodams (II t., b.l. 22-23), buvo parengtas projektas, kuriame buvo numatytos žemės sklypo ribos natūroje bei žemės sklypas buvo perduotas Lietuvos Lenino valstybinei rajoninei elektrinei (II t., b.l. 24, 26-31, 32). Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad nepaisant to, jog nebuvo parengtas ir Trakų rajono vykdomajame komitete patvirtintas SB „Šviesa“ išplanavimo projektas (I t., b.l. 35) laikotarpiais 1981-1983 m. ir 1985 -1990 m. buvo svarstomi žemės sklypų SB „Šviesa“ skirstymo klausimai, žmonės tapdavo SB „Šviesa“ nariais ir jiems buvo skiriami sodo sklypai (IV.t., b.l. 92-181). Įpareigojus SB „Šviesa“ ir Lietuvos VRE administraciją parengti kolektyvinio sodo išplanavimo projektą (I t., b.l. 35), atsirado ne šis projektas, o 1989-02-15 Valstybinės žemės naudojimo teisės aktas, kuriame numatyta, kad SB „Šviesa“ yra skiriamas 24,6 ha plotas, vėliau buvo parengti SB „Šviesa“ genplano brėžiniai (I t., b.l. 47-48).
1956-02-23 TSRS Žemės ūkio ministerijos patvirtinti Nurodymų, kaip sudaryti ir išduoti žemės naudotojams (išskyrus žemės ūkio arteles) aktus žeme naudotis (toliau – Nurodymai) 1 p. numatė, kad TSRS Žemės ūkio ministerijos patvirtintos formos aktas žeme naudotis išduodamas tarybiniams ūkiams, žuvininkystės kolūkiams, verslinėms artelėms, miestams, miesto tipo gyvenvietėms, valstybinėms, kooperatinėms ir visuomeninėms įstaigoms, organizacijoms ir įmonėms – tai žemei, kuri įstatymo nustatytąja tvarka yra suteikta jiems nuolat naudotis (II t., b.l. 61-62).
Taigi, 1989-02-15 Valstybinės žemės naudojimo teisės aktas galėjo būti surašytas, tai žemei, kuri įstatymo nustatytąja tvarka buvo suteikta nuolat naudotis. Iš šio akto matyti, kad juo buvo suteikta 422,8 ha žemės kolektyvinei sodininkystei, tame tarpe 24,6 ha žemės SB „Šviesa“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo aktu Lietuvos TSR Trakų rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui žemę naudotis suteikė tas pats Trakų rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, t.y. šį aktą jis išdavė pats sau. Kaip jau buvo minėta toks aktas turėjo būti išduodamas tarybiniams ūkiams, žuvininkystės kolūkiams, verslinėms artelėms, miestams, miesto tipo gyvenvietėms, valstybinėms, kooperatinėms ir visuomeninėms įstaigoms, organizacijoms ir įmonėms – tai žemei, kuri įstatymo nustatytąja tvarka yra suteikta jiems nuolat naudotis, t.y. šiuo atveju toks aktas dėl SB „Šviesa“ žemės, suteiktos naudoti kolektyviniams sodams, turėjo būti išduotas Lietuvos Lenino valstybinei rajoninei elektrinei. Be to, pastebėtina, kad nėra jokių įrodymų, kad 422,8 ha žemės įstatymo nustatytąja tvarka yra suteikta nuolat naudotis Lietuvos TSR Trakų rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui ir kad ši žemė buvo skirta kolektyviniams sodams, nėra jokių dokumentų, kuriais remiantis Lietuvos TSR Trakų rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas šią žemė skyrė atitinkamoms institucijoms kolektyviniams sodams.
Iš byloje esančių SB „Šviesa“ 1991-11-27 įstatų, jų 1 p., matyti, kad SB „Šviesa“ plėtėsi visomis kryptimis iš užima 42,52 ha plotą, iš kurio 37,5 ha tenka individualių sodininkų sklypams (I t., b.l. 51-56). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra nurodoma, kokiu pagrindu SB „Šviesa“ priklausančio žemės sklypo plotas padidėjo iki 42,52 ha, kokiu pagrindu jis plėtėsi, todėl darytina išvada, jog tokio dydžio žemės sklypo plotas buvo užfiksuotas atsižvelgiant į faktiškai naudojamą žemės sklypo plotą, nesiaiškinant, kokiu pagrindu jis padidėjo. Ir jeigu žemės sklypo ploto padidėjimas iki 24,6 ha buvo grindžiamas, tam tikrais, nors ir įstatymų reikalavimų neatitinkančiais teisės aktais, jau 42,52 ha dydžio plotas fiksuojamas iš viso nenurodant jokio pagrindo, remiantis jau faktiškai naudojamu plotu. 2001-11-28 buvo patvirtintas Elektrėnų miesto funkcinio zonavimo specialusis planas, kūrimą nurodoma, kad SB „Šviesa“ užima apie 38,2 ha ploto teritoriją, tačiau vėlgi nėra aišku, kuo remiantis yra nurodomas būtent tokio dydžio žemės sklypo plotas (I t., b.l. 68-72).
Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju trūksta ne tik dokumento patvirtinančio, jog SB „Šviesa“ teisėtai valdo 42,52 ha ploto žemės sklypą, tačiau byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai iš viso paneigia teisėtą naudojimąsi, t.y. iš jų matyti, kad SB „Šviesa“ plėtojosi savavališkai, savavališkai buvo statomi sodininkų namukai, kreipiamasi dėl žemės suteikimo buvo po to, kai buvo konstatuojami pažeidimai, planai buvo rengiami jau po teritorijos užėmimo neesant jokio teisinio pagrindo arba atsižvelgiant į faktiškai naudojamo žemės sklypo plotą ir po to priimami atitinkami teisės aktai, žemės sklypai SB „Šviesa“ nariams buvo skiriami ilgą laiką net nesant generalinio plano, neparengus kiekvienam sodininkui skirto žemės sklypo plano. Taigi, SB „Šviesa“ žemė buvo skiriama ir skirstoma jos nariams nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad SB „Šviesa“ teisėtai valdo 42,52 ha ploto žemės sklypą nėra jokio pagrindo. Todėl pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 443 str. 6 d. numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, jų pozicijų, suinteresuotų asmenų M. P., E. P. ir A. R. interesai buvo priešingi, suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, t.y. jie prašė atmesti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl jiems iš pareiškėjo SB „Šviesa“ priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Iš byloje esančių, patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų matyti, kad suinteresuotas asmuo M. P. patyrė 10530,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 132,00 Lt žyminis mokestis ir 10398,80 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o suinteresuotas asmuo E. P. – 4782,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 132,00 Lt žyminis mokestis ir 4650,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (II t., b.l. 9, 72; III t., b.l. 113-115, 118-121; IV t., b.l. 191; V t., b.l. 14-16).
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą (nagrinėjant bylą įvyko 6 posėdžiai, suinteresuotus asmenis atstovaujantys advokatai parengė kiekvienam iš jų po 4 procesinius dokumentus, atliko užklausas renkant bylai reikalingus įrodymus, pateikė teismui kitus prašymus ir kt.) bei atsižvelgus teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, laikytina, jog suinteresuotų asmenų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija numatytų maksimalių užmokesčio dydžių, todėl jiems iš pareiškėjo priteistinos visos jų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti jų nemažinant.
Taigi, iš pareiškėjo SB „Šviesa“ priteistina 10530,00 Lt bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui M. P. ir 4782,00 Lt bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui E. P..
Taip pat iš pareiškėjo SB „Šviesa“ priteistinos 62,06 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 88, 96, 177-178, 270 str. str., 370 str. 4 d., 371 str. 1 d. 3 p., 442 str. 1 p., 443 str. 6 d., 444 str. 2 d. 9 p., 445 - 448 str. str., teismas
nusprendžia:
priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo sodininkų bendrijos „Šviesa“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Elektrėnų savivaldybės administracijai, M. P., E. P., A. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.
Priteisti iš sodininkų bendrijos „Šviesa“ 10530,00 Lt bylinėjimosi išlaidų M. P..
Priteisti iš sodininkų bendrijos „Šviesa“ 4782,00 Lt bylinėjimosi išlaidų E. P..
Priteisti iš sodininkų bendrijos „Šviesa“ 62,06 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.