Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

4. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sutuoktinis P. U., miręs (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

5. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą ((duomenys neskelbtini), 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

6. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

7. Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-415/2015).

8. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Šilutės rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. 150 buvo nuspręsta patvirtinti norinčių statyti kooperatinius garažus asmenų susirinkimų protokolus ir įsteigti Šilutės miesto garažų individualiems automobiliams (motociklams) statybos bei eksploatavimo kooperatyvus Nr. 14 (statomų rajono statybos organizacijos jėgomis), Nr. 15 (statomų rajono statybos valdybos jėgomis), Nr. 16 (statomų statybos remonto valdybos jėgomis) (toliau – Kooperatyvai Nr. 14, Nr. 15, Nr. 16), skirti sklypus ir leisti vykdyti projektavimo ir statybos darbus Kooperatyvams Nr. 14, Nr. 15, Nr. 16 pagal Priedėlį Nr. 7. Šilutės rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. 150 7 priedėlyje buvo nurodyta, kad Kooperatyvą Nr. 14 sudaro 40 garažų, Kooperatyvą Nr. 15 – 60 garažų, Kooperatyvą Nr. 16 – 40 garažų, skiriamo sklypo lokalizacija – (duomenys neskelbtini), į šiaurę nuo kooperatyvo Nr. 13 sklypo ir į vakarus nuo perspektyvinės miesto gatvės. Individualių garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvo Nr. 14 (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. 50 nurodyta, kad P. U. pagal Šilutės miesto LD Tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) sprendimą (potvarkį) Nr. 136 yra garažų statybos kooperatyvo Nr. 14, esančio (duomenys neskelbtini), narys, skirtas boksas Nr. 2 korpuse 2; pajaus įnašą sumoje 1 506 Lt yra pilnumoje išmokėjęs; garažas eksploatacijai priimtas; pažyma išduota pateikti Klaipėdos teritoriniam inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurui, nuosavybės teisių įforminimui.

9. VĮ Registrų centras 2025 m. gegužės 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjos prašymą įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjos pateikta (duomenys neskelbtini) deklaracija apie statinio, jo dalies užbaigimą / statinio / jo dalies / patalpos paskirties pakeitimą nepatvirtina P. U. nuosavybės teisių į prašomą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą atsiradimo, o kitų dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytais pagrindais įgijo nuosavybės teises į minėtus nekilnojamuosius daiktus, ar jų dalį, pareiškėja VĮ Registrų centrui nepateikė. VĮ Registrų centras 2025 m. gegužės 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjos prašymą įrašyti / pakeisti nekilnojamojo daikto garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruojamas tik kartu įregistruojant daiktines (nuosavybės arba valdymo) teises į jį, o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2025 m. gegužės 16 d. priėmė sprendimą atsisakyti įregistruoti pareiškėjos daiktines (nuosavybės arba valdymo) teises į minėtą nekilnojamojo turto objektą.

10. P. U., mirė (duomenys neskelbtini) Pagal Šilutės 2-ojo notaro biuro notarė (duomenys neskelbtini) liudijimą apie palikimo priėmimą, notarinio registro Nr. 1575, pareiškėja (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal testamentą po sutuoktinio P. U. mirties. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 1997 m. iki 2014 m. P. U. mokėjo mokesčius, susijusius su garažu, adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 28 d. pažymos duomenimis, P. U. iki mirties ((duomenys neskelbtini)) mokėjo mokesčius už garažą, adresu (duomenys neskelbtini), po P. U. mirties garažu naudojasi pareiškėja, už sunaudotą elektros energiją ji nėra skolinga.

11. Taigi byloje esantys duomenys, patvirtina, kad pareiškėjos sutuoktinis P. U. iki mirties ((duomenys neskelbtini)) valdė ir naudojosi garažu, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nėra išlikusių dokumentų, pagrindžiančių pastarojo nuosavybės teisę į minėtą turtą ir pareiškėja šių dokumentų neteismine tvarka negali gauti.

12. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo (toliau – Sąrašas) 2.3 punkte nustatyta, kad pastatyti seni statiniai Registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m. liepos 25 d. Įsigyti seni statiniai Registre registruojami šio sąrašo 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir notariškai patvirtintą sandorį, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, ir savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio arba paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą arba, neturint notariškai patvirtinto sandorio, – savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio ar paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose, jeigu statiniai įgyti nuo 1949 m. balandžio 14 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai. Senų statinių savininkų įpėdiniai privalo papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius jų, kaip įpėdinių, teisinį statusą (Sąrašo 3.2, 4 punktai). Senų statinių valdytojai, neturintys vieno iš šio sąrašo 2.2–2.4 ir 3.2 punktuose išvardytų dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir (ar) daiktines teises į jį, Registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, turimus dokumentus, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir atitinkamą teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo (Sąrašo 8 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja yra P. U., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinė pagal testamentą, todėl, teismui nustačius nurodytą faktą, ji teisės aktų nustatyta tvarka galėtų įgyvendinti savo kaip įpėdinės teises į palikimą ir imtis veiksmų ginčo turtui teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti. Taigi prašomas nustatyti faktas turės juridinę reikšmę ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

15. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

16. Taigi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta (duomenys neskelbtini) 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

17. Pareiškėja nurodo, kad jos sutuoktinis P. U. nuosavybės teise įgijo garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis byloje pateiktos kadastrinių matavimų bylos duomenimis, nustatyta, kad pastate – garaže, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), suformuotas nekilnojamojo turto objektas – 36,31 m² patalpa (garažas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurią sudaro sandėlis, pažymėtas indeksu R2-1, ir garažas, pažymėtas indeksu 2-1. Pareiškėja kartu su pareiškimu pateikė teismui Individualių garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvo Nr. 14 (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. 50, joje, be kita ko, nurodyta, kad P. U. yra garažų statybos kooperatyvo Nr.14, esančio (duomenys neskelbtini), narys, jam skirtas boksas Nr. 2 korpuse 2. Minėta pažyma taip pat patvirtina, kad P. U. sumokėjo visą, t. y. 1 506 Lt, pajaus įnašą už garažą. Be to, ši pažyma P. U. buvo išduota tam, kad šis galėtų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti savo nuosavybės teisę į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Taigi byloje pateikti duomenys patvirtina, kad P. U. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nenustatyta, kad laikotarpiu nuo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini), P. U. būtų perleidęs nuosavybės teisę į ginčo turtą. Priešingai, byloje pateikta 2025 m. gegužės 28 d. pažyma patvirtina, kad P. U. iki mirties ((duomenys neskelbtini)) mokėjo mokesčius už garažą, adresu (duomenys neskelbtini), o po P. U. mirties garažu naudojasi pareiškėja, moka su turtu susijusius mokesčius. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės teisė ar kitos daiktinės teisės į šį turtą nėra įregistruotos. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad kiti asmenys iki šiol būtų pareiškę pretenzijas dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą.

18. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje esančius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas kaip pagrįstas, tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. U. nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) valdė garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas nuosavybės teisei įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdė garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisei įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.