- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- I2-5432-484/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06957-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- I. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.6.4Draudimas atvykti
- 51.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui D. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. A. (I. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 24S271673 „Atsisakyti išbraukti duomenis iš NAS ir atšaukti įspėjimą SIS“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam 2023 m. rugpjūčio 29 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 29 d., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Pareiškėjas skunde pripažįsta, kad jis į Lietuvos Respubliką neatvyko ir Lietuvos įmonėje neįsidarbino. Pareiškėjas paaiškina, kad jis, nusprendęs studijuoti (duomenys neskelbtini), tuo pačiu metu pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) studijų pagrindu. (duomenys neskelbtini) atsakinga institucija 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu tenkino jo prašymą ir nusprendė išduoti jam leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas sutinka su Migracijos departamento 2024 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 24S102913, kuriuo panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis gyventi Lietuvoje neketina, tačiau nesutinka su Migracijos departamento 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 24S122449 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“, kuriuo Migracijos departamentas uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad jis Migracijos departamento 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. 24S122449 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“ teismui neskundė, o Migracijos departamentui pateikė prašymus išbraukti jo duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ar sutrumpinti draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ir atšaukti įspėjimą Centrinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje (C.SIS) dėl jo neįsileidimo.
Pareiškėjo tvirtinimu, Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo Migracijos departamentas atsisakė tenkinti jo prašymus, yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
Pareiškėjas skunde pažymi, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, visiškai nevertino, kad jis jau antrus metus studijuoja (duomenys neskelbtini) ir po kelių metų baigs studijas, kad jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, uždraudimas jam atvykti į Lietuvos Respubliką bei uždraudimas atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritoriją yra visiškai nemotyvuotas, perteklinis ir neproporcingas. Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, kad, priimdamas skundžiamą Sprendimą, Migracijos departamentas šių aplinkybių taip pat nevertino (II tomas, b. l. 2-10).
Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais ir 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, 2024 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 24S102913 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nustačius, kad: 1) pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu Migracijos departamentui pateikė duomenis neatitinkančius tikrovės; 2) pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 3) su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis.
Atsakovas taip pat nurodo, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 24S122449 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus, konstatavęs, kad pareiškėjas ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.
Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjui 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nustatytas pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“, (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 14 punktą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas ir atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.
Atsakovo teigimu, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 15 punktu, pareiškėjo duomenys iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai pateikti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS), nes pagrindai, kuriais remiantis pareiškėjo duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – SIS reglamentas) 24 straipsnyje nustatytus pagrindus.
Atsakovas atsiliepimo argumentus grindžia SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte ir 24 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtintu reguliavimu.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS.
Atsakovas akcentuoja, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su skundo teiginiais, kad yra visi pagrindai išbraukti pareiškėjo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ar sutrumpinti draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį iki 1 metų. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas neatitinka Taisyklių 32 punkte numatytų kriterijų.
Atsakovas pažymi, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vertino 2024 m. lapkričio 8 d. gautą SIRENE Latvijos nacionalinio skyriaus O formos duomenis. Minėtos formos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo leidimas gyventi Latvijos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 31 d. buvo panaikintas. Pareiškėjas, 2024 m. lapkričio 4 d. teikdamas prašymus Migracijos departamentui, šią aplinkybę nuslėpė ir tokiu būdu Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie leidimo laikinai gyventi Latvijoje turėjimą. Pažymi, kad Latvijos nacionalinio skyriaus O formoje nurodyta, jog nėra priežasčių, dėl kurių perspėjimas dėl pareiškėjo SIS turėtų būti panaikintas.
Atsakovo tvirtinimu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis. Sprendime pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas (II tomas, b. l. 43-47).
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje skundą prašė tenkinti, vadovaudamasis skunde nurodytais motyvais, pažymėdamas, jog jis migracijos procedūromis nepiktnaudžiavo ir nepiktnaudžiauja.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, remdamasis atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsakovas atsisakė išbraukti pareiškėjo duomenis iš nacionalinio sąrašo dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, ketindamas įsidarbinti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) ,, (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) pagal profesiją, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir dėl to pareiškėjui nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, t. y. plytų mūrininku, 2023 m. liepos 4 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (II tomas, b. l. 64-70). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 29 tarpininkavimo raštą Nr. 20230629-119163 (toliau – Tarpininkavimo raštas), kuriuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pareiškėją įdarbinti plytų mūrininku ir darbo sutarties laikotarpiu įsipareigojo pareiškėjui mokėti 1390 Eur mėnesinį darbo užmokestį (II tomas, b. l. 71-74).
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 29 d., (toliau – Leidimas), išduotas 2023 m. rugpjūčio 29 d. ir pareiškėjui įteiktas 2023 m. rugsėjo 14 d. per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją (duomenys neskelbtini).
UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. lapkričio 13 d. Migracijos departamentui pateikė pranešimą Nr. 2311-PRNŠ-1401, kad pareiškėjas dirbti neatvyko, su juo susisiekti neįmanoma (II tomas, b. l. 91-92).
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2024 m. balandžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 24S102913 ,,Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 29 d., nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis (II tomas, b. l. 54-56).
Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 18 d. sprendime Nr. 24S102913 ,,Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjas, 2023 m. rugsėjo 14 d. atsiėmęs Leidimą per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją Uzbekistane ir atvykęs į Lietuvos Respubliką, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neįsidarbino, pragyvenimo lėšų buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu neturėjo.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Taisyklių 15 punktu, Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktais, 2024 m. gegužės 15 d. priėmė sprendimą Nr. 24S122449 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) (II tomas, b. l. 30-31, 57-60).
Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 4 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išbraukti jo duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ar sutrumpinti draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ir prašymą atšaukti įspėjimą Centrinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje (C.SIS) dėl jo neįsileidimo (II tomas, b. l. 61-63, 75-77, 78-90).
Pareiškėjas prašymuose nurodė, kad gavęs Leidimą, į Lietuvos Respubliką neatvyko ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neįsidarbino, nes Latvijos Respublikos atsakingų institucijų 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Latvijos Respublikoje. (duomenys neskelbtini) jis gyvena ir studijuoja jau du metus. Prašymuose teigė, kad Migracijos departamento 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 24S122449 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“ pritaikyta poveikio priemonė yra neproporcinga, nepagrįsta bei neteisėta. Pareiškėjas prašymuose akcentavo, jog Migracijos departamento 2024 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 24S102913 ,,Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ jis neskundė, su juo sutinka, nes dirbti Lietuvos Respublikoje neketina.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, SIS reglamento 24 straipsniu, Taisyklių 32 punktu, Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 papunkčiu, 2024 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 24S271673 ,,Atsisakyti išbraukti duomenis iš NAS ir atšaukti įspėjimą SIS“, kuriuo nusprendė pareiškėjo prašymų netenkinti ir atsisakė išbraukti pareiškėjo duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, nes duomenys apie pareiškėją neišbraukti iš nacionalinio sąrašo (II tomas, b. l. 11-13, 51-52).
Taisyklių (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2024 m. vasario 16 d.) 32 punkte nustatyta, kad duomenis iš sąrašo, pateiktus C.SIS, šioje sistemoje sprendimą dėl uždraudimo atvykti priėmusios įstaigos sprendimu atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį panaikina Migracijos departamentas. Sprendimas atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį priimamas: jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą (32.1 papunktis); jeigu duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C.SIS, išbraukiami iš sąrašo (32.2 papunktis); jeigu užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C.SIS, arba taisyklių 9 punkte nurodyta valstybės institucija ar įstaiga pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnyje ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Motyvuotą prašymą atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai (32.3 papunktis).
Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą, be kita ko, priėmė nenustatęs Taisyklių 32 punkte nustatytų sąlygų ir konstatavęs, kad duomenys apie asmenį neišbraukti iš nacionalinio sąrašo.
Kriterijų sąrašas ir jų vertinimo tvarka priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį ar išbraukti duomenis apie užsienietį iš nepageidaujamų asmenų sąrašo reglamentuoti Kriterijų vertinimo tvarkos III skyriuje.
Kriterijų vertinimo tvarkos 49 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti, nustatytą pagal vieną iš Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytų pagrindų, laikotarpį ar išbraukti iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo duomenis apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu (išskyrus Taisyklių 122 punkte nustatytą atvejį), atsižvelgiama į: 49.1. motyvuotame rašytiniame užsieniečio prašyme išbraukti duomenis apie jį iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo ar motyvuotame rašytiniame valstybės institucijos arba įstaigos siūlyme išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo nurodytą priežastį ir motyvus, dėl kurių užsieniečio duomenys turėtų būti išbraukti iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, taip pat kitas nurodytas aplinkybes; 49.2. draudimo atvykti pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti; 49.3. valstybės institucijos ar įstaigos, Migracijos departamentui pateikusios siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti (jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu), nuomonę ir / ar informaciją, gautą pagal Taisyklių 17 punktą; 49.4. aplinkybes, kurios turi būti vertinamos Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka.
Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 50 punktą, jeigu paaiškėja Tvarkos II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka pakartotinai svarstomas draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas ir priimamas vienas iš šių sprendimų: 50.1. nesutrumpinti draudimo atvykti laikotarpio ar neišbraukti užsieniečio duomenų iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas toks pat draudimo atvykti laikotarpis, koks jau yra nustatytas; 50.2. sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas trumpesnis draudimo užsieniečiui atvykti laikotarpis, nei jau nustatytas, ir jis dar nėra pasibaigęs (jau nustatytas draudimo atvykti laikotarpis sutrumpinamas iki naujai nustatytojo); 50.3. išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes: 50.3.1. nustatoma, kad išnyko pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu sprendimas uždrausti atvykti buvo priimtas Įstatymo 133 straipsnio 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu; 50.3.2. nustatoma, kad dėl šių aplinkybių užsieniečiui neuždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką; 50.3.3. nustatomas trumpesnis draudimo atvykti laikotarpis, nei jau nustatyta, ir jis jau yra pasibaigęs; 50.3.4. nustatoma, kad užsienietis įvykdė įsipareigojimus muitinei ir (ar) sumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtą (skirtas) baudą (baudas), jeigu užsieniečiui buvo uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu dėl to, kad jis nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų).
Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis).
Taigi, pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Įstatymo leidėjo vartojami žodžiai „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014 ir kt.).
Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Kriterijų vertinimo tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.
Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte įtvirtinta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.1 punktas); esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (11.2 punktas); tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.3.1 punktas); užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.3.2 punktas).
Įvertinus aptarto reglamentavimo turinį, darytina išvada, kad vien tai, kad užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024).
Kaip matyti iš Migracijos departamento 2024 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 24S102913 ,,Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“, pareiškėjui išduotas Leidimas buvo panaikintas dėl to, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė duomenis neatitinkančius tikrovės: pareiškėjas prašyme nurodytoje bendrovėje neįsidarbino ir tokiu būdu negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Byloje ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra.
Migracijos departamento 2024 m. gegužės 15 d. sprendime Nr. 24S122449 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“ nurodyta, kad pareiškėjas nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Iš šio sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas iš esmės rėmėsi Migracijos departamento 2024 m. balandžio 18 d. sprendime Nr. 24S102913 ,,Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR , kurio pareiškėjas neskundė, nustatytomis aplinkybėmis.
Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš Migracijos departamento nurodytų aplinkybių, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis ir jis negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, negalima daryti pagrįstos išvados, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.
Kaip matyti iš Migracijos departamento 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. 24S122449 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“, pareiškėjui anksčiau nebuvo išduota nei Lietuvos nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų apie pareiškėjo įdarbinimą Lietuvoje nėra. Šių aplinkybių pagrindu Migracijos departamentas sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjas ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra.
Tai, kad pareiškėjas nėra susietas ilgalaikiais ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika, nereiškia, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, jog pagrįsta ir proporcinga nustatyti draudimą atvykti, nes užsienietis nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, įgyvendindamas savo diskreciją, padarė aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidą, priimtas sprendimas užsieniečio atžvilgiu nėra proporcingas.
Vertinant Migracijos departamento 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. 24S122449 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“ sprendimo dalį dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą, teisėtumo ir pagrįstumo, pažymėtina, kad pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.
Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS (atsakovui nustačius, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje), pažymi, jog nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).
Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nėra priėmęs administracinio sprendimo, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje, Migracijos departamento 2024 m. gegužės 15 d. sprendime Nr. 24S122449 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“ taip pat nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis pagrįstų motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus ir todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi turėtų būti įvestas į SIS.
Nors pareiškėjas Migracijos departamento 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. 24S122449 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“ ir neskundė, tačiau, teismo vertinimu, visos šios aplinkybės turėjo būti Migracijos departamento įvertintos nagrinėjant pareiškėjo prašymą išbraukti pareiškėjo duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ar sutrumpinti draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ir prašymą atšaukti įspėjimą Centrinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje (C.SIS) dėl pareiškėjo neįsileidimo.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Latvijos Respublikoje panaikintas 2024 m. spalio 31 d. sprendimu, nes priimtas sprendimas drausti atvykti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje ( Reglamento (ES) 2018/1861 24 ir 25 straipsniai) (II tomas, b. l. 95). Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Latvijos Respublikoje panaikintas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. 24S122449 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“ pagrindu.
Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas tiek Migracijos departamentui, teikdamas prašymus, tiek teismui nurodė, kad jis studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete nuo 2023 metų.
Nustačius, kad Įstatyme nėra teisės normų, tiesiogiai nustatančių reikalavimus, kuriuos turi atitikti, pavyzdžiui, Migracijos departamento sprendimas atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu, tokiam sprendimui taikytinas VAĮ 10 straipsnis, kurio 5 dalies 5 punkte (administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkte (administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo motyvai) nustatyti imperatyvūs reikalavimai, taikytini administraciniams sprendimams, priimamiems migracijos kontrolės srityje ( žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5-662/2023).
Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti vieša, t. y. žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir tam, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013). Esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas konkrečiai teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).
Nustačius, kad nėra pagrindo administracinį sprendimą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti administracinio sprendimo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio administracinio sprendimo adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).
Teismas, įvertinęs Migracijos departamento Sprendimo turinį, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju iš Sprendimo motyvų, kuriais grindžiamas Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 punkto taikymas, nėra aišku, kokios aplinkybės lėmė ginčijamo Sprendimo priėmimą.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas negali būti laikomas motyvuotu ir proporcingu, todėl jis neatitinka Įstatymo, VAĮ 10 straipsnio, Kriterijų vertinimo tvarkos ir turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o pareiškėjo skundas patenkintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas). Migracijos departamentas įpareigotinas pareiškėjo prašymą išbraukti jo duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ar sutrumpinti draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ir prašymą atšaukti įspėjimą Centrinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje (C.SIS) dėl jo neįsileidimo išnagrinėti iš naujo.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. A. (I. A.) skundą tenkinti.
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 24S271673 „Atsisakyti išbraukti duomenis iš NAS ir atšaukti įspėjimą SIS“ panaikinti.
Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo I. A. prašymą išbraukti pareiškėjo duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ar sutrumpinti draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ir prašymą atšaukti įspėjimą Centrinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje (C.SIS) dėl pareiškėjo neįsileidimo išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.