Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Virginijos Liudvinavičienės, Ernesto Rimšelio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka vaizdo konferencijos būdu ,,Zoom“ programos platformoje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. V. (I. V.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo I. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl šaunamojo ginklo įsigijimo iš M. L.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl šaunamojo ginklo ir šovinių laikymo) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir I. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų 9 (devyniems) mėnesiams.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. vasario 2 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d.

I. V. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Tuo pačiu Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu nuteistas ir M. L. (M. L.), tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. I. V. nuteistas už tai, kad nuo 2021 m. vasario 1 d. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 133,324 g narkotinės medžiagos – kokaino, 18,876 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, iki 2021 m. vasario 1 d. 15 val. 28 min. jis, I. V., dalį – 124,208 g narkotinės medžiagos – kokaino išnešė iš minėto buto ir paslėpė (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo laiptinės lubose esančioje uždaroje angoje ir čia jas toliau neteisėtai laikė, kol 2021 m. vasario 2 d. apie 4 val. 20 min. šią dalį narkotinės medžiagos – kokaino paminėtose lubose surado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusią dalį, tai yra 9,116 g narkotinės medžiagos – kokaino ir 18,876 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, toliau neteisėtai laikė paminėtame bute iki 2021 m. vasario 2 d. 17 val. 45 min., kai kratos minėtame bute metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai. Be to, jis nuo 2021 m. vasario 2 d. minėtoje bendro naudojimo laiptinės lubose esančioje uždaroje angoje neteisėtai laikė 0,409 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, iki 2021 m. vasario 2 d. apie 4 val. 20 min., kol šią dalį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) paminėtose lubose surado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. I. V. nuteistas ir už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą: I. V. 2021 m. sausio 24 apie 17 val. 24 min. (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo laiptinėje iš M. L. neteisėtai, neturėdamas leidimo, atsiskaitydamas narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, kurių vertė 80 eurų, įgijo pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „VALTRO mod. 85 COMBAT“ su identifikavimo numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuris yra priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams ir šaudyti tinkamas, jį laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. vasario 2 d. 17 val. 45 min., kada kratos minėtame bute metu paminėtą šaunamąjį ginklą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. I. V. nuteistas už tai, kad tame pačiame bute neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė pramoninės (Vokietija) gamybos 9 mm kalibro revolverį „ME 38 Compact-G“ su savadarbiu būdu pašalintu gamykliniu numeriu, skirtą šaudyti 9 mm (.380) kalibro (.380 ME GUM) tipo šoviniais su guminėmis kulkomis ir 9 mm (.380) kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuris yra C kategorijos šaudyti tinkamas šaunamasis ginklas, ir du šaudyti tinkamus šaudmenis – pramoninės gamybos 9 mm kalibro (9x19) centrinio įskėlimo šovinį, skirtą 9 mm kalibro įvairių modelių pistoletams ir kitiems ginklams, ir pramoninės gamybos 5,6 kalibro žiedinio įskėlimo šovinį (.22 LR), skirtą 5,6 kalibro įvairių modelių pistoletams, revolveriams, šautuvams (A, B kategorijų ginklams), iki 2021 m. vasario 2 d. 17 val. 45 min., kai kratos minėtame bute metu paminėtą revolverį ir du šovinius surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistasis I. V. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, sutinka su juridiniu padarytų veikų vertinimu, nuteistasis nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, prašo sušvelninti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

7. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

9. I. V. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. I. V. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), I. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad I. V. nusikalto ne pirmą kartą, praeityje buvo ne vieną kartą teistas, nusikalstamas veikas, už kurių padarymą pripažintas kaltu skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, I. V. padarė būdamas recidyvistu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad I. V., būdamas recidyvistu, padarė naują labai sunkų nusikaltimą, pagrįstai pripažino I. V. pavojingu recidyvistu. Šios pirmosios instancijos teismo išvados nuteistasis I. V. apeliaciniame skunde neginčija. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, I. V. pripažinęs pavojingu recidyvistu, jo atžvilgiu taikė BK 56 straipsnio nuostatas ir paskyrė nuteistajam bausmę, kaip pavojingam recidyvistui, t. y. bausmę, didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę I. V., netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė nuteistajam per griežtą bausmę.

10. Recidyvisto sąvoka yra nurodyta BK 27 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuodamas bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017). Pažymėtina, kad asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu yra formalus klausimo, kurį spręsti reikalauja BK 27 straipsnis, sprendimas. Pagal BK 56 straipsnį pavojingas recidyvas siejamas tik su būtinu laisvės atėmimo bausmės, viršijančios įstatymo sankcijos vidurkį, skyrimu. Pažymėtina ir tai, kad bausmės pavojingiems recidyvistams griežtinamos, kai jie, jau būdami pripažinti tokiais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-286-696/2016).

11. Kaip minėta, I. V. nusikalstamas veikas, už kurių padarymą pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, padarė būdamas recidyvistu, o pavojingu recidyvistu jis buvo pripažintas tik skundžiamu nuosprendžiu, todėl, skiriant bausmę nuteistajam, nėra teisinio pagrindo taikyti BK 56 straipsnio nuostatų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. V. turi šeimą, mažametę dukrą, iki sulaikymo turėjo darbą, darbdavio buvo charakterizuojamas teigiamai, Šiaulių tardymo izoliatoriaus specialistė pateikė nuteisto charakteristiką, kurioje I. V. taipogi charakterizuojamas teigiamai. Įvertinusi išdėstytų, nuteistojo asmenybę apibūdinančių, aplinkybių visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam I. V. paskirta bausmė, viršijanti baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį, yra per griežta, todėl nuteistajam I. V. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą paskirtoji laisvės atėmimo bausmė, apsprendusi galutinės bausmės dydį, švelninama, bausmės dydį nustatant BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkio ribose. Kaip jau minėta, I. V. nusikalto ne pirmą kartą, praeityje buvo ne vieną kartą teistas, taip pat ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 2 dalyje, nusikalstamas veikas, už kurių padarymą pripažintas kaltu skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, I. V. padarė būdamas recidyvistu. Šios aplinkybės didina I. V. padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, o tuo pačiu leidžia griežtinti baudžiamąją atsakomybę. Nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojamos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės (turi šeimą, mažametę dukrą, iki sulaikymo turėjo darbą) yra įprastos, daugeliui asmenų būdingos, todėl negali būti pripažintos prioritetinėmis prieš jau nurodytas aplinkybes, susijusias su nusikaltimų recidyvu bei I. V. padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo pilnai tenkinti nuteistojo I. V. apeliacinio skundo ir paskirti jam minimalią BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

12. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam I. V. paskirtas bausmes, netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

13. I. V. šioje byloje paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. už dvi apysunkes nusikalstamas veikas (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Kadangi dvi veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos tai pačiai kategorijai ir padarytos esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, jos turėjo būti subendrintos tarpusavyje visiško ar dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 3, 4 dalys), o atsižvelgiant į tai, kad veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio ir 3 dalyje labai skiriasi pagal pavojingumą – joms taikomas bausmių apėmimas, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnę (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 63 straipsnyje nurodytas bausmių subendrinimo taisykles, nes, paskyręs bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, jas visas subendrino apėmimo būdu (kaip minėta bausmės, paskirtos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, turėjo būti subendrintos tarpusavyje visiško ar dalinio sudėjimo būdu, o tik po to ši subendrinta bausmė galėjo būti bendrinama apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį). Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam draudimo priimti blogesnį sprendimą (non reformatio in peius) principui, šiuo atveju nagrinėjant nuteistojo skundą, jo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, todėl pirmosios instancijos teismo atliktas bausmių bendrinimo pažeidimas netaisytinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendį pakeisti.

I. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl šaunamojo ginklo įsigijimo iš M. L.), 253 straipsnio 1 dalį (dėl šaunamojo ginklo ir šovinių laikymo), ir I. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.