Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eP-12-575/2025

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-16
Bylos Nr.: eP-12-575/2025
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dainius Raižys, Ričardas Piličiauskas, Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas: T. I.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

Kategorijos

60.3.12Būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą

Administracinė byla Nr. eP-12-575/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00536-2024-5Procesinio sprendimo kategorija 60.3.12 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2025 m. balandžio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. I. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2022-525/2024 pagal pareiškėjos T. I. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja T. I. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 24S34282, kuriuo atsisakyta pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir įpareigoti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo išnagrinėti iš naujo; 2) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 24S38202, kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. spalio 13 d. (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 3) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 24S39545, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2029 m. vasario 1 d. (toliau – ir Sprendimas Nr. 3) (toliau kartu – ir Sprendimai).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 12 d. pateikė prašymą atsakovui išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindais (šeimos susijungimo atveju). Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo išduotas jos sutuoktinio leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, t. y. iki 2025 m. spalio 13 d. Pareiškėja įsidarbino Bendrovėje ir 2023 m. rugpjūčio 24 d. atsakovui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotoja, ketindama dirbti (duomenys neskelbtini) Bendrovėje. Pareiškėja užpildė klausimyną, kuriame išvardino visas savo buvusias darbovietes, t. y. bankus, veikiančius Baltarusijoje, nurodė, jog nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, taip pat, kad Krymas teisėtai priklauso Ukrainai. Po to atsakovui nekilo jokių papildomų klausimų, jos nebuvo prašoma pateikti jokių paaiškinimų. Turėdama tam teisę pagal Įstatymą, pareiškėja nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. dirbo (duomenys neskelbtini) Bendrovėje ir laukė, kada atsakovas jai išduos naują leidimą laikinai gyventi kaip aukštos kvalifikacijos specialistei.

3. Pareiškėja nurodė, kad per Migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) gavo tris pranešimus apie atsakovo priimtus Sprendimus, kuriuose nurodoma, kad pareiškėja neva kelia grėsmę valstybės saugumui. Tokia išvada grindžiama Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2024 m. sausio 19 d. raštu Nr. 18-639 (toliau – ir VSD išvada). Pareiškėja teigė, kad Sprendimai nepagrįsti, paremti klaidingomis prielaidomis, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir suformuotoje teismų praktikoje pateiktų kriterijų, o atsakovo ir VSD išvada, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, yra nemotyvuota, neobjektyvi, neatitinka tikrovės, taikyti apribojimai neproporcingi. Pareiškėjos teigimu, atsakovas neatliko individualaus pareiškėjos situacijos vertinimo, į Sprendimus formaliai perkėlė VSD išvadą ir asmeninius duomenis apie pareiškėją, tinkamai neįvertino duomenų visumos ir nesurinko pakankamai duomenų. Atsakovo vertinimas paremtas tik formaliu pareiškėjos dirbo bankuose Baltarusijoje faktu, nevertinta kokias funkcijas pareiškėja atliko (nebuvo valdymo organų nare, neturėjo bankų akcijų, nedarė įtakos jų veiklai). Atsakovas neįvertino, kad bankai Baltarusijoje nėra laikomi valstybės institucijomis, o pareiškėja nedirbo valstybiniame sektoriuje, neįvertino pareiškėjos veiksmų Baltarusijoje iki 2020 m. prezidento rinkimų ir po jų, pareiškėjos šeimos situacijos, jos veiklos Lietuvoje, kitų svarbių aplinkybių.

4. Pareiškėja nurodė, kad VSD išvada prieštarauja visuotinai žinomiems faktams apie Baltarusijos bankų sektorių ir jo darbuotojus. Pareiškėja teigė, kad (duomenys neskelbtini). Sankcijos pareiškėjo buvusioms darbovietėms pritaikytos jau po to, kai ji jose nebedirbo ir pritaikytos ne dėl bankų darbuotojų veiksmų, o dėl Baltarusijos ir Rusijos režimų neteisėtų agresyvių veiksmų prieš savo piliečius ir prieš Ukrainą ir jos piliečius. Pareiškėjos teigimu, „(duomenys neskelbtini)“ bankui, kuris buvo pareiškėjos paskutine darboviete iki jai persikeliant gyventi į Lietuvą, jokios sankcijos nėra taikomos – šio banko kortelėmis galima be apribojimų atsiskaityti visoje Europos Sąjungoje (toliau – ir ES). Pareiškėja šiame banke įsidarbino dar iki 2020 m. prezidento rinkimų. Vien tai, jog pareiškėja dirbo samdomą darbą bankuose Baltarusijoje, neparodo ir neįrodo jokios tariamos jos grėsmės valstybės saugumui, ji nėra nei reali, nei akivaizdi, nei įrodyta. Sprendžiant ar pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui turėjo būti atsižvelgta į tai: kad pareiškėja pati sąžiningai ir atvirai klausimyne nurodė, jog dirbo Baltarusijos bankuose ir kokias pareigas užėmė; kad bankų darbuotojai Baltarusijoje, įskaitant pareiškėją, nėra valstybės tarnautojai; jog pareiškėja niekada nėra dirbusi valstybės tarnyboje ar bet kokiose valstybės institucijose ir organizacijose; kad VSD nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie tai, jog Baltarusijos bankų darbuotojai yra verbuojami Baltarusijos žvalgybos institucijų; kad VSD nenustatė jokių pareiškėjos ryšių su Baltarusijos ar Rusijos režimu; jog gyvendama Lietuvoje pareiškėja neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų kelti bet kokias abejones dėl jos; pareiškėjos įsidarbinimo ir darbo bankuose Baltarusijoje aplinkybes; pareiškėjos ir jos šeimos narių veiksmus dar iki persikėlimo į Lietuvą ir atvykimo į Lietuvą aplinkybes; jog pareiškėja integravosi Lietuvoje, siejo su ja savo ateitį; pareiškėjos nuoseklią poziciją dėl Rusijos ir Baltarusijos režimų vykdomos agresyvios politikos ir neteisėto karo Ukrainoje bei su tuo susijusias aplinkybes.

5. Pareiškėjos vertinimu, VSD iš esmės sukuria įstatymuose nenustatytą draudimą Lietuvoje gyventi Baltarusijos piliečiams, imasi teisėkūros funkcijų. Pareiškėjos įsitikinimu, vien ta aplinkybė, kad ji dirbo bankuose Baltarusijoje, nesudaro pagrindo jai taikyti tokias griežtas priemones (apribojimus), kurios taikytos Sprendimais (atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, leidimo laikinai gyventi panaikinimas ir uždraudimas atvykti į Lietuvą 5 metus). Galiojant Sprendimams, pareiškėja netenka galimybės dirbti ir su šeima gyventi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimai neproporcingi, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nepagrįsti ir neteisėti.

Atsiliepimas

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad VSD išvadoje nurodyta, jog pareiškėja, 2023 m. rugpjūčio 24 d. pildydama Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 1999–2002 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, 2002–2006 m. – „(duomenys neskelbtini)“, 2006–2019 m. – „(duomenys neskelbtini)“, 2019–2022 m. – ,,(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ yra didžiausias bankas Baltarusijos bankų sistemoje pagal akcinį kapitalą, turtą, paskolas, indėlius, nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. šiam bankui sankcijas taiko Šveicarija, nuo 2022 m. kovo 8 d. – Kanada, nuo 2022 m. spalio 19 d. – Ukraina. Baltarusijos bankų sektorius yra labai koncentruotas, o valstybiniai bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą Baltarusijos vyriausybės vardu. ES, reaguodama į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Baltarusijos bankams „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2022 m. birželio 14 d.), „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2022 m. kovo 20 d.) įvedė sankcijas: uždrausta teikti specializuotas finansinių pranešimų paslaugas, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai prekiauti perleidžiamais vertybiniais popieriais ir pinigų rinkos priemonėmis, kurias išleido šie bankai, tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti sandorius su jais. VSD išvadoje taip pat nurodyta kokios sankcijos taikomos su buvusiomis pareiškėjos darbovietėmis susijusiems asmenims, dalyvaujantiems jų valdyme, konstatuota, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimdamas Sprendimus atsakovas įvertino pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ryšius, ekonominius ryšius, ginčijamų Sprendimų proporcingumą, vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Atsakovas teigė, kad Sprendimai atitinka VAĮ ir teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. VSD nurodė, kad Sprendimai priimti pagal atsakovo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir ES teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. VSD vertinimu, Sprendimais prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo. VSD išvadoje pateikė vertinimą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD teigė, kad Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėja VSD pripažinta keliančia grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.

II.

10. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 23 d. pateikė atsakovui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog ketina dirbti Bendrovėje (duomenys neskelbtini). Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, Sprendimu Nr. 1 atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendimas Nr. 1 priimtas vadovaujantis VSD išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, nes pareiškėja gali būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad ji ir ateityje gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. VSD vertinimas grindžiamas aplinkybe, kad pareiškėja 1999–2002 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, 2002–2006 m. – „(duomenys neskelbtini)“, 2006–2019 m. – „(duomenys neskelbtini)“, 2019–2022 m. – ,,(duomenys neskelbtini)“. Baltarusijos Respublikoje veikiantys bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą Baltarusijoje, palaikydami Baltarusijos valdžios institucijas; ES priimtos tikslinės ekonominės sankcijos Baltarusijai, susijusios su tarptautiniais mokėjimais ir ribojamais Baltarusijos sektoriais, apimančiais ir bankininkystės sektorių. VSD vertinimu, darbas Baltarusijos bankuose reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, o tai reiškia, jog pareiškėja ir ateityje gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime Nr. 1, be kita ko, argumentuota, kad aplinkybė, jog pareiškėja Baltarusijos Respublikos bankų sektoriuje dirbo net 23 metus (1999–2022 m.), tik sustiprina riziką dėl grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėja, dirbdama bankų sektoriuje užėmė aukštas ir vadovaujančias pareigas, o tai patvirtina jos lojalumą ir patikimumą Baltarusijos Respublikai. Migracijos departamento vertinimu, atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjai laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes.

12. Teismas nurodė, kad atsakovas Sprendimu Nr. 2 panaikino pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. spalio 13 d., nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime Nr. 2 nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir Sprendime Nr. 1. Atsakovas Sprendimu Nr. 3 uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nurodydamas analogiškas aplinkybes kaip ir Sprendime Nr. 1 bei Sprendime Nr. 2. Sprendimuose nurodyta, jog pareiškėjos atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos dėl jos buvusių darbinių santykių.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėja turėjo leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. spalio 13 d. Pareiškėjos sūnus turi leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. spalio 13 d. Pareiškėja nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. dirba Bendrovėje (duomenys neskelbtini).

14. Teismas vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio 2, 3, 4 dalimis, 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 5, 11, 37 ir 38.3 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas pažymėjo, kad vien faktas, jog pareiškėja, dirbdama bankuose, neatliko jokių specialių užduočių, nereiškia, jog ji negali kelti grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui. Aplinkybė, kad bankams, kuriuose dirbo pareiškėja, sankcijos buvo taikomos po to, kai ji jau juose nedirbo, o vienam bankui nebuvo taikomos sankcijos, nesudaro pagrindo nustatyti mažesnio galimos grėsmės valstybės saugumui laipsnio.

16. Teismas akcentavo, jog VSD atliko išsamų pareiškėjos situacijos vertinimą, nustatė kilsiančios grėsmės realumą, todėl atskirų įrodymų pateikimas apie kitus asmenis būtų perteklinis. Teismas pažymėjo, jog ginčijami Sprendimai priimti įvertinus pareiškėjos dirbtus darbus Baltarusijos Respublikos bankuose, vertinant VSD išvadoje pateiktus duomenis, atsižvelgiant į atsakovo nustatytas faktines aplinkybes apie pareiškėją, bei kitas aplinkybes, susijusias su nacionalinio saugumo vertinimu. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjos keliama grėsmė valstybės nacionaliniam saugumui yra pakankamai reali.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą, nenustatė, jog pareiškėja turėtų kitų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, be to, pareiškėja gyvenimo ir darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu periodiškai (nuo kelių dienų iki kelių savaičių) grįždavo į Baltarusiją (2022–2023 m. fiksuoti 23 sienos kirtimo atvejai). Dėl to teismas nepagrįstais laikė pareiškėjos skundo teiginius, jog jos keliama grėsmė nėra reali, nes atsakovas pareiškėjos keliamą grėsmę sieja su pareiškėjos darbu nurodytuose bankuose, o pareiškėjos socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl jos buvusių darboviečių Baltarusijos Respublikos bankuose bei iš to galinčių kilti grėsmių.

18. Teismas pažymėjo, kad grėsmė valstybės saugumui kyla ne dėl užsienietės požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jos darbo santykių buvusiose darbovietėse, nes ji, dirbdama bankų sektoriuje, užėmė aukštas ir vadovaujančias pareigas, o tai patvirtina jos lojalumą ir patikimumą Baltarusijos Respublikai. Bankai, kuriuose dirbo pareiškėja, tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą Baltarusijoje, palaikydami Baltarusijos valdžios institucijas. Teismas vertino, kad pareiškėjos nepritarimas Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams nėra pagrindas pripažinti, jog pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui. Teismas nesutiko, kad Sprendimai priimti vadovaujantis vienintele aplinkybe (pareiškėjos darbu Baltarusijos Respublikos bankuose), nes atsakovas atliko individualų pareiškėjos vertinimą; Sprendimuose pagrįstai pripažinta, jog pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui, o ši išvada padaryta atsižvelgus į ypač suprastėjusią geopolitinę situaciją, kuri nulemta Rusijos ir Baltarusijos režimų agresyvių veiksmų prieš kaimynus.

19. Teismas dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, jog ji buvo pasirašiusi už opozicijos kandidatą V. B., balsavo už S. T., sprendė, kad tai nereiškia, kad ji neturi jokių ryšių su Baltarusijos ar Rusijos režimu ir nėra lojali bei patikima šiam režimui. Teismas vertino, kad pasikeitus geopolitinei situacijai bei esant aplinkybėms, jog pareiškėja gali būti išnaudota Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo, atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, o minėtos aplinkybės neturi esminės įtakos vertinant ginčijamų Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas sprendė, kad tai, jog pareiškėja Lietuvoje neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų kelti abejones, bei tai, kad pareiškėja integravosi Lietuvoje, nereiškia, jog VSD išvadoje pateiktas vertinimas yra nepagrįstas, o duomenys apie jos integraciją Lietuvos Respublikoje nevertintini aukščiau nei nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja neturi ilgalaikių socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, nes Lietuvos Respublikoje gyveno trumpą laiką, vyresnysis sūnus gyvena (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismas padarė išvadą, kad ginčijami Sprendimai yra pakankamai argumentuoti ir pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), atsakovas atliko išsamų individualų pareiškėjos vertinimą, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui; Sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus. Teismas konstatavo, kad Sprendimus priėmė įgaliotas subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos; Sprendimai yra motyvuoti, proporcingi, o taikytos priemonės yra atitinkančios siekį išvengti grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui.

21. Teismo vertinimu, atsakovas, spręsdamas dėl uždraudimo atvykti, tinkamai ir išsamiai įvertinimo pareiškėjos individualią situaciją pagal Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatass. Teismas pažymėjo, kad valstybės nacionalinis saugumas, kuris susijęs su tautos suvereniteto išsaugojimu, yra aukščiausia kiekvienos valstybės vertybė, o pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad pritaikytas minimalus 5 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra neproporcingas.

III.

22. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

23. Pareiškėja apeliacinį skundą grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir nurodyti skunde ir teigė, kad teismo sprendimas yra priimtas klaidingai interpretuojant faktines aplinkybes, neteisingai aiškinant bei taikant teisės aktus ir nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos. Teismas rėmėsi įrodymais nepagrįsta atsakovo prielaida dėl pareiškėjos darbo Baltarusijos komerciniuose bankuose ir dėl to būtino lojalumo Baltarusijos valdžiai bei tikimybe būti išnaudotai Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.

24. Pareiškėja nurodė, kad VSD išvadoje nėra kalbama apie tai, jog pareiškėja, dirbdama Baltarusijos Respublikos komerciniuose bankuose, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, taip pat nėra teigiama, kad pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Pareiškėjos teigimu, iš VSD išvados neaišku, kokiu pagrindu pareiškėja yra laikoma keliančia grėsmę valstybės saugumui, o būtent atsakovui teko pareiga įrodyti teiginius, kad pareiškėja neva yra lojali Baltarusijos režimui ir dėl to gali būti jo išnaudota.

25. Pareiškėjos vertinimu, teismas ignoravo atsakovo padarytus pažeidimus priimant Sprendimus, netinkamai vertino pareiškėjos nurodytus faktus ir pateiktus įrodymus, kurie paneigė VSD ir atsakovo išvadas apie tariamą pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja teigė, kad atsakovas neatliko individualaus pareiškėjos situacijos vertinimo, rėmėsi tik formaliu faktu, jog pareiškėja dirbo bankuose Baltarusijoje, neįvertino ar VSD išvadoje įvardijama tariama grėsmė valstybės saugumui yra reali ir akivaizdi, o VSD nepateikė jokių įrodymų, jog Baltarusijos komerciniuose bankuose dirbę asmenys yra išnaudojami Baltarusijos režimo, VSD išvada prieštarauja visuotinai žinomiems faktams apie Baltarusijos bankų sektorių ir jo darbuotojus.

Šalies argumentai

26. Pareiškėja nurodė, kad turi „(duomenys neskelbtini)“, kurią Baltarusijos režimas vertina kaip priešiškumo jam požymį. Pareiškėja teigė, kad leidimas laikinai gyventi 2022 m. jai buvo išduotas analogiškame geopolitiniame kontekste, kaip ir šiuo metu, todėl nėra pagrindo teigti, kad geopolitinis kontekstas neva yra pasikeitęs. Pareiškėja pažymėjo, kad gyvendama Lietuvoje neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų kelti abejonių, yra integravusis Lietuvoje, siejo su ja savo ateitį, klausimyne aiškiai išdėstė savo poziciją, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams prieš Ukrainą, dalyvavo protestuose prieš Baltarusijos režimą, pateikė tai pagrindžiančias nuotraukas; 2020 m. rinkimuose balsavo už S. T., iki 2020 m. prezidento rinkimų buvo pasirašiusi už opozicijos kandidatą V. B., kuris vėliau buvo įkalintas dėl politinių motyvų, apie tai žinoma Baltarusijos režimui ir dėl to ji nėra laikoma lojalia ir patikima. Be to, pareiškėjos vyresnysis sūnus (duomenys neskelbtini).

27. Pareiškėjos teigimu, vien aplinkybė, kad ji dirbo bankuose Baltarusijoje, nesudaro pagrindo taikyti jai tokias griežtas priemones (apribojimus), t. y. atsisakymą išduoti leidimą laikinai gyventi, leidimo laikinai gyventi panaikinimą ir uždraudimą atvykti į Lietuvą 5 metus. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimai ir jais taikyti ribojimai turės didelę neigiamą įtaką pareiškėjos ir jos šeimos gyvenimui ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES valstybėse, ir Sprendimai dėl nurodytų aplinkybių neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Atsiliepimas

28. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

29. Atsakovo vertinimu, teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovas nurodė, kad VSD išvada patvirtina, jog Baltarusijos bankai vykdo veiklą Baltarusijos vyriausybės vardu, yra strateginę reikšmę turintys objektai, pareiškėja dirbo „(duomenys neskelbtini)“ 2019–2022 m., kai banką valdė Baltarusijos oligarchas A. A., susijęs su Baltarusijos saugumo tarnybomis ir A. L.. VSD surinkta kontržvalgybinė informacija patvirtina, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę strateginę reikšmę turinčiose Baltarusijos įmonėse (įstaigose, organizacijose). Kadangi pareiškėja dirbo Baltarusijos strateginę reikšmę turinčiame objekte, ji gali būti užverbuota Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui, todėl kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas teigė, kad priimdamas Sprendimus, įvertino pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ir ekonominius ryšius, Sprendimų proporcingumą, o pareiškėjos atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir Krymo priklausomybės nepatvirtina pareiškėjos nelojalumo Baltarusijos Respublikos režimui. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos pateiktos nuotraukos nepatvirtina jos dalyvavimo protestuose prieš Baltarusijos režimą, o informacija apie Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimus (pareiškėja 2022–2023 m. periodiškai grįždavo į Baltarusijos Respubliką), patvirtina, kad Baltarusijos Respublika jos nelaiko režimui nelojaliu asmeniu. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendimais pareiškėjai nėra uždrausta atvykti į Šengeno valstybes, todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl Sprendimų neproporcingumo taip pat nepagrįsti.

Atsiliepimas

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

31. VSD vertinimu, teismas tinkamai įvertino pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, o ne vienos Baltarusijos pilietės teisėms ir interesams. VSD teigė, kad pareiškėja gali palaikyti ryšius su buvusiose darbovietėse ir (ar) valdžios struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis), ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste pareiškėjos ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjos kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją ir taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. VSD pažymėjo, kad pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems ar tarnaujantiems Rusijos ar Baltarusijos valstybinėse institucijose ir kontroliuojamose įmonėse, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. VSD nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjos akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. VSD teigė, kad pareiškėja darbą Baltarusijos bankuose paliko ne dėl vertybinių įsitikinimų ar moralinių priežasčių, o tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.

IV.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2022-525/2024 (toliau – ir Nutartis) atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą, paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimą.

33. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad VSD, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, atliko pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja 1999–2002 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, 2002–2006 m. – „(duomenys neskelbtini)“, 2006–2019 m. – „(duomenys neskelbtini)“, 2019–2022 m. – ,,(duomenys neskelbtini)“, įvertinęs žinomus Baltarusijos žvalgybos tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, taip pat šiandieninę geopolitinę situaciją, savo išvadoje nurodė, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

34. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovas priėmė Sprendimus remdamasis VSD surinktais faktiniais duomenimis, nurodytais VSD išvadoje, sudariusioje pagrindą spręsti, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui; atsakovo vertinimu, pareiškėjos asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

35. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu), o kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, sutiko su VSD ir atsakovo atliktu pareiškėjos keliamos grėsmės vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, o pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams.

38. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien tai, jog pareiškėja gyvendama Lietuvoje neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų kelti bet kokias abejones dėl jos, bei tai, kad pareiškėja integravosi Lietuvoje, nereiškia, jog VSD išvadoje pateiktas vertinimas yra nepagrįstas, duomenys apie integraciją Lietuvos Respublikoje negali būti vertintini aukščiau nei nacionalinio saugumo užtikrinimas, o teiginiai už ką pareiškėja balsavo ar kokį kandidatą palaikė, neturi esminės įtakos vertinant ginčijamų Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

39. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Sprendimai daugiausiai grindžiami VSD išvadoje pateikta informacija, susijusia su pareiškėjos darbo Baltarusijos bankuose vertinimu, jog pareiškėja Baltarusijos Respublikos bankų sektoriuje dirbo net 23 metus (1999–2022 m.), kas sustiprina riziką dėl grėsmės valstybės saugumui. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja, dirbdama bankų sektoriuje užėmė aukštas ir vadovaujančias pareigas; šie faktai papildo VSD išvadą, jog pareiškėja privalėjo būti lojali ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad ji ir ateityje gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, o šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste pareiškėjos ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjos kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš Sprendimų turinio matyti, jog atsakovas atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą (be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika), nustatė, kad pareiškėja turėjo nacionalinę vizą, leidimą laikinai gyventi, yra deklaravusi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, dirba Bendrovėje, pareiškėjos sūnus turi leidimą laikinai gyventi, pareiškėjos sutuoktiniui panaikintas leidimas laikinai gyventi dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui, kitų šeiminių ryšių atsakovas nenustatė, be to, atsakovas pažymėjo, jog pareiškėja periodiškai grįždavo į Baltarusiją.

41. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos siekis gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali nusverti nacionalinio saugumo interesų, todėl jos siekiui gyventi Lietuvoje negali būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus, o aplinkybė, kad pareiškėjai anksčiau buvo išduotas leidimai laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjos biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui.

42. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos kitos nurodytos aplinkybės, be kita ko, klausimyne pateikti atsakymai, nekeičia atlikto vertinimo dėl pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, t. y. dabartinės situacijos kontekste savaime nesudaro pagrindo teigti, kad ji negali būti išnaudota kaip potencialus verbavimo taikinys režimo Baltarusijos jėgos struktūroms.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, sprendė, kad atsakovo nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis (Sprendimas Nr. 3) yra proporcingas, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus.

Žemesnės instancijos teismas

44. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos situacija atsakovo vertinta individualizuotai, įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, be kita ko, susijusias su pareiškėjos ryšiais su Lietuvos Respublika, ir padaryta pagrįsta išvada dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, o pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs reikšmingas ginčui faktines aplinkybes, reglamentavimą, teismų praktiką, šalių argumentus, pagrįstai sprendė, kad atsakovo Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus ir pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė.

V.

45. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-2022-525/2024 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.

Šalies argumentai

46. Pareiškėja nurodo, kad byloje nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose dėl užsieniečiams išduotų leidimų gyventi Lietuvoje panaikinimo dėl jų grėsmės valstybės saugumui: teismai nevertino pareiškėjos individualios situacijos, faktinių aplinkybių, jos aiškiai išreikštos politinės ir pilietinės pozicijos ir kitų reikšmingų aplinkybių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės pripažino, kad vien pareiškėjos buvusio darbo Baltarusijos Respublikos komerciniuose bankuose faktas savaime yra pakankamas konstatuoti grėsmę nacionaliniam saugumui. Pareiškėja nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtas bylas, kuriose, jos teigimu, esant panašioms faktinėms aplinkybėms, Migracijos departamento sprendimai dėl leidimų gyventi panaikinimo arba atsisakymo juos išduoti ar pakeisti užsieniečiams buvo pripažinti nepagrįstais ir panaikinti (2024 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1693-525/2024, 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2334-463/2023, 2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023, 2023 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023).

47. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant analogiškus ginčus, vertinamas ne tik pats darbo (tarnybos) faktas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės: darbo (tarnybos) laikas (trukmė); darbo (tarnybos) pobūdis, funkcijos ir pareigos; laikotarpis po darbo (tarnybos) pabaigos; veiklos pobūdis baigus darbą (tarnybą); ar nustatyti užsieniečio ryšiai su ankstesne darbo (tarnybos) vieta po jos pabaigos; tikslas, dėl ko užsienietis ėjo pareigas darbe (tarnyboje); priežastys, dėl kurių užsienietis nutraukė darbą (tarnybą); ar yra duomenų apie tolesnį užsieniečio darbą (tarnybą) kilmės šalies valdžios institucijose, ryšius su valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis; kokia buvo geopolitinė situacija užsieniečio darbo (tarnybos) pradžios ir nutraukimo metu; kokia yra užsieniečio pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo; koks yra užsieniečio dabartinis ryšys su kilmės valstybe; kokie yra užsieniečio socialiniai – ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika ir pan.; ar leidimo panaikinimas ir (ar) uždraudimas atvykti į Lietuvą yra proporcinga priemonė. Pareiškėjos atveju byloje šios aplinkybės buvo ignoruojamos, reikšmingu pripažintas tik jos darbo Baltarusijos Respublikos komerciniuose bankuose faktas ir nevertintos kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, kad: pareiškėja pati sąžiningai klausimyne nurodė, jog dirbo Baltarusijos komerciniuose bankuose ir kokias pareigas užėmė; komercinių bankų darbuotojai Baltarusijoje, įskaitant pareiškėją, nėra valstybės tarnautojai; pareiškėja niekada nėra dirbusi valstybės tarnyboje ar bet kokiose valstybės institucijose ir organizacijose; VSD nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad Baltarusijos bankų darbuotojai yra verbuojami Baltarusijos žvalgybos institucijų; VSD nenustatė jokių pareiškėjos ryšių su Baltarusijos ar Rusijos režimu, o vien tai, kad Baltarusijos bankai finansuoja valstybės aparatą, mokėdami mokesčius, jokių pareiškėjos ryšių neparodo, nes mokesčius Baltarusijoje moka ir valdžios aparatą finansuoja visi verslai ir gyventojai, tačiau neįrodo jų lojalumo režimui; pareiškėja turi „(duomenys neskelbtini)“, kurią Baltarusijos režimas vertina kaip priešiškumo jam faktorių; pareiškėjai leidimas laikinai gyventi 2022 m. buvo išduotas analogiškame geopolitiniame kontekste, kaip ir dabar, todėl nebuvo pagrindo spręsti, kad geopolitinis kontekstas pasikeitęs; gyvendama Lietuvoje pareiškėja neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų kelti abejones dėl jos; neįvertintos pareiškėjos įsidarbinimo ir darbo bankuose Baltarusijoje aplinkybės; neįvertinti pareiškėjos ir jos šeimos narių veiksmai iki persikėlimo į Lietuvą ir atvykimo į Lietuvą aplinkybės; pareiškėja integravosi Lietuvoje, siejo su ja savo ateitį; pareiškėja nuosekliai išreiškia poziciją dėl Rusijos ir Baltarusijos režimų vykdomos agresyvios politikos ir neteisėto karo Ukrainoje.

48. Pareiškėja teigia, kad teismai privalėjo patikrinti, ar yra duomenų, kurie pagrįstų jos realią, o ne hipotetinę grėsmę valstybės saugumui, o tokių pagrįstų duomenų byloje nenustačius, atsakovui nevykdant įrodinėjimo pareigos, pareiškėjos skundas buvo atmestas nepagrįstai, teismų procesinius sprendimai pagrįsti prielaidomis. Tokiu būdu buvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškose bylose, susidaro rizika ydingos teismų praktikos formavimuisi. Pareiškėjos vertinimu, teismų praktikoje pripažinus, kad vien asmens darbas Baltarusijos Respublikoje komerciniuose bankuose (nepriklausomai nuo darbo pobūdžio ir kitų aplinkybių) yra pagrindas jo lojalumui ir ryšiams su kilmės valstybės institucijomis konstatuoti, tokių atsakovo priimtų sprendimų apskundimas teismui iš esmės netektų prasmės, nes visi užsieniečiai, anksčiau dirbę Baltarusijos Respublikos bankuose, būtų pripažinti keliančiais grėsmę valstybės saugumui, nesant galimybių tokių išvadų nuginčyti.

49. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje skirtingai aiškinama, kam tenka įrodinėjimo pareiga tokio pobūdžio bylose ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis užsienietis turėtų (jei turi tokią pareigą) paneigti valstybės institucijų padarytas išvadas dėl grėsmės nacionaliniam saugumui nustatymo, todėl būtina vieninga ir aiški Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija šiuo klausimu. Šiuo atveju Nutartis sudaro prielaidas teismų praktikai formuotis klaidinga linkme tuo aspektu, jog užsieniečiai, turintys ribotas įrodinėjimo priemones ir priėjimą prie informacijos ir dokumentų, praktiškai neturi galimybių nuginčyti institucijų priimtų nepagrįstų sprendimų, ir tuo paneigiami pagrindiniai viešojo administravimo bei teisinės valstybės principai. Iš Nutarties matyti, kad būtent pati pareiškėja turėjo pateikti duomenis, paneigiančius institucijų surinktas išvadas dėl jo grėsmės valstybės saugumui, tokiu būdu pareiškėjai perkeliama pernelyg didelė įrodinėjimo pareiga, nes pareiškėja yra silpnesnioji šalis ir jos galimybė gauti įrodymus yra labiau apribota. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę įrodinėti turi tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Be to, pareiškėja byloje teikė įrodymus, pagrindžiančius jos nelojalumą Baltarusijos valdžiai ir režimui, kurių VSD nepaneigė, tačiau teismai jais nesivadovavo. Pareiškėjos įsitikinimu, įrodinėjimo pareiga tokio pobūdžio bylose priskirtina institucijoms, kurios priima individualius teisės taikymo aktus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje skiriasi išaiškinimai dėl to, kam tenka įrodinėjimo pareiga tokio pobūdžio bylose, ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis užsienietis galėtų paneigti institucijų padarytas išvadas dėl jo grėsmės valstybės saugumui nustatymo, todėl būtina užtikrinti nuoseklios ir aiškios teismų praktikos šiuo klausimu formavimą.

50. Pareiškėja taip pat teigia, kad Nutartis nekoreliuoja su naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kai pvz., asmens, kuris Baltarusijos kariuomenėje tarnavo iki 2020 m. sausio 17 d., turėjo kapitono laipsnį, byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino atsakovo sprendimus, daugiausiai dėl to, kad atsakovas neįrodė užsieniečio keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Nagrinėjamu atveju pareiškėja dirbo Baltarusijos Respublikoje veikiančiuose komerciniuose bankuose, kurie nėra laikomi valstybės institucijomis, kariuomenėje netarnavo bei jokiose valstybės institucijose ar įmonėse nedirbo.

51. Pareiškėjos vertinimu, byloje suformuluoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai neatitinka suformuotos administracinių teismų praktikos nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas, administracinių teismų praktika nagrinėjamu klausimu yra nevienoda ir formuojama netinkama linkme, todėl egzistuoja būtinybė atnaujinti šios administracinės bylos procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

Atsiliepimas

52. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jį atmesti.

53. Atsakovo vertinimu, teismų sprendimuose išsamiai ir objektyviai išnagrinėti visi byloje pateikti duomenys, išvados pagrįstos nustatytomis aplinkybėmis, aiškiai pasisakyta dėl visų argumentų, todėl nėra pagrindo atnaujinti proceso. Atsakovas teigia, kad pareiškėja nepaaiškina, kodėl Nutartis neatitinka formuojamos administracinių teismų praktikos analogiškose bylose ir prašymą grindžia tik pasirinktais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais bylose, kuriose buvo panaikinti atsakovo sprendimai, nors administracinių teismų praktika bylose dėl užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui yra gausi. Pareiškėja iš esmės kelia įrodymų vertinimo klausimą, tačiau sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, ABTĮ neleidžia dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodytų bylų faktinės aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos: pareiškėjos atveju nenustatyta jokių šeiminių aplinkybių, siejančių ją su Lietuvos Respublika. Šiuo atveju teismai išsamiai įvertino atsakovo priimtų Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat kilusio ginčo kontekste atliko pareiškėjos individualių savybių ir aplinkybių, kurias ji nurodė, savarankišką vertinimą. Atsakovo nuomone, pareiškėja siekia atnaujinti procesą dėl to, jog nesutinka su Nutartimi, tačiau procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo. Nutartis patvirtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi suformuotos administracinių teismų praktikos, o skirtingų sprendimų priėmimas bylose, kurios buvo nagrinėjamos pagal skirtingų aplinkybių visetą, patvirtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylas nagrinėja atsižvelgdamas į kiekvieno konkretaus užsieniečio individualias aplinkybes.

Atsiliepimas

54. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti.

55. VSD vertinimu, pareiškėja nepateikia svarių argumentų, patvirtinančių esmines ir akivaizdžias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytu pagrindu. VSD nurodo, kad pareiškėjos įvardijami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai priimti bylose, kurių faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjama byla, o kiekvienoje byloje vertinamos individualios užsieniečio aplinkybės ir sprendimai priimami įvertinus jų visumą. Tokio pobūdžio bylose užsieniečiui nėra perkeliama įrodinėjimo pareiga, tačiau asmenys turi pateikti argumentus ir objektyvius duomenis, sudarančius pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, pateiktos informacijos teisingumu ir pagrįstumu. VSD nurodo, kad pareiškėja tik deklaratyviai teigia, jog būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, bet nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, jog teismų praktika formuojama klaidinga linkme, iš prašymo turinio galima teigti, kad pareiškėja siekia pakartotino bylos nagrinėjimo, todėl šis prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

56. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.

57. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Kot prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 20887/03). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04). Be to, teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 40713/04).

58. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018; kt.).

59. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

60. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-19/2010; 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015; kt.). Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai.

61. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas. Sprendžiant dėl to, ar suinteresuotas asmuo įrodė aptariamą pagrindą, pirmiausia vertintina, ar prašyme atnaujinti procesą nurodytos bylos su ta, kurioje siekiama proceso atnaujinimo, yra analogiškos, t. y. jų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) sutampa (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-149/2011; 2022 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-13-968/2022; kt.).

62. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pareiškėjos argumentus dėl nukrypimo nuo suformuotos praktikos, praktikos formavimo netinkama linkme, įvertinusi prašyme atnaujinti procesą nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose nagrinėtas aplinkybes ir priimtų procesinių sprendimų motyvus, pažymi, kad nurodyta praktika iš esmės patvirtina, jog sprendžiant dėl konkretaus užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai ir priimamas atitinkamas motyvuotas sprendimas, atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat įvertinus byloje surinktus įrodymus ir jų visumą.

63. Iš Nutarties motyvų matyti, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išvadą dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui grindė ne vien pareiškėjos biografijos faktu, kad ji dirbo Baltarusijos Respublikos bankuose: 1999–2002 m. – „(duomenys neskelbtini)“, 2002–2006 m. – „(duomenys neskelbtini)“, 2006–2019 m. – „(duomenys neskelbtini)“, 2019–2022 m. – ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau tokia išvada buvo padaryta atlikus individualų pareiškėjos situacijos vertinimą (t. y. įvertinus ne tik šį pareiškėjos biografijos faktą, tačiau taip pat atsižvelgus į geopolitinį kontekstą, pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika), atsižvelgus į suformuotą Lietuvos administracinio teismo praktiką, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD išvadą dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, turi pagrįsti priimamą atitinkamą administracinį sprendimą objektyviais duomenimis, įvertinti visas nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgti į šių aplinkybių visumą bei laikytis proporcingumo principo, be kita ko, gero administravimo principo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023). Pažymėtina, kad ir kitose iš dalies faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose, kai asmenys dirbo Baltarusijos Respublikos bankuose ir dėl to buvo nustatyta jų keliama grėsmė Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, buvo atliktas individualus užsieniečio situacijos vertinimas ir atsakovo sprendimai neišduoti leidimo laikinai gyventi ar panaikinti leidimą laikinai gyventi bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką buvo pripažinti pagrįstais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-822/2024, 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1130-624/2024, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1077-662/2024). Todėl Nutartimi nebuvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos šiuo aspektu.

64. Pažymėtina, kad pareiškėjos nesutikimas su Nutartyje atliktu įrodymų vertinimu negali būti pagrindas atnaujinti procesą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų, sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, dar kartą vertinti faktines bylos aplinkybes ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-5-1047/2024; kt.). Proceso atnaujinimo paskirtis yra ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje išvardytų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrindė. Įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įrodymų vertinimas yra procesas, kuris kiekvienoje konkrečioje byloje pagrįstas vidiniu bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu.

65. Teisėjų kolegija, įvertinusi Nutartyje ir pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodytuose procesiniuose sprendimuose, kurių faktinės aplinkybės, pareiškėjos teigimu, yra panašios ir kuriose Migracijos departamento sprendimai dėl leidimų gyventi panaikinimo arba atsisakymo juos išduoti ar pakeisti užsieniečiams buvo pripažinti nepagrįstais ir panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1693-525/2024, 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2334-463/2023, 2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023, 2023 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023) nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad šios bylos nėra tapačios (skiriasi individualios pareiškėjų aplinkybės (įskaitant užsieniečių kilmės valstybes, darbovietes, šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika), taip pat skiriasi bylose teismui pateikti įrodymai, jų reikšmė ir vertinimas). Nurodytose bylose priimtais procesiniais sprendimais nėra patvirtinamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nevienodumas. Pareiškėja prašyme atnaujinti procesą nenurodė procesinio sprendimo kitoje analogiškoje administracinėje byloje, kurioje esant iš esmės tapačioms faktinėms aplinkybėms ir jas įvertinus, būtų priimtas priešingas teismo procesinis sprendimas.

66. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs gausią ir nuoseklią praktiką dėl įrodinėjimo naštos tarp bylos proceso šalių paskirstymo bylose, kuriose kilo ginčas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent byloje dalyvaujantis užsienietis, nesutikdamas su grėsmės valstybės saugumui pagrindu priimtu Migracijos departamento sprendimu, privalo pateikti teismui įrodymus, paneigiančius VSD pateiktoje išvadoje ir Migracijos departamento sprendime nurodytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-984-415/2024; 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1157-552/2024; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1300-525/2024; 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1504-415/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1102-552/2024; kt.).

67. Šiuo atveju Nutartyje buvo remtasi ir nenukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos, kad sprendžiant, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, vertinama ne vien VSD pateikta išvada ir joje nurodyti faktai, tačiau atliekamas kompleksinis pareiškėjus charakterizuojančių savybių vertinimas. Kaip minėta, Nutartyje buvo atliktas individualus pareiškėjos situacijos vertinimas, t. y. buvo įvertintas ne tik pareiškėjos darbas Baltarusijos Respublikos bankuose ir šio darbo laikotarpis, bet ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, taip pat vertinant įrodymus (jų visetą) atsižvelgta ir į geopolitinę situaciją, susiklosčiusią dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos, taip pat ir į Baltarusijos Respublikos autokratinio režimo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Dėl to aptariamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas Nutartį, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.

68. Pasisakant dėl kitų pareiškėjos nurodomų argumentų, akcentuotina, kad užsieniečio galima grėsmė valstybės saugumui yra teisės (vertinimo) klausimas, sprendžiamas pagal konkrečioje byloje nustatytus faktus ir surinktus įrodymus, kurie turi būti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai patikrinti ir ištirti teisminio nagrinėjimo metu, ypač darant išvadą, sukuriančią teisines prielaidas priimti atitinkamus administracinius sprendimus kaip ginčijami nagrinėjamoje byloje (jog asmens buvimas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-822/2024; kt.).

69. Pažymėtina, kad pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodomuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose buvo nagrinėjama kiekvieno užsieniečio individuali situacija, vertinami įrodymai ir daromos išvados dėl jo keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl nėra pagrindo teigti, kad šioje byloje priimta Nutartimi buvo nukrypta nuo suformuotos administracinių teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ar ji formuojama netinkama linkme.

70. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą nėra pagrindo tenkinti, nes pareiškėja iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, o administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo (apeliacinio skundo pakartotinio išnagrinėjimo), nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014; kt.).

71. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas įstatymo nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis atmetamas ir atsisakoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2022-525/2024.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 163 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos T. I. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2022-525/2024 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2022-525/2024 pagal pareiškėjos T. I. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasDainius RaižysArūnas Sutkevičius