- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-1685-886/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17609-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- P. R. T. M. A.
- Atsakovas
- J. E. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. R. T. M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. R. T. M. A. vindikacinį ieškinį atsakovui J. E. K. dėl automobilio išreikalavimo iš atsakovo neteisėto valdymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. R. T. M. A. (toliau – ir ieškovas) vindikaciniu ieškiniu (2023-11-30 CBP-17583) prašė įpareigoti atsakovą J. E. K. (toliau – ir atsakovas) grąžinti ieškovui priklausančią transporto priemonę BMW M635 (VIN numeris (duomenys neskelbtini)), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), ir per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti šią transporto priemonę ieškovui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas pasiėmė automobilį restauravimo darbams. Viso ieškovas atsakovui už automobilio restauravimo darbus sumokėjo 23 620,70 Eur bei nupirko ir atsakovui perdavė dalių, kurių vertė 16 569,34 Eur. Atsakovo žinioje yra ieškovui priklausanti transporto priemonė, kurios teisėto valdymo teisės atsakovas neturi, ieškovas ilgą laiką reikalauja grąžinti jam automobilį, tačiau automobilis ieškovui nėra grąžintas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (2024-01-22 DOK-11343) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad atsakovas neneigia, jog ieškovo užsakymu atliko ginčo automobilio restauracijos darbus. Ieškovas užsakęs restauravimo darbus neturėjo pinigų juos užbaigti ir atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus, todėl tiek komunikacija, tiek darbai kurį laiką buvo sustabdyti. Atsakovas iš esmės neprieštarautų, kad ieškovas pasiimtų savo automobilį, tačiau prieš tai, jis turi padengti atliktų darbų, medžiagų ir detalių kainą. Vien tik detalių ir medžiagų kaina yra 27 010,22 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovo 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 76,85 Eur teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi pritaikytas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. ir 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimis patikslintas laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
6. Teismas nustatė, kad bylos šalis siejo prievoliniai santykiai. Atsakovas atsiliepime neneigė ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių, kad prievolinis susitarimas, kurio pagrindu ieškovas laisva valia perdavė atsakovui valdyti ginčo automobilį taip pat buvo. Ieškovas ginčo automobilį atsakovui atidavė laisva valia žodinio prievolinio susitarimo pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas darė išvadą, kad ieškovas, pasirinkdamas vindikacinį ieškinį kaip savo pažeistų teisių gynybos būdą, neįrodė dviejų privalomų vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygų – prievolinių santykių tarp bylos šalių nebuvimo ir reikalaujamo grąžinti daikto praradimo be savo valios. Teismas ieškinį atmetė ieškovui neįrodžius visų privalomų jo teisę reikšti vindikacinį ieškinį sukuriančių sąlygų.
8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklosčius prievoliniams santykiams, kurių pagrindu ieškovas perdavė atsakovui valdyti ginčo automobilį, ieškovas savo pažeistas prievolines teises turi teisę ginti reikšdamas reikalavimą dėl sutarties nutraukimo/pripažinimo negaliojančia ir/ar restitucijos taikymo, įpareigojant atsakovą grąžinti ginčo automobilį, o ne reiškiant vindikacinį ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovas apeliaciniu skundu (2024-08-07 DOK-118358) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1 Teismas netinkami aiškino ir taikė vindikacinio ieškinio sąlygas, dėl ko nepagrįstai atmetė ieškinį šiuo pagrindu. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškinio teismui pateikimo metu šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškinio teismui padavimo metu, prievoliniai santykiai tarp šalių buvo pasibaigę. Žodinė sutartis ieškovo, kaip užsakovo, iniciatyva buvo nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.673 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dar 2014 metais. Tai, kad šalis kažkada siejo prievoliniai teisiniai santykiai dėl daikto, kurį prašoma išreikalauti, nereiškia, kad toks daiktas negali būti išreikalaujamas vindikacinio ieškinio pagrindu, jeigu šie prievoliniai santykiai yra pasibaigę.
9.2 Ieškovas 2014 m. lapkričio 28 d. pateikė atsakovui reikalavimą dėl automobilio grąžinimo ir tokiu būdu nutraukė tarp ginčo šalių žodžiu sudarytą vartojimo rangos sutartį. Aplinkybę, kad ginčo šalių nesiejo jokie prievoliniai teisiniai santykiai patvirtino ir pats atsakovas, nurodęs, kad nors ieškovas net keletą kartų reikalavo grąžinti automobilį, šis jo negrąžino, papildomai nurodė, kad ieškovas gali pasiimti automobilį, kai sumokės už automobilio restauravimo darbus ir medžiagas. Atsakovo pateiktas 2022 metų susirašinėjimas el. laiškais rodo, kad 2022 m. kovo mėn., ieškovas sprendžia automobilio pargabenimo į Švediją klausimus, kas tik rodo, kad vėliausiai 2022 metais žodinis susitarimas dėl restauracijos darbų buvo nutrauktas. Tai, kad susitarimas dėl restauracijos ieškinio padavimo dienai buvo nutrauktas ir prievoliniai santykiai tarp šalių buvo pasibaigę patvirtina ir ieškovo atsakovui siųstos pretenzijos, reikalaujant grąžinti automobilį.
9.3 Visos paslaugos yra suteiktos, t. y. pabaigus automobilio restauravimo darbus, atsakovo teisėtas automobilio valdymas baigėsi. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad ieškovas už automobilio restauravimo darbus iš esmės atsiskaitė, tuo tarpu atsakovas iki pat ieškinio pateikimo dienos, nei žodžiu, nei raštu nesikreipė į ieškovą dėl neva tai už automobilio restauravimo darbus susidariusios skolos apmokėjimo.
9.4 Negalima sutikti su tuo, kad ieškovas neįrodė, kad reikalaujamą grąžinti daiktą prarado be savo valios. Aplinkybės dėl daikto praradimo be ieškovo valios turėjo būti vertinamos tos, kurios egzistavo ieškinio teismui padavimo metu. Ieškovui nutraukus sutartį ir pareikalavus grąžinti automobilį, pasibaigė šalis sieję prievoliniai santykiai ir atsakovui atsirado pareiga grąžinti automobilį. Atsakovui negrąžinus gera valia automobilio, laikytina, kad automobilio valdymas buvo prarastas be ieškovo valios, nes tarp šalių nebuvo jokio susitarimo ir šalys neįrodinėjo tokių aplinkybių, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl automobilio pasaugos ar automobilio perdavimo atsakovui kitu teisiniu pagrindu.
9.5 Teismas nesivadovavo jam įstatymu nurodyta pareiga kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir atsižvelgiant į reiškiamą materialinį ieškinio reikalavimą vertinti jo pagrįstumą, o ne formaliai ieškinį atmesti. Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas. Teismui nebuvo teisinio pagrindo atmesti ieškinį remiantis vien tuo, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą. Jei teismas laikė, kad ginčo šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, jis turėjo pagrindą pasiūlyti ieškovui arba tikslinti ieškinį arba byloje įrodinėti faktinio pobūdžio aplinkybes dėl restitucijos, tačiau tai nebuvo padaryta.
9.6 Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neva tai naudojosi sulaikymo teise net apie 10 metų, nors apie tai, kad naudojasi tokia teise niekada nebuvo nurodęs ieškovui. Tokie atsakovo veiksmai negali būti laikomi teisėtu automobilio valdymu. Ieškovas, kreipdamasis į teismą ne vindikaciniu ieškiniu, turint omenyje, kad visi prievoliniai santykiai tarp šalių yra pasibaigę ir sutartis buvo nutraukta įstatymo nustatyta tvarka, todėl ieškovo reikalavimas būtų toks pat - prašymas įpareigoti atsakovą grąžinti automobilį. Faktinis ieškinio pagrindas irgi būtų toks pats, nes ieškinys būtų grindžiamas analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir šioje byloje, todėl toks ieškinys CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu negalėtų būti priimtas, nes ginčas būtu tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taigi, ieškovo teisė atgauti jam priklausantį automobilį liktų neapginta.
9.7 Reiškiant ieškinį dėl sutarties nutraukimo/pripažinimo negaliojančia ir/ar restitucijos taikymo, įpareigojant atsakovą grąžinti ginčo automobilį, kaip nurodoma skundžiamame sprendime, iš esmės būtų pasiektas tas pats rezultatas – automobilio grąžinimas ieškovui.
9.8 Nei ginčo šalių procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu, nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su ginčo šalis siejančiais prievoliniais santykiais, dėl ko teismo sprendimas atmesti ieškinį buvo netikėtas/siurprizinis. Iš ieškovo buvo atimta galimybė įrodinėti, jog kreipimosi į teismą metu ginčo šalių nesiejo jokie prievoliniai teisiniai santykiai, tuo labiau, jog teismui atmetus ieškinį ir grąžinus ginčo automobilį atsakovui, šis nebeturės jokių objektyvių galimybių jį atgauti. Nors ieškovas dėl galimų prievolinių santykių buvo pasisakęs ieškinyje, tačiau išsamiau šių aplinkybių neįrodinėjo, nes negalėjo žinoti, jog teismas kvalifikuos šalių santykius kaip prievolinius ieškinio teismui padavimo metu. Šalys neginčijo fakto, kad automobilis priklauso ieškovui, kad atsakovas jo negrąžina, arba, kad ieškinio teismui padavimo metu šalių nesiejo prievoliniai santykiai. Būtent dėl šių faktinių aplinkybių nesant ginčo, šalys jų neįrodinėjo.
Atsiliepimas
10. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2024-08-27 DOK-127254) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
10.1 Ieškovas ieškinyje pripažino ir teisme duodamas paaiškinimus patvirtino, kad šalys susitarė dėl automobilio restauravimo darbų. Už sunaudotas medžiagas ir detalės ieškovas liko skolingas 27 010,22 Eur, be to, ieškovas neatsiskaitė už atliktus restauravimo darbus, todėl atsakovas turi teisę negrąžinti automobilio, kol ieškovas nepadengs atsakovo darbų bei sunaudotų medžiagų kainos.
10.2 Nepagrįsta ieškovo pozicija, kad šalių prievoliniai santykiai buvo pasibaigę. Niekada žodžiu sudaryta sutartis nutraukta nebuvo, tokių įrodymų byloje taip pat nėra. Tai patvirtina tarp šalių vykęs susirašinėjimas. Atsakovui paprašius sumokėti už atliktus darbus ir nupirktas bei pakeistas detales, komunikacija nutrūko. Nei 2014, nei 2022 m. sutartis nebuvo nutraukta, šios aplinkybės neteigė ir asmeniškai paaiškinimus duodamas ieškovas teisme. Taip pat ir byloje nėra jokio el. laiško apie sutarties nutraukimą, nors kaip matyti iš bylos medžiagos šalių komunikacija vyko būtent el. paštu.
10.3 Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie atliktus mokėjimus atsakovui, o atsakovas nuosekliai laikosi pozicijos, jog jokių mokėjimų iš ieškovo negavo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad 2014 m. lapkričio 28 d. ieškovas pranešė apie sutarties nutraukimą ir apskritai apie nurodytus įvykius. Priešingai, ieškovo išdėstytai pozicijai prieštarauja jo ieškinyje toliau dėstomi teiginiai, kad iš 2014 m. gruodžio 8 d. atsakovo siųstų nuotraukų matyti, kad automobilyje yra sumontuotas variklis, tačiau jis nėra prijungtas, dėl ko automobilio nebuvo įmanoma užvesti. <...> 2015 m. sausio mėn. iš atsakovo buvo sulaukta nuotraukų. Taigi, ieškovas pats patvirtino, jog 2014 m. tarp šalių vyko susirašinėjimas, ieškovui buvo siunčiamos nuotraukos, kokie darbai padaryti, automobilio restauravimo darbai buvo tebevykdomi, jokio nurodymo nutraukti restauravimo darbus ieškovas nepateikė.
10.4 Ieškovas teigdamas, kad 2017 metais atsakovas ieškovo valdose paliko du automobilio kėbulus, patvirtina, kad 2017 m. šalių santykiai buvo draugiški, jokio konflikto nebuvo. Kitaip tariant, mažai tikėtina, kad ieškovui nutraukus sutartį, o atsakovui negrąžinant automobilio, šalis būtų sieję draugiški santykiai.
10.5 Ieškovas patvirtina, kad atsakovas atliko automobilio restauravimo darbus, o ieškovas už juos neatsiskaitė, t. y. kad šalis tebesieja prievoliniai santykiai.
10.6 Nepagrįsta ieškovo pozicija, kad teismas privalėjo pasiūlyti ieškovui arba tikslinti ieškinį arba įrodinėti faktinio pobūdžio aplinkybes dėl restitucijos, tačiau to nepadarė. Ieškovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, pats pasirinko savo tariamai pažeistų teisių gynimo būdą ir atitinkamai įrodinėti atitinkamas sąlygas. Viena vertus, ieškovas teigia, kad sutartis buvo nutraukta ir prievoliniai santykiai šalių nesiejo, tačiau teigia, kad teismas turėjo pasiūlyti ieškovui arba tikslinti ieškinį arba įrodinėti faktinio pobūdžio aplinkybes dėl restitucijos. Jei ieškovas tebeteigia, kad šalių prievoliniai santykiai nesieja, tai neaišku, kodėl kelia klausimą dėl tariamos teismo pareigos siūlyti ieškovui keisti ieškinio pagrindą.
10.7 Nors ieškovas teigia, kad teismo sprendimas buvo netikėtas, tačiau ieškovas pareikšdamas ieškinį, pasirinko pažeistų teisių gynimo būdą. Ieškovas pasirinkęs savo pažeistų teisių gynimo būdą, žinojo, kokias 6 sąlygas būtina įrodyti, ką įrodinėjo ir dėl jų ieškinyje pasisakė. Tai, kad teismas nustatė kitas aplinkybes, t. y. jog šalis visgi sieja prievoliniai santykiai ir ieškinį atmetė, nereiškia siurprizinio sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ginčo esmės
19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas vindikacinis ieškinys neįrodžius visų privalomų reikšti vindikacinį ieškinį sukuriančių sąlygų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
20. 2001 m. spalio 9 d. ieškovas asmeninės nuosavybės teise įsigijo 1984 m. gamybos BMW markės M635 modelio automobilį (VIN numeris (duomenys neskelbtini)), kuris buvo registruotas Švedijos Karalystėje, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t. 26-29 l.).
21. Ieškovas su atsakovu žodžiu sutarė, kad pastarasis išgabens į Lietuvą atlikti automobilio restauraciją. Šalys sutarė, kad atsakovo honoraras bus 10 Eur/val., kad darbus atsakovas atliks tik gavęs išankstinį apmokėjimą. Ieškovo teigimu, preliminarus automobilio restauravimo darbų terminas buvo nustatytas treji metai.
22. Perduodant automobilį atsakovui, perduotas išsamus atliktinų darbų sąrašas (e. b. 1 t. 33-35 l.).
23. 2014 m. gegužės 27 d. iš atsakovo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buvo gauta išankstinė PVM sąskaita Nr. JCF 20140527 1 480 Eur sumai už suvirinimo ir gamybos darbus (e. b. 1 t. 21 l.).
24. Ieškovas teigia, kad atsakovui sumokėjo už automobilio restauravimo darbus iš viso 23 620,70 Eur bei nupirko ir atsakovui perdavė dalių, kurių vertė 16 569,34 Eur.
25. 2022 m. kovo 9 d. elektroniniame laiške ieškovas dėkoja atsakovui už automobilio nuotraukas, nurodo, kad kai jis pasieks namus, nieko su juo nebedarys, tik pastatys garaže (e. b. 2 t. 37 l.). 2022 m. gegužės 14 d. elektoriniame laiške ieškovas atsakovui nurodo, kad gavo naują pasą; gali atvykti į Vilnių birželio 7 d.; „savo BMW ir visas dalis pasiimsiu atgal, tada būsim atsiskaitę, that’s it, pridedu kai kurių dalių sąrašą; jei nekils jokių problemų, vyksiu maršrutu Nineshamnas – Ventspilis arba Karlskruna – Gdynė, bet kelias ilgesnis, todėl atsieis brangiau“ (e. b. 2 t. 40 l.). 2022 m. kovo 5 d. elektroniniu laišku ieškovas atsakovui nurodo, kad pasiskolino truputį pinigų transportavimui, bet transporto įmonė, kurios teiravosi anksčiau, nenori važiuoti partempti automobilio. Ar pavyktų jo automobilį ir visas dalis nuvežti į Lenkiją arba Vokietiją, kad būtų galima pasiimti jį iš ten? Ten stovi tavo (atsakovo) 911, bet pažadėjo savivaldybei, kad jį greitai patrauks, jog jie atvažiavę jo nenutemptų (e. b. 2 t. 43 l.). 2022 m. gegužės 14 d. elektroniniu laišku atsakovas ieškovui nurodė, kad turėjo labai daug darbo + dalys ir medžiagos, už kurias turėjo sumokėti, parengs specifikaciją, taip pat 10 metų mokėjo sandėlio nuomą (e. b. 2 t. 46 l.).
26. Ieškovas 2023 m. kovo mėn. kreipėsi į Lietuvos policiją su pranešimu apie Automobilio vagystę, tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausioji tyrėja 2023 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo požymių ir pasiūlė kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, ką patvirtina pridedamas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (e. b. 1 t. 67-69 l.).
27. Ieškovas 2023 m. balandžio 17 d. kreipėsi į Švedijos policiją. Švedijos policija, atsižvelgdama į ieškovo nurodytas aplinkybes, 2023 m. balandžio 17 d. įtraukė ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį į vogtų automobilių duomenų bazę bei pažymėjo, kad yra neteisėtas disponavimas juo (e. b. 1 t. 37-40 l.).
28. Ieškovo pateiktuose foto duomenyse fiksuojamas ieškovui priklausantis automobilis yra UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje (e. b. 1 t. 52 l.), taip pat užfiksuotas automobilis 2004 m. iki jo perdavimo atsakovui (e. b. 1 t. 53-55). Fotolentelėse matomos ieškovui atsakovo atsiųstos fotonuotraukos su automobiliui BMW M635 atliekamais restauracijos darbais 2004 metais (e. b. 1 t. 56-58 l.), 2005 metais (e. b. 1 t. 59-60 l.), 2006 metais (e. b. 1 t. 61 l.) ir 2015 metais (e. b. 1 t. 62-63 l.).
29. Atsakovui priklausančiai įmonei UAB (duomenys neskelbtini) yra iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas V. K.. Nemokumo administratorius 2023 m. liepos 13 d. nurodė, kad atsakovas jam neperdavė jokio automobilio, taip pat elektroniniu paštu pateikė informaciją apie tai, kad atsakovas vadovauja kitai automobilių restauravimu užsiimančiai įmonei UAB (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t. 44-45, 116-125 l.).
30. Ieškovas 2023 m. vasario 7 d. laišku kreipėsi į atsakovą, kuriame be kita ko nurodoma ir primenama, kad nuo 2014 metų prašoma baigti dirbti su ieškovo automobiliu ir jį grąžinti arba leisti jį pasiimti pačiam ieškovui (e. b. 1 t. 49 l.).
31. Atsakovas 2024 m. gegužės 13 d. pateikė atliktų darbų aktą (e. b. 2 t. 79-84 l.), automobilių restauravimo paslaugas teikiančios įmonės parengtą automobilio BMW M635 (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) restauravimo darbų sąmatą, jų vertė 76 650 Eur (e. b. 2 t. 105-107 l.).
32. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
33. Apelianto teigimu, teismas netinkami aiškino ir taikė vindikacinio ieškinio sąlygas, dėl ko nepagrįstai atmetė ieškinį šiuo pagrindu. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškinio teismui pateikimo metu šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškinio padavimo teismui metu, prievoliniai santykiai tarp šalių buvo pasibaigę, nes žodinė sutartis ieškovo, kaip užsakovo, iniciatyva buvo nutraukta dar 2014 metais. Ieškovas 2014 m. lapkričio 28 d. pateikė atsakovui reikalavimą dėl automobilio grąžinimo ir tokiu būdu nutraukė tarp ginčo šalių žodžiu sudarytą vartojimo rangos sutartį. 2022 metų atsakovo pateiktas susirašinėjimas el. laiškais rodo, kad 2022 m. kovo mėnesį ieškovas sprendė automobilio pargabenimo į Švediją klausimus, tai rodo, kad vėliausiai 2022 metais žodinis susitarimas dėl restauracijos darbų buvo nutrauktas. Visos paslaugos yra suteiktos, t. y. pabaigus automobilio restauravimo darbus, atsakovo teisėtas automobilio valdymas baigėsi. Apeliacinės instancijos teismas su nurodomais argumentais neturi pagrindo sutikti.
34. Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.95 straipsnio taikymo sąlygas daugkartinėje savo praktikoje yra nurodęs, kad reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 5) daiktas yra natūra; 6) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015). Aprašytos sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. kai netenkinama bent viena iš jų, tenkinti vindikacinį ieškinį nėra pagrindo.
35. Nagrinėjamu atveju apeliantas nors ir teigia, kad prievoliniai santykiai tarp šalių pasibaigę 2014 m., o vėliausiai 2022 metais, t. y. ieškovas juos nutraukė, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti objektyvių įrodymų nepateikė. Priešingai, apeliantas pats savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad iš 2014 m. gruodžio 8 d. atsakovo siųstų nuotraukų matyti, kad automobilyje yra sumontuotas variklis, tačiau jis nėra prijungtas, dėl ko automobilio nebuvo įmanoma užvesti. 2015 m. sausio mėn. iš atsakovo buvo sulaukta nuotraukų, iš jų matyti, kad atsakovas savo valia iš naujo paruošė automobilio kėbulą dažymui. 2019 m. pabaigoje buvo rasta transporto priemonė, kuri galėtų pargabenti automobilį iš Lietuvos į Švediją, tačiau kol buvo suderintos visos pargabenimo sąlygos, prasidėjo COVID-19 pandemija, dėl kurios visų pasaulio valstybių sienos buvo uždarytos ir nebuvo galimi jokie su automobilio pargabenimu susiję veiksmai. 2022 m. gegužės mėn. atsakovui buvo nurodyta, kad ieškovas atvyksta į Lietuvą pasiimti automobilio, tačiau atsakovas nurodė, kad automobilis yra saugomas privačioje teritorijoje ir nebus atiduotas iki tol, kol nebus sumokėta už automobilio saugojimą ir atliktus restauravimo darbus. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad už atliktus darbus atsiskaitė su atsakovu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovas automobilį atsakovui perdavė žodinio prievolinio susitarimo pagrindu.
36. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog reikalaujamą grąžinti daiktą prarado be savo valios. Aplinkybės dėl daikto praradimo be ieškovo valios turėjo būti vertinamos tos, kurios egzistavo ieškinio teismui padavimo metu. Ieškovui nutraukus sutartį ir pareikalavus grąžinti automobilį, pasibaigė šalis sieję prievoliniai santykiai ir atsakovui atsirado pareiga grąžinti automobilį. Teisėjų kolegija nurodomus argumentus laiko nepagrįstais.
37. Ieškovas neneigia, kad žodinio susitarimo pagrindu automobilį perdavė atsakovui, kad pastarasis atliktų restauravimo darbus. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad ieškovas ginčo automobilį atsakovui atidavė laisva valia.
38. Apeliantas nurodo, kad teismas nesivadovavo jam įstatymu nurodyta pareiga kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir atsižvelgiant į reiškiamą materialinį ieškinio reikalavimą vertinti jo pagrįstumą, o ne formaliai ieškinį atmesti. Jei teismas laikė, kad ginčo šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, jis turėjo pagrindą pasiūlyti ieškovui arba tikslinti ieškinį arba byloje įrodinėti faktinio pobūdžio aplinkybes dėl restitucijos, tačiau tai nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodomais argumentais.
39. Kaip teisinai pažymėjo pirmosios instancijos teismas tuo atveju, jei ieškovas pasirenka konkretų savo pažeistų teisių gynybos būdą, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnyje vindikacinio ieškinio pareiškimą, siekiant išreikalauti ieškovui priklausantį daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, teismas, neperžengdamas byloje vykstančio ginčo ribų (bei užtikrindamas šalių lygiateisiškumo principą procese), vertina tik ar egzistuoja visos įstatyminės sąlygos tenkinti vindikacinį ieškinį (ir nenagrinėja kitų alternatyvių ieškovo nepasirinktų gynybos būdų pagrįstumo) (CPK 17 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis). Ieškovas teikdamas ieškinį, pats jame argumentavo, kad reiškia vindikacinį reikalavimą.
40. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis kreipdamasis į teismą ne vindikaciniu ieškiniu, turint omenyje, kad visi prievoliniai santykiai tarp šalių yra pasibaigę ir sutartis buvo nutraukta įstatymo nustatyta tvarka, todėl ieškovo reikalavimas būtų toks pat, tai yra prašymas įpareigoti atsakovą grąžinti automobilį. Faktinis ieškinio pagrindas irgi būtų toks pats, nes ieškinys būtų grindžiamas analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir šioje byloje, todėl toks ieškinys vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu negalėtų būti priimtas, nes ginčas būtu tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teisė atgauti jam priklausantį automobilį liktų neapginta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.
41. Nors ginčas būtų tarp tų pačių šalių, ieškinio pagrindas iš esmės būtų grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, bet ieškinio dalykas (reikalavimas) būtų grindžiamas kitomis įstatymo normomis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp bylos šalių susiklosčius prievoliniams santykiams, kurių pagrindu ieškovas perdavė atsakovui valdyti ginčo automobilį, ieškovas savo pažeistas prievolines teises turi teisę ginti reikšdamas reikalavimą dėl sutarties nutraukimo/pripažinimo negaliojančia ir/ar restitucijos taikymo, įpareigojant atsakovą grąžinti ginčo automobilį.
42. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs Lietuvos civilinėje teisėje nesant numatytos daiktinių ir prievolinių gynimo būdų konkurencijos: jeigi asmuo įgijo teisę į svetimą daiktą prievolinių santykių pagrindu, o šiems santykiams pasibaigus, daikto savininkui negrąžina, tai pastarasis ginasi prievolių teisės pagrindu reikšdamas ieškinį dėl restitucijos, dėl nepagrįsto praturtėjimo ar dėl nuostolių atlyginimo; jeigu daikto savininko prievoliniai santykiai su asmeniu, pas kurį yra daiktas, nesieja, tai reiškiamas vindikacinis ieškinys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009, 2006 m. spalio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-521/2006, 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-439/2001).
43. Apelianto teigimu, nei šalių procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu, nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su ginčo šalis siejančiais prievoliniais santykiais, dėl ko teismo sprendimas atmesti ieškinį buvo netikėtas/siurprizinis. Iš ieškovo buvo atimta galimybė įrodinėti jog kreipimosi į teismą metu ginčų šalių nesiejo jokie prievoliniai teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus vertina kritiškai, juos atmesdamas.
44. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dizpotyvumo principas reiškia, kad kad ieškovas pasirenka savo teisių gynimo būdą, kokius materialinius reikalavimus pareikšti ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis juos įrodinėti. Ieškovas laisva valia pasirinko savo pažeistas teises ginti pareikšdamas vindikacinį ieškinį. Taigi, jo paties pasirinktas teisių gynimo būdas neteikia pagrindo išvadai, jog skundžiamas teismo sprendimas yra siurprizinis, kad iš ieškovo buvo atimta galimybė įrodinėti, jog kreipimosi į teismą metu ginčų šalių nesiejo jokie prievoliniai teisiniai santykiai. Be to, ieškovas dėl galimų prievolinių santykių buvo pasisakęs ieškinyje.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
46. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
47. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
48. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
49. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 1 210 Eur teisinės pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (2024-11-11 DOK-25830).
50. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, atakovui priteisiama 1 210 Eur teisinės pagalbos išlaidų iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui J. E. K. (gim. (duomenys neskelbtini); valstybė, išdavusi asmens dokumentą – (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo P. R. T. M. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini); gim. (duomenys neskelbtini); valstybė, išdavusi asmens dokumentą – (duomenys neskelbtini)) 1 210 Eur (tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.