Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų I. K. ir S. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2537-214/2016 pagal ieškovės V. S. patikslintą ieškinį atsakovams I. K. ir S. S. dėl lėšų gautų vykdant pavedimą ir be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir atsakovų I. K. bei S. S. priešieškinį ieškovei V. S. dėl prievolės pripažinimo įvykdyta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės I. K. 15 386,65 Eur dydžio pinigų sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo S. S. 5 130,21 Eur sumą kaip be pagrindo įgytą turtą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai byloje pateikė priešieškinį dėl prievolės pripažinimo įvykdyta.Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmėtė; priteisė ieškovei V. S. iš atsakovės I. K. 15 386,65 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 091,35 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo S. S. 5 130,21 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 370,65 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo S. S. valstybei 3,83 Eur turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Dėl priimto sprendimo atsakovai pateikė apeliacinį skundą, prašydami iš dalies atleisti juos nuo mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Už apeliacinį skundą atsakovai sumokėjo po 20 Eur, likusios sumos nurodė negalintys sumokėti dėl sunkio turtinės padėties, kadangi yra bedarbiai, neturi nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ir kitų santaupų, turimos transporto priemonės yra areštuotos, be to, turi pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi apeliantų prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo tenkino iš dalies, t. y. atleido atsakovus nuo ½ (pusės) mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir įpareigojo apeliantus per 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo pašalinti apeliacinio skundo trūkumus –sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį: S. S. – 53 Eur žyminio mokesčio, o apeliantei I. K. – 153 Eur žyminio mokesčio.Teismas konstatavo, kad skundžiamu sprendimu iš I. K. ieškovei priteista 15 386,65 Eur suma, o iš S. S. – 5 130,21 Eur. Tokiu būdu už apeliacinį skundą I. K. mokėtinas žyminis mokestis sudaro 346 Eur, o S. S. – 115 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Įvertinęs tai, kad S. S. skundžia ir neturtinį reikalavimą dėl prievolės įvykdymo pripažinimo, kuris apmokamas 31 Eur žyminiu mokesčiu elektroninėje byloje, teismas sprendė, kad iš viso S. S. mokėtinas žyminis mokestis sudaro 146 Eur. Atsakovai už apeliacinį skundą sumokėjo po 20 Eur žyminio mokesčio. Įvertinęs tai, kad abu apeliantai yra darbingo amžiaus, jokių duomenų apie nedarbingumą nepateikė, byloje naudojasi privataus advokato paslaugomis, teismas sprendė, kad apeliantai apeliacinį skundą apmokėjo per maža žyminio mokesčio dalimi. Atsižvelgęs į teismo nustatytas bei apeliantų nurodytas jų turtinės padėties aplinkybes, teismas konstatavo, jog už apeliacinios skundo padavimą yra pagrindas atleisti apeliantus nuo ½ dalies žyminio mokesčio apmokėjimo ir nurodė, kad S. S. skundą turi apmokėti 73 Eur žyminiu mokesčiu, įskaitant jau sumokėtus 20 Eur, dėl ko mokėtinas žyminis mokestis sudaro 53 Eur, o I. K. – 173 Eur žyminiu mokesčiu, įskaitant sumokėtus 20 Eur, dėl ko jos mokėtinas žyminis mokestis sudarytų 153 Eur.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai S. S. ir I. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą tenkinti ir atleisti S. S. nuo 126 Eur mokėtino žyminio mokesčio dalies, o I. K. – nuo 326 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai apeliantus atleido tik nuo ½ dalies mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Apeliantų nuomone, minėtą išvadą paneigia byloje pateikti įrodymai, t. y. pateiktos pažymos, patvirtinančios, kad atsakovai šiuo metu neturi darbo ir yra registruoti darbo biržoje, darbo neturi ne todėl, kad nenori dirbti, bet todėl, kad neranda darbo. Pažymi, kad atsakovai šiuo metu negauna jokių pajamų, ką patvirtina valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma, neturi jokio turto, atsakovams priklausančios sąskaitos ir automobiliai yra areštuoti. Kartu atsakovai nurodo, kad negaudami pajamų turi išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Minėtos aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovų finansinė padėtis yra ypatingai sunki, kas sudaro pagrindą atsakovus atleisti nuo dalies žyminio mokesčio.Nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantai sumokėjo per mažą žyminio mokesčio sumą, kadangi byloje naudojasi privataus advokato paslaugomis, kas rodo, kad jų turtinė padėtis nėra ypatingai sunki. Atsakovai pažymi, kad tuo metu, kai buvo sudaryta atstovavimo sutartis su atstovu atsakovė I. K. dirbo ir gaudavo darbo užmokestį už advokato paslaugas buvo mokama dalimis. Atsakovai nėra teisininkai, todėl be advokato pagalbos patys surašyti apeliacinio skundo neturi jokių galimybių.Teismas, netenkindamas atsakovų prašymo atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, apribojo atsakovų teisę į apeliaciją, t. y. nevaržomai ginti savo teises.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už paduotą apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo.

Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymas apie asmens valstybinį socialinį draudimą ir pažymą apie asmens negautas pajamas, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju apeliantai, atsižvelgę į pirmosios instancijos teismo pastebėjimus apie nepateiktus įrodymus, visapusiškai pagrindžiančius jų finansinę padėtį, pateikė šiuo įrodymus apeliacinės instancijos teismui. Nors pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismui naujai teikiamus įrodymus atsisakoma priimti, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui teismui būtina įvertinti įrodymų, pagrindžiančių atsakovų turtinę padėtį, visumą, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su kita bylos medžiaga vertina naujai pateiktus apeliantų duomenis, kadangi jie, teismo vertinimu, yra reikšmingi ir būtini tinkamam bylos išnagrinėjimui.

Dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio.

Apeliantų teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo užkirsta jų teisė į teisminę gynybą (apeliaciją). Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008). Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo išspręsta apeliacinio skundo priėmimo sąlyga – žyminio mokesčio sumokėjimo ir su juo susijusių klausimų įvertinimas, negali būti laikoma suvaržanti apeliantų teises kreiptis į teismą, bet priešingai, ja yra užtikrintas tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo būdas, nustatant sąlygas tinkamam apeliacinio skundo pateikimui. Nežiūrint išdėstyto, skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo institutą (CPK 83 straipsnis). Asmens motyvuotu prašymu, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prie tokio prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys šio prašymo pagrįstumą (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Teismas taiko atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio, jei nustato, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali ar turi asmenį atleisti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kita vertus, kartu jis turi paskirtį saugoti nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Todėl, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, būtina įvertinti ir sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo prašoma atleisti bylos šalį, proporcingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014, 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-888/2014).Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl asmens prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įvertina įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, pinigines lėšas, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) ir jų pagrindu sprendžia, ar asmuo gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Turtinę asmens padėtį patvirtina Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Kaip minėta, pareiga pateikti savo sunkią turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus tenka prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pateikiančiam asmeniui (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už apeliaciniu skundu pareikštus reikalavimus I. K. mokėtinas žyminis mokestis sudaro 346 Eur, o S. S. – 146 Eur. Abu apeliantai už apeliacinį skundą sumokėjo po 20 Eur. Nagrinėjamu atveju dėl mokėtinos žyminio mokesčio sumos ginčo nėra, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog abu apeliantai yra darbingo amžiaus, jokių duomenų apie nedarbingumą nepateikė, byloje naudojasi privataus advokato paslaugomis, sprendė, kad apeliantai apeliacinį skundą apmokėjo per maža žyminio mokesčio dalimi. Atsižvelgęs į nustatytas bei apeliantų nurodytas jų turtinės padėties aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad yra pagrindas apeliantus atleisti nuo ½ dalies žyminio mokesčio apmokėjimo už apeliacinį skundą, įpareigojant atsakovą S. S. primokėti 53 Eur, o atsakovę I. K. – 153 Eur mokėtino žyminio mokesčio dalį. Atskiruoju skundu ginčijamos teismo išvados, argumentuojant, jog teismas nevisapusiškai vertino pateiktus atsakovų duomenis, patvirtinančius jų sunkią turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju atsakovai pateikė byloje įrodymus, patvirtinančius, kad jie neturi nekilnojamojo turto, kad jiems priklausančios transporto priemonės ir sąskaitos bankuose yra areštuotos, kad abu yra bedarbiai, registruoti darbo biržoje, jokių pajamų negauna, kad turi išlaikyti nepilnametę dukrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų nurodomos aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir padarė. Kita vertus, teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovai yra darbingo amžiaus, nesant byloje duomenų apie apeliantų negalėjimą dirbti ar duomenų apie jų sveikatos sutrikimus, pagrįstai sprendė, kad apeliantai turi galimybę užsidirbti. Pažymėtina, kad tik pažyma apie apeliantų registravimąsi darbo biržoje, neįrodo, jog jie aktyviai siekia įsilieti į darbo rinką, deda pastangas ir ieško darbo.Be to, atsakovai pateikė tik dviejų iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų trumpalaikius sąskaitų duomenis, tokiu būdu nėra galimybės patikrinti atsakovų turimų lėšų sąskaitose kaitą ilgalaikėje perspektyvoje. Be to, sprendžiant dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo būtina įvertinti ir sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo prašoma atleisti bylos šalį, proporcingumą. Šiuo atveju nustatyta, jog už apeliacinio skundo padavimą I. K. mokėtinas žyminis mokestis sudaro 346 Eur, o S. S. – 146 Eur. Abu apeliantai už apeliacinį skundą sumokėjo po 20 Eur. Vadinasi, atsakovė I. K. yra sumokėjusi 6 proc. žyminio mokesčio, prašo atleisti net nuo 94 procentų žyminio mokesčio mokėjimo, o atsakovas S. S. sumokėjo 14 proc. žyminio mokesčio, prašo atleisti nuo 86 proc. mokėtino žyminio mokesčio. Nors įstatymai konkrečiai neįtvirtina dalies, kurią sumokėjus būtų galima prašyti atleisti nuo mokesčio mokėjimo, minimumo, teismo vertinimu, sumokėta suma turi atitikti protingumo principą, užtikrinti, kad apeliacijos ir prašymo atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą, teise nebūtų piktnaudžiaujama. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo atleisti atsakovus nuo visos nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimo, tačiau atsižvelgus į byloje esančius ir naujai pateiktus įrodymus apie atsakovų turtinę padėtį, į atsakovų procentaliai sumokėtą žyminio mokesčio dalį, siekiant užtikrinti apeliantų teisę į apeliaciją, teismo vertinimu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad atsakovai yra pajėgūs sumokėti 50 proc. kiekvienam tenkančio mokėtino žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti – apeliantus atleisti 75 proc. nuo mokėtinos už apeliacinį skundą žyminio mokesčio dalies, nežiūrint to, kad atsakovus byloje atstovauja privatus advokatas. Tokiu būdu atsakovė I. K. įpareigotina primokėti 66,5 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, atitinkamai S. S. – 16,5 Eur ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, todėl nustatytinas naujas terminas šiems trūkumams pašalinti (CPK 80 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį ir nustatyti 10 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos apeliantui S. S. sumokėti 16,5 Eur žyminio mokesčio dalį, o apeliantei I. K. sumokėti 66,5 Eur žyminio mokesčio dalį už paduodamą byloje apeliacinį skundą.

Ši nutarties įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.