Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Algimanto Kukalio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. K. ir S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2537-214/2016 pagal ieškovės V. S. patikslintą ieškinį atsakovams I. K. ir S. S. dėl lėšų gautų vykdant pavedimą ir be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir atsakovų I. K. ir S. S. priešieškinį ieškovei V. S. dėl prievolės pripažinimo įvykdyta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 1.5 straipsnio 4 dalį, nes patenkinus ieškinį, ieškovė nepagrįstai praturtėjo, buvo priteistos sumos, kurių ieškovė pati neturėjo, nes turėtos piniginės lėšos buvo panaudotos buto pirkimui.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pavedimo teisinius santykius bei atstovavimą. Ieškovė buvo informuota apie visas atliktas finansines operacijas, o atsakovė neprivalėjo ieškovei teikti ataskaitų.

Iš atsakovo S. S. priteista pinigų suma nepagrįstai vadovaujantis teisės normomis, reglamentuojančiomis santykius tarp įgaliotojo ir įgaliotinio. Įgaliotojui nuostolius turi atlyginti įgaliotinis, o ne tretieji asmenys. Piniginė suma galėjo būti priteista tik iš atsakovės.

Pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti sutarčių teisės aiškinimo normas, t. y. išsiaiškinti išduoto įgaliojimo turtinį, jo išdavimo tikslus, šalių tarpusavio santykius iki įgaliojimo išdavimo ir kt.

Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, kadangi nebuvo įvertinti nei liudytojų ir atsakovų paaiškinimai, nei į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Netinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta, kadangi ieškovė, o ne atsakovė turėjo įrodyti, kad piniginės lėšos buvo panaudotos ne jos nurodymu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant, ar atsakovė tinkamai panaudojo iš ieškovės sąskaitos nuimtus pinigus, taip pat, ar veikė ieškovės interesais, pinigines lėšas pervesdama atsakovui ir, ar yra pagrindas grąžinti ieškovės prašomas sumas kaip nepagrįstą atsakovų praturtėjimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 13 d. įgaliojimu ieškovė V. S. suteikė teisę atsakovei I. K. savo nuožiūra ieškovės vardu atidaryti sąskaitą AB SEB banke, tuo tikslu ieškovės vardu pateikti prašymus ir pareiškimus, už ieškovę pasirašyti, sumokėti visus reikiamus mokesčius, valdyti, tvarkyti ir pilnai disponuoti ieškovei priklausančiais piniginiais indėliais su visomis priklausančiomis palūkanomis ir išmokomis, ieškovei priklausančioje sąskaitoje, gauti bet kokią sumą pinigų neviršijančią sąskaitoje esančios pinigų sumos iš anksčiau minėtos ieškovei priklausančios sąskaitos, įnešti neriboto dydžio pinigų sumas, daryti mokėjimo pavedimus, įgyvendinti visas kitas ieškovės, kaip banko klientės teises ir pareigas, įskaitant, bet neapsiribojant, sudaryti naujas ir pratęsti senas elektroninės bankininkystės sutartis, gauti bei naudotis visa informacija, reikalinga sąskaitoms valdyti internetu, tvarkyti visus reikalus, susijusius su atpažinimo priemone slaptažodžių generatoriumi ir/ar kodų kortelę, kreiptis ir gauti mokėjimo korteles ieškovės vardu, pervesti bet kokias sumas pinigų į ieškovės sąskaitas bankuose veikiančiuose JAV ir/ar Lietuvos Respublikoje, esant reikalui sąskaitą uždaryti, rašyti ieškovės vardu prašymus ir pareiškimus, pasirašyti už ieškovę ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais.

CK 2.133 straipsnio nuostatos leidžia daryti išvadą, kad atstovo veikimas atstovaujamojo vardu neatsiejamas nuo veikimo tiktai išimtinai atstovaujamojo interesais. Atstovaujamojo ir atstovo santykiams būdingas lojalumas, šalių tarpusavio pasitikėjimas, pagarba atstovaujamojo interesams. Apeliaciniame skunde pripažįstama, kad civilinės teisės doktrinoje tokie santykiai vadinami fiduciariniais (pasitikėjimo) teisiniais santykiais, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atstovas privalo elgtis sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, ginti atstovaujamojo teises ir interesus, neveikti priešingai tiems interesams, vengti galimo savo asmeninių ir atstovaujamojo interesų konflikto (CK 6.760 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad atidus ir protingas įgaliotinis turi vykdyti pavedimą taip, kaip įprastomis sąlygomis elgtųsi pats įgaliotojas. Atstovo veikimas tiksliai pagal įgaliotojo nurodymus ir tiktai jo interesais yra vienas pagrindinių atstovavimo santykių principų.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsižvelgiant į ieškovės suteikto įgaliojimo apimtis ir turinį, laikytina, kad įgaliotinė atsakovė I. K. turėjo teisę disponuoti ir priimti sprendimus dėl ieškovės lėšų panaudojimo savo nuožiūra. Su šiais apeliacinio skundo argumentais pagrindo sutikti nėra, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino įgaliojimo turinį, kadangi įgaliojimo, kaip tokio, buvimas nereiškia, kad įgaliotinis pasinaudojęs teise disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis įgaliotojo sąskaitoje, nesant įgaliojime nurodymo kur šias lėšas panaudoti, galėjo šias lėšas naudoti savo ar artimų giminaičių poreikių tenkinimui.

Byloje nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovė I. K. iš ieškovės sąskaitų pervedė ir išgrynino iš viso 16 388,32 USD (15 386,65 Eur) sumą bei iš ieškovės sąskaitų į atsakovo S. S. sąskaitą atliko du mokėjimo pavedimus 5 464,19 USD (5 130,21 Eur) sumai. CK 6.760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Atstovo pareiga veikti kuo naudingiausiu atstovaujamajam būdu ir draudimas atlikti veiksmus savo naudai konstatuoti ir formuojant teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2008; 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2008; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2004; ir kt.) Teisėjų kolegijos vertinimu, disponavimo savo nuožiūra ieškovės turtu ir turtinėmis teisėmis įgaliotiniui suteikimas nereiškia, jog tokia įgalinimų apimtis suteikia įgaliotinio teisę veikiant įgaliotojo vardu vadovautis absoliučiai nevaržomo elgesio laisvės principu, jog išnyksta pagrindas vykdyti tokias esmines įgaliotinio pareigas kaip bendradarbiavimas su įgaliotoju, informacijos perdavimas, ataskaitos teikimas, veiksmų suderinimas su įgaliotoju ir pan. Be to, įgaliotojo interesų pažeidimas galimas ir veikiant įgaliojimo ribose, t. y. neviršijant įgaliojimų suteiktų įgalinimų apimties bei turinio, bet nesilaikant arba pažeidžiant kitas įgaliotinio pareigas įgaliotojui (pvz., pareiga teikti informaciją, ataskaitas apie veiklą, pranešti apie pavedimo įvykdymo rezultatus), arba pažeidžiant esminius atstovavimo teisinių santykių principus (pvz., buvimo lojaliam įgaliotojo atžvilgiu, pagarbos jo interesams principai).

Minėta, kad atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ieškovė jai suteikė neribotą teisę disponuoti piniginiais indėliais, esančiais ieškovės sąskaitoje. Pažymėtina, kad byloje ginčas kyla ne dėl ieškovės teisės disponuoti ieškovės lėšomis, esančiomis bankinėje įstaigoje, bet dėl šių lėšų panaudojimo ieškovės interesais. CK 2.150 straipsnyje įtvirtinta imperatyvaus turinio norminė nuostata dėl atstovo pareigos atsiskaityti. Atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Minėta, kad ieškovė suteikė įgalinimus atsakovei disponuoti piniginėmis lėšomis, todėl atsakovė, įgaliojimo pagrindu iš bankinės įstaigos gavusi ieškovei priklausančias lėšas, privalėjo pateikti ieškovei atitinkamą informaciją apie šių lėšų panaudojimą ir tik vykdydama atstovaujamosios nurodymus sudaryti sandorius ar atlikti kitokius juridinius veiksmus su gautomis ieškovės lėšomis veikiant išimtinai atstovaujamosios interesais (CK 6.760 straipsnio 3 dalis).

Nurodyta atstovo pareiga informuoti skirta tam, kad pavedimo vykdymo metu atstovaujamasis galėtų kontroliuoti atstovo veiksmus, duoti jam naujus ar tikslesnius nurodymus bei kitaip įgyvendinti savo interesus. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad įgaliotinė būtų informavusi ieškovę ar pateikusi jai ataskaitą tokiais svarbiais su atstovavimu susijusiais klausimais kaip piniginių lėšų panaudojimas. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, apeliantė su apeliaciniu skundu taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie įgalintų spręsti ar lėšos buvo panaudotos atstovaujamosios interesais. Disponuodama ieškovės finansiniu turtu, be jokios informacijos ieškovei teikimo, be pranešimo įgaliotojai apie savo atliekamus veiksmus, įgaliotinė veikė neteisėtai, nesuderinusi savo veiksmų su ieškovės valia, ir kaip nustatyta byloje – priešingai atstovaujamosios interesams.

Reiškiant ieškinį dėl įgyto be pagrindo turto priteisimo, ieškovei pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, savo ruožtu atsakovai, teigdami, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007).

Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsnis), todėl ieškovei reikia įrodyti ieškinio, o atsakovei – atsikirtimų faktinį pagrindą. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, ieškovė pateikė duomenis, kad atsakovė disponavo įgaliojimo pagrindu jai-ieškovei priklausančiomis lėšomis, tuo tarpu atsakovė, turėjo pareigą įrodyti, kad pinigai, gauti įgaliojimo pagrindu, buvo panaudoti atstovaujamosios interesais.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bei netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas vertino apeliantės nurodytą aplinkybę apie atsakovės patirtas išlaidas išlaikant ieškovės turtą, nustačius, kad šie mokesčiai sumokėti prieš suteikiant apeliantei įgalinimus, sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad jiems sumokėti buvo panaudotos lėšos, gautos vykdant 2007 m. lapkričio 13 d. įgaliojimą, pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes yra pagrindas kvalifikuoti ginčo teisinius santykius kaip santykius dėl atsakovų nepagrįsto praturtėjimo. Šioje byloje nustatyta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kad ieškovės įgaliotinė I. K. ieškovei priklausančią 5 464,19 USD (5 130,21 Eur) lėšų sumą pervedė į atsakovo S. S. sąskaitą. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad į ieškovės sąskaitą per ginčo laikotarpį pateko daugiau lėšų negu buvo iš jos išimta bei, kad ieškovei priklausančios lėšos buvo pervestos atsakovui, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad lėšas atsakovė pervedė vykdydama žodinį įgaliotojos pavedimą. Byloje nėra ginčijamos ieškovės, jos sąskaitoje esančių piniginių lėšų, nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, todėl ieškovė neturėjo pareigos įrodyti, kad sąskaitoje buvusios lėšos yra jos nuosavybė. Teisė įnešti lėšas yra aptarta ieškovės išduotame įgaliojime, tačiau lėšų panaudojimo tikslas įgaliojime nėra nurodytas, todėl lėšos galėjo būti naudojamos tik išimtinai įgaliotojos interesais. Kita vertus, atsakovai nenuosekliai aiškina šių lėšų pervedimo tikslą: atsiliepime, pripažindami lėšų pervedimo faktą, nurodo, kad už pervestas lėšas buvo atsiskaityta perleidžiant neatlygintinai nekilnojamąjį turtą, o apeliaciniame skunde teigiama, kad tokiu būdu buvo grąžintos atsakovo į ieškovės sąskaitą įneštos lėšos.

Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Kaip matyti iš atsakovų pozicijos, atsakovai apsiribojo teiginiais, kad dovanojimo sandoriu buvo įvykdyta piniginė prievolė (CK 6.39 straipsnio). Dovanojimo teisiniams santykiams būdingas sandoris – neatlygintinis turto perleidimas, kuriuo buvo siekta sukurti šio sandorio šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl atsakovams neginčijant su ieškove sudaryto nekilnojamo turto neatlygintinio perleidimo (dovanojimo) sandorio (CK 1.138 straipsnis), teismas sprendime savo iniciatyva negali keisti ar plėsti reikalavimų pagrindo ir taikyti nuginčijamo sandorio pasekmes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, įgaliotinė turėjo gauti ieškovės sutikimą (leidimą) pervesti atsakovui pinigines lėšas. Kadangi įgaliotinė pažeidė pareigą veikti išimtinai ieškovės interesais, neturėdama ieškovės sutikimo (leidimo) pervedė atsakovui be teisėto pagrindo 5 464,19 USD (5 130,21 Eur) sumą, nepateikė įrodymų kaip panaudojo nuimtą iš ieškovės sąskaitos 16 388,32 USD (15 386,65 Eur) sumą, laikytina, kad atsakovai, atstovės veiksmais gavę pinigus, nepagrįstai praturtėjo, todėl pagrįstai spręsta, kad įgaliotinės neteisėtų veiksmų pasekmėje įgytą finansinį turtą atsakovai turi jį grąžinti ieškovei (CK 6.237 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, dėl to atsakovų apeliacinis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, yra pagrindas ieškovės naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nėra pateikusi prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas pagrindžiančių dokumentų, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.