- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-16
- Bylos Nr.
- e2-59-475/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10488-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Ieškovas
- G. T.
- Atsakovas
- K. Z., T. A., A. Z.
- Kategorijos
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
- 2.6.8.12Kiti su sutarčių teise susiję klausimai
- 2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovams T. A., K. Z., A. Z. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovas A. G. T. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašo priteisti: iš atsakovo T. A. ieškovo G. T. naudai 1 420 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo A. Z. ieškovo G. T. naudai 3 200 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo K. Z. ieškovo G. T. naudai 2 800 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovų T. A., A. Z. ir K. Z. ieškovo G. T. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas žemiau nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais:
1.1. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2018 m. nusprendė įsigyti lengvąjį automobilį, todėl jo bendradarbis A. Z., dirbantis kartu su ieškovu UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlė ieškovui lengvąjį automobilį įsigyti iš JAV. Kadangi pats ieškovas neturėjo jokios patirties, įsigyjant lengvuosius automobilius iš JAV, A. Z., kurio sūnus A. K. Z. buvo įsigijęs lengvąjį automobilį iš JAV, pasiūlė padėti ir tarpininkauti įsigyjant lengvąjį automobilį. A. Z. sūnus A. K. Z. taip pat dirbo UAB (duomenys neskelbtini) todėl bendraujant betarpiškai tiek su A. Z., tiek su jo sūnumi K. Z. buvo susitarta, jog jie tarpininkaus ir padės man įsigyti lengvąjį automobilį iš JAV. A. K. Z. ieškovui paaiškino, kokia yra lengvojo automobilio įsigijimo JAV procedūra, kiek laiko užtrunka lengvojo automobilio pristatymas į Lietuvą, o tai pat nurodė, jog pats lengvųjų automobilių įsigijimu JAV neužsiima, o tokia veikla užsiima jo giminaitis (pusbrolis) T. A.. Kadangi lengvuosius automobilius JAV galima įsigyti už ženkliai mažesnę kainą nei Lietuvoje ar kitose ES valstybėse, ieškovas sutiko, jog tarpininkaujant A. Z. ir jo sūnui K. Z., T. A. nupirktų lengvąjį automobilį JAV ir vėliau, jį sutvarkytų ir suremontuotą parduotų ieškovui.
1.2. Neužilgo po tai, kai su A. Z. ir K. Z. sutarė dėl to, jog jie ieškovui padės ir tarpininkaus įsigyjant iš JAV lengvąjį automobilį, A. K. Z. ieškovui parodė siūlomo įsigyti lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) (toliau - automobilis) fotonuotraukas, o ieškovui išreiškus pageidavimą šį automobilį įsigyti, ieškovas buvo informuotas, kad automobilio preliminari pirkimo pardavimo kaina yra 7 000 Eur ir norėdamas šį automobilį įsigyti, ieškovas privalo sumokėti 4 200 Eur avansą. Šią nurodytą avanso sumą (4 200 Eur) perdavė A. Z., ginčo dėl šios aplinkybės nėra, A. Z. pripažįsta, jog 4 200 Eur iš ieškovo gavo.
1.3. Kai automobilis buvo atgabentas į Lietuvos Respublikos teritoriją, A. K. Z. ieškovą informavo, jog papildomai reikia sumokėti 2 400 Eur, kurie bus panaudoti: (1) 1 200 Eur automobilio išmuitinimo išlaidoms (muito mokestis ir t.t.) padengti, o (2) 1 200 Eur detalėms, būtinoms automobilio remontui, įsigyti. Šią nurodytą sumą (2 400 Eur) ieškovas perdavė K. Z., ginčo dėl šios aplinkybės nėra, A. K. Z. pripažįsta, jog 2 400 Eur iš ieškovo gavo. Vėliau K. Z. reikalavimu, ieškovas perdavė K. Z. dar 400 Eur.
1.4. Kadangi automobilis ieškovui nebuvo parduotas ir perduotas per tuos terminus, kuriuos nurodė A. K. Z., ieškovas pareikalavo, jog A. K. Z. išsiaiškintų priežastis, dėl kurių automobilis vis dar ieškovui nėra parduotas, o jam pasiūlius toliau bendrauti dėl automobilio pirkimo pardavimo sutarties sudarymo tiesiogiai su T. A., tolimesnis bendravimas dėl automobilio įsigijimo vyko su T. A..
1.5. Susisiekus su T. A., jis ieškovui patvirtino, kad A. Z. ir K. Z. prašymu nupirko automobilį JAV vykstančiuose aukcionuose ir jam žinoma ta aplinkybė, jog automobilį privalės parduoti ieškovui. Be to, T. A. pareikalavus sumokėti jam 420 Eur sumą, reikalingą automobilio atvežimui iš Klaipėdos į Kauną, perdavė jam jo reikalaujamą pinigų sumą. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra, T. A. pripažįsta, jog 420 Eur iš ieškovo gavo.
1.6. Kadangi per T. A. nurodytus terminus automobilis ieškovui nebuvo parduotas, t.y. nebuvo sudaryta automobilio pirkimo - pardavimo sutartis, ir nuosavybės teisės į automobilį neįgijo, manydamas, jog A. Z., K. Z. ir T. A. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, ieškovas kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrą, kuri 2019 m. spalio 10 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties ieškovas dėl pažeistų teisių ginimo kreipėsi CPK nustatyta tvarka.
1.7. Teismui pateikiami įrodymai patvirtina, kad tarpininkaujant A. Z. ir K. Z. tarp ieškovo ir T. A. buvo sudaryta susitarimas (preliminari sutartis), pagal kurį sutarė sudaryti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurio pagrindu ieškovas įgytų nuosavybės teisę į automobilį; automobilio pirkimo-pardavimo sandoris (pagrindinė sutartis) nebuvo sudarytas ir pareiga sudaryti šį sandorį yra pasibaigusi; T. A. iš A. Z. gavo 1 000 Eur avansą, kuriuos ieškovas perdavė T. A. per A. Z. (T. A. nepripažįsta, jog gavo iš A. Z. likusią 3 200,00 Eur avanso dalį); T. A. tiesiogiai iš ieškovo gavo 420 Eur; todėl nesudarius automobilio pirkimo–pardavimo sutarties ir ieškovui neįgijus nuosavybės teisės į automobilį, T. A. privalo ieškovui grąžinti 1 420 Eur.
1.8. Ginčas yra kilęs dėl to, ar A. Z. perdavė T. A. 1 000 Eur ar 4 200 Eur, tačiau šis ginčas neįtakoja tų civilinių santykių, kurie susiklostė tarp ieškovo ir A. Z. bei K. Z., bei ieškovo ir T. A.. A. Z. pripažįstant, jog jis iš ieškovo gavo 4 200,00 Eur, o T. A. pripažįstant, jog iš A. Z. gavo 1 000 Eur, reikalavimas T. A. reiškiamas tik dėl šios sumos (1 000 Eur) grąžinimo bei tos sumos (420 Eur), kurią T. A. gavo tiesiogiai iš ieškovo. Aplinkybė, susijusi su tuo, ar A. Z. perdavė T. A. 1 000 Eur ar 4 200 Eur, bei A. Z. ir T. A. teisinių santykių kvalifikavimas bei tarpusavio reikalavimų vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, ir tai negali apsunkinti ieškovo, kaip sąžiningo asmens, pažeistų teisių gynybos.
1.9. Teismui pateikiami įrodymai patvirtina, kad A. Z. priėmė iš ieškovo 4 200 Eur, skirtus automobilio įsigijimui, bei 1 000 Eur perdavė T. A.. A. K. Z. sutiko tarpininkauti ieškovui įsigyjant automobilį iš T. A., o tai patvirtina ne tik teismui pateikiami įrodymai, bet ir aplinkybė, jog A. K. Z. priėmė iš ieškovo 2 800 Eur, skirtus automobilio įsigijimui. Kadangi automobilio pirkimo - pardavimo sandoris, kurio pagrindu ieškovas būtų įgijęs nuosavybės teisę į automobilį nebuvo sudarytas, tarpininkavimo susitarimas nebuvo įvykdytas ir jis yra kaip sandoris pasibaigęs, A. Z. ir A. K. Z. privalo ieškovui grąžinti tai, kas jiems buvo perduota ir tai, ko jie neperdavė T. A.. Ginčas dėl to, kokia pinigų suma buvo perduota T. A., neįtakoja A. Z. pareigos grąžinti ieškovui tai, ką ji gavo be teisinio pagrindo (šis teisinis pagrindas yra išnykęs), išskyrus tą, dėl kurios ginčo nėra, t.y. dėl 1 000 Eur, kuriuos A. Z. perdavė T. A..
1.10. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus visų atsakovų atžvilgiu. Ieškovo atstovas teismo posėdyje pažymėjo, kad tarp ieškovo ir atsakovų A. Z. ir K. Z. buvo susiklostę tarpininkavimo teisiniai santykiai. Ieškovo atstovo vertinimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai A. Z. ir K. Z. pinigus (3 200 Eur ir 2 800 Eur) iš ieškovo gavo, tačiau nėra duomenų, kad juos perdavė atsakovui T. A.. Atsakovų A. Z. ir K. Z. šioje byloje duoti paaiškinimai vertintini kritiškai, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi.
II. Atsakovų atsiliepimų argumentai
2. Atsakovai A. Z. ir A. K. Z. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, atsakovams priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
2.1. Ieškovui nusprendus įsigyti automobilį, K. Z. sutiko padėti komunikuoti su T. A., nes pats ieškovas santykinai sunkiai gebėjo naudotis ir naudojosi elektroninio ryšio priemonėmis. A. K. Z. padėjo ieškovui, nes dirbo toje pačioje įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) ir tarp jų buvo susiklostę pasitikėjimo santykiai. Atsakovai A. K. Z. ir A. Z. geranoriškai sutiko padėti ieškovui ir perduoti pinigus, skirtus automobilio įsigijimui bei remontui, atsakovui T. A..
2.2. Tiek ieškovas, tiek atsakovas T. A. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, jog žinojo vienas apie kitą. Ieškovas žinojo, jog už automobilio būklę, jo pardavimą bei remontą yra atsakingas. T. A.. T. A. žinojo, kad automobilis yra skirtas ieškovui ir visi perduoti pinigai yra taip pat ieškovo. Atsakovas T. A. žinojo iš pat pradžių, jog automobilį jis turi atgabenti į Lietuvą, sutvarkyti reikiamus dokumentus bei suremontuoti automobilį tinkamam, saugiam naudojimui ir perduoti ieškovui.
2.3. Ieškovas pinigus (dalį piniginių lėšų) atsakovui T. A., susijusius su automobilio įsigijimu ir remontu, perdavė per atsakovus A. Z. ir K. Z.. Ieškovas per atsakovą A. Z. kitam atsakovui T. A. perdavė 4 200 Eur sumą. Perduodami pinigai buvo vokelyje, atsakovas A. Z. pinigų neperskaičiavo, tiesiog juos perdavė atsakovui T. A.. Vėliau ieškovas per kitą atsakovą K. Z. atsakovui T. A. perdavė 2 400 Eur sumą (per du kartus po 1 200 Eur). A. K. visas pinigines lėšas, kurias buvo gavęs iš ieškovo, perdavė atsakovui T. A..
2.4. Atsakovas T. A. neįvykdė su ieškovu G. T. sudaryto susitarimo dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Dėl to, ieškovas kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
2.5. Šioje civilinėje byloje yra kilęs ginčas dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo. Ieškovas netinkamai kvalifikuoja tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl nepagrįstai ieškinį reiškią atsakovams K. Z. ir A. Z.. Pirma, atsakovų įsitikinimu, šalis sieja žemiau nurodyti faktiniai-teisiniai santykiai: ? tarp ieškovo G. T. ir atsakovo T. A. buvo sudarytas susitarimas dėl daužto automobilio pargabenimo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, šio automobilio remonto ir jo perdavimo G. T. (buvo sudarytas preliminarus susitarimas dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo); tarp ieškovo G. T. ir atsakovų K. Z. bei A. Z. buvo susitarimas dėl pagalbos perduodant pinigines lėšas būsimo automobilio pardavėjui atsakovui T. A..
2.6. Atsakovų turimais duomenimis, ieškovas A. G. T. su atsakovu T. A. susitarė dėl daužto automobilio pargabenimo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, pagal kurį T. A. įsipareigojo pargabentą automobilį suremontuoti ir atlygintinai perduoti ieškovui G. T.. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovas A. G. T. 2018 metais perdavė atitinkamas pinigų sumas atsakovui A. Z. ir K. Z., kad šie pinigus perduotų atsakovui T. A.. Atsakovai A. Z. ir A. K. Z. pareiškia, kad visos iš ieškovo G. T. gautos piniginės lėšos buvo perduotos atsakovui T. A..
2.7. Tarp ieškovo G. T. ir atsakovo A. Z. bei K. Z. niekada nebuvo ginčo, kad iš ieškovo gautos piniginės lėšos už automobilį bei jo remontą buvo perduotos automobilio pardavėjui T. A.. A. G. T., teikdamas pareiškimą Kauno apygardos prokuratūrai, visiškai pagrįstai nurodė, kad jis būtent su T. A. susitarė dėl išsirinkto automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo, pargabenimo iš JAV ir remonto ir kad T. A. buvo sumokėta visa su tuo susijusi suma (dalį sumos mokant per K. Z. ir A. Z.). A. G. T. ikiteisminio tyrimo metu ir po ikiteisminio tyrimo nutraukimo nereiškė jokių pretenzijų atsakovams K. Z. ir A. Z..
Šalies argumentai
2.8. Du metus, t.y. nuo 2018 metų vasaros iki 2020 m. birželio (kuomet ieškovas 2020 m. birželio 18 d. ieškiniu kreipėsi į teismą), tarp šalių nebuvo ginčo kad A. K. Z. ir A. Z. visus iš ieškovo G. T. gautus pinigus perdavė T. A.. Tik po daugiau kaip dviejų metų, ieškovas pradėjo reikšti pretenzijas atsakovams K. Z. ir A. Z., kad, neva, jie neperdavė pinigų atsakovui T. A..
2.9. Atsakovų įsitikinimu, susitarimas dėl automobilio pirkimo–pardavimo buvo sudarytas tarp ieškovo G. T. ir atsakovo T. A.. Atsižvelgiant į tai, jeigu T. A. neįvykdė susitarimo, reikalavimas grąžinti pinigines lėšas gali būti reiškiamas tik vienam iš atsakovų – T. A..
2.10. Ieškovas visiškai nepagrįstai, remdamasis įtariamojo T. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teikia ieškinį, reikalaudamas atitinkamas sumas priteisti iš atsakovų K. Z. ir A. Z.. Įtariamasis nėra įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingus parodymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 21 straipsnis). Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad atsakovas T. A., apie tai, kad negavo pinigų, skirtų automobilio remontui, niekam nė karto neminėjo ir tokius parodymus davė tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Dėl to nėra įtikinama ieškovo pozicija, jog atsakovas T. A., tariamai negavęs pinigų iš ieškovo, taip noriai ir kantriai rūpinosi automobilio įgijimo ir remonto klausimais.
2.11. Atsakovų atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus. Teismo posėdyje pažymėjo, kad susitarimas buvo sudarytas tik tarp atsakovo T. A. ir ieškovo, todėl reikalavimas grąžinti pinigines lėšas gali būti reiškiamas tik vienam iš atsakovų - T. A.. Atsakovai A. Z. ir A. K. Z. tik geranoriškai sutiko padėti ieškovui perduoti pinigines lėšas atsakovui T. A.. Atsakovui T. A. perduota pinigų suma buvo skirta daužto automobilio įsigijimui ir remontui. Atsakovas A. G. T. ikiteisminio tyrimo metu, t.y. nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2020 m. birželio 18 d. (daugiau negu metus laiko - iki ieškinio civilinėje byloje pareiškimo) nereiškė jokių pretenzijų atsakovams K. Z. ir A. Z.. Nenuosekli ieškovo G. T. pozicija ikiteisminiame tyrime ir šioje civilinėje byloje, patvirtina, kad ieškinio reikalavimai atsakovams K. Z. ir A. Z. yra reiškiami visiškai nepagrįstai. Atsakovas T. A. niekada nereiškė nusiskundimų/priekaištavimų, nei ieškovui, nei atsakovams K. ir A. Z., kad piniginės lėšos jam nėra perduotos ir/ar trūksta dalies piniginių lėšų automobilio remontui, muitui ir/ar kitiems su automobilio pirkimu ir remontu susijusiems veiksmams atlikti. Ieškovas A. G. T. 2020 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio metu atsakydamas į jam užduotus klausimus patvirtino aplinkybes, kad automobilio pardavėjas T. A. jam siūlė pasiimti automobilį ir siūlydamas neprašė už jį papildomai sumokėti. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktas atsakovo K. Z. ir atsakovo T. A. susirašinėjimas patvirtinantis aplinkybę, kad ieškovo piniginės lėšos buvo tinkamai perduotos atsakovui T. A..
Atsiliepimas
3. Atsakovas T. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš jo ieškovo G. T. naudai 1 420 Eur dydžio sumą, jos mokėjimą išdėstant 6 (šešių) mėnesių terminui nuo teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
3.1. Atsakovas nurodo, kad jam pareikšto reikalavimo dalyje su ieškovo ieškiniu sutinka ir pripažįsta, kad turi pareigą ieškovui grąžinti 1 420 Eur dydžio sumą gautą už automobilio nupirkimą ir pargabenimą ieškovui iš A. J. jis iš ieškovo gavo 1 420 Eur dydžio sumą per du kartus pripažino dar Alytaus apskrities VPK veikslo skyriaus ikiteisminio tyrimo metu Nr. 01-1-10538-19.
3.2. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas buvo apklaustas įtariamuoju ir 2019 m. liepos 16 d. davė parodymus, kuriuos visiškai palaiko. Pažymi, jog jis iš G. T. yra gavęs 1 420 Eur dydžio sumą. Daugiau jokių pinigų nei ieškovas G. T., nei byloje atsakovais patraukti A. Z. ir K. Z. jam neperdavė. Būtent dėl to, kad negavo likusių pinigų už automobilį neįvyko jo ir ieškovo sandoris, t.y. automobilio pirkimas–pardavimas. Pagal jo ir ieškovo susitarimą, automobilis buvo nupirktas, jis jį įgijo savo lėšomis, tikėdamasis, jog vėliau ieškovas tuos pinigus sumokės. Kadangi automobiliui buvo reikalingas remontas, ką ieškovas žinojo, be automobilio kainos buvo su ieškovu sutarta ir detalių bei remonto kaina, tačiau ir už tai ieškovas jam nesumokėjo. Įvykdęs susitarimą su ieškovu, atsakovas automobilį dar ilgą laiką laikė mokamoje aikštelėje, dėl ko patyrė papildomas išlaidas. Atsakovas pažymi, jog automobilio neperdavė ieškovui, dėl to, kad ieškovas nei pats jam tiesiogiai, nei per tarpininkus atsakovus A. Z. ir K. Z. nesumokėjo už automobilį, išskyrus 1 000 Eur dydžio avansą.
3.3. Nors galutinai pirkimo–pardavimo sandoris neįvyko ne dėl atsakovo kaltės, bet pripažįsta, jog laiku nesiėmė teisinių priemonių įpareigoti ieškovą su juo atsiskaityti už automobilį, dėl ko dabar turi pareigą ieškovui grąžinti 1 420 Eur dydžio sumą. Dėl neįvykusio galutinai sandorio atsakovas patyrė nuostolių, kuriuos sudaro automobilio parkavimas mokamoje aikštelėje, išaugęs muito mokestis, kurį atsakovas turėjo apmokėti savo lėšomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Iš šalių paaiškinimų ir iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2018 m. ieškovas nusprendė įsigyti lengvąjį automobilį iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau - JAV) dėl santykinai mažesnės kainos nei Europos Sąjungos rinkoje. Ieškovo bendradarbis A. Z. pasiūlė pagalbos paprašyti jo sūnaus K. Z., nes pastarasis jau buvo įsigijęs automobilį iš JAV. Atsakovas A. Z. informavo ieškovą, jog pats nesiverčia tokia veikla, tačiau tokia veikla užsiima jo giminaitis T. A.. Ieškovui nusprendus įsigyti Automobilį (duomenys neskelbtini) (toliau - ir automobilis), A. K. Z. sutiko padėti komunikuoti su T. A.. A. K. Z. ir A. Z. sutiko padėti ieškovui ir perduoti pinigus, skirtus automobilio įsigijimui bei remontui, nes dirbo toje pačioje įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) ir tarp jų buvo susiklostę pasitikėjimo santykiai.
5. Atsakovas T. A. jam pareikšto reikalavimo dalyje su ieškovo ieškiniu sutinka ir pripažįsta, kad turi pareigą ieškovui grąžinti 1 420 Eur dydžio sumą gautą už automobilio nupirkimą ir pargabenimą ieškovui iš JAV. Atsakovas T. A. nurodė, kad iš ieškovo gavo 1 000 Eur avansą, kurį ieškovas perdavė T. A. per A. Z. (atsakovas T. A. nepripažįsta, jog gavo iš atsakovo A. Z. likusią 3 200 Eur avanso dalį). T. A. tiesiogiai iš ieškovo gavo 420,00 Eur sumą, reikalingą automobilio atvežimui iš Klaipėdos į Kauną.
6. Galiausiai automobilio pirkimo–pardavimo sandoris sudarytas nebuvo. Ieškovas pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo T. A. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos padarytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje padarymo. Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2019 m. kovo 14 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalį, gavus G. T. pareiškimą, kuriame nurodė, kad už automobilio nupirkimą iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau - JAV), jo parvežimą ir suremontavimą T. A. sumokėjo 7420 eurų, tačiau automobilis jam nebuvo pristatytas. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokuroro 2019 m. spalio 10 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nustačius, kad T. A. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, esminio požymio - apgaulės panaudojimo. Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokuroro 2019 m. spalio 10 d. nutarimą apskundė. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) vyriausiojo prokuroro 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimu atsisakyta patenkinti pareiškėjo skundą ir paliktas galioti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokuroro 2019 m. spalio 10 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Ieškovas ir su šiuo nutarimu nesutiko ir jį apskundė Alytaus apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovo G. T. skundas atmestas.
7. Ieškovo teigimu tarp ieškovo ir atsakovo T. A. buvo sudarytas susitarimas (preliminari sutartis), pagal kurį šalys sutarė dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kurio pagrindu ieškovas įgytų nuosavybės teisę į automobilį. Automobilio pirkimo-pardavimo sandoris (pagrindinė sutartis) nebuvo sudarytas.
8. Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad tais atvejais, kai šalių teisių ir pareigų nenustato jų sudaryta sutartis, ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, siekiant, jog nagrinėjamas ginčas būtų išspręstas teisingai.
9. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę - sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.165 straipsnio 1 dalis). Pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai yra šie: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Šiuo atveju šalys sutarė dėl konkretaus automobilio pirkimo–pardavimo, taip pat jo kainos (7 000 Eur), tačiau nėra duomenų, kad šalys būtų sutarusios dėl konkretaus termino, per kurį turi būti sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, be to, nėra duomenų, kad šalių susitarimas buvo rašytinis. Todėl teismas sprendžia, kad nors šalis siejo ikisutartiniai santykiai, tačiau preliminarios sutarties dėl automobilio pirkimo–pardavimo šalys nesudarė.
10. Šalys nurodo, kad 1 420 Eur sumą sudaro, 1 000 Eur avansas ir 420 Eur už automobilio atvežimą iš Klaipėdos į Kauną. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalis pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Avanso sąvoka nevartojama reglamentuojant civilinių santykių subjektų elgesį, tačiau teismų praktikoje ji suprantama kaip iš anksto duodamas atlyginimas už darbus/prekes ar lėšos šiaip kam nors. Taigi avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – įvykdyti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos.
11. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad automobilio pirkimo–pardavimo sandoris su atsakovu T. A. nebuvo sudarytas. Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir jos turi būti grąžinamos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Šiuo nagrinėjamu atveju 1 000 Eur suma kvalifikuotina kaip avansas, nesudarius pirkimo–pardavimo sutarties, atsakovas T. A. neteko teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais, jam atsirado prievolė (CK 6.1, 6.2 straipsniai, 6.237 straipsnio 1 dalis) ieškovui grąžinti 1 000 Eur.
12. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Remiantis CK 6.242 straipsnio 1 dalimi, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kasacinio teismo praktika dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 65 punktas, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-700-642/2021).
13. Siekiant taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, ar nustatytas atsakovo praturtėjimas atitinka ieškovo turto sumažėjimą (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo; penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 22 punktas).
14. Teismas vertina, kad yra nustatytos visos atsakovo T. A. nepagrįsto praturtėjimo prielaidos: atsakovas yra praturtėjęs ieškovo sąskaita dėl to, kad jam ieškovas perdavė kaip avansą 1 000 Eur ir 420 Eur už automobilio atvežimą iš Klaipėdos į Kauną, sandoris sudarytas nebuvo, todėl atsakovui šių pinigų negrąžinus, ieškovas patyrė tokio dydžio nuostolių; yra priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; išnyko teisinis pagrindas, galintis pateisinti ieškovui priklausančių 1 420 Eur buvimą pas atsakovą; pareiškiant ieškinį nepagrįstas praturtėjimas egzistavo; ieškovas nebuvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos; ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, todėl ieškovui iš atsakovo T. A. CK 6.237 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu priteistina 1 420 Eur skola, ieškinį šioje dalyje tenkinant.
15. Iš atsakovo T. A. ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškinio reikalavimų atsakovų A. Z. ir K. Z. atžvilgiu
16. Ieškovas teigia, kad tarp jo ir atsakovų A. Z. ir K. Z. susiklostė tarpininkavimo teisiniai santykiai. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas perdavė atsakovams lėšas, skirtas automobilio įsigijimui ir remontui, kad šie jas perduotų atsakovui T. A.. Patys atsakovai A. Z. ir K. Z. jokių veiksmų, susijusių su automobilio paieška, įsigijimu ar remontu neatliko. Teismo vertinimu šalis siejo pavedimo teisiniai santykiai.
17. CK nenumato specialių reikalavimų sudaromo pavedimo sandorio formai, todėl šalys sutartį galėjo sudaryti bet kokia forma, taip pat ir žodžiu (CK 6.756 straipsnis, 6.757 straipsnis). Pavedimo sampratą reglamentuojančio CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Šiuo atveju ieškovas pavedė, o atsakovai A. Z. ir K. Z. įsipareigojo perduoti lėšas skirtas automobilio įsigijimui ir remontui atsakovui T. A..
18. Ieškovas prašydamas priteisti iš atsakovų A. Z. ir K. Z. atitinkamai 3 200 Eur ir 2 800 Eur, remiasi nepagrįsto praturtėjimo institutu. Kaip jau minėta, kad siekiant taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos.
19. Ieškovas ikiteisminio tyrimo T. A. atžvilgiu ieškovo liudytojo apklausos protokole nurodė, kad 2018 m. vasarą ieškovas nutarė įsigyti lengvąjį automobilį. Ieškovo bendradarbiai A. Z. (įmonės, kurioje dirbo ieškovas darbų vadovas) ir K. Z. (įmonės, kurioje dirbo ieškovas, vadovas) jam rekomendavo T. A., nes anksčiau K. Z. buvo pirkęs automobilį iš T. A. ir viskas buvo gerai, jis taip pat yra atsakovų giminaitis. 2018 m. liepos 27 d. K. Z. ieškovui atsiuntė automobilio (duomenys neskelbtini) Q5, 2010 m. nuotraukas ir nurodė, kad automobilio kaina be remonto darbų 4 200 Eur. Ieškovui kaina ir automobilio stovis tiko. Buvo sutarta, kad pinigus T. A. perduos K. Z.. Ieškovas pinigus K. Z. perdavė darbovietėje Trakų r., Pabalių k. Ieškovas vėliau buvo patikintas, kad pinigai T. A. perduoti. Buvo sutarta, kad pargabenus automobilį į Lietuvą, jo remontu užsiims taip pat T. A.. T. A. nurodė, kad automobilio išmuitinimui reikės 1 200 Eur. K. Z. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, paaiškino, kad T. A. ieškovo pavedimu pinigus perdavė du kartus – viena kartą pinigus perdavė Vilniuje apie 1 200 Eur už automobilio išmuitinimą, kitą kartą irgi apie 1 200 Eur automobilio remontui skirtoms detalėms – Elektrėnuose „Circle K“ degalinėje. Iketeisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. Z. paaiškino, ieškovo pavedimu 4 200 Eur perdavė T. A. autostradoje, Kaišiadorių rajone, ties Bačkonimis (Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) Liudytojų apklausos protokolai, l. 25, 61, 74).
20. Teismo vertinimu, iš šalių paaiškinimų tiek nagrinėjant šią civilinę bylą, tiek ikiteisminio tyrimo metu negalima daryti išvados, kad atsakovai A. Z. ir K. Z. yra praturtėję ieškovo sąskaita. Sutiktina su atsakovų pozicija, kad atsakovai A. K. Z. bei A. Z. sutiko padėti ieškovui perduoti pinigines lėšas, skirtas daužto automobilio įsigijimui ir remontui. Byloje nėra duomenų, kad už šią pagalbą šalys būtų tarusios dėl atlyginimo ar mokesčio. Ieškovas A. G. T. 2020 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio metu atsakydamas į jam užduotus klausimus patvirtino aplinkybes, kad automobilio pardavėjas T. A. jam siūlė pasiimti automobilį ir siūlydamas neprašė už jį papildomai sumokėti. Iš Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio atsakovo K. Z. ir atsakovo T. A. susirašinėjimo matyti, kad atsakovas T. A. priekaištų dėl negautų lėšų automobilio įsigijimui nereiškia.
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
22. Teismas įvertinę nurodytas aplinkybes, šalių paaiškinimu, bylos medžiaga, sprendžia, kad ieškovas neįrodė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo atsakovų K. Z. ir A. Z. atžvilgiu. Pačio ieškovo pozicija šių atsakovų atžvilgiu yra prieštaringa, viena vertus jis ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad atsakovai A. Z. ir K. Z. pinigus skirtus automobilio įsigijimui ir remontui atsakovui T. A. perdavė, tačiau vėliau ieškinį pareiškė ir jų atžvilgiu. Byloje nesant įrodymų, kad atsakovai A. Z. ir K. Z. praturtėjo ieškovo sąskaita, ieškinio reikalavimai atsakovų K. Z. ir A. Z. atžvilgiu atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
24. Ieškovas byloje sumokėjo 167,00 Eur žyminį mokestį, duomenų apie kitas ieškovo bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta. Ieškinį patenkinus atsakovo T. A. atžvilgiu, iš jo ieškovui priteistina 32 Eur žyminio mokesčio dalis.
25. Atsakovai K. Z. ir A. Z. prašo priteisti 2 695,88 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovės pateiktų sąskaitos ir mokėjimo nurodymo, kasos pajamų orderiai už teisines paslaugas matyti, kad atsakovai patyrė 2 695,88 Eur išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, todėl iš ieškovo atsakovo K. Z., kuris jas apmokėjo, naudai priteistinos 2 695,88 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti.
26. Valstybė šioje byloje patyrė 26,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus atsakovo T. A. atžvilgiu, iš jo valstybei priteistinos 26,23 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Dėl atsakovo T. A. prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis), lemia, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
13. Atsakovas T. A. prašo išdėstyti sprendimo vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau atsakovas nenurodė aplinkybių nepateikė jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad jo finansinė padėtis yra sunki, ar kad yra kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti sprendimo vykdymo institutą jo atžvilgiu. Be to, atsakovas, pripažindamas skolą, nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad deda pastangas padengti bent dalį įsiskolinimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinio reikalavimus atsakovų K. Z. ir A. Z. atžvilgiu atmesti.
Ieškinio reikalavimus atsakovo T. A. atžvilgiu tenkinti.
Priteisti ieškovui G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 420 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimties eurų) avansą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 420,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32,00 Eur (trisdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį.
Atsakovo T. A. prašymą dėl sprendimo vykdymo atmesti.
Priteisti atsakovui K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 695,88 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 26,23 Eur (dvidešimt šešių eurų 23 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.