Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-09-17 · Civilinė byla Nr. 2A-454-856/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-17
Bylos Nr.
2A-454-856/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilkas“
Ieškovas
A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-454-856/2019Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02354-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.20.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilkas“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 27 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-853-636/2019 pagal ieškovės A. G. gamybinės-komercinės įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilkas“ dėl skolos, delspinigių, metinių ir procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. G. gamybinė-komercinė įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilkas“ 919,88 Eur skolos, 80,49 Eur delspinigių, 26,46 Eur palūkanų, 6 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės A. G. gamybinės-komercinės įmonės ir UAB „Vilkas“ susiklostė prekių-paslaugų pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė atliko atsakovės pateiktos transporto priemonės R. P. techninį aptarnavimą ir teikė atsakovei atsargines detales, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas ir prekes atsiskaityti. Ieškovė 2018 m. balandžio 16 d. išrašė atsakovei sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už parduotas prekes ir paslaugas 1 519,88 Eur sumai, kurią pasirašė atsakovės atstovas. Ieškovė vėliau suteikė 600 Eur nuolaidą, todėl iš viso mokėtina suma yra 919,88 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė nėra sumokėjusi skolos. Kadangi atsakovė sąskaitą–faktūrą turėjo apmokėti iki 2018 m. balandžio 18 d., praleidusi nustatytą terminą atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 0,05 procento delspinigius už kiekvieną praleistą dieną, todėl ieškovė paskaičiavo 80,49 Eur delspinigių nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. spalio 11 d., kurių norma – 0,05 procento, 26,46 Eur palūkanų, kurių norma 6 procentai, nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. spalio 11 d. Taip pat prašė priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2018 m. spalio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. spalio 30 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino. Atsakovė UAB „Vilkas“ 2018 m. lapkričio 22 d. pateikė prieštaravimus, nurodydama, jog kreipėsi į ieškovę dėl sunkvežimio R. P. remonto, t. y. tepalo prasiskverbimo pro alkūninį veleną sutvarkymo. 2018 m. balandžio 16 d. atvykus atsiimti sunkvežimio, ieškovė pateikė PVM sąskaitą-faktūrą 1 519,88 Eur sumai. Atsiėmus sunkvežimį po dviejų dienų pastebėjo, kad tepalas toliau skverbiasi pro alkūninį veleną. Ieškovė atliko pakartotinį remontą, bet tepalas toliau skverbėsi pro tą pačią vietą. Už tepalo prasiskverbimą eksploatuojant sunkvežimį Vokietijoje atsakovė gavo 600 Eur baudą, todėl ieškovė pritaikė 600 Eur nuolaidą. Tada atsakovė kreipėsi į UAB „Techtransa“ dėl sunkvežimio remonto, kuri tinkamai sutvarkė automobilį, t. y. nustatytas tepalo nuotėkis ir vilkiko sankabos išminamojo guolio eigos gedimas, nustatyta, kad atvirkščiai įdėtas sankabos diskas, pažeista išminamojo guolio guminė apsauga, tepalas bėga per variklio alkūninio veleno galinį riebokšlį ir per pavarų dėžės pirminio veleno riebokšlį. Mano, kad ieškovė neatliko remonto darbų, t. y. nesutvarkė tepalo nuotėkio. Ieškovės reikalavimas priteisti 80,49 Eur delspinigių atmestinas, nes tam būtinas rašytinis šalių susitarimas, o išrašyta PVM sąskaita-faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Ieškovė, priimdama sunkvežimį, neužpildė užsakymo paraiškos, taip pat neįformino transporto priemonės priėmimo-perdavimo akto, kuris turėjo būti surašytas tiek priimant, tiek atiduodant sunkvežimį, tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtinto Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo 11, 16, 17, 19 straipsniai. Atsakovė su ieškove dėl darbų kainos ir kiekio nuolat sutardavo žodžiu, ieškovė niekuomet tinkamai nepildydavo užsakymo paraiškų.

Atsiliepimas

3. Ieškovė A. G. gamybinė-komercinė įmonė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovės prieštaravimais, nes jie neatitinka tikrovės. Nurodo, jog 2018 m. vasario 19 d. atsakovė kreipėsi dėl sunkvežimio R. P. variklio galios sumažėjimo, apžiūros metu buvo nustatyta, kad įtrūkęs įsiurbimo kolektorius ir išsisandarinę vožtuvai, žodžiu su atsakove buvo susitarta dėl minėtų darbų. Atsakovė nesikreipė dėl alyvos prasiskverbimo pro alkūninį veleną remonto darbų. 2018 m. kovo 19 d. atsakovė pasiėmė suremontuotą sunkvežimį, jokių pretenzijų nepareiškė. Atsakovei išrašė sąskaitą-faktūrą, tačiau ji jos neatsiėmė, todėl sąskaita-faktūra buvo anuliuota. 2018 m. kovo 27 d. atsakovė telefonu kreipėsi į ieškovę dėl alyvos variklio skyriuje pratekėjimo. Ieškovė nedelsiant gedimus pašalino. 2018 n. balandžio 16 d. už atliktus darbus atsakovei buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra 1 519,88 Eur sumai, šią sąskaitą priėmė atsakovės atsakingas darbuotojas (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos mėnesio viduryje buvo gautas atsakovės pranešimas, kad alyvos pratekėjimas variklio skyriuje pasikartojo ir dėl to teko mokėti 600 Eur baudą už aplinkos teršimą. Ieškovė, siekdama abipusio bendradarbiavimo, pritaikė baudos sumai nuolaidą, todėl atsakovės mokėtina suma tapo 919,88 Eur, nors baudos kvite nėra nurodyta, už kokį laikotarpį gauta bauda, bei nėra pateikti įrodymai, jog atsakovė sumokėjo tokią baudą. 2018 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje ieškovei buvo pristatytas atsakovės sunkvežimis dėl alyvos pratekėjimo pašalinimo. Atlikus apžiūrą buvo nustatyta, jog pratekėjimas vyksta ne dėl ieškovės atliktų darbų, o per pavarų dėžės ir variklio sujungimą, ieškovės atlikti darbai su tuo nebuvo susiję. Atsakovė buvo informuota, kad ieškovė imsis darbų tik tokiu atveju, jeigu atsakovė atsiskaitys pagal jai pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą. 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsakovė pareiškė norą atsiimti transporto priemonę ir pristatė ieškovei pavedimo kopiją, jog atsakovė ieškovei sumokėjo 919,88 Eur, tačiau ieškovė nurodytų pinigų negavo. Mano, kad atsakovė pristatė suklastotą pavedimo kopiją, kad galėtų atsiimti sunkvežimį. Vėlesni sunkvežimio gedimai nėra susiję su ieškovės atliktais darbais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. kovo 27 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą pakeitė. Priteisė iš atsakovės ieškovei 919,88 Eur skolos, 26,46 Eur metinių palūkanų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos 2018 m. spalio 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 1005,47 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei 142,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šalis siejo rangos sutartiniai teisiniai santykiai, kadangi šios sutarties pagrindu buvo sukurtos priešpriešinės prievolės, t. y. atsakovė įsipareigojo priimti ir apmokėti, o ieškovė - tinkamai suremontuoti vilkiką. Taigi, remiantis rangos sutarties apibrėžimu, atsakovė turi prievolę sumokėti ieškovei už atliktus darbus tik tuomet, jei ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Nagrinėjamu atveju atsakovė, po remonto atsiėmusi vilkiką, nuo 2018 m. kovo 19 d. iki pat teisminio nagrinėjimo nepareiškė pretenzijų ieškovei, kad buvo remontuojami ne tie vilkiko mechanizmai nei reikalavo užsakovas. Užsakovo atstovas du kartus pasirašė po PVM sąskaitomis-faktūromis (viena iš jų – kreditinė), netgi padarė pavedimą už suteiktas paslaugas, kurį vėliau, kaip teigė pati atsakovė, atšaukė. 2018 m. kovo 27 d. atsakovė telefonu kreipėsi į ieškovę dėl variklio skyriuje alyvos pratekėjimo. Ieškovė nedelsiant gedimus pašalino, todėl teismas laikė, kad rangovas tinkamai atliko darbą, todėl užsakovas turi už atliktą darbą sumokėti.

6. Teismas nurodė, kad atsakovė ir atsakovės iškviesti liudytojai G. N., UAB „Vilkas“ (duomenys neskelbtini), bei N. S., buvęs tos pačios įmonės (duomenys neskelbtini), teigia, kad ieškovė neatliko tinkamai užsakymo, t. y. tepalo prasiskverbimo pro alkūninį veleną sutvarkymo. Tačiau atsakovės elgesys, t. y. daugiau nei septynis mėnesius (nuo 2018 m. kovo 19 d. iki pat teisminio ginčo nagrinėjimo) nepareiškė ieškovei pretenzijų dėl netinkamo mechanizmų remonto, pasirašė po PVM sąskaitomis-faktūromis, padarė pavedimą už suteiktas paslaugas, kurį vėliau atšaukė, verčia abejoti atsakovės ir jos iškviestų liudytojų teiginiais.

7. Teismas nurodė, kad sutinka su atsakovės teiginiu, jog ieškovė, pildydama atliktų darbų aktą, nesiėmė priemonių ir neužtikrino, kad jį pasirašytų atsakovės atstovas, todėl pažeidė Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtinto Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo 11, 16, 17 punktus. Tačiau pažymėjo, kad atsakovės atstovas pasirašė po pateikta PVM sąskaita - faktūra, kurioje buvo išvardintos ieškovės suteiktos paslaugos, todėl laikė, kad nebuvo pažeista atsakovės teisė žinoti visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, o atsakovės atstovas, pasirašydamas PVM sąskaitą-faktūrą, nereiškė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, todėl tokiu būdu priėmė ieškovės, kaip rangovo, atliktus darbus. Liudytojas E. V. teismo posėdyje parodė, kad jis yra UAB Techtransa“ (duomenys neskelbtini), taisė Renault vilkiką, priklausantį UAB „Vilkas“. Sąskaitos ar informacijos, kad vilkikas ankščiau buvo remontuotas, negavo. Jie atliko skirtingus darbus, nei byloje pateikti G. įmonės sąskaitoje išvardinti darbai. Vilkikas gali ilgai važiuoti su atvirkščiai įdėtu sankabos disku, tik neveikia automatinis pavarų perjungimas, tuo tarpu mechaninis veikia. Atvirkščiai sankabos disko G. įmonė negalėjo įdėti, nes jie atliko su tuo nesusijusius remonto darbus. Teismas, įvertinęs ir šiuos liudytojo E. V. parodymus, padarė išvadą, kad atvirkščiai sankabos disko G. įmonė negalėjo įdėti, nes jie atliko nesusijusius remonto darbus, todėl laikė, kad atsakovė turi už priimtą darbą sumokėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vilkas“ prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 27 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kaip turi būti vertinami byloje esantys įrodymai. Teismas neįvertino byloje pateiktų įrodymų, liudytojų paaiškinimų ir nepagrįstai sprendė, jog ieškovė tinkamai atliko darbus bei įgijo reikalavimą į užmokestį už sunkvežimio remontą.

8.2. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nesilaikė privalomų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 01 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintų Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo nustatytų taisyklių ir tvarkos, neįmanoma tiksliai nustatyti, kokios būklės sunkvežimis buvo pristatytas ieškovei, kokius konkrečiai remonto darbus įsipareigojo atlikti ieškovė bei kokios būklės sunkvežimis grąžintas atsakovei. Visas neigiamas pasekmes, kylančias iš šių veiksmų neatlikimo, turi prisiimti ieškovė. Todėl pareiga įrodyti sutarties dalyko ir iš jo kylančių ieškovės sutartinių prievolių tinkamą įvykdymą tenka būtent ieškovei.

8.3. Ieškovė neįvykdė savo, kaip rangovo, pareigos pasiekti darbų rezultatą, t. y. nepašalino sunkvežimio tepalo nuotėkio. Ieškovės atlikti remonto darbai neturi jokios vertės atsakovei, kadangi nepaisant jų atsakovė ir toliau negalėjo eksploatuoti sunkvežimio, nes tepalo nuotėkis nebuvo pašalintas. Atsakovė buvo priversta kreiptis į trečiąjį asmenį UAB „Techtransa” dėl minėto defekto pašalinimo. Ieškovė, reikalaudama iš atsakovo atsiskaityti pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), neįrodė, kad įvykdė iš sutarties kylančią savo prievolę pasiekti sutartą rezultatą (pašalinti tepalų nuotėkį), todėl ieškovė neįgijo teisės iš atsakovės reikalauti atlyginimo.

8.4. Įsitikinti atliktų darbų tinkamumu atsakovė galėjo tik atsiėmusi sunkvežimį iš ieškovės. Tepalo nuotėkis nėra akivaizdus trūkumas, kurį galima pastebėti iš karto atsiimant sunkvežimį, nes jo neįmanoma pastebėti vizualiai apžiūrint transporto priemonę. Todėl atsakovė tepalo nuotėkio trūkumus galėjo pastebėti tik pradėjusi eksploatuoti sunkvežimį. Apie pastebėtus trūkumus atsakovė nedelsiant informavo ieškovę. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė gedimus pašalino. Aplinkybę, jog ieškovė nepašalino tepalo nuotėkio, patvirtino ir UAB „Techtransa” atstovas, byloje apklaustas liudytoju. Teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, jog į UAB „Techtransa” buvo pristatytas sunkvežimis dėl tepalo nuotėkio. Šiuo atveju teismas skundžiamame sprendime pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tinkamai neįvertino to, jog ieškovė nepasiekė tinkamai atlikto darbų rezultato bei neįgijo reikalavimo teisės į atlyginimą, kaip tai numatyta CK 6.644 str. 1 d.

8.5. Bylos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė ne kartą žodžiu bei savo konkliudentiniais veiksmais (grąžindama sunkvežimį ieškovei jo sutvarkymui) reiškė pretenzijas dėl netinkamai atliktų remonto darbų bei broko pašalinimo. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovė savo procesiniuose dokumentuose. Įstatymas nenustato privalomos rašytinės formos pretenzijoms dėl netinkamai atliktų darbų, todėl darytina išvada, kad atsakovė pretenzijas reiškė tinkamai.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. G. gamybinė-komercinė įmonė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas vadovavosi ne tik aprašo nuostatomis, bet ir atitinkamu rangos sutartims taikomu teisiniu reglamentavimu, taip pat atsižvelgė į tai, kad apeliantė niekada neginčijo jai išrašytos PVM sąskaitos-faktūros išrašymo pagrįstumo, be to, ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginių dėl įrodinėjamo ieškovės nukrypimo nuo sutarties sąlygų ar netinkamos darbų kokybės pagrįstumą. Teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, o išvadą dėl jų egzistavimo, priešingai nei teigia apeliantė, padarė įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir teisingai joms pritaikęs materialinės teisės normas.

9.2. Kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Kadangi pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, suformuluotas CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose, įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, todėl įrodinėjimo pareiga šalims turėjo pasiskirstyti sekančiai – apeliantė privalėjo įrodyti, kad toks faktas apskritai egzistuoja, nes priešingu atveju ieškovė neturi galimybės įrodinėti jos atsakomybę šalinančių priežasčių, o ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad apeliantė neįvykdė pareigos sumokėti jai atlyginimą už darbą ir jo rezultatą.

9.3. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų ir bylos rašytinių įrodymų matyti, kad apeliantės ginčijami jos transporto priemonės remonto darbai buvo atlikti apeliantei pristačius transporto priemonę ir raktelius, o ieškovei pagal apeliantės pageidavimą atliktų darbų akte užsirašius užsakymo turinį. Nors apeliantės atstovas ir teigia, kad jis esą prašė atlikti visiškai kitus remonto darbus, tačiau, kaip matyti, tokia apeliantės pozicija yra aiškiai abejotina bei paneigta bylos įrodymais.

9.4. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad apeliantė, nors nesutinka apmokėti ieškovei už atliktus transporto priemonės remonto darbus, tačiau, priešingai nei teigiama skunde, iš tiesų jokių pretenzijų dėl atliktų darbų ir jų kokybės ieškovei iki šiol nėra pareiškusi, tuo tarpu suremontuotą transporto priemonę ir ieškovės už remonto darbus išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą atsiėmė. Todėl duotuoju atveju pati apeliantė neįvykdė pareigos įstatymo nustatyta tvarka priimti darbą (jo rezultatą).

9.5. Teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes, įvertino įrodymus vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, sprendė apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Spręsdamas, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, ne tik atsižvelgė į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis, bet ir įvertino nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, šalių elgesį po ginčo sutarties sudarymo, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Taip pat tinkamai šalims paskirstė faktinių aplinkybių egzistavimo įrodinėjamo naštą ir, priešingai nei teigia apeliantė, pagrįstai sprendė, kad pareiga įrodyti savo atsikirtimuose nurodomas faktines aplinkybes tenka pačiai apeliantei. Todėl teismo išvados yra pagrįstos ir teisingos, jos padarytos nepažeidžiant materialiosios teisės nuostatose įtvirtinto reglamentavimo ir atitinka kasacinio teismo praktiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Byloje ginčas kilo dėl skolos už transporto priemonės remonto paslaugas priteisimo.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. vasario 19 d. atsakovė kreipėsi dėl sunkvežimio R. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) variklio gedimo, įtrūkusio įsiurbimo kolektoriaus remonto ir kitų darbų, susijusių su variklio remontu (5, 46 b. l.). 2018 m. balandžio 16 d. už suteiktas paslaugas ieškovė išrašė PVM sąskaitą-faktūra 1 519,88 Eur sumai, kurioje pasirašė atsakovės atstovas N. S. (5 b. l.). 2018 m. liepos 25 d. ieškovė išrašė kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą, kuria atsakovei pritaikė 600 Eur nuolaidą, sąskaitoje pasirašė atsakovės atstovas N. S. (6 b. l.). 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsakovė padarė pavedimą ieškovei 919,88 Eur sumai už suteiktas paslaugas, kurį, kaip teigė pati atsakovė, vėliau atšaukė (7 b. l.). 2018 m. rugsėjo 28 d. ir 2018 spalio 3 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama sumokėti 919,88 Eur skolą, delspinigius ir palūkanas, tačiau atsakovė į pareikštas pretenzijas nereagavo (10, 13 b. l.). 2018 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė kreipėsi dėl sunkvežimio R. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto į UAB „Techtransa“, kur buvo nustatytas sankabos išminamojo guolio gedimas, nustatyta, kad atvirkščiai įdėtas sankabos diskas, pažeista išminamojo guolio guminė apsauga, tepalas bėga per alkūninio veleno galinį riebokšlį ir per pavarų dėžės pirminio veleno riebokšlį (23, 25- 27 b. l.).

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarties sampratą, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pažymėtina, kad taip automobilio remonto darbų sutartis buvo kvalifikuota ir ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-253-469/2018).

15. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti, ir priešingai. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus.

16. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Be to, to paties CK straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

17. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 ir joje nurodytą praktiką).

18. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

19. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškovo ar atsakovo nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas, 2019 n. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019).

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes. Nagrinėdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju būtent apeliantei tvirtinant, kad ieškovė netinkamai atliko rangos darbus, tenka pareiga įrodyti šią aplinkybę (CPK 178 straipsnis).

22. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė, po remonto atsiėmusi vilkiką, nuo 2018 m. kovo 19 d. iki pat teisminio bylos nagrinėjimo nepareiškė pretenzijų ieškovei, kad buvo remontuojami ne tie vilkiko mechanizmai nei reikalavo užsakovas. Užsakovo atstovas du kartus pasirašė po PVM sąskaitomis-faktūromis, taip pat padarė pavedimą už suteiktas paslaugas, kurį vėliau atšaukė. 2018 m. kovo 27 d. atsakovė telefonu kreipėsi į ieškovę dėl alyvos variklio skyriuje pratekėjimo. Ieškovė nedelsiant gedimus pašalino. Atsakovė ir liudininkai G. N., UAB „Vilkas“ (duomenys neskelbtini), bei N. S., buvęs tos pačios įmonės (duomenys neskelbtini), teigia, kad ieškovė tinkamai neatliko užsakymo. Tačiau, kaip minėta, atsakovė daugiau nei septynis mėnesius nepareiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl netinkamų mechanizmų remonto, pasirašė po PVM sąskaitomis-faktūromis, padarė pavedimą už suteiktas paslaugas, kurį vėliau atšaukė, kas iš tikro verčia abejoti atsakovės ir jos kviestų liudytojų teiginiais.

23. Apeliantė teigia, kad ieškovė neįvykdė savo, kaip rangovo, pareigos pasiekti darbų rezultatą, t. y. nepašalino sunkvežimio tepalo nuotėkio, dėl ko atsakovė buvo priversta kreiptis į trečiąjį asmenį UAB „Techtransa” dėl minėto defekto pašalinimo. Tačiau šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi liudytoju apklaustas UAB „Techtransa“ darbuotojas E. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog UAB „Techtransa“ atlikti remonto darbai visiškai nesusiję su ieškovės atliktais darbais. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kad ieškovė nekokybiškai atliko transporto priemonės remonto darbus.

24. Apeliantė teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesilaikė privalomų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintų Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo nustatytų taisyklių ir tvarkos, neįmanoma tiksliai nustatyti, kokios būklės sunkvežimis buvo pristatytas ieškovei, kokius konkrečiai remonto darbus įsipareigojo atlikti ieškovė bei kokios būklės transporto priemonė grąžinta atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės atstovas pasirašė po pateikta PVM sąskaita-faktūra, kurioje buvo išvardintos ieškovės suteiktos paslaugos, todėl spręstina, jog nebuvo pažeista atsakovės teisė žinoti visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, o atsakovės atstovas, pasirašydamas PVM sąskaitą–faktūrą, nereiškė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar atliktų ne tų darbų, kuriuos atlikti ieškovė buvo įsipareigojusi, todėl tokiu būdu priėmė ieškovės, kaip rangovo, atliktus darbus.

25. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, jų pakankamumą, todėl pripažinus, jog atsakovė yra pažeidusi prievolę atsiskaityti ieškovei už tinkamai atliktą transporto priemonės remonto darbą, pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė skolą.

26. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 750 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, iš apeliantės ieškovei priteisiama 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 27 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilkas“, juridinio asmens kodas 302656764, ieškovei A. G. gamybinei-komercinei įmonei, juridinio asmens kodas 171027374, 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė