Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, žodinio proceso tvarka byla apeliacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjama tik nustačius, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Žodinis posėdis nėra būtinas, jei nėra keliamas fakto ar teisės klausimas, kurie negali adekvačiai būti išnagrinėti pagal bylos medžiagą ir šalių rašytinę poziciją (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Fejde prieš Švediją, peticijos Nr. 12631/87, par. 33) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 30 punktas).

11. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau plačiau šio savo prašymo nemotyvuoja. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, t. y. mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nagrinėjo bylą, sudarė galimybes apeliantui pasisakyti bei užduoti klausimus. Byloje pareikšti reikalavimai ir šalių pozicijos yra aiškios, šalys (jų atstovai) buvo išklausytos teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme metu. Be kita ko, apeliaciniu skundu nenurodoma jokių argumentų, kokias su šios bylos nagrinėjimu susijusias aplinkybes teismas galėtų ištirti tik bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Tai, kad atsakovas nesutinka su tuo, kokias išvadas, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir ištyręs rašytinius įrodymus, padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas apeliacinio skundo nagrinėjimui žodinio proceso tvarka, todėl, įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos analizuojant kartu su šalių paaiškinimais bei apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į juos nurodytais argumentais tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso tvarka, o rašytinis bylos procesas apeliantės teisių nepažeis, todėl prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos bei palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise nuo 2002 m. sausio 15 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu priklauso 1/8 dalis 60,40 kv. m ploto buto (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), kuris šildomas centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų. Kitos šio buto dalys priklauso: 1/8 dalis – Lietuvos Respublikai; 1/8 dalis – T. S.; 5/8 dalys – J. A. S.. Iš 2024 m. gegužės 27 d. valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 24 d. atsakovas priėmė palikėjo J. A. S. palikimą. Iš viso atsakovui priklauso 6/8 dalys ginčo buto. Nustatyta, kad, pagal ieškovės pateiktą apyvartos žiniaraštį, dėl šildymo ir vandens pašildymo gyventojams (ginčo buto 45,30 kv. m plotui) laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. susidaręs įsiskolinimas siekia 1 117,03 Eur (1 136,36 Eur – 18,75 Eur – 0,58 Eur).

15. Taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-5672-1126/2021 iš atsakovo ieškovei priteista 710,88 Eur skola, 16,70 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 727,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,01 Eur bylinėjimosi išlaidos; Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-841-451/2019 iš atsakovo ieškovei priteista 145,77 Eur skola, 152,01 Eur delspinigiai, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gruodžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos – 97 Eur žyminis mokestis, 36,30 Eur išlaidos teisinei pagalbai ir 1,71 Eur išlaidos už duomenų gavimą. Iš į bylą pateiktų antstolio S. U. 2024 m. rugpjūčio 6 d. Nr. S‑24‑34‑28993 ir Nr. S-24-34-28992 patvarkymų dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomosiose bylose Nr. 0034/21/01102 ir Nr. 0034‑19‑00459 bei antstolio išieškotų bei paskirstytų sumų lentelės matyti ieškovės gautų sumų detalizacija.

16. Akcentuotina, jog visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius kaip bendrosios normos (lot. lex generalis) reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių (CK 6.383–6.391 straipsniai), o šilumos energijos pirkimą–pardavimą – ir specialiosios teisės normos: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (toliau – Šilumos ūkio įstatymas), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1‑155 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas) ir kiti teisės aktai.

18. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės neneigė savo pareigos mokėti ieškovei už tiekiamą šilumos energiją. Taip pat apeliantas neneigė aplinkybių, jog ginčo laikotarpiu jam buvo tiekiama šilumos energija, tačiau, atsakovo nuomone, sprendime klaidingai nurodyta, jog 1 017,59 Eur suma „nėra pridėta prie skolos sumos“. Teigia, jog tai aiškiai matyti atsakovo pateiktame rašytiniame įrodyme, tai yra toje pačioje ieškovės oficialioje 2024 m. birželio 30 d. sąskaitoje Nr. KER2240600088242 (dalyje „Atsiskaitomojo laikotarpio ataskaita“) nurodant ,,Mokėti iš viso 1 239,47 Eur“. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

19. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažymi, jog atsakovui laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d., už ginčo butą buvo išrašytos šios sąskaitos: 2020 m. gruodžio 31 d., Nr. 201200086001, 29,44 Eur suma; 2021 m. sausio 31 d., Nr. 210100086048, 34,79 Eur suma; 2021 m. vasario 28 d., Nr. 210200086147, 34,48 Eur suma; 2021 m. kovo 31 d., Nr. 210300086188, 28,15 Eur suma; 2021 m. balandžio 30 d., Nr. 2104000862419, 16,80 Eur suma; 2021 m. gegužės 31 d., Nr. 210500086264, 4,69 Eur suma; 2021 m. birželio 30 d., Nr. 210600086297, 1,78 Eur suma; 2021 m. liepos 31 d., Nr. 210700086314, 0,88 Eur suma; 2021 m. rugpjūčio 31 d., Nr. 210800086405, 1,57 Eur suma; 2021 m. rugsėjo 30 d., Nr. 210900086472, 39,87 Eur suma; 2021 m. spalio 31 d., Nr. 211000086567, 16,28 Eur sumai; 2021 m. lapkričio 30 d., Nr. 211100086605, 27,44 Eur suma; 2021 m. gruodžio 31 d., Nr. 211200086606, 49,00 Eur suma; 2022 m. sausio 31 d., Nr. 220100086652, 52,19 Eur suma; 2022 m. vasario 28 d., Nr. 220200086753, 46,91 Eur suma; 2022 m. kovo 31 d., Nr. 220300086751, 38,48 Eur suma; 2022 m. balandžio 30 d., Nr. 220400086805, 24,56 Eur suma; 2022 m. gegužės 31 d., Nr. 220500086857, 4,94 Eur suma; 2022 m. birželio 30 d., Nr. 220600086862, 3,72 Eur suma; 2022 m. liepos 31 d., Nr. 220700086902, 2,09 Eur suma; 2022 m. rugpjūčio 31 d., Nr. 220800087008, 2,47 Eur suma; 2022 m. rugsėjo 30 d., Nr. 220900087006, 4,76 Eur suma; 2022 m. spalio 31 d., Nr. 221000087090, 16,97 Eur suma; 2022 m. lapkričio 30 d., Nr. 221100087134, 55,88 Eur suma; 2022 m. gruodžio 31 d., Nr. 221200087251, 77,06 Eur suma; 2023 m. sausio 31 d., Nr. 230100087308, 69,72 Eur suma; 2023 m. vasario 28 d., Nr. 230200087412, 59,50 Eur suma; 2023 m. kovo 31 d., Nr. 230300087489, 45,59 Eur suma; 2023 m. balandžio 30 d., Nr. 230400087515, 12,63 Eur suma; 2023 m. gegužės 31 d., Nr. 230500087589, 4,00 Eur suma; 2023 m. birželio 30 d., Nr. 230600087645, 2,38 Eur suma; 2023 m. liepos 31 d., Nr. 230700087719, 3,63 Eur suma; 2023 m. rugpjūčio 31 d., Nr. 230800087755, 2,03 Eur suma; 2023 m. rugsėjo 30 d., Nr. 230900087838, 3,54 Eur suma; 2023 m. spalio 31 d., Nr. 231000087906, 17,03 Eur suma; 2023 m. lapkričio 30 d., Nr. 231100087942, 40,15 Eur suma; 2023 m. gruodžio 31 d., Nr. 231200087992, 51,40 Eur suma; 2024 m. sausio 31 d., Nr. 240100088043, 79,56 Eur suma; 2024 m. vasario 29 d., Nr. 240200088061, 58,47 Eur suma; 2024 m. kovo 31 d., Nr. 240300088095, 51,34 Eur suma; 2024 m. balandžio 30 d., Nr. 240400088150, 38,14 Eur suma. Iš viso laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. už ginčo butą buvo išrašyta sąskaitų, bendra suma 1 117,03 Eur.

20. Akcentuotina, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas būtų apmokėjęs šios nutarties 19 punkte išvardytas sąskaitas. Atsakovas nei teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu taip pat neneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, jog visi mokėjimai iš atsakovo per ginčo laikotarpį buvo gauti tik iš antstolio, kuris išieškojo teismo anksčiau priteistas sumas. Pats atsakovas, be mokėjimų antstoliui, jokių kitų mokėjimų, susijusių su ieškovės tiekiama šilumos energija, nėra atlikęs, todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė ieškinyje nurodytą įsiskolinimą.

21. Šiuo atveju itin svarbu akcentuoti, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-841-451/2019 iš atsakovo ieškovei priteista 4 145,77 Eur skola, 152,01 Eur delspinigiai, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos – 97,00 Eur žyminis mokestis, 36,30 Eur išlaidos teisinei pagalbai ir 1,71 Eur išlaidos už duomenų gavimą. Nurodyta skola, delspinigiai ir palūkanos priteisti už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Taip pat akcentuotina, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-5672-1126/2021 iš atsakovo ieškovei buvo priteista 710,88 Eur skola, 16,70 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 727,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,01 Eur bylinėjimosi išlaidos. Nurodyta skola, delspinigiai ir palūkanos priteisti už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d.

22. Iš į bylą pateiktų antstolio S. U. patvarkymų dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, 2024 m. rugpjūčio 6 d., Nr. S-24-34-28993 ir Nr. S-24-34-28992, vykdomosiose bylose Nr. 0034/21/01102 ir Nr. 0034-19-00459, antstolio išieškotų bei paskirstytų sumų lentelės, ieškovės gautų sumų detalizacijos matyti, jog laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 9 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d. ieškovei buvo pervesta bendra 6 369,24 Eur suma. Ieškovė paaiškina, jog visi mokėjimai buvo priskirti civilinėse bylose Nr. e2-841-451/2019 bei e2-5672-1126/2021 priteistoms sumoms, t. y. 5 025,36 Eur skolos sumai, 189,02 Eur bylinėjimosi išlaidų sumai, 1 017,59 Eur procesinėms palūkanoms, kurias priskaičiavo antstolis, ir 137,27 Eur būtinosioms vykdymo išlaidoms dengti (pridedama antstolio pateikta lentelė). Jokių kitų duomenų apie atsakovo atliktus mokėjimus už ieškovės tiekiamą šilumos energiją į bylą pateikta nebuvo.

23. Šiuo atveju atsakovas savo teiginius, kad jis ieškovei nėra skolingas, iš esmės grindžia jam išrašytomis sąskaitomis už ginčo butui patiektą šilumos energiją: 2024 m. balandžio 30 d. Nr. KER2240400088150; 2024 m. gegužės 31 d. Nr. KER2240500088210; 2024 m. birželio 30 d. Nr. KER2240600088242. Atsakovo nuomone, sąskaitoje nurodoma suma ,,Mokėti iš viso“ reiškia sumą, kurią sumokėjus iki konkrečioje sąskaitoje nurodyto termino jokios skolos neliktų. Mano, kad jeigu minėta 1 017,59 Eur suma būtų nepridėta prie skolos sumos, kaip klaidingai nurodyta skundžiamame sprendime, tai minėtoje sąskaitoje vietoje klaidingai nurodytos 1 239,47 Eur sumos būtų likusi ,,Mokėti iš viso“ tik 221,88 Eur suma. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo teiginiais, kad atsakovui pateiktos sąskaitoje esantys duomenys gali būti suprantami nevienareikšmiškai, tačiau byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad faktiškai atsakovas liko skolingas ieškovei.

24. Atsakovo į bylą pateiktoje 2024 m. birželio 30 d. Nr. KER2240600088242 sąskaitoje užfiksuota, kad atsakovo skola 2024 m. birželio 30 d. už ieškovės teikiamas paslaugas sudarė 3 449,16 Eur, o atsakovo sumokėta (antstolio išieškota) suma sudarė 3 242,80 Eur. Taip pat minėtoje sąskaitoje nurodyta, kad koreguota suma sudaro 1 017,59 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovės gautų sumų detalizacijos lentelėje užfiksuoti duomenys, kad 2024 m. birželio 27 d. antstolis pervedė ieškovei iš atsakovo išieškotą bendrą 3 246,14 Eur sumą, iš kurios 1 017,59 Eur sudarė už ginčo laikotarpį priskaičiuotos palūkanos, o tik likusi 2 228,55 Eur suma buvo skirta skolai dengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog už ginčo laikotarpį priskaičiuotų palūkanų suma pagal ankstesnius teismų sprendimus negali būti laikoma atsakovo padengta skola, todėl darytina išvada, jog ieškovė pagrįstai 2024 m. birželio 30 d. Nr. KER2240600088242 sąskaitoje nurodytą skolą pakoregavo 1 017,59 Eur suma, o atsakovo argumentai, kad jis yra visiškai atsiskaitęs su ieškove, laikytini nepagrįstais.

25. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

26. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog pakoreguotos sumos dydis, nurodytas 2024 m. birželio 30 d. sąskaitoje Nr. KER2240600088242, yra susijęs ne su atsakovo padengta skolos dalimi o su atsakovo sumokėtomis palūkanos pagal ankstesnius teismų sprendimus, kuri siekiant šias atsakovo sumokėtas palūkanas tinkamai atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje ir buvo nurodyta kaip koreguota suma, todėl atsakovo argumentai dėl neteisingų apskaičiavimų, ieškovės nesąžiningumo ar apgaulės atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

28. Įvertinęs visus apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus susijusius su atsakovo pareiga sumokėti už jam tiekiamą šilumos energiją, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.