- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- e2A-372-777/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07436-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.11.5Energijos pirkimas–pardavimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovo 1 117,03 Eur skolą, 34,18 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 26 Eur žyminį mokestį, 36,30 Eur išlaidas už teisines paslaugas, 4,13 Eur išlaidas už duomenų gavimą.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. Ieškovė tiekia šilumos energiją butui (duomenys neskelbtini), kurio 6/8 dalys priklauso atsakovui nuosavybės teise. Pažymėjo, kad šalys nėra sudariusios individualios sutarties, tačiau jas sieja prievoliniai šilumos tiekimo–vartojimo teisiniai santykiai. Nesant individualiai sudarytos sutarties laikoma, jog sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais.
2.2. Ieškovė tinkamai vykdo savo įsipareigojimus – tiekia šilumą, todėl mano, kad atsakovas privalo laiku sumokėti už ieškovės suteiktas paslaugas. Už nesavalaikį atsiskaitymą atsakovas privalo mokėti ieškovei teisės aktų nustatytus delspinigius. Pažymėjo, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. yra skolingas 1 117,30 Eur. Už nesavalaikį atsiskaitymą ieškovė apskaičiavo atsakovui 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, kurie apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. birželio 1 d., tai yra 34,18 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo ieškovei 1 117,03 Eur skolą, 34,18 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. birželio 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 66,43 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priteisė iš atsakovo 15,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Nurodė, jog byloje neginčijama, kad šalys dėl šilumos energijos tiekimo ginčo butui nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, taip pat neginčijama, kad ieškovė tiekė ginčo butui šilumos energiją, o atsakovas ją gavo, todėl tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai šilumos tiekimo–vartojimo teisiniai santykiai. Laikė, kad jau įsigydamas ginčo butą (šiuo atveju priimdamas paveldimą turtą) atsakovas išreiškė savo valią naudoti šilumos energiją, nes, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo butas yra prijungtas prie centralizuotų šilumos tiekimo sistemų. Mano, kad nepaisant rašytinių sutarčių nebuvimo tarp bylos šalių egzistavo sutartiniai šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, nes tokiu atveju šilumos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal standartines sąlygas, kol šalys sudaro šilumos pirkimo–pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 5, 6 punktai). Kadangi šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties pagal individualias sąlygas, todėl padarė išvadą, kad jų santykius reguliavo standartinės sąlygos.
4.2. Nurodė, kad iš pateiktų byloje sąskaitų, apyvartos žiniaraščio matyti ieškovės reikalautos sumokėti sumos. Teigia, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad visi mokėjimai iš atsakovo per ginčo laikotarpį buvo gauti tik iš antstolio, kuris išieško teismo jau priteistas sumas pagal išduotus vykdomuosius dokumentus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad pats asmeniškai jokių mokėjimų neatliko, taigi, ginčo laikotarpiu jokia skolos dalis nebuvo sumokėta.
4.3. Nurodė, kad ieškovės atstovė paaiškino, jog sąskaitose (kurias pateikė atsakovas ir kurios neapima ginčo laikotarpio – 2024 m. balandžio–birželio mėnesių) koregavimai buvo atlikti dėl pridėtinės vertės mokesčio kompensacijų, dėl nepaskirstyto šilumos kiekio perskaičiavimo. 2024 m. birželio 30 d. sąskaitoje Nr. KER2240600088242 nurodyta koreguota 1 017,59 Eur suma yra nurodyta buhalteriniais tikslais, nes ši suma buvo gauta, išieškojus iš atsakovo anksčiau teismų priteistas palūkanas. Tai, kad šios koreguotos sumos dydžio palūkanos pagal ankstesnius teismų sprendimus iš atsakovo buvo išieškotos ir pervestos ieškovei, patvirtina pateikti iš antstolio S. U. gauti dokumentai. Padarė išvadą, kad atsakovo argumentai dėl neteisingų apskaičiavimų, ieškovės nesąžiningumo ar apgaulės atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Pažymėjo, kad atsakovo argumentai, jog nėra svarbu, kaip buvo sumokėta ieškovei – tiesiogiai atsakovo ar per antstolį, laikomi deklaratyviais, nes antstolis vykdymo procese turi teisę išieškoti tik tai, kas nurodyta vykdomuosiuose dokumentuose (tai kas priteista), o nagrinėjamu atveju ieškinyje nurodyta skola iki šiol nėra ir nebuvo priteista. Laikė, kad antstolio išieškota teismo priteistų palūkanų suma (kuri apskaičiuojama išieškojus visą priteistą skolą ir išieškoma) negali būti įskaitomas atsakovo vėlesnis įsiskolinimas ieškovei už šilumos energiją. Nurodė, kad ieškovės sąskaitose nėra grafos, įvardytos kaip „priteistos skolos“ ar „išieškotos skolos“, todėl ieškovė paaiškino tokių sumų gavimą išviešinanti, nurodydama jas kaip koreguojamas.
4.4. Akcentavo, kad atsakovas nėra sumokėjęs už ieškinyje nurodytu laikotarpiu jam nuosavybės teise priklausančiai ginčo buto daliai (45,30 kv. m iš 60,40 kv. m) tiektą šilumos energiją, nors tokią prievolę turėjo, todėl ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo laikė teisiškai pagrįstu, įrodytu, todėl tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą, atmetant visą ieškovės nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį. Prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad skundžiamame sprendime klaidingai nurodyta, jog 1 017,59 Eur suma „nėra pridėta prie skolos sumos“. Mano, kad šios aplinkybės turi esminės reikšmės bylai. Pažymi, jog ieškovės jau gauta iš atsakovo 1 017,59 Eur suma, priešingai, negu klaidingai nurodyta sprendime, yra pridėta (klaidingai) prie skolos sumos. Teigia, jog tai aiškiai matyti atsakovo pateiktame rašytiniame įrodyme, tai yra toje pačioje ieškovės oficialioje 2024 m. birželio 30 d. sąskaitoje Nr. KER2240600088242 (dalyje „Atsiskaitomojo laikotarpio ataskaita“) nurodant ,,Mokėti iš viso 1 239,47“. Mano, kad tai pasitvirtina, atlikus loginius aritmetinius veiksmus (3 449,16 – 3 242,80 + 1 017,59 (ir dėl šios sumos išeina sąskaitoje nurodyta „skola“ 1 223,95) + 0,22 + 15,30 = 1 239,47 (,,Mokėti iš viso Eur“). Akcentavo, kad sąskaitoje nurodoma suma ,,Mokėti iš viso“ reiškia sumą, kurią sumokėjus iki konkrečioje sąskaitoje nurodyto termino sumokėti pabaigos jokios skolos neliktų, ieškovė (sąskaitų rengėja) tai patvirtino 2024 m. lapkričio 20 d. vykusiame teismo posėdyje. Mano, kad jeigu minėta 1 017,59 Eur suma būtų nepridėta prie skolos sumos, kaip klaidingai nurodyta skundžiamame sprendime, tai minėtoje sąskaitoje vietoje klaidingai nurodytos 1 239,47 Eur sumos būtų likusi ,,Mokėti iš viso“ tik 221,88 Eur suma (3 449,16 (likutis mėnesio pradžioje) – 3 242,80 (sumokėta per mėnesį) + 0,22 (delspinigiai) + 15,30 (priskaičiuota už birželį)).
6.2. Teigia, jog ieškovė pateikė ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinio suma: 1 151,21 Eur, taip pat tą patį mėnesį (2024 m. birželį) netrukus po beveik visos (3 242,80 Eur) 2024 m. gegužės 31 d. sąskaitoje nurodytos ,,Mokėti iš viso“ sumos (3 449,16 Eur) gavimo (mano, jog tai įrodo teismui pateikta 2024 m. birželio 30 d. sąskaita Nr. KER2240600088242), labai skubėdama, net dar neparengusi už taip pat tą patį 2024 m. birželį savo 2024 m. birželio 30 d. sąskaitos Nr. KER2240600088242 ir jos nepateikusi mokėtojui (atsakovui) ir jokiu kitu būdu nepranešusi mokėtojui atitinkamos informacijos, kuri tik 2024 m. liepos 26 d. mokėtojo gauta 2024 m. birželio 30 d. sąskaitoje Nr. KER2240600088242 už 2024 m. birželį ir kurioje per vieną mėnesį (2024 m. birželį) nuo ankstesnės 2024 m. gegužės 31 d. sąskaitos staiga atsirado (staiga padidėjo didele suma) papildomai net 1 017,59 Eur, siekiant „pateisinti“ minėtą savo ieškinį, apie kurį atsakovas sužinojo tik 2024 m. rugsėjo 5 d. teismui patenkinus tokį ieškinį, atsiranda didelė tikimybė, kad ieškovė toliau taikys praktiką, kai prie sumos ,,Mokėti iš viso“ staiga per vieną mėnesį priskaičiuos jau sumokėtas (gautas) sumas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
8.1. Nurodė, kad apeliaciniu skundu klaidingai teigiama, jog atsakovo minimoje 2024 m. birželio 30 d. sąskaitoje Nr. KER2240600088242 nurodyta koreguota 1 017,59 Eur suma yra pridėta prie prašomos priteisti skolos sumos. Pažymėjo, kad minima 2024 m. birželio 30 d. sąskaita Nr. KER2240600088242, kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, nėra susijusi su ieškinio dalyku – ieškovė ieškiniu prašė priteisti laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. (imtinai) už suteiktas paslaugas susidariusią 1 117,03 Eur skolos sumą, o atsakovo minima sąskaita išrašyta už 2024 m. birželio mėn. suteiktas paslaugas.
8.2. Teigia, kad atsakovas klaidinamai teigia, jog yra atsiskaitęs su ieškove už laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. (imtinai) suteiktas paslaugas. Nurodė, kad apeliantas bylos nagrinėjimo metu pats pripažino, jog savarankiškai ieškovei nėra atlikęs nė vieno mokėjimo. Taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog visi mokėjimai per ginčo laikotarpį buvo gauti tik iš antstolio, kuris išieškojo teismo jau anksčiau priteistas sumas pagal išduotus vykdomuosius dokumentus civilinėse bylose Nr. e2-841-451/2019 ir Nr. e2-5672-1126/2021. Atkreipė dėmesį į tai, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad pats asmeniškai jokių mokėjimų neatliko, taigi, kaip pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai nurodė, ginčo laikotarpiu jokia skolos dalis, susidariusi laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. (imtinai), nebuvo atsakovo sumokėta.
8.3. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ir rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, jog atsakovo minimoje 2024 m. birželio 30 d. sąskaitoje Nr. KER2240600088242 nurodyta koreguota 1 017,59 Eur suma yra nurodyta buhalteriniais tikslais – tai procesinės palūkanos, kurias antstolis apskaičiavo ir išieškojo vykdymo procese pagal anksčiau priimtus teismų sprendimus. Pažymi, jog tai, kad šios koreguotos sumos dydžio palūkanos pagal ankstesnius teismų sprendimus iš atsakovo buvo išieškotos ir pervestos ieškovei, patvirtina iš antstolio S. U. gauti dokumentai, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo argumentus dėl neteisingų skaičiavimų, ieškovės nesąžiningumo ar apgaulės atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, žodinio proceso tvarka byla apeliacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjama tik nustačius, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Žodinis posėdis nėra būtinas, jei nėra keliamas fakto ar teisės klausimas, kurie negali adekvačiai būti išnagrinėti pagal bylos medžiagą ir šalių rašytinę poziciją (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Fejde prieš Švediją, peticijos Nr. 12631/87, par. 33) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 30 punktas).
11. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau plačiau šio savo prašymo nemotyvuoja. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, t. y. mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nagrinėjo bylą, sudarė galimybes apeliantui pasisakyti bei užduoti klausimus. Byloje pareikšti reikalavimai ir šalių pozicijos yra aiškios, šalys (jų atstovai) buvo išklausytos teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme metu. Be kita ko, apeliaciniu skundu nenurodoma jokių argumentų, kokias su šios bylos nagrinėjimu susijusias aplinkybes teismas galėtų ištirti tik bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Tai, kad atsakovas nesutinka su tuo, kokias išvadas, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir ištyręs rašytinius įrodymus, padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas apeliacinio skundo nagrinėjimui žodinio proceso tvarka, todėl, įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos analizuojant kartu su šalių paaiškinimais bei apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į juos nurodytais argumentais tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso tvarka, o rašytinis bylos procesas apeliantės teisių nepažeis, todėl prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos bei palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise nuo 2002 m. sausio 15 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu priklauso 1/8 dalis 60,40 kv. m ploto buto (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), kuris šildomas centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų. Kitos šio buto dalys priklauso: 1/8 dalis – Lietuvos Respublikai; 1/8 dalis – T. S.; 5/8 dalys – J. A. S.. Iš 2024 m. gegužės 27 d. valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 24 d. atsakovas priėmė palikėjo J. A. S. palikimą. Iš viso atsakovui priklauso 6/8 dalys ginčo buto. Nustatyta, kad, pagal ieškovės pateiktą apyvartos žiniaraštį, dėl šildymo ir vandens pašildymo gyventojams (ginčo buto 45,30 kv. m plotui) laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. susidaręs įsiskolinimas siekia 1 117,03 Eur (1 136,36 Eur – 18,75 Eur – 0,58 Eur).
15. Taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-5672-1126/2021 iš atsakovo ieškovei priteista 710,88 Eur skola, 16,70 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 727,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,01 Eur bylinėjimosi išlaidos; Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-841-451/2019 iš atsakovo ieškovei priteista 145,77 Eur skola, 152,01 Eur delspinigiai, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gruodžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos – 97 Eur žyminis mokestis, 36,30 Eur išlaidos teisinei pagalbai ir 1,71 Eur išlaidos už duomenų gavimą. Iš į bylą pateiktų antstolio S. U. 2024 m. rugpjūčio 6 d. Nr. S‑24‑34‑28993 ir Nr. S-24-34-28992 patvarkymų dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomosiose bylose Nr. 0034/21/01102 ir Nr. 0034‑19‑00459 bei antstolio išieškotų bei paskirstytų sumų lentelės matyti ieškovės gautų sumų detalizacija.
16. Akcentuotina, jog visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius kaip bendrosios normos (lot. lex generalis) reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių (CK 6.383–6.391 straipsniai), o šilumos energijos pirkimą–pardavimą – ir specialiosios teisės normos: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (toliau – Šilumos ūkio įstatymas), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1‑155 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas) ir kiti teisės aktai.
Žemesnės instancijos teismas
17. CK 6.383 straipsnio 1 dalis nustato, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų; ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita.
18. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės neneigė savo pareigos mokėti ieškovei už tiekiamą šilumos energiją. Taip pat apeliantas neneigė aplinkybių, jog ginčo laikotarpiu jam buvo tiekiama šilumos energija, tačiau, atsakovo nuomone, sprendime klaidingai nurodyta, jog 1 017,59 Eur suma „nėra pridėta prie skolos sumos“. Teigia, jog tai aiškiai matyti atsakovo pateiktame rašytiniame įrodyme, tai yra toje pačioje ieškovės oficialioje 2024 m. birželio 30 d. sąskaitoje Nr. KER2240600088242 (dalyje „Atsiskaitomojo laikotarpio ataskaita“) nurodant ,,Mokėti iš viso 1 239,47 Eur“. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.
19. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažymi, jog atsakovui laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d., už ginčo butą buvo išrašytos šios sąskaitos: 2020 m. gruodžio 31 d., Nr. 201200086001, 29,44 Eur suma; 2021 m. sausio 31 d., Nr. 210100086048, 34,79 Eur suma; 2021 m. vasario 28 d., Nr. 210200086147, 34,48 Eur suma; 2021 m. kovo 31 d., Nr. 210300086188, 28,15 Eur suma; 2021 m. balandžio 30 d., Nr. 2104000862419, 16,80 Eur suma; 2021 m. gegužės 31 d., Nr. 210500086264, 4,69 Eur suma; 2021 m. birželio 30 d., Nr. 210600086297, 1,78 Eur suma; 2021 m. liepos 31 d., Nr. 210700086314, 0,88 Eur suma; 2021 m. rugpjūčio 31 d., Nr. 210800086405, 1,57 Eur suma; 2021 m. rugsėjo 30 d., Nr. 210900086472, 39,87 Eur suma; 2021 m. spalio 31 d., Nr. 211000086567, 16,28 Eur sumai; 2021 m. lapkričio 30 d., Nr. 211100086605, 27,44 Eur suma; 2021 m. gruodžio 31 d., Nr. 211200086606, 49,00 Eur suma; 2022 m. sausio 31 d., Nr. 220100086652, 52,19 Eur suma; 2022 m. vasario 28 d., Nr. 220200086753, 46,91 Eur suma; 2022 m. kovo 31 d., Nr. 220300086751, 38,48 Eur suma; 2022 m. balandžio 30 d., Nr. 220400086805, 24,56 Eur suma; 2022 m. gegužės 31 d., Nr. 220500086857, 4,94 Eur suma; 2022 m. birželio 30 d., Nr. 220600086862, 3,72 Eur suma; 2022 m. liepos 31 d., Nr. 220700086902, 2,09 Eur suma; 2022 m. rugpjūčio 31 d., Nr. 220800087008, 2,47 Eur suma; 2022 m. rugsėjo 30 d., Nr. 220900087006, 4,76 Eur suma; 2022 m. spalio 31 d., Nr. 221000087090, 16,97 Eur suma; 2022 m. lapkričio 30 d., Nr. 221100087134, 55,88 Eur suma; 2022 m. gruodžio 31 d., Nr. 221200087251, 77,06 Eur suma; 2023 m. sausio 31 d., Nr. 230100087308, 69,72 Eur suma; 2023 m. vasario 28 d., Nr. 230200087412, 59,50 Eur suma; 2023 m. kovo 31 d., Nr. 230300087489, 45,59 Eur suma; 2023 m. balandžio 30 d., Nr. 230400087515, 12,63 Eur suma; 2023 m. gegužės 31 d., Nr. 230500087589, 4,00 Eur suma; 2023 m. birželio 30 d., Nr. 230600087645, 2,38 Eur suma; 2023 m. liepos 31 d., Nr. 230700087719, 3,63 Eur suma; 2023 m. rugpjūčio 31 d., Nr. 230800087755, 2,03 Eur suma; 2023 m. rugsėjo 30 d., Nr. 230900087838, 3,54 Eur suma; 2023 m. spalio 31 d., Nr. 231000087906, 17,03 Eur suma; 2023 m. lapkričio 30 d., Nr. 231100087942, 40,15 Eur suma; 2023 m. gruodžio 31 d., Nr. 231200087992, 51,40 Eur suma; 2024 m. sausio 31 d., Nr. 240100088043, 79,56 Eur suma; 2024 m. vasario 29 d., Nr. 240200088061, 58,47 Eur suma; 2024 m. kovo 31 d., Nr. 240300088095, 51,34 Eur suma; 2024 m. balandžio 30 d., Nr. 240400088150, 38,14 Eur suma. Iš viso laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. už ginčo butą buvo išrašyta sąskaitų, bendra suma 1 117,03 Eur.
20. Akcentuotina, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas būtų apmokėjęs šios nutarties 19 punkte išvardytas sąskaitas. Atsakovas nei teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu taip pat neneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, jog visi mokėjimai iš atsakovo per ginčo laikotarpį buvo gauti tik iš antstolio, kuris išieškojo teismo anksčiau priteistas sumas. Pats atsakovas, be mokėjimų antstoliui, jokių kitų mokėjimų, susijusių su ieškovės tiekiama šilumos energija, nėra atlikęs, todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė ieškinyje nurodytą įsiskolinimą.
21. Šiuo atveju itin svarbu akcentuoti, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-841-451/2019 iš atsakovo ieškovei priteista 4 145,77 Eur skola, 152,01 Eur delspinigiai, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos – 97,00 Eur žyminis mokestis, 36,30 Eur išlaidos teisinei pagalbai ir 1,71 Eur išlaidos už duomenų gavimą. Nurodyta skola, delspinigiai ir palūkanos priteisti už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Taip pat akcentuotina, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-5672-1126/2021 iš atsakovo ieškovei buvo priteista 710,88 Eur skola, 16,70 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 727,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,01 Eur bylinėjimosi išlaidos. Nurodyta skola, delspinigiai ir palūkanos priteisti už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d.
22. Iš į bylą pateiktų antstolio S. U. patvarkymų dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, 2024 m. rugpjūčio 6 d., Nr. S-24-34-28993 ir Nr. S-24-34-28992, vykdomosiose bylose Nr. 0034/21/01102 ir Nr. 0034-19-00459, antstolio išieškotų bei paskirstytų sumų lentelės, ieškovės gautų sumų detalizacijos matyti, jog laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 9 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d. ieškovei buvo pervesta bendra 6 369,24 Eur suma. Ieškovė paaiškina, jog visi mokėjimai buvo priskirti civilinėse bylose Nr. e2-841-451/2019 bei e2-5672-1126/2021 priteistoms sumoms, t. y. 5 025,36 Eur skolos sumai, 189,02 Eur bylinėjimosi išlaidų sumai, 1 017,59 Eur procesinėms palūkanoms, kurias priskaičiavo antstolis, ir 137,27 Eur būtinosioms vykdymo išlaidoms dengti (pridedama antstolio pateikta lentelė). Jokių kitų duomenų apie atsakovo atliktus mokėjimus už ieškovės tiekiamą šilumos energiją į bylą pateikta nebuvo.
23. Šiuo atveju atsakovas savo teiginius, kad jis ieškovei nėra skolingas, iš esmės grindžia jam išrašytomis sąskaitomis už ginčo butui patiektą šilumos energiją: 2024 m. balandžio 30 d. Nr. KER2240400088150; 2024 m. gegužės 31 d. Nr. KER2240500088210; 2024 m. birželio 30 d. Nr. KER2240600088242. Atsakovo nuomone, sąskaitoje nurodoma suma ,,Mokėti iš viso“ reiškia sumą, kurią sumokėjus iki konkrečioje sąskaitoje nurodyto termino jokios skolos neliktų. Mano, kad jeigu minėta 1 017,59 Eur suma būtų nepridėta prie skolos sumos, kaip klaidingai nurodyta skundžiamame sprendime, tai minėtoje sąskaitoje vietoje klaidingai nurodytos 1 239,47 Eur sumos būtų likusi ,,Mokėti iš viso“ tik 221,88 Eur suma. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo teiginiais, kad atsakovui pateiktos sąskaitoje esantys duomenys gali būti suprantami nevienareikšmiškai, tačiau byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad faktiškai atsakovas liko skolingas ieškovei.
24. Atsakovo į bylą pateiktoje 2024 m. birželio 30 d. Nr. KER2240600088242 sąskaitoje užfiksuota, kad atsakovo skola 2024 m. birželio 30 d. už ieškovės teikiamas paslaugas sudarė 3 449,16 Eur, o atsakovo sumokėta (antstolio išieškota) suma sudarė 3 242,80 Eur. Taip pat minėtoje sąskaitoje nurodyta, kad koreguota suma sudaro 1 017,59 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovės gautų sumų detalizacijos lentelėje užfiksuoti duomenys, kad 2024 m. birželio 27 d. antstolis pervedė ieškovei iš atsakovo išieškotą bendrą 3 246,14 Eur sumą, iš kurios 1 017,59 Eur sudarė už ginčo laikotarpį priskaičiuotos palūkanos, o tik likusi 2 228,55 Eur suma buvo skirta skolai dengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog už ginčo laikotarpį priskaičiuotų palūkanų suma pagal ankstesnius teismų sprendimus negali būti laikoma atsakovo padengta skola, todėl darytina išvada, jog ieškovė pagrįstai 2024 m. birželio 30 d. Nr. KER2240600088242 sąskaitoje nurodytą skolą pakoregavo 1 017,59 Eur suma, o atsakovo argumentai, kad jis yra visiškai atsiskaitęs su ieškove, laikytini nepagrįstais.
25. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).
26. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog pakoreguotos sumos dydis, nurodytas 2024 m. birželio 30 d. sąskaitoje Nr. KER2240600088242, yra susijęs ne su atsakovo padengta skolos dalimi o su atsakovo sumokėtomis palūkanos pagal ankstesnius teismų sprendimus, kuri siekiant šias atsakovo sumokėtas palūkanas tinkamai atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje ir buvo nurodyta kaip koreguota suma, todėl atsakovo argumentai dėl neteisingų apskaičiavimų, ieškovės nesąžiningumo ar apgaulės atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
28. Įvertinęs visus apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus susijusius su atsakovo pareiga sumokėti už jam tiekiamą šilumos energiją, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.