Vilniaus apygardos teismo nutartis, eB2-1882-861/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-02
Bylos Nr.: eB2-1882-861/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02256-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Donata Kravčenkienė
Suinteresuotas asmuo: D. D., R. L., A. A. L., L.

Kategorijos

3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. eB2-1882-861/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02256-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.5; 3.4.3.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Agluosta“ bankroto byloje išnagrinėjusi nemokumo administratoriaus pareiškimo dėl BUBA „Agluosta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys D. D., R. L., A. A. L., L. įmonė ,,Egzotika“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus apygardos teismo 2019-01-08 nutartimi nutarta iškelti UAB „Agluosta“ (juridinio asmens kodas 124392354, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskirta UAB „Votumas“.

Šalies argumentai

2. Nemokumo administratorius pateiktu pareiškimu prašo teismo pripažinti BUAB ,,Agluosta“ bankrotą tyčiniu; vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 3 dalimi pripažinti atsakingais A. A. L. ir R. L..

3. Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo 2019-04-19 nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „AGLUOSTA“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 44 535,32 Eur sumai. Nors 11 887,03 Eur dydžio R. L. įmonės „Egzotika“ finansinis reikalavimas buvo ginčijamas kreditoriaus D. D., tačiau išskirtoje civilinėje byloje Nr. B2-3297-467/2019 jis buvo patvirtintas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis). Pažymi, jog tuometinis teismo paskirtasis BUAB „AGLUOSTA“ bankroto administratorius į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir nurodė, kad IĮ „Egzotika“ reikalavimas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką taip pat turėtų būti tvirtinamas pagal teisme gautą vykdomąjį dokumentą net ir nesant kreditoriaus prašymo, įvertinant antstolio pranešimą apie dalies reikalavimo patenkinimą. Dabartinio BUAB „Agluosta“ nemokumo administratoriaus vertinimu R. L. įmonės „Egzotika“ finansinis reikalavimas neturėjo būti tvirtinamas, tačiau nutartis yra priimta ir įsiteisėjusi, dėl ko jos peržiūrėti galimybės nėra. Šis reikalavimas neturėjo būti tvirtinamas, kadangi, bankroto administratoriaus vertinimu, jis yra sukurtas R. L. ir A. A. L., asmenų, dėl kurių veiksmų BUAB „Agluosta“ bankrotas turi būti pripažintas tyčiniu.

Žemesnės instancijos teismas

4. Paskirtasis BUAB „Agluosta“ nemokumo administratorius mano, jog egzistuoja savarankiški, neišnagrinėti ir neaptarti minėtoje byloje, pagrindai kreiptis į teismą dėl BUAB „Agluosta“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

5. UAB „Agluosta“ buvo įsteigta 1998-03-20 ir jos vienintelis veiklos tikslas – nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas. Vienintelis nekilnojamasis turtas, kuris, ieškovo žiniomis, buvo UAB „Agluosta“ eksploatuojamas, buvo statiniai, nuosavybės teise nuo 1998-04-16 priklausantys patronuojančiai L. įmonei Egzotika, esantys žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame Lietuvos Respublikai ir išnuomotame L. įmonei Egzotika 1998-06-18 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. L. įmonės Egzotika savininkas yra R. L., kuris kartu yra ir UAB „Agluosta“ akcininkas. R. L. taip pat yra ir buvusio BUAB „Agluosta“ direktoriaus A. A. L. sūnus. Nepaisant to, kad pats žemės sklypas L. įmonės Egzotika niekada nebuvo išnuomotas UAB „Agluosta“, o UAB „Agluosta“ buvo išnuomoti tik jame esantys statiniai, UAB „Agluosta“ vis tiek neaiškiu teisiniu pagrindu naudojosi minėtu žemės sklypu ūkinei – komercinei veiklai vykdyti – transporto priemonių saugojimo paslaugoms teikti, kurios, akivaizdu, kad negalėjo būti saugomos 20 kv. m. ploto „sargo namelyje“, o buvo statomos ir saugomos pačiame žemės sklype.

6. Nurodo, kad 2016-10-06 iš UAB „Agluosta“ faktiškai valdomo ir R. L. įmonės „Egzotika“ iš Lietuvos Respublikos nuomojamo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogta D. D. priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini) – dėl kurios vagystės padaryta žala nulėmė ir UAB „Agluosta“ nemokumą (bankroto bylos iškėlimą). 2016-09-30 UAB „Agluosta“ piniginių lėšų likutis banke ir kasoje buvo 22 689,01 Eur. 2016-10-01 bankas nurašė 0,58 Eur už sąskaitos tvarkymo mokestį, o 2016-10-03 lėšų pervedimu buvo apmokėti atlyginimai už 2016 m. rugsėjį – 2031,21 Eur. Taigi, UAB „Agluosta“ 2016-10-07 turėjo piniginių lėšų sąskaitose banke ir kasoje 20 657,22 Eur (tuo tarpu D. D. padarytos žalos dydis buvo 18 000 Eur). Taip pat nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas 2020-10-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-528-368/2020, be kita ko, nustatė ir konstatavo, kad 2016-10-10 UAB „Agluosta“ L. įmonei „Egzotika“ pervedė 3 740 Eur už aikštelės nuomą, nors UAB „Agluosta“ jokio įsiskolinimo IĮ „Egzotika“ neturėjo. 2016-10-10 nedelsiant iš UAB „Agluosta“ sąskaitos akcininkui R. L. išmokėjo 5 100 Eur dividendų suma, nors akcininko sprendimas paskirstyti dividendus niekada priimtas taip ir nebuvo, arba byloje bent jau tokių duomenų nėra, tačiau dividendus buvo nuspręsta paties atsakovo A. A. L. išmokėti praėjus trims dienoms po ieškovo transporto priemonės pavogimo ir neišsaugojimo.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-31 ir 2016-11-28 nutartimis civilinėje byloje Nr. e2-44013-141-2016 ieškovo D. D. reikalavimų užtikrinimui UAB „Agluosta“ turtas buvo areštuotas 18000,00 Eur sumai, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams. 2016-12-07 antstolio Vytauto Mitkaus sudarytas turto aprašas patvirtina, jog buvo areštuota įmonės banko sąskaita ir kasa 15000,00 Eur sumai bei nustatyta laisvai disponuojama 3925,20 Eur suma, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su D. D., valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams. Nuomos mokestis už aikštelę jau buvo apmokėtas trejiems mėnesiams į priekį 2016-12-05 kasos išlaidų orderis Nr. 208 patvirtina, jog iš įmonės kasos buvo išimtos piniginės lėšos 1249,91 Eur sumai, kurios kaip avansinės sumos buvo įneštos į R. L. įmonės „Egzotika“ kasą. Šias operacijas atliko UAB „Agluosta“ buhalterė I. L., kuri yra UAB „Agluosta“ direktoriaus A. A. L. anūkė.

8. 2017-12-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2245-820/2017 iš UAB „Agluosta“ D. D. naudai buvo priteista 18 000 Eur nuostolių atlyginimo ir kitų su tuo susijusių sumų. UAB „Agluosta“ dėl minėto sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Po teismo sprendimo priėmimo UAB „Agluosta“ ir L. įmonė Egzotika sudarė 2017-12-22 susitarimą, pagal kurį L. įmonė Egzotika atidėjo 12 tūkst. Eur skolos mokėjimą iki 2018 m. liepos mėn. Pagal UAB „Agluosta“ tuometinio direktoriaus A. A. L. parengtą 2018-04-30 balansą, UAB „Agluosta“ turtą sudarė 20 974 Eur, įsipareigojimai sudarė 15 131 Eur, į kuriuos nepagrįstai A. A. L. neįtraukė skolos kreditoriui D. D.. Iš 2018-07-03 (galiojant laikinųjų apsaugos priemonių nutartims ir įmonei leidžiant laisvai disponuoti tik 3925,20 Eur) kasos išlaidų orderio Nr. 278 matyti, jog iš įmonės kasos buvo išimtos piniginės lėšos 8000 Eur sumai, kurios 2018-07-03 kasos pajamų orderiu Nr. POKI-0001374 buvo įneštos į R. L. įmonės „Egzotika“ kasą pagal sąskaitas faktūras už nuomos paslaugas.

9. Vilniaus apygardos teismas 2018-09-26 nutartimi paskyrė UAB „Agluosta“ apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo, kuriuo D. D. naudai buvo priteisti nuostoliai, nagrinėjimą 2018-10-23.

Šalies argumentai

10. L. įmonė „Egzotika“ 2018-10-15 pareiškimu kreipėsi dėl 14860,08 Eur tariamos skolos priteisimo iš UAB „Agluosta“, o UAB „Agluosta“ šią skolą nedelsiant pripažino, teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-11980-940/2018 įsiteisėjo. Vilniaus apygardos teismas 2018-10-23 išnagrinėjęs UAB „Agluosta“ skundą, procesinio teismo sprendimo paskelbimą atidėjo ir nutarė jį skelbti 2018-11-20. 2018-11-05 L. įmonė „Egzotika“ informavo, jog nuo 2018-12-31 nutraukia nuomos sutartį dėl nuomos, kas buvo vienintelis UAB „Agluosta“ pajamų šaltinis. 2018-11-20 UAB „Agluosta“ skundas buvo atmestas, teismo 2017-12-11 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2245-820/2017 įsiteisėjo.

11. UAB „Agluosta“ direktorius A. A. L. 2018-12-03 pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Agluosta“ (išnagrinėtas šioje byloje). Pareiškime A. A. L., be kita ko, nurodė, jog 2018-12-01 UAB „Agluosta“ kreditorių reikalavimai įmonei sudarė viso 22 381,32 Eur, iš kurių net 21 751,13 Eur sudarė skola D. D., o A. A. L. net ir po kreipimosi į teismą dar sugebėjo patirti ūkio išlaidų UAB „Agluosta“ vardu, be to, A. A. L. tame pačiame 2018-12-03 pareiškime, be kita ko, nurodė, jog UAB „Agluosta“ paskutinius tris metus dirbo nuostolingai. Nepaisant trijų metų nuostolingos veiklos ir taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, per tuos tris metus UAB „Agluosta“ išmokėjo L. įmonei „Egzotika“ ne mažiau kaip 34 219,56 Eur. Tačiau po nuomos sutarties, sudarytos su UAB „Agluosta“, nutraukimo, L. įmonė „Egzotika“, pastatus išnuomojo UAB Moller auto ir nors nuomos sutartimi buvo neva tai išnuomoti tik pastatai ir tvora, tačiau kaip matyti iš pačios UAB „Moller auto“ atsakymo, UAB „Moller auto“ įsipareigojo mokėti „už aikštelės nuomą“, kuri formaliai net nėra nuomojama (kuri formaliai nebuvo perduota ir tai pačiai UAB „Agluosta“, nors pastaroji gaudavo tai „saugojimo aikštelės pajamas“ tiek grynais pinigais, tiek banko pavedimu, kurios vėliau, pavogus D. D. priklausančią transporto priemonę, tapo „parkavimo aikštelės pajamomis“.

12. BUAB „Agluosta“ nemokumo administratoriaus vertinimu, šiuo atveju iš aukščiau aptartų aplinkybių galima daryti pagrįstą išvadą, jog A. A. L. ir R. L., veikdami bendrai, sukūrė schemą, daugelyje šalių plačiai žinomą „fenikso sindromo“ pavadinimu. Tai yra toks sukčiavimo modelis, kuomet įsiskolinusi įmonė prieš nutraukdama veiklą kai tam tikras turtas yra perduodamas naujai įmonei (arba veikla perkeliama į naują įmonę), o senoji įmonė paliekama mirti (bankrutuoti). Šiuo konkrečiu atveju tai pasireiškė taip, kad beveik 20 metų valdžiusi Lietuvos Respublikai priklausančią ir L. įmonės „Egzotika“ perduotą aikštelę UAB „Agluosta“, pastaroji, padariusi žalą D. D., suprato, kad jai atlyginti reikės viso jos turimo turto (ir žalos padarymo metu žalą galėjusi atlyginti). Dėl to, BUAB „Agluosta“ nemokumo administratoriaus nuomone, buvo priimtas sprendimas bylinėtis su D. D. ir tęsti veiklą nuostolingai visąlaik imituojant, jog lėšų veiklai vykdyti yra, o artėjant bylos pralaimėjimui likusių lėšų likutį išsiieškoti per L. įmonę „Egzotika“, aikštelės nuomos veiklą per UAB „Agluosta“ nutraukti ir toliau tęsti jau per paties UAB „Agluosta“ akcininko R. L. kitą L. įmonę „Egzotika“.

13. Ginčo laikotarpiui aktualioje ĮBĮ redakcijoje tyčinio bankroto požymiai, atitinkantys „fenikso sindromo“ įmones, buvo reglamentuoti ĮBĮ 20 str. 3 d. 1 p., pagal kurį yra preziumuojama, kad įmonės bankrotas yra tyčinis, jeigu „veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys“.

14. BUAB „Agluosta“ nemokumo administratoriaus vertinimu, šiuo atveju BUAB „Agluosta“ bankrote galima įžvelgti ir savarankiškų (ne preziumuojamų) tyčinio bankroto požymių, dėl kurių kilo bankrotas, t. y.: įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.), kadangi įmonės vadovės A. A. L., veikdamas kartu su R. L., priėmė sprendimą akivaizdžiai nepagrįstai ginčytis su D. D. dėl jam padarytos žalos neatlyginimo ir jos neatlyginti (nors tuo metu objektyviai galimybę žalą pilnai atlyginti ir tęsti veiklą turėjo), o ginčą neišvengiamai pralaimėjus ateityje – UAB „Agluosta“ veiklą nutraukti ir aikštelės eksploatavimą perkelti į su UAB „Agluosta“ akcininku susijusią įmonę L. įmonę „Egzotika“, kuri ją nuomotų toliau, o UAB „Agluosta“ liktų jos finansiniai įsipareigojimai valstybei ir D. D.. Net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises.

15. Buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p.), kadangi įmonės vadovės A. A. L., veikdamas kartu su R. L., priėmė ekonomiškai nenaudingą sprendimą akivaizdžiai nepagrįstai ginčytis su D. D. dėl jam padarytos žalos neatlyginimo ir jos neatlyginti (nors tuo metu objektyviai galimybę žalą pilnai atlyginti ir tęsti veiklą turėjo), o ginčą neišvengiamai pralaimėjus ateityje – UAB „Agluosta“ veiklą nutraukti ir aikštelės eksploatavimą perkelti į su UAB „Agluosta“ akcininku susijusią įmonę L. įmonę „Egzotika“, kuri ją nuomotų toliau, o UAB „Agluosta“ liktų jos finansiniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims.

16. Įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (ĮBĮ 20 str. 2 d. 4 p.), kadangi įmonės vadovės A. A. L., veikdamas kartu su R. L., priėmė sprendimą akivaizdžiai nepagrįstai ginčytis su D. D. dėl jam padarytos žalos neatlyginimo ir jos neatlyginti (nors tuo metu objektyviai galimybę žalą pilnai atlyginti ir tęsti veiklą turėjo) bei nuostolingai vykdant veiklą suteikti pirmumą L. įmonei „Egzotika“ ir ten iš esmės nukreipti visas UAB „Agluosta“ gaunamas pajamas bei panaikinti kitų kreditorių, tame tarpe ir valstybės, galimybę vėliau atgauti skolas, o ateityje UAB „Agluosta“ veiklą nutraukti ir aikštelės eksploatavimą perkelti į su UAB „Agluosta“ akcininku susijusią įmonę L. įmonę „Egzotika“.

Atsiliepimas

17. Suinteresuotas asmuo L. įmonė ,,Egzotika“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl BUBA „Agluosta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriame nurodo, jog su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti.

18. Nurodo, kad UAB „Agluosta“ nėra L. įmonės „Egzotika“ dukterinė įmonė, nes jos akcijos priklauso fiziniam asmeniui, o ne juridiniam asmeniui L. įmonei „Egzotika“. L. įmonei „Egzotika“ nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai, esantys adresu (duomenys neskelbtini): pastatas - sargo namelis ir kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė). Šie nekilnojamieji daiktai: pastatas, asfaltuota aikštelė ir tvora buvo išnuomoti UAB „Agluosta“. Būtent eksploatuodama šiuos daiktus UAB „Agluosta“ ir vykdė savo ūkinę veiklą: aikštelę už užmokestį suteikdavo kitiems asmenims transporto priemonių laikymui. Pažymi, kad L. įmonės „Egzotika“ nuomojamame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) yra L. įmonei „Egzotika“ priklausantys ir kiti daiktai, konkrečiai reklamos stendai, kurie nuomojami ne UAB „Agluosta“, o kitiems asmenims. 1998-06-18 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. įmonė „Egzotika“ nuomoja tik žemės sklypą, kuriame yra L. įmonei „Egzotika“ nuosavybės teise priklausantys minėti nekilnojamieji daiktai.

19. Prašyme neteisingai nurodyta, kad L. įmonei „Egzotika“ 2016 m. spalio mėnesį avansu pervesta 3740 Eur. Faktiškai iš šios sumos 2434 Eur buvo skirti mokėjimams už rugsėjo - spalio mėnesių nuomą, elektros energiją ir vandenį, t. y. mokėjimams, kurių terminai jau suėję. Tik 1306 Eur buvo kaip avansinis mokėjimas už 2016 m. lapkričio mėnesį. 1249,91 Eur grynais pinigais L. įmonei „Egzotika“ buvo mokami pagal 2016-10-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už nekilnojamųjų daiktų nuomą, elektros energiją ir vandenį ir metų pabaigai liko įsiskolinimas tik 103,51 Eur. Visi šie mokėjimai yra atlikti teisėtai pagal galiojančią sutartį, nepažeidžiant teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių ir kreditorių interesų. Minėti mokėjimai niekaip neįtakojo UAB „Agluosta“ nemokumo. UAB „Agluosta“ bankroto bylos iškėlimo metu buvo skolinga L. įmonei „Egzotika“ už nekilnojamųjų daiktų nuomą, elektros energiją ir vandenį 11110,51 Eur.

20. L. įmonės „Egzotika“ kreipimasis į teismą dėl UAB „Agluosta“ 14860,08 Eur skolos priteisimo, kuri pagrįsta nuomos sutartimi ir išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis nėra joks neteisėtas veiksmas, o tik teisėtų interesų gynimas. 2017-12-22 susitarimas tarp L. įmonės „Egzotika“ ir UAB „Agluosta“ dėl skolos pagal nuomos sutartį mokėjimo atidėjimo buvo sudarytas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Agluosta“. Taip nukentėjo tik kreditoriaus L. įmonės „Egzotika“ teisėti interesai. UAB „Agluosta“ vykdydama atsiskaitymus tiek su L. įmone „Egzotika“ tiek su kitais kreditoriais niekada nepažeidė jai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

21. L. įmonė „Egzotika“ yra pelno siekiantis privatus juridinis asmuo, todėl nuostolingos nuomos sutarties su UAB „Agluosta“ nutraukimas nuo 2018-12-31 yra teisėtas ir verslo logika pagrįstas veiksmas. Tuos pačius nekilnojamuosius daiktus (pastatą, tvorą ir asfaltuotą kiemo aikštelę), kuriuos nuomojo UAB „Agluosta“, L. įmonė „Egzotika“ 2019-01-25 nuomos sutartimi išnuomojo UAB „Moller Auto“ jau už 3000 Eur be PVM nuomos mokestį. Tuo tarpu UAB „Agluosta“ nuomos mokestis tesudarė tik 860 Eur be PVM.

22. BUAB „Agluosta“ nemokumo administratoriaus daromos išvados apie schemas, kai įsiskolinusi įmonė prieš nutraukdama veiklą turtą perduoda naujai įmonei arba veiklą perkelia į naują įmonę yra visiškai nepagrįstos ir mūsų manymu akivaizdžiai klaidingos. Joks UAB „Agluosta“ turtas niekam nebuvo perduotas (jį perėmė nemokumo administratorius), jokia UAB „Agluosta“ veikla nebuvo perkelta į kitą įmonę. L. įmonė „Egzotika” nuomojo nekilnojamuosius daiktus UAB „Agluosta“, o nuomos sutarčiai pasibaigus, tuos pačius nekilnojamuosius daiktus išnuomojo kitai įmonei UAB „Moller Auto“. Nurodo, jog UAB „Moller Auto“ net nevykdė analogiškos UAB „Agluosta“ veiklos, nes aikštelėje laikė savo parduodamas transporto priemones.

Atsiliepimas

23. Suinteresuotas asmuo R. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl BUBA „Agluosta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriame nurodo, jog su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti.

24. Nurodo, kad Dėl 5100 Eur dividendų išmokėjimo, kaip neteisėtai išmokėtų lėšų nurodė, kad Akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 1 d. numatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. 2016-04-28 įvyko UAB „Agluosta“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris nusprendė dalį pelno už 2015 metus skirti dividendams. Dividendai priešingai nei nurodyta nemokumo administratoriaus prašyme buvo skirti už visus 2015 finansinius metus, o ne už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį. Akcininkas turi teisę dividendą išreikalauti iš bendrovės kaip jos kreditorius (Akcinių bendrovių įstatymo 60 str. 2d.).

25. Dėl nuostolių padengimo iš privalomo rezervo nurodė, kad 2018-04-30 sprendimas bendrovės nuostolius padengti iš sukaupto rezervo jokių laikinųjų apsaugos priemonių nepažeidė. Pirma, šiuo sprendimu jokios lėšos nebuvo išmokamos. Antra, toks sprendimas tik pakeičia bendrovės balanso eilutes. Trečia, priimti tokį sprendimą įpareigoja Akcinių bendrovių įstatymo 59 str. 9 d. Jeigu ankstesnių finansinių metų nepaskirstytojo pelno (nuostolių) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje ir ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) suma yra neigiama, t. y. susidaro nuostoliai, visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti sprendimą padengti šiuos nuostolius - į paskirstytąjį pelną (nuostolius) pervesti sumas iš privalomojo rezervo (Akcinių bendrovių įstatymo 59 str. 9 d. 2 p.).

26. Dėl ,,fenikso sindromo“ schemos pažymėjo, kad, nemokumo administratoriaus nuomone, A. A. L. ir R. L. sukūrė sukčiavimo schemą ir įsiskolinusios įmonės turtą, prieš jai nutraukiant veiklą, perdavė kitai įmonei arba perkėlė veiklą į naują įmonę. Tai niekuo nepagrįsta ir melaginga nemokumo administratoriaus išvada. Jo pateikti paaiškinimai nelabai suprantami. Joks UAB „Agluosta“ turtas naujai įmonei nebuvo perduotas ir jokia UAB „Agluosta“ veikla niekur nebuvo perkelta. L. įmonė „Egzotika“ nuomojo jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): pastatą - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinerinius statinius - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pasibaigus nuomos sutarčiai su UAB „Agluosta“, minėtus nekilnojamuosius daiktus L. įmonė „Egzotika“ išnuomojo kitai įmonei UAB „Moller Auto“, kuriai aikštelė buvo reikalinga savo parduodamų naujų automobilių laikymui. Niekas UAB „Agluosta“ vykdytos veiklos neperėmė ir jos netęsė. Pati L. įmonė „Egzotika“ nuosavybės teise priklausančios aikštelės niekada neeksploatavo.

Šalies argumentai

27. Dėl bankroto bylos kėlimo UAB „Agluosta“ pažymėjo, kad UAB „Agluosta“ vadovas, dar prieš pateikdamas prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreipėsi į R. L. kaip akcininką dėl UAB „Agluosta“ tolimesnės veiklos. Susipažinęs su situacija ir įvertinęs galimybes UAB „Agluosta“ tęsti veiklą bei savo finansines galimybes, priėmė sprendimą, kad suteikti finansinę paramą UAB „Agluosta“ nėra galimybių. Esant tokiai situacijai UAB „Agluosta“ vadovas buvo priverstas bei įstatymo įpareigotas teikti prašymą teismui iškelti UAB „Agluosta“ bankroto bylą.

28. Dėl UAB „Agluosta“ ginčo su D. D. nurodo, kad Nemokumo administratoriaus nuomone tai buvo akivaizdžiai nepagrįstas ir ekonomiškai nenaudingas sprendimas. Suinteresuoto asmens vertinimu, šioje byloje yra pateikti padarytos žalos dydį nepatvirtinantys duomenys. Dar prieš keliant UAB „Agluosta“ bankroto bylą siūlė D. D. atlyginti realius jo nuostolius, bet sutikimo negavo.

Atsiliepimas

29. Suinteresuotas asmuo A. A. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl BUAB „Agluosta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriame nurodo, jog su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti.

30. Pažymi, kad MB „Alba Prima“ prašymas pripažinti BUAB „Agluosta“ bankrotą tyčiniu yra nepagrįstas, nes nurodyti tyčinio bankroto kriterijai neatitinka tyčinio bankroto sampratos. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje buvo nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Akcentuoja, kad A. A. L. neperkėlinėjo Bendrovės veiklos ir/arba turto į kitą bendrovę, Bendrovės mokėjimai buvo teisėti. Bendrovė tapo nemoki ne dėl Bendrovės veiklos netinkamo vykdymo ir/ar turto/veiklos perkėlimo, bet dėl pareigos atlyginti D. D. žalą atsiradimo. A. A. L. neturėjo ir nevykdė jokių susitarimų su akcininku, nukreiptų prieš D. D. arba bet kokį kitą asmenį. Bendrovė turėjo teisę gintis nuo D. D. pretenzijų, o A. A. L., kaip Bendrovės vadovas turėjo fiduciarines pareigas veikti geriausiais Bendrovės interesais. Bendrovei nesutinkant su D. D. pretenzija nei Bendrovė, nei A. A. L. neatliko neteisėtų veiksmų. Bendrovės nemokumo administratorius UAB „Votumas“ atliko atsakovo veiklos ir sandorių, sudarytų už 36 mėnesius, auditą bei nenustatė teisės aktų ir kreditorių teisių pažeidimų. D. D. iniciatyva Bendrovės mokėjimai ir veiksmai D. D. atžvilgiu taip pat patikrinti ikiteismine tvarka bei nuspręsta, kad nėra faktinio pagrindo spręsti, kad Bendrovės direktorius atliko neteisėtus veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

31. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3870-909/2022 nustatyta, kad A. A. L. iki teismo sprendimo, kuriuo patenkintas D. D. ieškinys, įsiteisėjimo neturėjo pareigos nutraukti Bendrovės veiklos. Šioje byloje taip pat pripažinta, kad laikotarpiu, kai buvo sprendžiamas Bendrovės atsakomybės prieš D. D. klausimas, A. A. L., kaip Bendrovės vadovas nepažeidė prievolių vykdymo tvarkos, neatliko neteisėtų veiksmų, kuriais Bendrovės kreditoriams būtų sukelta žala. Nurodo, kad Bendrovė teikė paslaugas dėl automobilių parkavimo vietų nuomos autotransporto aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini). Šios paslaugos buvo vienintelė Bendrovės veikla, kuriai vykdyti Bendrovė nuomojo turtą iš akcininko R. L. įmonės „Egzotika“. Pagrindiniai Bendrovės kreditoriai buvo aikštelės nuomotojas L. įmonės „Egzotika“ ir darbuotojai. Su visais Bendrovės kreditoriais buvo atsiskaitoma laiku iš reguliariai gaunamų pajamų už paslaugas. Bendrovė nuolat disponavo nepanaudotu lėšų likučiu, buvo suformuoti privalomieji ir papildomi rezervai. 2016 m. spalio mėn. Bendrovė gavo D. D. ieškinį dėl 18 000 Eur žalos atlyginimo. Pagal šį ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-44013-141/2016 areštuotas Bendrovės turtas bendrai 18 000 Eur vertei. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones Antstolis Vytautas Mitkus areštavo Bendrovės lėšas 15 000 Eur sumai, esančias kasoje bei banko sąskaitose, bei lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) (įkainotas 3 000 Eur verte). Teismo ir antstolio leista iš 15 000 Eur areštuotų lėšų 3 925,20 Eur suma atsiskaityti su valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu Bendrovės turtas buvo lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) (įkainotas 3 000 Eur verte), o Bendrovėje sukauptų lėšų sumos nepakako teismo sprendimui užtikrinti, dėl visų sukauptų lėšų arešto buvo apribota Bendrovės ūkinė veikla. Bendrovė apie tai informavo teismą ir prašė leisti iš antstolio areštuotų 15 000 Eur sumos naudoti lėšas, reikalingas ūkinėms išlaidoms padengti, t.y. apmokėti aikštelės nuomą, elektros tiekimo ir kitas veiklos vykdymui būtinas teismo išlaidas. D. D. nesutiko su tokiais Bendrovės prašymais, o bylą nagrinėjęs teismas 2016-12-20 bei 2017-01-23 nutartimis atmetė Bendrovės prašymus.

32. Bendrovei laikant ieškovo pretenzijas dėl žalos atlyginimo nepagrįstomis (nesutinkant su ieškiniu) bei tikintis palankaus teismo sprendimo, nepriklausomai nuo visų sukauptų lėšų arešto, Bendrovės vadovybės nuspręsta tęsti ūkinę veiklą. Tokį sprendimą Bendrovei leido priimti tai, kad Bendrovė neturėjo kitų įsipareigojimų, iš veiklos buvo gaunamos reguliarios pajamos, o turtas, reikalingas veiklai vykdyti, buvo nuomojamas iš susijusio asmens, remiantis Bendrovės banko sąskaitos išrašu, turto arešto metu Bendrovė toliau gavo reguliarias pajamas iš nuomos paslaugų.

33. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-11 sprendimu patenkino D. D. ieškinį Bendrovei. Bendrovė nesutiko su teismo sprendimu, nes juo nebuvo atsakyta į pagrindinius Bendrovės atsikirtimus į ieškinį, todėl buvo priimtas sprendimas reikšti apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad iki 2017 m. pabaigos nebuvo galutinio teismo sprendimo dėl ieškovo pretenzijų pagrįstumo, Bendrovė ir L. įmonė „Egzotika“ 2017-12-22 sudarė papildomą susitarimą prie 2017 m. nuomos sutarties, kuriuo susitarta, kad Bendrovės 12 000 Eur įsiskolinimas už nuomą yra atidėdamas iki 2018 m. liepos mėn. Iš Bendrovės ūkinės veiklos sukaupus arešto sumos lėšų, iš areštuotų lėšų perviršio Bendrovė iš dalies vykdė pradelstus įsipareigojimus nuomotojui. 2018-07-03 nuomotojui sumokėta 8 000 Eur suma, kuri dengė 7 mėn. nuomos mokesčio įsiskolinimą. Nuo 2018-07-03 iki 2018-11-14 nuomotojui iš viso buvo padengta 15 289,87 Eur skolos. Kadangi šių mokėjimų nepakako pilnai atsiskaityti už Bendrovės nuomojamą turtą, nuomotojas nusprendė nelaukti pernelyg užsitęsusio apeliacinio proceso ir 2018-010-15 kreipėsi į teismą dėl 14 860,08 Eur skolos priteisimo iš Bendrovės. Teismui patenkinus kreditoriaus pareiškimą, teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu antstolio V. Čegliko iš Bendrovės banko sąskaitos 2018-11-26 nurašyta 10 130,11 Eur suma. Nuomotojas taip pat nusprendė nutraukti su Bendrove nuomos sutartį. 2018-11-05 pranešimu Bendrovė informuota, kad nuomos sutartis nutraukiama nuo 2018-12-31.

34. Vilniaus apygardos teismas 2018-11-20 nutartimi nusprendė atmesti Bendrovės apeliacinį skundą. Su šia data Bendrovė siejo įsiskolinimo D. D. atsiradimą bei atitinkamai įtraukė jį į Bendrovės pradelstų įsipareigojimų balansą. Po šios teismo nutarties D. D. buvo išduotas vykdomasis raštas, kurį vykdant antstolis R. Vižainiškis areštavo Bendrovės sąskaitą 23 110,62 Eur sumai. Antstolis R. Vižainiškis iš Bendrovės sąskaitos 2018-11-28 nurašė 1 253,63 Eur, o 2018-12-19 – 1 446,15 Eur lėšų. Nustatęs, kad Bendrovė negalės įvykdyti turimų ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiradusių papildomų įsipareigojimų, A. A. L. ĮBĮ 8 str. pagrindu apie tai 2018-11-26 informavo akcininką, kuris 2018-12-03 informavo, kad neturi galimybių investuoti į Bendrovę papildomų lėšų, todėl Bendrovei reikia kelti bankrotą. Atsižvelgiant į tai, A. A. L. 2018-12-03 kreipėsi į teismą dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Remiantis Bendrovės apskaitos dokumentais 2018-12-01 Bendrovės įsipareigojimai buvo 22 381,32 Eur.

35. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3870-909/2022 nustatyta, kad BUAB „Agluosta“ nemokumo momentas atsirado 2018-11-20, kuomet įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta daugiau nei 20 000 Eur įmonės prievolė D. D..

36. Prašyme nepagrįstai teigiama apie tai, kad Bendrovė akivaizdžiai nepagrįstai nesutiko su D. D. dėl jam padarytos žalos, o ginčas neva buvo neišvengiamai pralaimėtinas. Bendrovė ne šiaip atsisakė vykdyti aiškiai, apibrėžtą sutartinę prievolę. Tarp D. D. ir UAB „Agluosta“ kilo ginčas dėl sutartinės atsakomybės, ieškovui laikant, kad UAB „Agluosta“ jam teikė transporto priemonės pasaugos paslaugas, o UAB „Agluosta“ vertinant, kad su ieškovu sudaryta aikštelės parkavimo vietos nuomos sutartis. Kitaip tariant, tarp ieškovo ir UAB „Agluosta“ vyko teisinis ginčas dėl UAB „Agluosta“ prievolės buvimo fakto, o ne atsisakymo vykdyti prievolę. Bendrovė nuo ieškinio gynėsi ne deklaratyviai, bet teikė teismui įrodymus, liudijimus, dokumentus ir ginčijo, kad aikštelė teikė automobilių stovėjimo vietų nuomos (parkavimo), bet ne jų saugojimo paslaugas. Byloje taip pat buvo ginčijamas 18000 Eur reikalavimo dydis, kadangi teikiant ieškinį nebuvo pateiktas joks, galimai pavogto, automobilio (duomenys neskelbtini) kainos pagrindimas. Byloje buvo įrodymų apie tai, kad automobilį (duomenys neskelbtini) jo savininkas UAB ,,Taminga" JAV aukcione įsigijo už 1500 JAV dolerių, o automobilis po avarijos draudimo kompanijos buvo pripažintas ,,visiškai sunaikintu". D. D. nepavyko pagrįsti reikalavimo dydį teikiant įsigijimo išlaidas patvirtinančius įrodymus. Priteistos žalos dydis nustatytas pasitelkus nepriklausomą ekspertą, kuris kainą nustatė remdamasis pateikta Lietuvoje atstatyto automobilio nuotrauka ir vidutine atitinkamo modelio, atitinkamų gamybos metų tokių automobilių rinkos kaina. Bendrovė byloje ne formaliai, bet iš esmės teikdama argumentus ir įrodymus ginčijo tiek Bendrovės atsakomybę, tiek žalos dydį. Be to, A. A. L. turėjo įtarimų, kad automobilio vagystė galėjo būti inscenizuota, tikėjosi, kad automobilis bus rastas arba nustatyti kaltininkai.

37. Nesant nustatytai Bendrovės civilinei atsakomybei dėl ieškovo patirtų nuostolių bei Bendrovei laikant, kad ji neprisiėmė pareigos saugoti ieškovo automobilį, nesant galutinio teismo sprendimo dėl ieškovui priteistų sumų, A. A. L. nebuvo žinoma apie tai, kad Bendrovė turės vykdyti tokią prievolę, todėl A. A. L. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo paprasčiau negalėjo veikti prieš D. D.. Bendrovei turint teisę gintis nuo reikalavimų, A. A. L. turėjo pareigą naudotis šia teise. Nagrinėjamu atveju, A. A. L. veikdamas Bendrovės interesais turėjo fiduciarinę pareigą nesutikti su ieškovo pretenzijomis Bendrovei dėl žalos atlyginimo ir gintis nuo jų įstatymų nustatyta tvarka. Po D. D. pretenzijų pareiškimo A. A. L. atlikti veiksmai nebuvo niekaip nukreipti prieš D. D., bet atlikti vykdant Bendrovės vadovo lojalumo, sąžiningumo, protingumo pareigas. Bendrovė nesudarė neteisėtų sandorių, Bendrovės mokėjimai atlikti teisėtai pagal galiojančias sutartis, laikantis nustatyto eiliškumo bei patikrinti skirtingų asmenų bei taip pat teismo. Iš Bendrovės turimų lėšų pirmiausia buvo atliekami pirmosios ir antrosios eilės mokėjimai, paskutinėje eilėje ir tik iš viršijančio lėšų arešto mastą likučio, mokėjimai R. L. įmonei „Egzotika". Visi mokėjimai R. L. įmonei „Egzotika“ atlikti pagal galiojančią nuomos sutartį ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras už bendrovės veiklai reikalingo turto nuomą ir komunalinius patarnavimus, nepažeidžiant lėšų arešto masto. Kitų kreditorių Bendrovė neturėjo, o dėl D. D. reikalavimo vyko teisinis ginčas teisės aktų nustatyta tvarka. 2016 m. spalio mėnesį buvo L. įmonei ,,Egzotika" sumokėti nuompinigiai už 3 mėnesius. Iš L. įmonei „Egzotika" sumokėtų 3 740 Eur sumos 2 434 Eur buvo nuomos mokestis ir komunalinių paslaugų apmokėjimas už 2016 m. rugsėjo - spalio mėnesius, o avansu už 2016 m. lapkričio mėn. sumokėta tik 1 306 Eur suma. Taigi, visi mokėjimai L. įmonei ,,Egzotika" buvo atliekami paskutinėje eilėje, nesant kitų įsiteisėjusių kreditorinių reikalavimų. Visi mokėjimai buvo vykdomi tik pagal galiojančią ir Bendrovės veiklai būtiną sutartį.

38. Prašyme nepagrįstai nurodoma dividendų išmokėjimo neteisėtumu. Dividendai išmokėti vykdant galiojanti akcininko sprendimą, kuris Bendrovei buvo privalomas ir galėjo būti įvykdytas. 2016-10-10 mokėjimu 6000 Eur sumai akcininkui išmokėti 5100 Eur dividendai ir VMI 900 Eur pelno mokestis. Tai padaryta vykdant akcininko 2016-04-28. sprendimą, priimtą tvirtinant Bendrovės veiklos rezultatus 2015 metais. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymu, tiek sprendimą priskaityti, tiek išmokėti priėmė vienintelis Bendrovės akcininkas R. L.. Tiek priimant sprendimą priskaityti, tiek išmokėjimo metu Bendrovė buvo moki ir neturėjo pradelstų įsipareigojimų. Po dividendų išmokėjimo Bendrovės kasoje ir sąskaitoje lėšų likutis viršijo 12 000 Eur. ABĮ nustatytas 1 mėnesio terminas dividendams išmokėti nėra naikinamasis, bet yra skirtas akcininko teisių gynimui tam atvejui, jeigu bendrovė vengtų vykdyti prievolę. Akcininkui tik 2016 m. spalio mėnesį pareikalavus įvykdyti pradelstą prievolę, nustačius, kad Bendrovė turi pakankamai lėšų atsiskaitymui su kreditoriais, nėra kitų nemokų, dividendų išmokėjimas buvo atliktas pagrįstai ir teisėtai. Tai, kad akcininkas yra A. A. L. sūnus, o buhalterė –anūkė, savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad dividendų išmokėjimas atliktas nepagrįstai, nesant tam pagrindo.

39. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2019-10-31 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00253-19, kuris buvo pradėtas pagal D. D. pareiškimą pagal Baudžiamojo kodekso 245 str. ir 208 str. Nutarimas yra įsiteisėjęs aukštesniam prokurorui ir dvejų instancijų teismams netenkinus ieškovo skundų. Ikiteisminiame tyrime D. D. rėmėsi tomis pačiomis aplinkybėmis, kėlė klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo, Bendrovės nesąžiningumo kreditoriaus atžvilgiu. Dėl visų kaltinimų prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą.

40. Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3870-909/2022 D. D. įrodinėjo, kad A. A. L., kaip buvusio UAB „Agluosta“ vadovo, neteisėti veiksmai pasireiškia iš esmės neišsaugojus Bendrovės lėšų, jas panaudojant ne pagal paskirtį, žala – UAB „Agluosta“ netektas turtas, iš kurio būtų atsiskaičiusi su kreditoriais, o priežastinis ryšys tiesioginis, kadangi Bendrovės vadovui veikus pagal įstatymus, Bendrovė nebūtų patyrusi žalos, būtų išsaugojusi turtą, kuris būtų panaudotos Bendrovės kreditorių finansiniams reikalavimas dengti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-09-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3870-909/2022 atmetė D. D. netiesioginį ieškinį A. A. L. dėl 38 281,75 Eur žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-09-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3870-909/2022 pripažinta, kad A. A. L. neatliko neteisėtų veiksmų, kuriai būtų padaryta žala kreditoriams. Prašymo teiginiai apie tai, kad A. A. L. ir akcininkas R. L., veikdami bendrai tariamai sukūrė schemą yra nepagrįsta pareiškėjo ir D. D. prielaida, kuri grindžiama vienintele aplinkybe – A. A. L. ir R. L. giminyste. Bendrovės vadovo ir akcininko giminystė nepreziumuoja Bendrovės veiksmų neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju taip pat netaikytina CK 6.67 str. nesąžiningumo prezumpcija, nes byloje actio Pauliana ieškinio pagrindu nėra ginčijamas nei vienas sandoris. Nepaisant A. A. L. giminystės su Bendrovės akcininku R. L., Bendrovės vadovas su akcininku neturėjo jokių susitarimų ir veiklos prieš D. D..

41. Dėl D. D. prašymu taikyto turto arešto Bendrovės galimybės vykdyti ūkinę veiklą priklausė išimtinai nuo R. L. įmonės „Egzotika“, kuri tęsdama santykius su Bendrove prisiėmė savo teisių pažeidimo riziką. R. L. būdamas Bendrovės akcininku ir jos kreditorės R. L. įmonės „Egzotika“ savininku veikė savo interesais bei kaip Bendrovės akcininkas nesiėmė jokių neteisėtų priemonių. Bendrovė nuo 2017 m. iki 2018-07-03 R. L. įmonei „Egzotika“ nemokėjo nuomos, taip pat negalėjo dengti komunalinių išlaidų. Kadangi apeliacinis procesas pagal D. D. ieškinį užsitęsė, o byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ribojo Bendrovės galimybes vykdyti mokėjimus pagal nuomos sutartį, 2018 m. rudenį R. L. įmonė „Egzotika“ turėjo teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo iš Bendrovės bei šia teise pasinaudojo. Tokiam kreditoriaus sprendimui A. A. L., kaip skolininko vadovas, negalėjo turėti ir neturėjo jokios įtakos, o pagrindo ginčyti realiai egzistuojančią skolą taip pat nebuvo. A. A. L. tik kaip Bendrovės vadovas, atsakydamas į teismo pranešimą patvirtino Bendrovės skolos R. L. įmonei „Egzotika“ faktą. Priešingas elgesys, t. y. skolos už faktiškai gautą nuomą ir patirtas komunalines išlaidas nepripažinimas, reikštų Bendrovei papildomų prievolių atsiradimą ir turtinės padėties bloginimą.

42. Iš į bylą pateiktos nuomos sutarties matyti, kad R. L. įmonė „Egzotika“ prieš tai Bendrovei nuomotą turtą išnuomojo už 3 000 Eur. Tai yra daugiau nei 3 kartus didesnė nuomos kaina, nei mokėjo Bendrovė. Bendrovė negalėjo mokėti tokios nuomos kainos. A. A. L. niekaip neįtakojo L. įmonės ,,Egzotika" sprendimą sudaryti naują jos turto nuomos sutartį. Akcentuoja, kad R. L. įmonei „Egzotika“ nutraukus nuomos sutartį Bendrovė tik grąžino išnuomotą daiktą. Bendrovė neperdavė R. L. įmonei „Egzotika“ jokio Bendrovei priklaususio turto.

43. Suinteresuotas asmuo D. D. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

44. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

45. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

46. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

Žemesnės instancijos teismas

47. Iki JANĮ įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti, naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

48. Taigi tiek pagal JANĮ nuostatas, tiek pagal teismų praktiką, tam, kad būtų konstatuotas tyčinis įmonės bankrotas turi egzistuoti privalomos sąlygos, numatytos JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje, t. y. turi būti nustatyta, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kurių sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Taip pat gali būti nustatytos ir papildomos sąlygos, numatytos JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje, tačiau vien tik papildomų sąlygų nustatymas nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

49. Be to, pagal anksčiau aprašytą teismų praktiką, tam, kad būtų konstatuota, jog įmonės bankrotas yra tyčinis, vien tik formalių požymių neužtenka, o yra būtina nustatyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo, t. y. turi būti įrodyta, kad įmonę valdę asmenys turėjo tikslą privesti įmonę prie bankroto ir aktyviais veiksmais to siekė.

50. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad bendrovės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018).

51. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip bendrovės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant bendrovę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Tyčinio bankroto požymiai nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

52. Įvertinus bylos medžiagą bei pareiškėjo pateiktus įrodymus, sprendžiama, jog šiuo atveju negalima teigti, kad BUAB „Agluosta“ nemokumas kilo dėl to, jog A. A. L. bei R. L. turėjo tikslą privesti įmonę prie bankroto ir aktyviais veiksmais to siekė.

53. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad bendrovės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018).

54. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti aplinkybes, susijusias su bent vienu iš JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas ir kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, taikyti kartu su tyčinio bankroto apibrėžimu bei nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

55. Esminiai argumentai, kuriais administratorius grindžia prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra pareiškėjo tvirtinimas, jog A. A. L. ir R. L., veikdami bendrai, sukūrė schemą, daugelyje šalių plačiai žinomą „fenikso sindromo“ pavadinimu. Paaiškino, jog tai yra toks sukčiavimo modelis, kuomet įsiskolinusi įmonė prieš nutraukdama veiklą tam tikrą turtą perduoda naujai įmonei (arba veikla perkeliama į naują įmonę), o senoji įmonė paliekama mirti (bankrutuoti). Nagrinėjamu atveju tai pasireiškė taip, kad beveik 20 metų valdžiusi Lietuvos Respublikai priklausančią ir L. įmonės „Egzotika“ perduotą aikštelę UAB „Agluosta“, pastaroji, padariusi žalą D. D., suprato, kad žalai atlyginti reikės viso jos turimo turto (ir žalos padarymo metu žalą galėjusi atlyginti). Dėl to BUAB „Agluosta“, nemokumo administratoriaus nuomone, buvo priimtas sprendimas bylinėtis su D. D. ir tęsti veiklą nuostolingai visąlaik imituojant, jog lėšų veiklai vykdyti yra, o artėjant bylos pralaimėjimui likusių lėšų likutį išsiieškoti per L. įmonę „Egzotika“, aikštelės nuomos veiklą per UAB „Agluosta“ nutraukti ir toliau tęsti jau per paties UAB „Agluosta“ akcininko R. L. kitą L. įmonę „Egzotika“.

56. Bankroto administratorius taip pat nurodė, jog įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.), kadangi įmonės vadovės A. A. L., veikdamas kartu su R. L., priėmė sprendimą akivaizdžiai nepagrįstai ginčytis su D. D. dėl jam padarytos žalos neatlyginimo ir jos neatlyginti (nors tuo metu objektyviai galimybę žalą pilnai atlyginti ir tęsti veiklą turėjo), o ginčą neišvengiamai pralaimėjus ateityje – UAB „Agluosta“ veiklą nutraukti ir aikštelės eksploatavimą perkelti į su UAB „Agluosta“ akcininku susijusią įmonę L. įmonę „Egzotika“, kuri ją nuomotų toliau, o UAB „Agluosta“ liktų jos finansiniai įsipareigojimai valstybei ir D. D.. Taip pat buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p.), kadangi įmonės vadovės A. A. L., veikdamas kartu su R. L., priėmė ekonomiškai nenaudingą sprendimą akivaizdžiai nepagrįstai ginčytis su D. D. dėl jam padarytos žalos neatlyginimo ir jos neatlyginti (nors tuo metu objektyviai galimybę žalą pilnai atlyginti ir tęsti veiklą turėjo), o ginčą neišvengiamai pralaimėjus ateityje – UAB „Agluosta“ veiklą nutraukti ir aikštelės eksploatavimą perkelti į su UAB „Agluosta“ akcininku susijusią įmonę L. įmonę „Egzotika“, kuri ją nuomotų toliau, o UAB „Agluosta“ liktų jos finansiniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims. Įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (ĮBĮ 20 str. 2 d. 4 p.), kadangi įmonės vadovės A. A. L., veikdamas kartu su R. L., priėmė sprendimą akivaizdžiai nepagrįstai ginčytis su D. D. dėl jam padarytos žalos neatlyginimo ir jos neatlyginti (nors tuo metu objektyviai galimybę žalą pilnai atlyginti ir tęsti veiklą turėjo) bei nuostolingai vykdant veiklą suteikti pirmumą L. įmonei „Egzotika“ ir ten iš esmės nukreipti visas UAB „Agluosta“ gaunamas pajamas bei panaikinti kitų kreditorių, tame tarpe ir valstybės, galimybę vėliau atgauti skolas, o ateityje UAB „Agluosta“ veiklą nutraukti ir aikštelės eksploatavimą perkelti į su UAB „Agluosta“ akcininku susijusią įmonę L. įmonę „Egzotika“.

57. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.

58. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką, tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą arba nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y., kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

59. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3870-909/2022, kuris yra įsiteisėjęs, nustatyta, kad A. A. L. iki teismo sprendimo, kuriuo patenkintas D. D. ieškinys, įsiteisėjimo neturėjo pareigos nutraukti Bendrovės veiklos. Šioje byloje taip pat pripažinta, kad laikotarpiu, kai buvo sprendžiamas Bendrovės atsakomybės prieš D. D. klausimas, A. A. L., kaip Bendrovės vadovas nepažeidė prievolių vykdymo tvarkos, neatliko neteisėtų veiksmų, kuriais Bendrovės kreditoriams būtų sukelta žala. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovės nemokumo administratorius UAB „Votumas“ atliko atsakovo veiklos ir sandorių, sudarytų už 36 mėnesius, auditą bei nenustatė teisės aktų ir kreditorių teisių pažeidimų. D. D. iniciatyva Bendrovės mokėjimai ir veiksmai D. D. atžvilgiu taip pat patikrinti ikiteismine tvarka bei nuspręsta, kad nėra faktinio pagrindo spręsti, jog Bendrovės direktorius atliko neteisėtus veiksmus.

60. Suinteresuotas asmuo A. A. L. nurodo, kad neperkėlinėjo Bendrovės veiklos ir/arba turto į kitą bendrovę, Bendrovės mokėjimai buvo teisėti. Bendrovė tapo nemoki ne dėl Bendrovės veiklos netinkamo vykdymo ir/ar turto/veiklos perkėlimo, bet dėl pareigos atlyginti D. D. žalą atsiradimo. A. A. L. neturėjo ir nevykdė jokių susitarimų su akcininku, nukreiptų prieš D. D. arba bet kokį kitą asmenį. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens argumentais, jog Bendrovė turėjo teisę gintis nuo D. D. pretenzijų, o A. A. L., kaip Bendrovės vadovas, turėjo pareigą veikti geriausiais Bendrovės interesais. Bendrovei nesutinkant su D. D. pretenzija nei Bendrovė, nei A. A. L. neatliko neteisėtų veiksmų.

61. Suinteresuotas asmuo L. įmonė ,,Egzotika“ nurodo, kad L. įmonei „Egzotika“ nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai, esantys adresu (duomenys neskelbtini): pastatas - sargo namelis ir kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė). Šie nekilnojamieji daiktai: pastatas, asfaltuota aikštelė ir tvora buvo išnuomoti UAB „Agluosta“. Būtent eksploatuodama šiuos daiktus UAB „Agluosta“ ir vykdė savo ūkinę veiklą: aikštelę už užmokestį suteikdavo kitiems asmenims transporto priemonių laikymui. L. įmonės „Egzotika“ nuomojamame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) yra L. įmonei „Egzotika“ priklausantys ir kiti daiktai, konkrečiai reklamos stendai, kurie nuomojami ne UAB „Agluosta“, o kitiems asmenims. 1998-06-18 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. įmonė „Egzotika“ nuomoja tik žemės sklypą, kuriame yra L. įmonei „Egzotika“ nuosavybės teise priklausantys minėti nekilnojamieji daiktai.

62. Įvertinus byloje pateiktus duomenis matyti, kad 2016 m. spalio mėn. Bendrovės atžvilgiu pateiktas D. D. ieškinys dėl 18 000 Eur žalos atlyginimo. Pagal šį ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-44013-141/2016 areštuotas Bendrovės turtas bendrai 18 000 Eur vertei. Teismo ir antstolio leista iš 15 000 Eur areštuotų lėšų 3 925,20 Eur suma atsiskaityti su valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams.

63. Bankroto administratorius iš esmės nurodo esminę aplinkybę, jog buvo priimtas sprendimas akivaizdžiai nepagrįstai ginčytis su D. D. dėl jam padarytos žalos atlyginimo ir jos neatlyginti. Teismas su tokiais argumentais nesutinka.

64. Pažymėtina, kad tarp D. D. ir UAB „Agluosta“ kilo ginčas dėl sutartinės atsakomybės. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens argumentais, jog Bendrovė nuo ieškinio gynėsi ne deklaratyviai, bet teikė teismui įrodymus, liudijimus, dokumentus ir ginčijo, kad aikštelė teikė automobilių stovėjimo vietų nuomos (parkavimo), bet ne jų saugojimo paslaugas. Byloje taip pat buvo ginčijamas 18 000 Eur reikalavimo dydis, kadangi teikiant ieškinį nebuvo pateiktas joks galimai pavogto automobilio (duomenys neskelbtini) kainos pagrindimas. Įvertinus ginčo pobūdį, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog Bendrovė nepagrįstai nesutiko su minėtu reikalavimu.

65. Bendrovei laikant ieškovo pretenzijas dėl žalos atlyginimo nepagrįstomis bei tikintis palankaus teismo sprendimo, nepriklausomai nuo visų sukauptų lėšų arešto, Bendrovės vadovybės nuspręsta tęsti ūkinę veiklą. Tokį sprendimą Bendrovei leido priimti tai, kad Bendrovė neturėjo kitų įsipareigojimų, iš veiklos buvo gaunamos reguliarios pajamos, o turtas, reikalingas veiklai vykdyti, buvo nuomojamas iš susijusio asmens; remiantis Bendrovės banko sąskaitos išrašu, turto arešto metu Bendrovė toliau gavo reguliarias pajamas iš nuomos paslaugų.

66. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-11 sprendimu patenkino D. D. ieškinį Bendrovei. Bendrovė nesutiko su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2018-11-20 nutartimi nusprendė atmesti Bendrovės apeliacinį skundą. Su šia data Bendrovė siejo įsiskolinimo D. D. atsiradimą bei atitinkamai įtraukė jį į Bendrovės pradelstų įsipareigojimų balansą. Po šios teismo nutarties D. D. buvo išduotas vykdomasis raštas, kurį vykdant antstolis R. Vižainiškis areštavo Bendrovės sąskaitą 23 110,62 Eur sumai. Antstolis R. Vižainiškis iš Bendrovės sąskaitos 2018-11-28 nurašė 1 253,63 Eur, o 2018-12-19 – 1 446,15 Eur lėšų. Nustatęs, kad Bendrovė negalės įvykdyti turimų ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiradusių papildomų įsipareigojimų, A. A. L. ĮBĮ 8 str. pagrindu 2018-11-26 informavo akcininką, jog Bendrovė negalės įvykdyti turimų ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiradusių papildomų įsipareigojimų. Akcininkas 2018-12-03 informavo, kad neturi galimybių investuoti į Bendrovę papildomų lėšų, todėl Bendrovei reikia kelti bankrotą. Atsižvelgiant į tai, A. A. L. 2018-12-03 kreipėsi į teismą dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Remiantis Bendrovės apskaitos dokumentais, 2018-12-01 Bendrovės įsipareigojimai buvo 22 381,32 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3870-909/2022 nustatyta, kad BUAB „Agluosta“ nemokumo momentas atsirado 2018-11-20, kuomet įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta daugiau nei 20 000 Eur įmonės prievolė D. D..

67. Suinteresuoto asmens aiškinimu, atsižvelgiant į tai, kad iki 2017 m. pabaigos nebuvo galutinio teismo sprendimo dėl ieškovo pretenzijų pagrįstumo, Bendrovė ir L. įmonė „Egzotika“ 2017-12-22 sudarė papildomą susitarimą prie 2017 m. nuomos sutarties, kuriuo susitarta, kad Bendrovės 12 000 Eur įsiskolinimas už nuomą yra atidėdamas iki 2018 m. liepos mėn. Iš Bendrovės ūkinės veiklos sukaupus arešto sumos lėšų, iš areštuotų lėšų perviršio Bendrovė iš dalies vykdė pradelstus įsipareigojimus nuomotojui. 2018-07-03 nuomotojui sumokėta 8 000 Eur suma, kuri dengė 7 mėn. nuomos mokesčio įsiskolinimą. Nuo 2018-07-03 iki 2018-11-14 nuomotojui iš viso buvo padengta 15 289,87 Eur skolos. Kadangi šių mokėjimų nepakako pilnai atsiskaityti už Bendrovės nuomojamą turtą, nuomotojas nusprendė nelaukti apeliacinio proceso pabaigos ir 2018-010-15 kreipėsi į teismą dėl 14 860,08 Eur skolos priteisimo iš Bendrovės. Teismui patenkinus kreditoriaus pareiškimą, teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu antstolio V. Čegliko iš Bendrovės banko sąskaitos 2018-11-26 buvo nurašyta 10 130,11 Eur suma. Nuomotojas taip pat nusprendė nutraukti su Bendrove nuomos sutartį. 2018-11-05 pranešimu Bendrovė informuota, kad nuomos sutartis nutraukiama nuo 2018-12-31. Įvertinus minėtas aplinkybes, spręstina, jog Bendrovei turint teisę gintis nuo reikalavimų, A. A. L. turėjo pareigą naudotis šia teise.

68. Byloje nėra duomenų, jog Bendrovė sudarė neteisėtus sandorius. Nustatyta, jog Bendrovės mokėjimai atlikti teisėtai pagal galiojančias sutartis, laikantis nustatyto eiliškumo bei patikrinti skirtingų asmenų bei taip pat teismo. Iš Bendrovės turimų lėšų pirmiausia buvo atliekami pirmosios ir antrosios eilės mokėjimai, paskutinėje eilėje ir tik iš viršijančio lėšų arešto mastą likučio, mokėjimai R. L. įmonei „Egzotika". Mokėjimai R. L. įmonei „Egzotika“ atlikti pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras už bendrovės veiklai reikalingo turto nuomą ir komunalinius patarnavimus. Kitų kreditorių Bendrovė neturėjo.

69. Nustatyta, kad dividendai išmokėti vykdant galiojanti akcininko sprendimą, kuris Bendrovei buvo privalomas ir galėjo būti įvykdytas. Vykdant akcininko 2016-04-28 sprendimą, 2016-10-10 mokėjimu 6000 Eur sumai akcininkui išmokėti 5100 Eur dividendai ir VMI 900 Eur pelno mokestis.

70. Pareiškėjas deklaratyviai nurodo, jog A. A. L. ir akcininkas R. L., veikdami bendrai sukūrė schemą. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog Bendrovės akcininkas yra A. A. L. sūnus, o buhalterė – anūkė, vertinami kritiškai. Bendrovės vadovo ir akcininko giminystė nepreziumuoja Bendrovės veiksmų neteisėtumo. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ribojo Bendrovės galimybes vykdyti mokėjimus pagal nuomos sutartį, 2018 m. rudenį R. L. įmonė „Egzotika“ turėjo teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo iš Bendrovės bei šia teise pasinaudojo.

71. Analizuojant nuomos sutartį matyti, kad R. L. įmonė „Egzotika“ prieš tai Bendrovei nuomotą turtą išnuomojo už 3 000 Eur, o tai buvo daugiau nei 3 kartus didesnė nuomos kaina. Nėra pagrindo nesutikti su suinteresuoto asmens argumentais, jog R. L. įmonei „Egzotika“ nutraukus nuomos sutartį Bendrovė tik grąžino išnuomotą daiktą. Bendrovė neperdavė R. L. įmonei „Egzotika“ jokio Bendrovei priklaususio turto.

72. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.

73. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką, tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą arba nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y., kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

74. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti buvusio bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų. Kaip minėta, byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, sudarančių pagrindą teigti, jog buvo priimtas nepagrįstas ir nenaudingas sprendimas vykdyti teisminį procesą su D. D.. Tokiu būdu nėra pagrindo nustatyti ryšio tarp suinteresuoto asmens veiksmų ir bendrovės nemokumo ar jos būklės pabloginimo ir konstatuoti bendrovės bankrotą tyčiniu.

75. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas preziumuoja, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.

76. Esminis ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą prezumpciją charakterizuojantis požymis yra tas, jog vieno ūkio subjekto veikla perkeliama kitiems ūkio subjektams, tarp kurių ar tarp kurių valdymo organų egzistuoja sąsajumas (pvz., kai veikla perkeliama į nuo skolininko juridinio asmens atskirtą įmonę (naujai įkurtą įmonę), kai veikla perduodama juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja (ar pereina vadovauti) įmonės skolininkės valdymo organai ar su jais susiję asmenys) tokiu būdu, kad visi skoliniai įsipareigojimai paliekami įmonei skolininkei, o reikalavimo teisės ir vykdyta veikla pereina kitai (susijusiai) įmonei. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas, bei to, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę, perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-445-330/2018; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-700-407/2018; 2020 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1135-381/2020).

77. Byloje nesant duomenų apie UAB „Agluosta“ turto perdavimą, veiklos perkėlimą, pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. įmonė „Egzotika” nuomojo nekilnojamuosius daiktus UAB „Agluosta“, o nuomos sutarčiai pasibaigus tuos pačius nekilnojamuosius daiktus išnuomojo kitai įmonei UAB „Moller Auto“. Visas BUAB ,,Agluosta" turtas ir dokumentacija pagal aktą perduoti bankrotą administravusiai UAB ,,Votumas".

78. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas neįrodė pareiškime dėl BUAB „Agluosta“ bankroto pripažinimo tyčiniu deklaruojamų aplinkybių, t. y., jog R. L. ir A. A. L. tikslas buvo perkelti įmonės veiklą į kitą įmonę, siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškovės kreditoriais. Pažymėtina, kad pareiškimas iš esmės grindžiamas tik deklaratyviomis nurodomomis aplinkybėmis, kurios nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Pažymėtina, jog pareiškėjas net nepaaiškino, kaip veikla buvo perkelta, nepateikė jokių įrodymų apie kitai įmonei ar įmonėms perkeltas nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises, neidentifikavo, kokios sutartys arba reikalavimo teisės buvo perimtos, kada tai įvyko ir kt.

79. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad suinteresuotų asmenų R. L. ir A. A. L. (ne)veikimas sukėlė bendrovės tyčinį bankrotą, todėl prašymas atmetamas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

80. Netenkinus pareiškėjo prašymo dėl BUAB „Agluosta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, ieškovės, kurią atstovauja nemokumo administratorius, patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Tuo tarpu suinteresuoto asmens A. A. L. prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

81. A. A. L. pateikė duomenis, kad patyrė 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Aptarta suma neviršija Rekomendacijose nurodytos maksimalios sumos, todėl priteistina 968,00 Eur, atlyginant šias išlaidas iš BUAB „Agluosta“ bankroto administravimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70–72 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo prašymo pripažinti BUAB „Agluosta“ bankrotą tyčiniu.

Priteisti iš BUAB „Agluosta“, į. k. 124392354, suinteresuotam asmeniui A. A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atlyginant šias išlaidas iš BUAB „Agluosta“ bankroto administravimo išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė