Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. kovo 26 d., apie 20.30 val., iš statomo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pavogė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias, pagal panaudos sutartį perduotas V. B., pastolių dalis – tris vienetus 2 metrų ilgio „(duomenys neskelbtini)“ firmos pagrindinius bendros 121,65 Eur vertės stovus ir tris vienetus 3,07 metrų ilgio „(duomenys neskelbtini)“ firmos horizontalius O formos bendros 114,69 Eur vertės stovus, t. y. pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 236,34 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo K. K. gynėjas advokatas V. Kičiatovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – K. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymo išteisinti.

2.1. Apelianto teigimu, byloje nesurinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad K. K. padarė nusikalstamą veiką. Teismas, sutikdamas, kad įrodinėjimas šioje byloje buvo apsunkintas, apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais.

2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota ir iš nuotraukų matyti, kad statomas baltų statybinių blokelių namas, jis nėra niekuo aptvertas ar kaip nors kitaip apsaugotas, matoma įvairių statybinių medžiagų bei sumontuoti statybiniai pastoliai. Iš nuotraukų galima suskaičiuoti, kad yra sumontuoti ir stovi ne mažiau kaip 17 vnt. pagrindinių stovų (buvo išsinuomota 12 vnt.). Todėl gynėjui neaišku, kas buvo pavogta. Aiškinantis šią aplinkybę, teismo posėdžio metu nukentėjusiojo V. B. buvo paprašyta iš įvykio vietos apžiūros metu darytos pastolių nuotraukos suskaičiuoti, kiek yra matomų pagrindinių stovų. Nukentėjusysis iš pradžių suskaičiavo vienuolika, vėliau patikslino, kad yra dvylika. Į teismo klausimą, kaip galėtų paaiškinti, kad nuotraukoje matosi tiek pagrindinių stovų, kiek ir buvo išnuomota, nukentėjusysis ėmė aiškinti, kad jis išsinuomojo papildomai. Toks nukentėjusiojo paaiškinimas prieštarauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo parodymams bei kitai bylos medžiagai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas patvirtino, kad V. B. buvo išnuomoti pastoliai tik vieną kartą, ir tik toks kiekis, kuris nurodytas dokumentuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigimu, negrąžinus anksčiau išnuomotų pastolių, nauji nenuomojami. Paklaustas, ar jis negalėjo turėti kitų pastolių, neišnuomotų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusysis nurodė, kad ne, nes visus pastolius nuomojosi tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kitų jų įsigijimo ar nuomos dokumentų jis pateikti negalėjo, kadangi jų neturėjo. Be to, teismo metu V. B. parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta tik viena nuomos sutartis, t. y. 2020 m. sausio 8 d., ir visi pastoliai buvo paimti būtent šią dieną. Esant tokioms aplinkybės, apelianto teigimu, teismo išvada, kad V. B. galėjo turėti ir daugiau pastolių, visiškai nepagrįsta. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. B., sužinojęs iš draugų apie galbūt pavogtus pastolius, atvyko prie statomo namo ir apžiūrėjo pastolius. Jie stovėjo. Vagystės nepastebėjo. Kitą dieną, t. y. 2020 m. kovo 27 d., apie 9 val., pasiėmęs lapą, kur surašyti jo nuomotų pastolių kiekiai, pradėjo apžiūrinėti statybvietę ir pastebėjo, kad trūksta pagrindinių 2 metrų trijų vienetų stovų ir 3 vienetų horizontalių O formos 3,7 cm stovų.

2.3. Gynėjo nuomone, svarbu paminėti ir tai, kad į bylą pateiktame 2020 m. gegužės 20 d. įrangos grąžinimo akte nurodyta, jog buvo sugrąžinta 18 vnt. iš 20 išsinuomotų horizontalių O formos pastolių. Reiškia, galbūt buvo pavogti ir negrąžinti 2 vnt. horizontalių pastolių. Tačiau nukentėjusysis V. B. 2020 m. gegužės 29 d., t. y. praėjus 9 dienoms po išsinuomotų pastolių grąžinimo ir, žinodamas, kokį jų kiekį jis grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“, papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme vis tiek nurodė, kad buvo pagrobti ir negrąžinti 3 vnt. pagrindinių stovų ir 3 vnt. horizontalių. Tokiu atveju gynėjas kelia klausimą, kiek ir kokių pastolių V. B. turėjo, ir iš kur jis juos gavo. 2020 m. gegužės 29 d. prie savo papildomos apklausos protokolo liudytojas V. B. pateikė pastolių nuomos dokumentus, iš jų matyti, kad V. B. išsinuomojo 12 vnt. pagrindinių stovų 2 m( kodas e371420) ir 20 vnt. horizontalių O formos 3,07 m (kodas e371830). Sąskaita išrašyta kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, ji visiškai nėra susijusi su kompanija „(duomenys neskelbtini)“. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos ir pateiktų dokumentų bei liudytojo V. B. pateiktų dokumentų ir apklausų metu duotų parodymų matyti, kad pavogtos buvo tik „(duomenys neskelbtini)“ pastolių dalys. Be to, nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas papildomai parodė, kad pavogtus pastolius galėtų atpažinti, nes ant minėtų dalių buvo užklijuoti geltonos spalvos lipdukai su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ bei raudonos spalvos lipdukai su tokiu pačiu užrašu. Kitų išskirtinių požymių ar atskirų atpažinimo žymių, pažymėtų ant detalių nebuvo. Tačiau atpažinimo metu V. B. atpažino „(duomenys neskelbtini)“ firmos pastolius, kaip pavogtus iš jo statomo objekto. Paklaustas, kaip galėjo atpažinti kitos firmos pastolius, V. B. teigė, kad jis turėjo įvairių. Apklausiamas teismo posėdyje V. B. ne kartą teigė, kad jam nesvarbu, kokiomis markiruotėmis buvo pažymėti pastoliai, jam svarbiausia buvo jų skaičius ir konstrukcija, t. y. kad iš jų būtų galima sustatyti stelažą (pastolį). Nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini), į policiją apžiūrėti išimtų pastolių dalių, su tyrėju juos apžiūrėjo. Kadangi jam trūko trijų stovų, tai jis juos ir nurodė kaip dingusius. Šio atpažinimo metu, kuris vyko 2020 m. birželio 5 d., tyrėjas paklausė jo, ar pas jį objekte taip pat yra tokių pastolių dalių, t. y. pažymėtų tokiomis markiruotėmis. V. B. teigė iškart negalėjęs to atsakyti, tad pasakė tyrėjui, kad nuvažiuos į objektą ir pažiūrės. Tą jis ir padarė, kaip pats teisme nurodė, nuvažiavo, perrinko, nupaveikslavo ir atsiuntė tyrėjui nuotraukas. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. pateikė pastolių nuotraukas. Tačiau gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pastolių su „(duomenys neskelbtini)“ firmos lipduku nuotraukas V. B. pateikė tik pastolių pateikimo atpažinti dieną, t. y. 2020 m. birželio 5 d., praėjus daugiau kaip dviem savaitėms po išsinuomotų pastolių grąžinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju neaišku, kur darytos šios nuotraukos ir kam priklauso V. B. nufotografuotos pastolių dalys, nes tokių pastolių UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. sausio 8 d. nuomos sutartimi jam neišnuomojo. Be to, V. B. negali pateikti jokių įsigijimo dokumentų, kad buvo išsinuomojęs „(duomenys neskelbtini)“ firmos pastolių.

2.4. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad V. B. parodymai yra nuoseklūs, mano, kad jo duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu vertintini kritiškai. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu V. B. parodė, kad apie tai, jog įvykdyta vagystė, jis esą pamatė kitą dieną, t. y. 2020 m. kovo 27 d., apie 9 val., kai vėl atvyko į statybvietę ir patikrino buvusius pastolius su nuomos dokumentais. Teismo posėdžio metu V. B. parodė, kad buvo pavogtos ant žemės gulėjusios pastolių dalys. Savo turimų ir naudojamų pastolių dalių jis nė karto neperskaičiavo nuo išsinuomojimo, tačiau kaip jis nurodė, jie galėjo gulėti ant žemės nenaudojami keletą dienų, kadangi pastolius naudojo nuolat, juos statė tai prie vienos statomos sienos, tai prie kitos, juos tai išrinkdavo, tai surinkdavo. Teismo posėdžio metu jis negalėjo nurodyti, kiek įvykio vakarą stovėjo surinktų ir palaidų pastolių. Todėl gynėjas neatmeta prielaidos, kad pastoliai 2020 m. kovo 26 d., apie 20.30 val., nebuvo pavogti, nes V. B. pats teigė, kad 22.30 val. pastoliai statybvietėje stovėjo vietoje. Tuo labiau, kad V. B. teigė, kad 2020 m. kovo 26 d. jis statybvietėje nebuvo, nes buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini). Kaip pats parodė, vagystės faktą jis nustatė remdamasis tuo, kad jo pažįstamas M. B. neva matė, kaip 2020 m. kovo 26 d. vakare iš jo statomo objekto vyriškis nešė vamzdžius ir krovė į automobilį. Tačiau tokių jo parodymų nepatvirtino pats M. B.. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu pastarasis parodė, kad nematė, kaip kas nors ką nors neštų. Jis tik ties valymo įrenginiais girdėjo metalo žvangesį, tačiau kas tokį garsą kėlė, jis teigė nematęs. Jis taip pat parodė, kad ties valymo įrenginiais jis matė autobusiuką ir termovizoriaus pagalba matė vyriškį, kuris, sprendžiant iš jo judesių, M. B. supratimu, kažką krovė į autobusiuką. Tačiau ką tas vyriškis krovė, jis nematė. Tuo labiau, M. B. parodė, kad net nežino, iš kurios statybvietės galėjo būti įvykdyta vagystė. Tad V. B. parodymai dėl to, kad buvo pastebėtas vyriškis, nešantis iš jo statomo objekto metalinius vamzdžius, yra tikrovės neatitinkantys.

2.5. Apelianto nuomone, prieštaravimų sukelia ir V. B. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 29 d. ir teisminio nagrinėjimo metu, kuomet jis teigė, kad iš jo statomo objekto buvo pavogta 3 vienetai pagrindinių stovų ir 3 vienetai horizontalių. Jis teisme taip pat nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino pastolius. Grąžinimo metu jie buvo patikrinti ir grąžinimo akte nurodyta tiek, kiek jų dingo. Apeliantas pažymi, kad 2020 m. gegužės 20 d. įrangos grąžinimo akte yra nurodyta, kad negrąžinta buvo 3 vienetai pagrindinių stovų ir 2 vienetai horizontalių. Vadinasi, V. B., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, davė neteisingus parodymus dėl pavogto turto kiekio. Teismo posėdžio metu pats V. B. nurodė, kad gal jam atpažinimui pateiktos pastolių dalys ir buvo iš kitos statybvietės, t. y. ne iš jo. Jo samprotavimu, policijoje esančios pastolių dalys turėjo būti jo dėl to, kad buvo užfiksuotas automobilis, kažkas nešė vamzdžius iš jo statybvietės, pas jį buvo trūkumas, todėl tai turėjo būti jo pastolių dalys. Tačiau tokios jo loginės sekos nepatvirtino M. B., kuris nematė, kaip kas nors ką nors neštų iš kokios nors statybvietės. Tad toks V. B. samprotavimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir leidžia konstatuoti, kad jo paties pripažinimas, kad gal jam atpažinimui pateiktos pastolių dalys ir buvo iš kitos statybvietės, t. y. ne iš jo, buvo teisingas. Be to, V. B. pateiktas atpažinimui stovas Nr. 6 (apžiūros protokole užfiksuotas kaip Nr. 2) jau 2020 kovo 20 d. buvo užfiksuotas fotonuotraukose pastatytas prie K. K. gyvenamojo namo. Šios fotonuotraukos buvo pateiktos su skundu prie bylos jau 2020 m. balandžio 2 d., tačiau jos prie bylos pridėtos nebuvo, tai rodo galbūt kažkokį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jos taip pat buvo pridėtos prie 2020 m. spalio 12 d. K. K. apklausos protokolo. Faktą, kad pastoliai buvo užfiksuoti fotonuotraukose prie K. K. gyvenamojo namo, teismo posėdžio metu patvirtino ir apklaustas policijos pareigūnas G. B., kad K. K. kratos metu jam rodė šias fotonuotraukas savo telefone. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. B. atpažintos pastolių dalys galėjo būti ne tos, kurios galbūt buvo pavogtos iš įvykio vietos. Įvykio vietoje buvo užfiksuota daugiau pastolių dalių, t. y. stovų, nei ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu teigė turėjęs V. B.. Jis nurodė, kad 2020 m. kovo 27 d., apie 9 val., nuvykęs į statybvietę pamatė, kad yra likę 9 pagrindiniai stovai ir 17 horizontalių, nors jau 2020 m. sausio 8 d. buvo išsinuomojęs 12 pagrindinių stovų ir 20 horizontalių. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtose fotonuotraukose užfiksuota, kad statybvietėje yra daugiau kaip 9 pagrindiniai stovai. Pats V. B. teismo posėdžio metu pateiktoje vienoje įvykio vietos fotonuotraukoje suskaičiavo 12 pagrindinių stovų. Tad jo parodymai, esą statybvietėje liko 9 pagrindiniai stovai, yra visiškai nelogiški ir prieštaraujantys nustatytoms aplinkybėms. Paklaustas, kaip gali paaiškinti šį faktą, V. B. teigė, kad gal buvo dar išsinuomojęs pastolių, bandė aiškinti, kad gal tą patį rytą, kai pranešė policijai apie vagystę, jų išsinuomojo papildomai. Tačiau tokių savo parodymų jis teigė negalintis patvirtinti jokiais kitais objektyviais duomenimis, t. y. įsigijimo ar nuomos dokumentais. Tame pačiame teismo posėdyje V. B. jau teigė, kad pastolius, kuriuos naudojo įvykio vietoje, nuomojosi tik kartą, t. y. 2020 m. sausio 8 d. Tad jo pasakymas, kad gal jis buvo išsinuomojęs dar, traktuotinas kaip aplinkybių paskatintas noras logiškai paaiškinti, kodėl įvykio vietoje yra daugiau pastolių stovų nei jis visą laiką teigė. Apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas T. A. patvirtino, kad V. B. išnuomojo pastolius tik vieną kartą, ir būtent tik tokį kiekį, kuris nurodytas pateiktuose dokumentuose. Taip pat parodė, kad dokumentuose nurodyti prekių kodai neturi reikšmės, ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ir kitų gamintojų pastolių, galėjo būti ir „(duomenys neskelbtini)“ firmos, tačiau gynėjas pažymi, kad į bylą nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kad „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ir kitų firmų pastolių, kad jie buvo išnuomoti V. B.. Taip pat nėra duomenų apie V. B. išnuomotą didesnį kiekį pastolių. Viena iš prekių identifikavimo priemonių yra prekės kodas, pagal kurį įvairiose sistemose, kataloguose yra atpažįstama prekė. Prekės kodas leidžia atpažinti prekę pagal jai būdingus požymius. Apklausos teisme metu T. A. nurodė, kad jei jam kas atvežtų iš kitur gautas pastolių dalis, t. y. išsinuomotas ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis niekaip negalėtų identifikuoti jų, kaip ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jų pastoliai nėra niekaip pažymimi. Tad, kuo remiantis teismas padarė kategorišką išvadą apie tai, kad byloje išimtos pastolių dalys yra tos, kurios buvo pavogtos įvykio vietoje, neaišku, kadangi net pats jų savininkas jų nesugebėtų identifikuoti.

2.6. Gynėjas nurodo, kad 2020 m. balandžio 1 d. kratos protokole užfiksuota, jog iš K. K. gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini), yra paimta 2 vnt. horizontalių, apie 3 m ilgio „(duomenys neskelbtini)“ ir 4 vnt. stovų, apie 2 m ilgio „LW“. Kratos protokole taip pat užfiksuota, kad kratos metu buvo iškomplektuoti K. K. turimi pastolių komplektai ir, kad ūkiniame pastate, iš kur buvo paimtos pastolių dalys, buvo ir daugiau pastolių dalių, tačiau jų nepaėmė. Iš prie protokolo pridėtų fotolentelių matyti, kad ūkiniame pastate, prie sienos, yra sukrauta daugiau pastolių dalių nei buvo paimta kratos protokolu. Tai patvirtina, kad K. K. turėjo savo pastolius. Šią aplinkybę patvirtina ir apklaustas G. B., kuris parodė, kad kratos metu buvo pasakyta, kad pastoliai yra K. K. brolio, K. K. rodė nuotraukas, jis jau anksčiau buvo nusifotografavęs pastolius, kai įgriuvo mūrijama siena. Todėl K. K. tikrai nebuvo jokio tikslo ir reikalo eiti vogti svetimus pastolius. Apelianto teigimu, visiškai neaišku, kokiu pagrindu ir kaip kratą atlikę pareigūnai nustatė, kad pas K. K. surasti pastoliai yra iš įvykio vietos, t. y. tie patys, kuriuos išsinuomojo V. B.. Gynėjas dar kartą atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis V. B. jokių išskirtinių požymių (išskyrus „(duomenys neskelbtini)“ lipdukus) apklausos metu nenurodė, teismo metu pats pripažino, kad šie pastoliai galėjo būti ir iš kitos vietos, ne iš jo statybvietės. Ir neaišku, kuo remiantis G. B. teigia, kad pas K. K. paimtos šešios pastolių dalys akivaizdžiai skyrėsi nuo kitų, pas K. K. buvusių, pastolių dalių, tuo labiau, kad V. B. vienos dalies ir neatpažino. V. B. teigimas, kad pastarasis neatpažino dėl to, kad ji buvo be markiruotės, yra paneigtas daiktų apžiūros protokolu.

2.7. Apelianto tvirtinimu, visiškai neteisinga ir neparemta M. B. parodymais ir teismo išvada, kad M. B. matė įvykio metu įvykio vietoje K. K. priklausantį automobilį. M. B. nurodė, kad, kai pasirodė automobilis, jis matė prie automobilio stovintį žmogų, kad pastarasis jame kažką darė, kažką krovė, o jiems pasirodžius nuvažiavo. Ir jis visiškai nepatvirtino V. B. versijos, esą matė, kaip vyriškis iš statybvietės nešė pastolius ar vamzdžius ir juos krovė į automobilį. Nors teismas konstatavo, kad M. B. esą nurodė, kad prie automobilio buvo tas pats asmuo kaip ir jo 20 minučių anksčiau netoli tos vietos pastebėtas vyriškis, tačiau iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad M. B. to neteigė.

2.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas B. K. parodė, jog kaltinime nurodytu laiku jis buvo netoli įvykio vietos, kur sustojęs išmetė krūmus ir sėdęs į automobilį nuvažiavo. Daugiau niekur sustojęs nebuvo. Būtent tada jį galėjo ir pastebėti liudytojas M. B.. Apžiūrint B. K. nurodytą vietą, tikrai buvo surasti seni išrauti krūmai. Ir nors teismo posėdžio metu apklausiamas policijos pareigūnas suabejojo, kad toje vietoje tikrai buvo surasti būtent B. K. išmesti krūmai, kadangi jie buvo surasti toliau nuo keliuko, tačiau tokiomis abejonėmis negalima visiškai paneigti šios aplinkybės. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų B. K. parodymus.

2.9. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad K. K. parodė, jog kaltinime nurodytu laiku buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini). Vykdamas į (duomenys neskelbtini), savo naudojamo telefono su Nr. (duomenys neskelbtini) nesivežė, jį paliko namuose. Su savimi turėjo telefoną kitu numeriu, su išankstinio papildymo kortele. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta K. K. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizė ir nustatyta, kad 2020 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 00.09 val. iki 18.39 val., minėto telefono suveikimai užfiksuoti GSM retransliacijos bokšto veikimo zonoje, esančio (duomenys neskelbtini), (šis bokštas yra arčiausiai K. K. namų). 19.09. val. užfiksuotas jungimasis prie GSM retransliacijos bokšto veikimo, esančio (duomenys neskelbtini) 20.57 val. užfiksuotas mobiliųjų duomenų naudojimas įrenginiui veikiant GSM retransliacijos bokšto veikimo zonoje, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat 2020 m. kovo 26 d. 20.57 val. iki 2020 m. kovo 28 d. 07.19 val. mobiliojo įrenginio suveikimai (trumposios SMS žinutės, pokalbiai, mobiliųjų duomenų naudojimas) fiksuoti GSM retransliacijos bokšto veikimo zonoje, esančio (duomenys neskelbtini). Būtent šių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad K. K. telefonas nebuvo paliktas namuose ir, kad greičiausiai K. K. nevyko į (duomenys neskelbtini), kadangi telefonas minėtu laiku jungėsi prie skirtingų GSM bokštų. Gynėjo teigimu, teismui buvo pateikti duomenys (žemėlapis su pažymėtais bokštų, K. K. namo ir įvykio vietos taškais), iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaime esantis retransliacijos bokštas nuo įvykio vietos yra nutolęs 3,1 km atstumu, o bokštas (duomenys neskelbtini) (esantis arčiausiai K. K. namų – 0,5 km), nuo įvykio vietos nutolęs 1,5 km atstumu. 19.09 val. telefoninio pokalbio metu prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), K. K. telefonas jungėsi būdamas nutolęs nuo šio bokšto į pietvakarius. 20.57 val. buvo užfiksuotas mobiliųjų duomenų naudojimas prisijungus prie bokšto (duomenys neskelbtini), nutolus nuo jo į pietryčius. Gynėjas pažymi, kad būtent šiomis kryptimis nuo minėtų bokštų yra nutolęs K. K. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), o tiriamos vagystės vieta yra nutolusi nuo šių bokštų atitinkamai šiaurės rytų kryptimi nuo bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), ir šiaurės vakarų kryptimi nuo bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Tokie duomenys, gynėjo tvirtinimu, nepatvirtina, kad K. K. buvo įvykio vietoje. Apklausta telekomunikacijų bendrovės atstovė patvirtino, kad telefonai prie bokštų jungiasi priklausomai nuo bokštų apkrovos, veikimo dažnio ir kitų faktorių, į kuriuos atsižvelgiant, telefonas gali prisijungti ir prie toliau esančio bokšto. Telekomunikacinių bendrovių atstovai patvirtino, kad namuose paliktas telefonas, be naudotojo veiksmų gali prisijungti prie skirtingų bokštų, tokia galimybė yra. Be to, telefonai be naudotojo veiksmų gali patys naudoti mobilius duomenis, priklausomai nuo to, kokios programėlės juose veikia. Nors pirmosios instancijos teismas padarė kategorišką išvadą, kad būtent 19.09 val. užfiksuotas K. K. ir tel. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo E. L. pokalbis, kurio trukmė 503 s, tačiau K. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė tikslaus išvykimo į (duomenys neskelbtini) laiko, nes neprisiminė. Buvo nurodytas apytikslis laikas, ir tai galėjo būti po 19 valandos. Be to, pokalbis įvyko esant valandai iki galbūt padarytos vagystės. Be to, gynėjo teigimu, K. K. nėra toks jau sveikas, stiprus ir greitas žmogus, kuris galėtų greitai lakstyti po miškus ar greitai kilnoti daiktus, turėdamas stuburo išvaržą ir plyšusį kelio meniską.

2.10. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes ir duomenis, apeliantas mano, kad galima daryti išvadą, jog apkaltinamasis nuosprendis buvo pagrįstas tik prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais Byloje nebuvo gauta objektyvių, neginčytinų duomenų, patvirtinančių, kad K. K. kaltinime nurodytu laiku buvo įvykio vietoje ir padarė nusikalstamą veiką, o šiuo atveju nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniu skundu, nesutinkant su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, ginčijamas pirmosios instancijos teismo bylos duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas, teigiama, kad K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nesurinkus byloje objektyvių ir neginčytinų įrodymų, remiantis prielaidomis.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014). Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-166-699/2018). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Kartu pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir padarytas išvadas, sprendžia, kad nuteistasis K. K. šiuo atveju pagrįstai ir teisingai buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį dėl nukentėjusiojo V. B. išsinuomotų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastolių dalių vagystės. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistąjį K. K. kaltu, vertino byloje surinktų įrodymų visumą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas iš kiekvieno įrodymų šaltinio gautą informaciją įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, savo išvadas pagrindė ne atskirais įrodymais, o jų visumos vertinimu. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nė vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusysis V. B. pats parodė, kad vagystės faktą jis nustatė remdamasis tuo, kad jo pažįstamas M. B. neva matė, kaip 2020 m. kovo 26 d. vakare iš jo statomo objekto vyriškis nešė vamzdžius ir krovė į automobilį, nors tokių jo parodymų nepatvirtino pats M. B..

10. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukentėjusysis V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje parodė, kad apie įvykį jam pranešė net ne pats M. B., bet M. M., paprašytas M. B., kuris vaikščiodamas su termovizoriumi pastebėjo, jog kažkas vaikštinėja po jo (V. B.) statomo namo teritoriją ir barškina vamzdžiais, tačiau dėl tamsos nemato, kas ten vaikštinėja, kad yra nešami pastoliai ir kraunami į automobilį ar panašiai (t. 1, b. l. 38–39, 42–45, t. 3, b. l. 93–94). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju V. B. pats nematė, kaip viskas vyko, o tik atpasakojo kito asmens, kuris taip pat nebuvo įvykio vietoje, žodžius, todėl natūralu, kad nukentėjusiojo V. B. parodymai ir negali būti visiškai vienodi kaip ir M. B. parodymai, tačiau tai nepaneigia paties fakto, jog liudytojui M. B. per termovizorių pamatytas asmuo, girdimas metalo žvangėjimas ir pamatytas automobilis sukėlė įtarimą, jog galbūt yra grobiamas V. B. turtas, todėl apie tai per M. M. iš karto ir pranešė V. B..

11. Iš ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. balandžio 2 d. liudytojo M. B. apklausos protokole užfiksuotų parodymų nustatyta, kad 2020 m. kovo 26 d. 20.10 val., (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, išėjęs su sūnumi pasivaikščioti, eidamas (duomenys neskelbtini) gatve, jos pabaigoje, šalia vandens valymo įrenginių, išgirdo metalo žvangesį. Kadangi buvo tamsu, jis su turėtu termovizoriumi pažvelgė link sklidusio garso ir pastebėjo krūmuose žmogų, kuris jį pamatęs pasišalino. Netrukus, apie 20.30 val., toje vietoje, prie valymo įrenginių, pasirodė automobilio šviesos. Priėjęs arčiau pamatė, kad į stovintį užvestą autobusiuką vienas vyriškis krauna metalinius vamzdžius, galbūt statybinius pastolius. Jis pradėjo eiti artyn link minėto automobilio. Kadangi automobilio šviesos švietė tiesiai į jį, tai minėtas vyriškis galbūt jį pastebėjo, nes uždaręs bagažinę sėdo prie vairo ir išvažiavo. Jis matė, kad tai buvo autobusiukas „Volkswagen Transporter“, paaukštintu stogu, raudonos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vyriškio veido nematė, bet kiek matėsi jam per termovizorių, vyras buvo apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Kai autobusiukas nuvažiavo, jis įtardamas, kad galėjo būti įvykdyta vagystė iš statybvietės, apie tai pranešė savo pažįstamam M. M., kuris žinojo, kas vykdo tas statybas, kad savininkas apžiūrėtų, ar niekas nėra pavogta. (t. 1, b. l. 95–98).

12. 2020 m. rugsėjo 9 d. parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas M. B. patvirtino, kad 2020 m. kovo 26 d., apie 20.10 val., eidamas su sūnumi, prie (duomenys neskelbtini), kuri yra sankirtoje su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) pusės, prie esančių valymo įrengimų, jis išgirdo metalo žvangesį, pažiūrėjęs per termovizorių, kurį nešėsi su savimi, pamatė žmogaus siluetą ir ėjo link ėjo. Priėjus prie valymo įrengimų, kurie yra kelio kairėje pusėje, liudytojas parodė kelio dešinėje pusėje augantį medį, šalia kurio į žemę įkasta požeminių komunikacijų metalinė rodyklė, šitoje vietoje jis pastebėjo žmogų, kuris pamatęs jį ateinantį, pasislėpė už medžio, o po to pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini), t. y. vakarų kryptimi, bei pabėgęs apie 20 metrų pasuko į keliuką, esantį kairėje pusėje, ir įbėgo į kalną. M. B. teigimu, asmuo galėjo būti apie 30 metų amžiaus, nes jo judesiai buvo greiti. M. B. nubėgančiam sušuko: „Kur bėgi, vis vien tave matau.“ Tuo metu joks automobilis ant kelio nestovėjo. M. B. nuėjus (duomenys neskelbtini) kryptimi, ir po 15-20 min. grįžus atgal, jokio automobilio ar žmogaus ant kelio nebuvo. Atėjęs iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susikirtimo, jis pasuko į (duomenys neskelbtini), t. y. į kairę pusę nuo statomo namo Nr. 26, šiaurės vakarų kryptimi, ir nuėjo link elektros skydinės, esančios apie 60 m atstumu nuo gatvių susikirtimo vietos. M. B., būdamas prie minėtos elektros skydinės, pamatė automobilio šviesas prie vandens valymo įrengimų bei išgirdo metalo žvangesį. Per termovizorių matė žmogaus siluetą, kuris kažką krovė į automobilį. Įvykio dieną medžiai dar buvo be lapų, todėl matomumas buvo neblogas. Asmuo prie automobilio ir metalo žvangesys jam sukėlė įtarimą, jis nuo elektros skydinės grįžo prie valymo įrengimų, kad pažiūrėtų, kas ten vyksta, bei pažiūrėtų automobilio valstybinius numerius. Grįždamas prie valymo įrengimų, iki jų likus panašiai apie 20 m, jis bandė įžiūrėti automobilio valstybinius numerius, tačiau jų nematė, todėl ėjo arčiau link automobilio, o tuo metu vyriškis, buvęs prie automobilio, greit įsėdo į automobilio saloną ir pradėjo važiuoti link jo. Automobiliui važiuojant pro jį, M. B. atsitraukė į kelkraštį, kad automobilis jo nekliudytų, o pravažiuojant automobiliui matė, kad tai automobilis „Volkswagen Transporter“, jo valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis nuvažiavo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 99–108).

13. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. balandžio 2 d. apklausos metu liudytojas M. B. nuosekliai parodė esmines įvykio aplinkybes, o 2020 m. rugsėjo 9 d., pažymėtina, praėjus net penkiems mėnesiams po jo apklausos, parodymų patikrinimo vietoje metu jis ne tik prisiminė visas įvykio aplinkybes, bet jas išsamiai ir detalizavo. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas M. B. patvirtino ir teisiamajame posėdyje, dar kartą akcentavo, pažymėtina, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, kad girdėjo metalo žvangesį, pasinaudodamas termovizoriumi matė žmogaus siluetą, jį apibūdino, taip pat matė ir automobilį, jo valstybinį numerį, tačiau patikslino, kad nematė, kaip vyras krovė į mikroautobusą metalines pastolių dalis. Iš liudytojo parodymų nustatyta, kad jis dėl girdėto metalo žvangesio, pamatyto žmogaus silueto ir, kad pamatytas asmuo slėpėsi, o paskui įlipo į jo pastebėtą automobilį, įtarė, o ne matė, jog iš statybvietės gali būti nešami pastoliai ir kraunami į automobilį, todėl įsidėmėjo laiką, įsiminė automobilio numerį ir iš karto skambino M. M., kad šis apie jo matomą aplinkybę informuotų atitinkamą už statybvietę atsakingą asmenį (t. 3, b. l. 132–133). Pažymėtina, kad bylos duomenimis nenustatyta, kad liudytojas M. B. būtų turėjęs pagrindo apkalbėti nuteistąjį K. K.. Iš liudytojo parodymų matyti, kad jam įtarimą dėl galbūt daromos vagystės sukėlė būtent jau aptartos aplinkybės. Atsižvelgdamas į liudytojo M. B. parodymų visumą, jų išsamumą, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, dėl teisiamajame posėdyje liudytojo M. B. patikslintos aplinkybės, kad jis nematė, kaip vyras krovė į mikroautobusą metalines pastolių dalis, neturi pagrindo daryti išvados, jog liudytojas davė prieštaringus parodymus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad patikrinti ir patikslinti liudytojo parodymus ir yra bylą teisiamajame posėdyje nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ir šis liudytojo M. B. parodymų netikslumas, atsižvelgiant į jo parodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visiškai neeliminuoja jo parodymų teisingumo.

14. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo V. B. parodymų nustatyta, kad įvykio vakarą, sužinojęs, kad kažkas vaikščiojo po jo statomo namo teritoriją, jis nuvyko prie statomo objekto, vizualiai apžiūrėjo, kad pastoliai stovi vietoje, ir išvažiavo namo. Kitą dieną, t. y. 2020 m. kovo 27 d., apie 9 val., pasiėmęs lapą, kur buvo surašyti jo nuomotų pastolių kiekiai, dar kartą apžiūrėjo statybvietę ir pastebėjo, kad dalies pastolių trūksta – trūko trijų vienetų pagrindinių stovų (2 m ilgio) ir trijų vienetų horizontalių O formos pastolių stovų (3,07 m ilgio). Dingo nesustatytos (nesurinktos) pastolių dalys, jos iki vagystės gulėjo ant žemės, pastolių dalių iki tos nakties netrūko (t. 1, b. l. 38–39). Apklaustas papildomai nukentėjusysis V. B. patvirtino, kaip ir iš ko jis sužinojo apie pastolių vagystę, papildomai parodė, kad 2020 m. sausio 8 d. pastolius išsinuomojo pagal sutartį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. 12 vnt. 2 metrų ilgio pagrindinių stovų ir 20 vnt. 3,07 metro ilgio horizontalių O formos stovų. Įvykio vietoje jis perskaičiavo likusias pastolių dalis ir pastebėjo, kad būtent iš jo išnuomotų pastolių kiekio trūksta po tris vienetus vienos ir kitos rūšies pastolių, t. y. įvykio vietoje buvo likę 9 vnt. pagrindinių stovų ir 17 vnt. horizontalių O formos stovų. Nuomos sutartyje nurodyta, kad pagrindinio stovo vieneto nuomos kaina yra 40,55 Eur, o horizontalios O formos stovo vieneto kaina yra 38,23 Eur. Pastolių dalis, kurios buvo pavogtos iš jo statomo objekto (duomenys neskelbtini), jis galėtų atpažinti, nes ant minėtų dalių buvo užklijuoti geltonos spalvos lipdukai su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ bei raudonos spalvos lipdukai su tokiu pat užrašu, detalės galėjo būti aptaškytos betono skiediniu, nes jos buvo naudojamos mūrijimo darbams, detalės buvo iš cinkuoto metalo, ne naujos. Ankščiau autobusiuko „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pastebėjęs, kas juo naudojasi ir kam jis priklauso, nežinojo. Taip pat V. B. papildė, kad ne jis, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminiame pareiškime nurodė neteisingą kiekį pavogtų detalių (t. 1, b. l. 42–45).

15. Pažymėtina, kad nukentėjusysis ir neparodė, jog vakare patikrino ir nustatė, kad visos pastolių dalys yra, o ryte jau jų pasigedo. Atsižvelgiant į aptartus nukentėjusiojo V. B. parodymus, kad iš statybvietės dingo būtent nesustatytų (nesurinktų) pastolių dalys, nėra pagrindo abejoti tuo, kad V. B. vizualiai pažiūrėjęs, jog pastoliai, kurie buvo sustatyti, nėra išardyti, kad dalis pastolių yra dingę, juolab, jau temstant, galėjo ir nepastebėti. Kadangi pastolių statybvietėje buvo ir daugiau, ryte jis pastolius patikrino būtent pagal išnuomotų pastolių sąrašą, o juos suskaičiavęs pagal sąrašą, aiškiai nurodė, kiek vienetų ir kokių pastolių dalių statybvietėje trūko, t. y. kaip tik situaciją įvertino objektyviai, o apklausos metu pagrobtų pastolių dalis apibūdino ir parodė, kad jas galėtų atpažinti. Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nukentėjusysis V. B. davė neteisingus parodymus dėl pastolių dalių kiekio. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis V. B. iš esmės neturėjo pagrindo dirbtinai kriminalizuoti situaciją, gavęs tik informaciją, kad tik galbūt yra pavogtos jo išsinuomotos pastolių dalys, juolab, kad pagrobto turto vertė nėra didelė, iš anksto net nežinodamas, kam priklauso M. B. nurodytas automobilis, ir kad būtent automobilio savininko ūkiniame pastate bus surastos pastolių dalys.

16. 2020 m. sausio 8 d. nuomos sutarties priede užfiksuoti duomenys patvirtina, kad V. B. buvo išsinuomojęs 12 vnt. 2 m (kodas e371420) pagrindinių stovų ir 20 vnt. 3,07 m (kodas e371830) horizotalių O formos stovų (t. 1, b. l. 46).

17. Pažymėtina, kad, remiantis liudytojo M. B. parodymais, ir buvo nustatytas automobilio savininkas. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nustatyta, kad automobilis „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso K. K. (t. 1, b. l. 123).

18. Iš kratos protokole užfiksuotų duomenų nustatyta, kad atlikus kratą įtariamojo K. K. gyvenamose ir ūkinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, sandėliuke surasti ir paimti 2 vnt. 3 m ilgio horizontalių O formos su geltonos ir mėlynos spalvos etikete „(duomenys neskelbtini)“ stovų bei 4 vnt. 2 m ilgio pagrindinių stovų su oranžinėmis etiketėmis su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 135–141).

19. Nuteistasis K. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, tiek teisiamajame posėdyje tvirtino, kad įvykio metu jo įvykio vietoje nebuvo, nes jis apie 18–19 val. su drauge D. V. ir vaiku išvyko į (duomenys neskelbtini) pirkti automobilio, o jo automobiliu naudojosi jo tėvas B. K. (t. 2, b. l. 58–64, t. 3, b. l. 136). Tokią nuteistojo K. K. versiją ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje tvirtino ir K. K. draugė liudytoja D. V. (t. 1, b. l. 111–117, t. 3, b. l. 96–97). Analogiškai K. K. alibi nurodoma ir apeliaciniame skunde.

20. Teisiamajame posėdyje liudytojas B. K. tvirtino, kad įvykio vakarą jis sūnaus automobiliu „Volkswagen Transporter“ vežė į miškelį, (duomenys neskelbtini), kurį žinojo, šakas (krūmus). Nuvykęs, automobilį pastatė prie gyvenvietės, bet variklio neužgesino ir metė šakas į griovį. Niekas priėjęs nebuvo. Jokių statomų ir gyvenamųjų namų nebuvo. Įlipęs į automobilį, važiuodamas matė nuo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės ateinančius 2 žmonių siluetus. Per gyvenvietę grįžo prie sūnaus namų, pastatė automobilį kieme, raktus padėjo katilinėje ir išvažiavo namo (t. 3, b. l. 95–96). Analogišką versiją liudytojas B. K. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis, nes kaip liudytojas duoti parodymus atsisakė ir patvirtino savo kaip įtariamojo parodymus (t. 1, b. l. 120–122, 172–176). Liudytojo B. K. parodymai buvo patikrinti ir parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 182–184).

21. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad prie įvykio vietos liudytojas M. B. pastebėjo būtent automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal jo duomenis ir buvo nustatytas automobilio savininkas K. K., o kartu ir K. K. gyvenamoji vieta, kratos metu K. K. ūkiniame pastate buvo surasta ir paimta dalis pastolių dalių, įtariant, kad jos gali būti pavogtos, todėl akivaizdu, kad tam, jog išvengtų jo sūnus K. K. baudžiamosios atsakomybės, reikėjo nurodyti priežastį, kodėl įvykio vakarą automobilis „Volkswagen Transporter“ buvo prie įvykio vietos, kur buvo įvykdyta vagystė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš liudytojo tyrėjo T. K. parodymų nustatyta, jog liudytojas B. K. nurodė kitą automobilio sustojimo vietą nei liudytojas M. B., todėl jeigu B. K. nurodytoje vietoje ir buvo numesta šakų, nepatvirtina fakto, kad jos buvo išmestos įvykio vakarą, o ne sužinojus apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, apie įvykio vietą sužinojus būtent iš sūnaus K. K., kuris įvykio vakarą, būdamas pastebėtas M. B. ir streso būsenos, pats galėjo tiksliai neprisiminti ir nenurodyti B. K. tikslios vietos. Šiuo atveju logiškas liudytojo T. K. pastebėjimas, kad B. K. turėjo galimybę šakas išmesti anksčiau, nes pakelėse yra laukai, ir nebūtinai reikėjo vežti kelis kilometrus. Nagrinėjamu atveju netgi B. K. nurodyta priežastis, atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą, kad jis būtent įvykio vakarą sugalvojo išvežti į mišką šakas, kai, paties nuteistojo K. K. teigimu, jų vežti nereikėjo, visiškai nėra įtikinama, bei dar kartą pažymėtina, kad įvykio vakarą liudytojas M. B. matė ne tik automobilį „Volkswagen Transporter“, bet ir parodė, jog prieš tai girdėjo metalo žvangesį, matė ir asmens siluetą, kad jis įsidėjo į automobilį, kad būtent tas pats automobilis ir pravažiavo pro jį. Todėl nagrinėjamu atveju vertinti liudytojo B. K. parodymus kaip patikimus, nėra jokio pagrindo, juolab, kad jų nepatvirtina ir kiti byloje surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai.

22. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys nepatvirtinta ir nuteistojo K. K., kartu ir liudytojos D. V. parodymų, kad įvykio metu K. K. buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini).

23. Iš byloje esančio CD disko ir iš jo Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. G. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų nustatyta, atlikus K. K. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę nustatyta, jog išklotinėse įvykio metu duomenų nėra užfiksuota. Atlikus K. K. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę nustatyta, jog 2020 m. kovo 26 d. laikotarpiu nuo 00.09 val. iki 18.39 val. minėto telefono numerio suveikimai užfiksuoti GSM retransliacijos bokšto veikimo zonoje, esančio (duomenys neskelbtini), pietryčių kryptimi. 19.09 val. užfiksuotas skambutis K. K. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo, kaip nustatyta E. L., pokalbio trukmė 503 s, K. K. naudojamam įrenginiui veikiant GSM retransliacijos bokšto veikimo zonoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pietvakarių kryptimi. 20.57 val. užfiksuotas mobiliųjų duomenų naudojimas įrenginiui veikiant GSM retransliacijos bokšto veikimo zonoje, esančio (duomenys neskelbtini), pietryčių kryptimi. Nuo 2020 m. kovo 26 d. 20.57 val. iki 2020 m. kovo 28 d. 07.19 val. mobiliojo įrenginio suveikimai (trumposios SMS žinutės, pokalbiai, mobiliųjų duomenų naudojimas) fiksuoti GSM retransliacijos bokšto veikimo zonoje, esančio (duomenys neskelbtini), pietryčių kryptimi. 2020 m. kovo 26 d. 16.12 val. užfiksuotas K. K. išeinantis skambutis, telefono Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojui D. V., pokalbio trukmė 18 s. Taip pat 2020 m. kovo 26 d. užfiksuotas aktyvus abipusis bendravimas su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kitų išeinančių skambučių 2020 m. kovo 26 d. K. K. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėse neužfiksuota. Atlikus D. V. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę nustatyta, kad 2020 m. kovo 26 d. mobiliojo ryšio telefono suveikimai (įeinanti trumpoji SMS žinutė, įeinantis skambutis, mobiliųjų duomenų naudojimas) užfiksuoti laikotarpiu nuo 02.37 val. iki 20.01 val., įrenginiui veikiant GSM retransliacijos bokšto veikimo zonoje, esančio (duomenys neskelbtini), pietryčių kryptimi. D. V. naudojamo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėse 2020 m. kovo 26 d. išeinančių skambučių neužfiksuota. Atlikus B. K. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę nustatyta, kad 2020 m. kovo 26 d. užfiksuotas jungimas vieną kartą – 09.43 val. B. K. paskambino K. K. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), pokalbio trukmė 18 s, B. K. mobiliajam įrenginiui veikiant GSM retransliacijos bokšto veikimo zonoje, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurės kryptimi (t. 1, b. l. 156–157).

24. Teisiamajame posėdyje nuteistasis K. K. dėl mobiliųjų telefonų numerių išklotinių parodė, kad įvykio dieną jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kai buvo užfiksuotas pirmas skambutis. Iki kratos (duomenys neskelbtini) kaime nebuvo buvęs (t. 3, b. l. 136). Tačiau, kaip matyti, iš byloje esančio CD disko ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. G. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2020 m. kovo 26 d. 19.09 val., užfiksuotas K. K. ir telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo E. L. pokalbis, jo trukmė 503 s, K. K. naudojamam įrenginiui veikiant GSM retransliacijos bokšto veikimo zonoje, esančioje būtent (duomenys neskelbtini), pietvakarių kryptimi. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis K. K. negalėjo paaiškinti, kaip 2020 m. kovo 26 d., apie 19.09 val., bendraujant su draugu E. L., jo naudojamo telefono duomenys buvo užfiksuoti GSM retransliacijos bokšto veikimo zonoje, esančioje (duomenys neskelbtini), šalia įvykio vietos. Taip pat negalėjo paaiškinti, kaip laikotarpiu nuo 18.00 iki 23.00 val., jam nebūnat namuose, nes buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), GSM retransliacijos bokšto veikimo zonoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo fiksuoti jo mobiliojo įrenginio suveikimai, t. y. SMS žinutės, pokalbiai ir mobiliųjų duomenų naudojimas.

25. Apeliaciniame skunde teigiama, kad telekomunikacinių bendrovių atstovai patvirtino, kad namuose paliktas telefonas be naudotojo veiksmų gali prisijungti prie skirtingų bokštų. Be to, telefonai be naudotojo veiksmų gali patys naudoti mobilius duomenis, priklausomai nuo to, kokios programėlės juose veikia.

26. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojos telekomunikacinės bendrovės atstovės L. L. parodymų nustatyta, kad telefono aparatas bokštą pasirenka pagal ryšio stiprumą. Jei telefonas paliktas, tai be vartotojo įsikišimo, vykstant telefono atnaujinimams, jis gali įsijungti. Jei programa ką nors atsisiunčia, ir atsisiuntimas vyksta internete, tai greičiausiai aparatas gali naudoti mobilius duomenis (t. 3, b. l. 134). Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju iš telefonų numerių išklotinių nustatyta, kad K. K. naudojamame telefone Nr. (duomenys neskelbtini) vyko ne šiaip atnaujinimai, bet buvo fiksuoti jo mobiliojo įrenginio suveikimai, o aplinkybę, kad nuteistojo K. K. naudojamo telefono duomenys buvo užfiksuoti GSM retransliacijos bokšto veikimo zonoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neatsitiktinai, patvirtina teisiamajame posėdyje duoti kaip liudytojo tyrėjo T. G. parodymai.

27. Iš teisiamajame posėdyje duotų kaip liudytojo tyrėjo T. G. parodymų nustatyta, kad jis atliko K. K. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę, iš jos nustatė, jog dominuojantis retransliacijos bokštas, prie kurio paprastai jungdavosi šis telefonas, buvo (duomenys neskelbtini), ir tik vieną kartą, t. y. įvykio metu, jis buvo prisijungęs prie retransliacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Jeigu tai būtų buvęs atsitiktinumas, tokiu atveju būtų buvę ir daugiau prisijungimų prie kitų bokštų, tačiau net ir tą pačią dieną bei po to naktį jis jungėsi tik prie (duomenys neskelbtini), bokšto. Atliekant K. K. ir D. V. naudojamų telefonų numerių analizę, nebuvo užfiksuota suveikimų (skambučių, judėjimo ir kt.) nei automagistralėje, nei (duomenys neskelbtini) kryptimi. (duomenys neskelbtini) kaimo bokštas neturi tikslaus adreso, jo veikimo teritorija yra (duomenys neskelbtini), o duomenys apie prisijungimo kryptis yra vieši, nustatomi pagal automatizuotas duomenų bazes (t. 3, b. l. 134).

28. Pažymėtina, kad aptarti liudytojo tyrėjo T. G. parodymai kartu nepaneigia ir liudytojos L. L. parodymų, kad telefono aparatas bokštą pasirenka pagal ryšio stiprumą, t. y. šiuo atveju telefono aparatas ir prisijungė prie retransliacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), nes jo naudotojas buvo būtent (duomenys neskelbtini). Tai, kad nuteistojo K. K. telefono aparatas buvo prisijungęs prie retransliacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), anksčiau nei įvykį pamatė liudytojas M. B., visiškai nepaneigia to, kad K. K. įvykio vietoje buvo, o į įvykio vietą buvo atvykęs anksčiau, nes iš M. B. parodymų nustatyta, kad jam išgirdus metalo žvangesį ir artėjant link įvykio vietos, asmuo, pastebėjęs M. B., iš įvykio vietos jau stengėsi pasišalinti ir pasišalino, t. y. ši aplinkybė sudaro visišką pagrindą išvadai, kad vagystė buvo pradėta daryti ir buvo daroma jau anksčiau, prieš M. B. pamatant asmenį. Nagrinėjamu atveju nepaneigta ir ta aplinkybė, kad dėl K. K. diagnozuotų ligų (t. 3, b. l. 53, 152, 153, 154), juolab, esant stresinei situacijai, jis negalėjo judėti ir greičiau, taip pat ir pabėgti, kaip šiuo atveju nustatyta, tik nedidelį atstumą.

29. Tai, kad įvykio vakarą nuteistasis K. K. nebuvo išvykęs, jo teigimu, į (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos vertinimu, parodo ir ta aplinkybė, kad jis kratos atlikimo metu, sužinojęs, kad krata atliekama dėl konkrečią dieną įvykdytos vagystės, kai po vagystės buvo praėjusios vos penkios dienos, policijos pareigūnui paklausus, ką jis veikė vagystės dieną, neprisiminė tokios svarbios aplinkybės, jog, jo teigimu, jis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini).

30. Aptarti duomenys ir nustatytos aplinkybės visiškai nepatvirtina nuteistojo K. K. versijos, kad įvykio metu jis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini). Priešingai, byloje esantys duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog vagystę iš V. B. statomo objekto padarė būtent K. K..

31. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis K. K. skirtingai nurodė ir kratos metu paimtų pastolių įsigijimo aplinkybę. Teisiamajame posėdyje nuteistasis K. K. parodė, jog pastolius įsigijo gal prieš trejus metus, juos pirko pagal skelbimą, padėvėtus iš žmogaus. Jo sužadėtinė pareigūnams minėjo, jog paimti pastoliai priklauso jo broliui (t. 3, b. l. 136). Kad pastolius pirko iš nepažįstamo asmens, nuteistasis K. K. parodė apklausiamas ir kaip specialusis liudytojas (t. 2, b. l. 17–22). Tačiau iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo vyresniojo tyrėjo G. B. parodymų, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo, nustatyta, kad dar prieš K. K. apklausas, kratos metu, paėmus pastolius, K. K. sakė, jog būtent paimtus pastolius pasiskolino iš brolio, minėjo, ką reikės pasakyti broliui. Pažymėtina, kad liudytojas G. B. aplinkybę, jog K. K. sakė, kad kratos metu paimtus pastolius pasiskolino iš brolio, dar kartą akcentavo ir atsakydamas į gynėjo klausimą. Taip pat parodė, kad kratos atlikimo metu K. K. žmonos (sužadėtinės) nebuvo, todėl jis negalėjo supainioti, kas taip pasakė (t. 3, b. l. 135). Pažymėtina, kad bylos duomenimis nepaneigta, jog K. K. turėjo ir daugiau pastolių, kratos metu iš nuteistojo K. K. ūkinio pastato buvo paimta tik dalis jų, tačiau, kaip jau aptarta, būtent dėl paimtų pastolių K. K. ir nurodė skirtingas jų įsigijimo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju visiškai nelogiškas ir nuteistojo K. K. pasakymas, jog manė, kad daiktų atpažinimo metu žmogus pasakys, jog tai ne atpažįstančiojo daiktai, todėl jam nekilo klausimas, kad reikės dar ką aiškintis.

32. Apeliaciniame skunde teigiama, kad visiškai neaišku, kokiu pagrindu ir kaip kratą atlikę pareigūnai nustatė, kad pas K. K. surasti pastoliai yra iš įvykio vietos, t. y. tie patys, kuriuos išsinuomojo V. B..

33. Iš daiktų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų ir fotonuotraukų nustatyta, kad pastoliai yra balto metalo, matosi aiškios naudojimo žymės, kad jie yra nusidėvėję. Pastoliai susideda iš dviejų tipų detalių, t. y. horizontalių „O“ formos, kurių yra du vienetai ir pagrindinių stovų, kurių yra keturi vienetai. Apžiūrimi pagrindiniai stovai yra pažymėti skaičiais nuo 1 iki 4. Visi keturi stovai yra standartinių matmenų ir jų vieno ilgis yra 2,18 cm. Iš vieno galo stovo skersmuo yra 5 cm, o antras galas yra 3 cm skersmens ir 18 cm ilgio, abiejuose stovo galuose yra po keturias skyles. Per stovo visą ilgį yra pritvirtinti keturi metaliniai tvirtinimo žiedai, kurių skersmuo 13 cm. Žiūrint stovą nuo jo storesnio galo, nuo jo pradžios už 39 cm yra pirmasis tvirtinimo žiedas, o likę trys tvirtinimo žiedai atitinkamai atitolę po 49 cm vienas nuo kito. Apžiūrint stovus Nr. 1-3-4, žiūrint nuo storojo galo, už dviejų tvirtinimo žiedų, trečiame tarpe, matosi analogiškai priklijuotos raudonos spalvos etiketės, ant jų užrašytas užrašas „ (duomenys neskelbtini)“ bei spaudo logotipas, kurio viduryje matoma lapo forma ir užrašas aplink spaudą „(duomenys neskelbtini)“. Po spaudo logotipo yra užrašas „Made in Germany“. Ant stovo pažymėto Nr. 1, po užrašu, išilgai stovo matosi įspaustų skaičių fragmentai, t. y. 287 219 S460 MH 205. Matosi, kad minėti stovai yra nenauji, vietomis matosi rūdžių žymės, aptaškyti dažais. Apžiūrint stovą Nr. 2 matyti, kad jis forma ir sudėtimi, atitinka prieš tai apžiūrėtus stovus, tačiau raudonos spalvos etiketė yra žemiau nei ant prieš tai apžiūrimų stovų, t. y. antrame tarpe. Etiketė yra apiplyšusi ir matomas tik užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrint stovą nuo storojo galo, matyti, kad pirmas ir antras tarpai yra ištepti rausvai rudos spalvos dažais, o trečias, ketvirtas tarpai vietomis ištepti žalios spalvos dažais. Apžiūrint stovą Nr. 4, išilgai stovo matomi įspaustų skaičių fragmentai, t. y. 13 27 10219 S460 MH 190. Toliau apžiūrimi du horizontalūs „O“ formos stovai, kurie yra balto metalo, atitinkamai pažymėti Nr. 5 ir Nr. 6. Detalės yra po 302 cm ilgio. Matosi, kad abi detalės yra nenaujos, aptaškytos ir apdžiuvusios betono skiediniu, detalių galai yra plokšti, juose yra įtaisytos slankiojančios tvirtinimo detalės 24 cm ilgio, siaurėjančio stačiakampio formos. Apžiūrint abi Nr. 5 ir Nr. 6 detales matyti, kad ties jų viduriu yra geltonos spalvos etiketė su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Ant detalės Nr. 6 matomas įspaustų skaičių fragmentas 049B. (t. 1, b. l. 61–75).

34. Aptarti daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys nepaneigia aplinkybės, kad kratos metu paimtos pastolių dalys turi skiriamuosius požymius, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis K. K. nurodė tik tai, kad ant vienos pastolių dalies matomi žalios spalvos dažų likučiai, o kita – horizontali – aptaškyta betonu (t. 2, b. l. 58–61, 17–22). Pažymėtina, kad nuteistasis nenurodė, kad ant pastolių dalių būtų kokie nors užrašai ar panašiai, taip, kaip užfiksuota daiktų apžiūros protokole. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad iš nuteistojo K. K. pateiktų nuotraukų ir nesimato pastolių dalių atpažinimo požymių, kurie užfiksuoti daiktų apžiūros protokole, t. y., kaip užrašų ir panašiai, o K. K. pateiktoje nuotraukoje užfiksuota pastolių dalis yra ne aptaškyta žalios spalvos dažais, bet pati pastolio dalis yra žalsva (t. 2, b. l. 64).

35. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nukentėjusysis V. B. nuo pat pradžių parodė, kad pavogtas pastolių dalis galėtų atpažinti, ir jas atpažino.

36. Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad nukentėjusysis V. B. nurodė, kad pastolių dalys, t. y. horizontalės O formos 3,07 m ilgio, kurios pažymėtos atitinkamai Nr. 1-2, buvo pavogtos iš statomo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), ir būtent šias detales atpažino iš jų bendro vaizdo, nusidėvėjimo, esančių geltonos spalvos lipdukų su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, pastolių gamintojo logotipo bei statybinio skiedinio, kuriuo yra aptaškyti pastoliai, nes šios dalys buvo naudojamos mūrijimo darbams ir aptaškytos statybiniu skiediniu. Taip pat V. B. nurodė, kad pagrindiniai stovai 2 m ilgio, kurie atitinkamai pažymėti Nr. 4, 5, 6 taip pat buvo pavogti iš statomo objekto. Tuos stovus atpažino iš jų bendro vaizdo, nusidėvėjimo, esančių raudonos spalvos lipdukų su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, pastolių gamintojo logotipų bei žalių dažų dėmių likučių, kuriais aptaškytos pastolių dalys. Pagrindinis stovas 2 m ilgio, pažymėtas Nr. 3, pasak V. B., nėra iš tų pastolių dalių, kurie buvo pavogti iš statomo objekto (t. 1, b. l. 76–84).

37. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. B. patvirtino, kad pastolių dalis atpažino pagal kiekį ir spalvą, aptaškymus ir dažų likučius ant jų, patvirtino, kad viena iš jam parodytų detalių skyrėsi nuo kitų, todėl jis jos ir neatpažino. Parodė, kad ant dalies jo išsinuomotų pastolių buvo užklijuoti lipdukai su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, kiti galėjo būti ir kitos firmos, tai pastolių naudojimui nėra reikšminga, jie visi vieni prie kitų tinka. Detalės galėjo būti aptaškytos betono skiediniu, nes jos buvo naudojamos mūrijimo darbams. Detalės buvo iš cinkuoto metalo, nepažeistos korozijos, tačiau ne naujos. Grąžinant pastolius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai juos apžiūrėjo ir suskaičiavo, sulygino su nuomos sutartyje nurodytu kiekiu ir rūšimis, trūko būtent tiek, kiek buvo nustatęs ir jis, bei atpažinęs policijoje (t. 3, b. l. 93–95).

38. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo policijos pareigūno G. B. parodymų nustatyta, kad jis atliko kratą pas K. K.. Kieme sutiko ir patį K. K., jame stovėjo ir automobilis „Volkswagen Transporter“. Ūkiniame pastate buvo surasta nemažai pastolių dalių, visi pastoliai buvo sukrauti į vieną krūvą, tačiau buvo paimtos tik tos pastolių dalys, kurios buvo užfiksuotos ir įvykio vietoje – dvi ilgos dalys su geltona – šviesiai žalia „(duomenys neskelbtini)“ firmos etikete ir keturios trumpesnės su raudona – oranžine kitos firmos etikete. Kiti K. K. sodyboje buvę pastoliai buvo skirtingi, matėsi, kad tai visai kitokie stovai, kitokios konstrukcijos, todėl jų ir neėmė (t. 3, b. l. 135–136).

39. Kaip matyti, liudytojas vyresnysis tyrėjas G. B. parodė, kad kratos metu K. K. ūkiniame pastate buvo surasta nemažai pastolių dalių, tačiau buvo paimtos tik šešios pastolių dalys, nes būtent jos aiškiai skyrėsi nuo kitų. Be to, jos atitiko įvykio vietoje likusių ir užfiksuotų pastolių dalių požymius. Tokie G. B. parodymai nepaneigia to, kad V. B. statybvietėje buvusias ir pavogtas pastolių dalis buvo galima identifikuoti, būtent jos skyrėsi nuo kitų buvusių K. K. ūkiniame pastate. Pažymėtina, kad atpažinimo metu V. B. atpažino penkias K. K. ūkiniame pastate surastas ir paimtas pastolių dalis, o vienos iš jam pateiktų atpažinti pastolių dalių neatpažino, nes ji skyrėsi nuo kitų. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo policijos pareigūno T. K. parodymų nustatyta, kad V. B. nurodė, jog viena pastolių dalis yra ne jo, nes buvo labai nusitrynusi (t. 3, b. l. 134–135). Ir tai parodo, kad V. B. pastolių dalis skyrė, jam buvo svarbu atpažinti ne bet kurias pastolių dalis, bet būtent tik tas, kurias jis buvo išsinuomojęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas T. K. taip pat parodė, kad komisariate, kur vyko pastolių dalių atpažinimas, jie neturi pastolių, negali jų gauti, todėl ir negalėjo parodyti nevogtų detalių (t. 3, b. l. 134–135). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atpažinimo metu V. B. negalėjo žinoti ir nežinojo, jog jam pateiktos atpažinti ne kitos, bet iš jo statybvietės pavogtos ir surastos pastolių dalys. Šiuo atveju dar kartą pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusysis V. B. pastolių dalis atpažino pagal atitinkamus ir jau aptartus esminius požymius. Ir priešingai nuteistasis K. K., kratos metu iš jo paimtų pastolių dalių pagal nustatytus ir aptartus požymius apibūdinti negalėjo. Aplinkybė, kad nukentėjusysis V. B. po atlikto atpažinimo nuvažiavo į objektą ir dar kartą pasitikrino, ar jo objekte likusios pastolių dalys sutampa su atpažintomis, ir atsiuntė tyrėjui nuotraukas, visiškai nepaneigia to, kad jis ir atpažino būtent iš jo objekto pavogtas pastolių dalis.

40. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad bylos duomenys patvirtina, jog buvo pavogtos tik „(duomenys neskelbtini)“ pastolių dalys.

41. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo T. A. parodymų nustatyta, jog V. B. galėjo būti išnuomoti pastoliai ir su „(duomenys neskelbtini)“, ir su „(duomenys neskelbtini)“ lipdukais. Dokumentuose nėra nurodyta, kad išnuomota „(duomenys neskelbtini)“ pastoliai. Dokumentuose nurodyta, kad išnuomoti 2 metrų pastoliai. Kodas reiškia jų žymėjimą, kad pagal kodą būtų galima lengviau rasti kataloguose. Pastaraisiais metais yra daugiau perkama „(duomenys neskelbtini)“ pastolių detalių. Ženklinimas yra darbo pasilengvinimas. Kiekvienas pastolis nėra paženklintas kodu. Kodas nurodomas, kad sandėlio darbuotojui būtų lengviau ieškoti detalių, jie savo detales atskiria. V. B. galėjo būti išnuomotos įvairių firmų detalės, t. y. ne tik „(duomenys neskelbtini)“, ir jie savo pastolius atskiria (t. 3, b. l. 133).

42. Kaip matyti, iš liudytojo T. A. parodymų nustatyta, kad pastolių dalys buvo žymimos būtent kodu, ir būtent tam, kad jas lengviau būtų atskirti ir surasti nuomai patiems darbuotojams. Šią aplinkybę patvirtina ir 2020 m. sausio 8 d. nuomos sutarties priede užfiksuoti duomenys, t. y. pastolių dalys nurodytos su kodais (t. 1, b. l. 46). Tačiau tai savaime neeliminuoja tos aplinkybės, kad tiek nuomotojas, tiek ir pastolių nuomininkas, išsinuomojęs pastolius, jų negalėtų atskirti ir atpažinti. Tai, kad savo pastolius atskiria, patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas T. A.. Kaip jau ir buvo aptarta, nagrinėjamu atveju nukentėjusysis V. B. apibūdino iš jo statybvietės dingusias pastolių dalis dar prieš pateikiant jam jas atpažinti. Kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirinko savo patogumui ir aiškumui žymėti savo dokumentuose visas pastolių dalis pagal vieno iš jų gamintojų – firmos „(duomenys neskelbtini)“ kodų sistemą, tačiau, kaip jau aptarta, liudytojas T. A. patvirtino, kad nuomodavo ir analogiškas firmos „(duomenys neskelbtini)“ pastolių dalis, nurodydami tuos pačius kodus, ir nežymėjo šių objektų savo įmonės identifikaciniais ženklais, nes iš esmės nuoma vyko pagal pastolių kiekį ir tipą. Kartu pažymėtina, kad nukentėjusysis V. B. nuomojosi pastolius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolat, tačiau tai savaime nereiškia, kad įvykio metu jis nežinojo konkretaus kiekio išsinuomotų pastolių dalių ir, kiek jų privalo grąžinti, jos buvo nuomojamos pagal sutartis, fiksuojami ir jų grąžinimai. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas T. A., o tai, kad pastolių dalys neturėjo detalesnių identifikacinių požymių, neeliminuoja neteisėto jų pasisavinimo fakto.

43. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertino kiekvieną bylos įrodymą atskirai bei jų visumą. Nepasitvirtinus aptartai nuteistojo K. K. versijai, nuteistojo K. K. kaltę grindė aptarta nuoseklia ir logiška tiesioginių ir netiesioginių įrodymų grandine, t. y. nagrinėjamu atveju nustatyta ir, kaip jau aptarta, liudytojui M. B. ne šiaip pamačius automobilį, bet prieš tai girdėjus ir metalo žvangesį bei per termovizorių pamačius asmens siluetą, kilo įtarimas, jog V. B. statybos teritorijoje gali būti daroma vagystė, todėl jis įsidėmėjo automobilį ir jo valstybinį numerį, o apie įvykį per pažįstamą M. M. iškart pranešė V. B.. Nukentėjusysis V. B., sužinojęs, kad jo objekte gali būti padaryta vagystė, pagal išnuomotų pastolių dalių sąrašą nustatė trūkstamą dalių kiekį, apklausos metu pavogtas pastolių dalis apibūdino ir nurodė, jog jas gali atpažinti, be to, jam nebuvo ir pagrindo dirbtinai kriminalizuoti situaciją. Būtent pagal liudytojo M. B. nurodytą automobilio valstybinį numerį ir jo apibūdinimą buvo nustatytas automobilio savininkas K. K., o atlikus kratą jo gyvenamojoje vietoje, jo ūkiniame pastate ir buvo surastos pastolių dalys, iš kurių penkias, atpažinimo metu nukentėjusysis V. B. pagal anksčiau nurodytus atpažinimo požymius ir atpažino kaip pavogtas iš jo objekto. Liudytojas T. A. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojo ne tik firmos „(duomenys neskelbtini)“, bet ir analogiškas firmos „(duomenys neskelbtini)“ pastolių dalis, jų žymėjimui turi kodų sistemą, ir savo pastolių dalis atskiria. Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo dar kartą įvertinta ir aptarta, kaip ir skundžiamame nuosprendyje detaliai išdėstyta bylos duomenų visuma, yra pakankama pagrįsti, kad nuteistasis K. K. dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaltinime nurodytu metu ir vietoje, bei skundžiamu nuosprendžiu jis pagrįstai ir teisėtai nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, o apeliaciniame skunde išdėstyta bylos duomenų interpretacija nesudaro pagrindo juos vertinti kitaip.

44. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. K. gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą atmesti.