- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-21
- Bylos Nr.
- e2A-303-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06993-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Fesko“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto G. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fesko“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. B., R. J., dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento uždarosios akcinės bendrovės „Fesko“ 2020 m. birželio 15 d. pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą paskirti R. J. bendrovės vadovu, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog jis yra atsakovės akcininkas, turintis 50 vnt. akcijų. 2020 m. rugsėjo 10 d. jis sužinojo, kad M. B. 2020 m. balandžio 29 d. savo akcijas perleido R. J., taip pat kad M. B. 2020 m. birželio 15 d. sušaukė pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame R. J. atšaukė M. B. iš bendrovės vadovo pareigų ir vadovu paskyrė save. Pranešimų apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus ieškovas negavo, apie susirinkimus ir darbotvarkes nieko nežinojo. Šiurkščiai pažeista įstatyme numatyta visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, o tai lėmė, kad ieškovas susirinkime nedalyvavo, darbotvarkės klausimais negalėjo pasisakyti. Ieškovas nepritaria R. J. paskyrimui bendrovės vadovu, jis nežino jo dalykinių savybių ir būtų kėlęs savo kandidatūrą į bendrovės vadovo pareigas. Ginčijamas sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes buvo suvaržyta ieškovo galimybė dalyvauti ir balsuoti šiuose susirinkimuose. Ieškovas nepraleido įstatymo nustatyto ieškinio senaties termino, apie ginčijamą sprendimą sužinojo apsilankęs pas advokatą 2020 m. rugsėjo 10 d. ir iš karto kreipėsi į registrą dėl 2020 m. gegužės 28 d. ir 2020 m. birželio 15 d. susirinkimų duomenų pateikimo – ieškovas nepraleido įstatymo nustatyto 30 dienų termino pareikšti reikalavimą. Nurodo, kad, jei teismas laikytų, kad šis senaties terminas praleistas, prašo jį atnaujinti atsižvelgiant į tai, kad terminas yra itin trumpas ir praleistas nežymiai.
Atsiliepimas
2. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Fesko“ ir trečiasis asmuo R. J. atsiliepimu į ieškinį su reikalavimais nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog 2020 m. balandžio 29 d. M. B. pardavė jam priklausančias 50 vnt. paprastųjų bendrovės akcijų R. J., ieškovas buvo tinkamai informuotas apie akcininko ketinimą parduoti akcijas, ieškovui buvo sudarytos sąlygos pasinaudoti savo pirmumo teise jas įsigyti. Pardavęs akcijas M. B. pareiškė norą atsistatydinti iš bendrovės vadovo pareigų. 2020 m. gegužės 28 d. buvo šaukiamas bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio darbotvarkėje buvo numatyti klausimai: 2018 m. ir 2019 m. metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimas; direktoriaus atsistatydinimas; naujo direktoriaus paskyrimas; neįvykus šiam susirinkimui, 2020 m. birželio 15 d. sušauktas pakartotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo taip pat patenkintas bendrovės vadovo M. B. prašymas atleisti jį iš einamų pareigų ir naujuoju direktoriumi paskirtas R. J.. Susirinkimai buvo sušaukti pagal ilgametę bendrovėje nusistovėjusią praktiką, ieškovui pranešimus pateikiant jo specialiai nurodytu būdu, taip pat informuojant ir registruotu laišku jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini); taip pat ieškovo naudojamu elektroniniu paštu. Pranešimuose pristatyta ir susirinkimų darbotvarkė – tokia akcininkų tarpusavio bendravimo ir informacijos persiuntimo forma – elektroniniais laiškais – buvo nusistovėjusi per ilgą laiką ir buvo bendrovėje įprasta, ieškovas atsakovei aiškiai nurodė pageidaujantis jam adresuotą informaciją (pranešimus) gauti elektroninio pašto adresu. Prašo taikyti ieškinio senatį, ginčo sprendimo paviešinimo data šiek tiek vėlesnė – ieškovas bet kuriuo atveju yra praleidęs ieškinio senatį, netgi jos eigą skaičiuojant nuo formalaus momento (įregistravimo ir viešo paskelbimo Juridinių asmenų registre), todėl laikytina, kad ieškinio senaties terminą ieškovas praleido dėl savo kaltės, nėra pagrindo atnaujinti šį terminą ir nuspręsti dėl ieškinio pagrįstumo iš esmės.
3. Trečiasis asmuo M. B. atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog po ieškovo atleidimo iš darbo akcininkų – ieškovo ir M. B. – nuomonės dėl verslo plėtros, krypčių bei investicijų išsiskyrė. Nuo 2018 m. iki 2020 m. ieškovas vengė tinkamai dalyvauti akcininkų susirinkimuose, spręsti bendrovės finansinių metinių ataskaitų tvirtinimo ir kitus svarbius klausimus, ieškovas nuolatos reiškė pretenzijas dėl netinkamai organizuojamos bendrovės veiklos. Nagrinėjamu atveju ieškovas apie šaukiamus 2020 m. gegužės 28 d. ir 2020 m. birželio 15 d. visuotinius akcininkų susirinkimus buvo informuotas tiek Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 4 dalies bei atsakovės Įstatuose nustatyta tvarka, tiek pagal bendrovėje susiklosčiusią tokio pranešimo įteikimo ieškovui praktiką. Ieškovas raštu atsakovei pats nurodė pageidaujantis jam adresuotą informaciją (pranešimus) gauti elektroninio pašto adresu. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog jau nuo 2018 metų tarp ieškovo ir M. B. bei atsakovės visi klausimai, susiję su bendrovės valdymu, iš jų ir informavimas apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, buvo atliekami naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis – tokia praktika susiklostė dėl to, jog atsakovės veiklos vieta yra (duomenys neskelbtini), o atsakovės akcininko – ieškovo – gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ieškovas nuo 2018 metų iki 2019 m. spalio mėn. nei M. B., nei atsakovei nebuvo pateikęs savo kito gyvenamosios vietos adreso, todėl, ieškovo pageidavimu, siekiant užtikrinti operatyvų ieškovo informavimą bei dalyvavimą bendrovės veikloje, buvo naudojamas racionaliausias ir efektyviausias informacijos pateikimo būdas – elektroninis paštas. Tik nuo 2019 m. spalio mėn. ieškovui nurodžius gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), dokumentai papildomai buvo siunčiami ir registruota pašto siunta, ieškovas niekados nereiškė pretenzijų, jog pranešimas dėl akcininkų susirinkimo šaukimo būtų tinkamai neįteiktas. Nurodo, kad, remiantis bendrovėje susiklosčiusia praktika, laikytina, jog vien tik pranešimų pateikimas elektroniniu laišku yra / buvo tinkamas ieškovo informavimas apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 2 010,55 EUR bylinėjimosi išlaidų, priteisė trečiajam asmeniui M. B. iš ieškovo 2 679,20 EUR bylinėjimosi išlaidų.
5. Dėl ieškinio senaties taikymo teismas nurodė, kad ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą (ABĮ 19 straipsnio 10 dalis). Teismas nustatė, kad ieškovas apie akcininkų susirinkimą buvo tinkamai informuotas elektroniniu paštu 2020 m. gegužės 8 d. ir apie pakartotinį susirinkimą 2020 m. birželio 15 d., todėl ieškovui apie akcininkų susirinkimus ir jame priimtus sprendimus turėjo būti žinoma. Pažymi, jog 2020 m. birželio 15 d. akcininkų susirikinimo protokolas įregistruotas viešajame registre 2020 m. liepos 8 d. Teigia, kad ieškovas, žinodamas apie šaukiamus susirinkimus, jų turinį, būdamas atsakingas bendrovės dalyvis, turėjo visas galimybes surinkti informaciją apie priimtus akcininkų sprendimus. Pažymi, jog terminas praleistas itin ilgai, tai yra tris mėnesius, priežastys nenurodytos, todėl teismas nusprendė senaties termino neatnaujinti.
6. Dėl akcininkų sprendimo panaikinimo teismas nurodė, kad ieškovas iš esmės ginčija tik patį nurodytų atsakovės pranešimų siuntimo ir gavimo faktą, tai yra, jog jam šių pranešimų atsakovė nesiuntė ir jis šių pranešimų negavo, todėl apie šaukiamus ir vykusius susirinkimus nieko nežinojo. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus konstatavo, kad pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką pranešimai buvo siunčiami elektroniniu paštu, atsakovas šiuos pranešimus gavo. Vien ta aplinkybė, kad pranešimai buvo išsiųsti 20 dienų iki susirinkimo, nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo padarytas esminis pažeidimas, sudarantis pagrindą naikinti akcininkų sprendimą. Teigia, jog ta aplinkybė, jog ieškovas valdo 50 procentų bendrovės akcijų, savaime nesudaro pagrindo priimtų sprendimų ir protokolo pripažinti neteisėtais. Atsakovė laikėsi bendrovės įstatuose nurodytos pranešimo apie šaukiamus susirinkimus tvarkos ir tinkamai (elektroniniu paštu ir registruota siunta) pranešė ieškovui apie šaukiamus susirinkimus. Nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė su ieškovu pasielgė neprotingai, nesąžiningai, kad nesudarė ieškovui būtinų sąlygų įgyvendinti akcininko teises, susijusias su tinkamu dalyvavimu visuotiniame akcininkų susirinkime. Pažymi, jog ginčijamas sprendimas atitinka bendrovės interesus, užtikrina jos veiklos tęstinumą,
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fesko“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Dėl apelianto, kaip bendrovės akcininko, informavimo pareigos apie visuotinius akcininkų susirinkimus pažeidimo nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, o priimto teismo sprendimo motyvai yra deklaratyvūs. Nurodo, kad apeliantas apie akcininkų susirinkimus visada būdavo informuojamas telefonu, tačiau tokį informavimo būdą vienašališkai pakeitė trečiasis asmuo. Teigia, kad šiuo atveju apelianto neinformavus telefonu, apeliantas apie susirinkimą ir priimtą sprendimą nežinojo, todėl ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas. Pažymi, jog akcininkų nesutarimai negali pateisinti ir nepateisina bendrovėje nusistovėjusios akcininkų informavimo apie šaukiamus akcininkų susirinkimus tvarkos nesilaikymo.
7.2. Dėl pranešimų apie akcininkų susirinkimo įteikimą apeliantas nurodo, kad pranešimai apie akcininkų susirinkimus buvo siunčiami adresu, kuriuo apeliantas negyvena, be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, siuntos nepavyko įteikti, tačiau teismas nepaisydamas ši aplinkybių darė prielaidą, jog apeliantas adresu, kur buvo siunčiamos siuntos, gyveno ir faktiškai jos buvo įteiktos. Pažymi, jog elektroniniu pašto adresu, kuriuo buvo siunčiami pranešimai, nesinaudoja kaip pagrindine paskyra, o iš bendrovės gaunami laiškai patekdavo į „šlamšto“ aplankalą, todėl apeliantas siunčiamų pranešimų nematė, su jais nesusipažino.
7.3. Dėl ginčijamo sprendimo bendrovės interesams nurodo, kad ginčijamu sprendimu buvo sprendžiami fundamentalūs bendrovės veiklai klausimai. Pažymi, jog apeliantas valdo 50 procentų bendrovės akcijų, todėl būtų turėjęs galimybę užkirsti kelią naujojo vadovo paskyrimui, tai yra jo balsas turėtų įtaką nusprendžiant dėl tolimesnės bendrovės organizavimo linkmės. Pažymi, jog paskirto vadovo veiksmai mažina atsakovės turtą, kenkia bendrovės interesams. Vis dėlto, neįvykdžius tinkamos informavimo pareigos, apelianto teisė dalyvauti susirinkime priimant ginčijamą sprendimą buvo nepagrįstai ir neteisėtai paneigta, taip galiausiai sudarant riziką net bendrovės tęstinumui.
7.4. Dėl senaties termino taikymo nurodo, kad nesutinka su teismo išvadomis, jog apeliantas praleido senaties terminą. Teigia, kad apeliantas apie susirinkimus, priimtus sprendimus nebuvo tinkamai informuotas, dėl to nepagrįsta teismo išvada, jog apeliantas apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus turėjo sužinoti ar sužinojo 2020 m. birželio 15 d. Pažymi, jog akcininkas taip pat neturi pareigos tikrinti viešuosiuose registruose pateikiamos informacijos / duomenų apie įmonę, kurios akcininkas jis yra. Šiuo atveju apeliantas nuolatos nesidomėjo bendrovės Juridinių asmenų registre išviešintais duomenimis, jų netikrino. Informacija apie ginčijamą sprendimą apeliantui tapo žinoma ne iš karto, o tik praėjus tam tikram laiko tarpui, kai ir buvo patikrinti viešieji duomenys.
Atsiliepimas
8. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Fesko“ ir trečiasis asmuo R. J. pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, juo prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
8.1. Dėl pranešimų apie akcininkų susirinkimo įteikimą apeliantas nurodo, kad šiuo atveju pranešimai buvo siunčiami pagal nusistovėjusią praktiką bendrovėje. Teigia, kad pranešimas apie 2020 m. gegužės 28 d. susirinkimą buvo įteiktas registruotu laišku, taip pat informacija buvo siunčiama ir apelianto elektroniniu paštu, kuriuo akcininkas jau anksčiau buvo nurodęs pageidaujantis gauti pranešimus iš bendrovės. Pranešimuose pristatyta ir šaukiamo susirinkimo darbotvarkė. Nurodo, kad informacija apie pakartotinį susirinkimą buvo išsiųsta nedelsiant tiek registruotu laišku, tiek elektroniniu paštu. Pažymi, jog pranešimai buvo siunčiami apelianto nurodytu ir deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, o apelianto argumentai dėl informavimo telefonu yra deklaratyvūs. Teigia, kad esant konfliktiškiems santykiams siekė įteikti pranešimus apeliantui, atliko visus būtinus ir papildomus veiksmus informacijos pateikimui.
8.2. Dėl senaties termino taikymo nurodo, kad byloje nebuvo paneigtos aplinkybės, jog apeliantas turėjo žinoti ir žinojo (buvo tinkamai informuotas) tiek apie pirmąjį, 2020 m. gegužės 28 d., bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą, tiek apie pakartotinį, 2020 m. birželio 15 d., bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus, teismas pagrįstai tenkino atsakovės prašymą taikyti ieškovo reikalavimams ieškinio senatį. Teigia, kad atitinkamai ieškinį pareiškus 2020 m. spalio 1 d., apeliantas praleido 30 dienų ieškinio senaties terminą, ieškinį pareiškė senaties terminą praleidęs 3 mėnesius, tai yra 3 kartus viršijant įstatymo nustatytą terminą. Pažymi, kad apeliantas turėjo neabejotinų priežasčių tikrinti bendrovės viešus Juridinių asmenų registro duomenis, nes buvo informuotas apie bendrovės akcijų pardavimą; buvo informuotas apie šaukiamus akcininkų sprendimus, numatančius pakeisti bendrovės vadovą.
9. Trečiasis asmuo M. B. pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, juo prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
9.1. Dėl apelianto, kaip bendrovės akcininko, informavimo pareigos apie visuotinius akcininkų susirinkimus pažeidimo nurodo, kad apelianto argumentai dėl nusistovėjusios praktikos – informavimo telefonu, atsirado tik po to, kai bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta informacija, jog apeliantas buvo tinkamai informuotas tiek elektroniniu paštu, tiek registruota pašto siunta. Nors byla yra nagrinėjama nuo 2020 m. spalio 1 d., tačiau apeliantas į bylos medžiagą nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog bendrovėje iš tiesų buvo susiklosčiusi telefoninio informavimo praktika ar kad akcininkai bendrovės valdymo klausimus sprendė telefonu.
9.2. Dėl pranešimų apie akcininkų susirinkimo įteikimą nurodo, kad apeliantas visus dokumentus, prašymus, pranešimus ar pasiūlymus atsakovei teikdavo elektroniniu paštu ir atsakymus pageidavo gauti paštu (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog šalių santykiai buvo konfliktiški ir šalys tarpusavyje telefonu nebendravo, nebuvo konstruktyvaus bendradarbiavimo. Teigia, jog jei apeliantas būtų buvęs informuotas telefonu, tiek ieškinyje, tiek kituose procesiniuose dokumentuose, būtų teigiama, jog bendrovė nesilaikė susiklosčiusios praktikos siųsti dokumentus elektroniniu paštu. Pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl gyvenamosios vietos pasikeitimo praranda prasmę, nes iš pačios siuntos įteikimas patvirtina, jog apeliantas gyveno adresu (duomenys neskelbtini).
9.3. Dėl ginčijamo sprendimo bendrovės interesams nurodo, kad apeliantas tik deklaratyviai teigia, tačiau neįrodinėja, kad jo neįgyvendinta subjektinė teisė dalyvauti akcininkų susirinkime, skiriant naują bendrovės vadovą, padarė žalos bendrovei ir (ar) akcininkams. Teigia, kad šiuo atveju apelianto neveikimu buvo išvengta žalos padarymo atsakovei. Tiek iš bylos nagrinėjimo metu duotų apelianto paaiškinimų, tiek iš apeliacinio skundo nurodytų argumentų akivaizdu, jog apelianto tikslas buvo ir yra, jog atsakovė liktų be vadovo, dėl to būtų iš esmės sutrikdyta apeliantui priklausančių įmonių konkurento – atsakovės – veikla.
9.4. Dėl ieškinio senaties taikymo nurodo, kad Juridinių asmenų registre registruojami ir pateikiami duomenys yra vieši, todėl apeliantas, būdamas rūpestingu, atsakingu atsakovės akcininku, žinodamas informaciją apie visuotiniuose akcininkų susirinkimuose sprendžiamus klausimus, turėjo realią galimybę surinkti informaciją apie priimtus sprendimus ir paskirtą naująjį atsakovės vadovą. Tai, kad apeliantas yra pasyvus atsakovės akcininkas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl objektyvių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl informavimo pareigos pažeidimo.
12. Apeliantas pateiktu apeliaciniu skundu pirmiausia nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju apeliantas buvo tinkamai informuotas apie visuotinius akcininkų susirinkimus. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus, neatsižvelgė į tai, jog apie visuotinius akcininkų susirinkimus įprastai buvo pranešama telefonu, tačiau toks informavimo būdas buvo pakeistas. Pažymi, jog elektroniniu pašto adresu, kuriuo buvo siunčiami pranešimai, nesinaudoja, kaip pagrindine paskyra dokumentams gauti, be to, negyvena ir adresu, kuriais buvo siunčiami pranešimai, todėl apeliantas apie visuotinius akcininkų susirinkimus nebuvo tinkamai informuotas.
13. Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 20 straipsnio 1 dalimi, visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti bendrovės įstatus, keisti bendrovės buveinę, tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, rinkti stebėtojų tarybos narius, priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą ir kitas esmines įmonės veiklai teises. Taigi visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę spręsti dėl esminių bendrovės klausimų, kurie lemia tiek bendrovės, tiek jos dalyvių padėtį. ABĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus.
14. Pagal ABĮ 23 straipsnio 5 dalį, šaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą, vadovui pateikiama paraiška, kurioje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai tik tuo atveju, kai visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas bendrovės vadovo sprendimu. ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bendrovės vadovas gali būti paskirtas (išrinktas) tik tam kompetentingo bendrovės organo (akcininkų susirinkimo ar valdybos) sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-701/2017).
15. Pirmiausia, sprendžiant klausimą dėl pranešimų apie visuotinį akcininkų susirinkimą 2020 m. gegužės 28 d. ir pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą 2020 m. birželio 15 d., būtina nustatyti, ar nagrinėjamu atveju apeliantas, kaip uždarosios akcinės bendrovės „Fesko“ akcininkas, buvo tinkamai informuotas apie susirinkimo organizavimą ir jame svarstytinus klausimus, tai yra susirinkimo dienotvarkę (nutarties 14 punktas).
16. ABĮ 26 straipsnis nustato bendrąsias visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo taisykles. Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Kadangi nusprendžiant dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo galiojimo atsižvelgiama ne tik į konkretaus akcininko, bet ir į bendrovės interesą, tik esminiai procedūriniai pažeidimai yra pagrindas pripažinti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus negaliojančiais, jei nedalyvavusio visuotiniame akcininkų susirinkime akcininko balsai negali daryti lemiamos įtakos balsavimo rezultatams. Tokiems esminiams procedūriniams pažeidimams priskirtini akcininkų dalyvavimo susirinkime kvorumo ir sprendimų priėmimo nustatyta balsų dauguma bei atitinkamos klasės akcijomis reikalavimų pažeidimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1404/2002).
17. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad akcininkų informavimo tvarka nustatyta ir uždarosios akcinės bendrovės „Fesko“ įstatų V skyriuje „Bendrovės pranešimų skelbimo tvarka“. Šių įstatų 15 punkte nurodyta, kad bendrovės pranešimai akcininkams ir kitiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba įteikiami pasirašytinai. Skubūs pranešimai gali būti perduoti elektroninių ryšių priemonėmis, originalai nedelsiant išsiunčiami adresatui registruotu laišku ar įteikiami pasirašytinai. Taip pat nurodyta, kad akcininkams pranešimai yra siunčiami bendrovės vertybinių popierių apskaitos dokumentuose nurodytu adresu (16 punktas).
18. Vertinant pranešimų įteikimo eigą chronologiškai nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Fesko“ 2020 m. gegužės 8 d. elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini) bei registruota pašto siunta apeliantui įteikė 2020 m. gegužės 8 d. pranešimą apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą 2020 m. gegužės 28 d. nurodydama, jog 2020 m. gegužės 28 d. 9 val. uždarosios akcinės bendrovės „Fesko“, adresu: (duomenys neskelbtini), vyks visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame bus svarstoma 2018 ir 2019 metų metinė finansinė atskaitomybė, direktoriaus atsistatydinimas ir naujo direktoriaus paskyrimas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, į visuotinį susirinkimą neatvykus apeliantui, dokumentai apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą buvo išsiųsti tuo pačiu elektroniniu laišku ir registruota pašto siunta.
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktą akcininkų susirašinėjimo medžiagą, padarė išvadą, kad šiuo atveju pranešimų įteikimas apeliantui elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo pakankamas informuoti akcininką apie susirinkimų sušaukimą, kadangi elektroninis susirašinėjimas buvo nusistovėjusi praktika bendrovėje dėl įmonės valdymo klausimų, be to, teismas pažymėjo, kad apeliantui pranešimai taip pat buvo siunčiami ir registruota pašto siunta bendrovei žinomu adresu, todėl atsakovė tinkamai informavo apeliantą apie visuotinį akcininkų susirinkimo sušaukimą ir jo priežastis. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
20. Vertinant pranešimų įteikimo eigą, pažymėtina, kad Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vertindamas, ar nebuvo pažeista visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, teismas privalo atsižvelgti į bendrovės įstatuose nustatytos pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarkos įgyvendinimo racionalumą, į susiklosčiusią bendrovėje tokio pranešimo praktiką, akcininko, kuriam nebuvo pranešta apie susirinkimą, turimų akcijų skaičių ir tokio akcininko galimą įtaką balsavimo rezultatams, jeigu jis būtų dalyvavęs susirinkime, į bendrovės valdybos, atsakingos už tinkamą visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimą, veiksmus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal kasacinio teismo praktiką reikalaujama, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
21. Pirmiausia teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, nesutinka, jog šiuo atveju atsakovė neišnaudojo visų galimybių tinkamai informuoti apeliantą apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą. Nors apeliantas teigia, kad bendrovėje buvo nusistovėjusi praktika dėl bendrovės valdymo priimti bendradarbiaujant telefonu, tačiau su šiuo argumentu negalima sutikti. Pirmiausia nagrinėjamu atveju byloje pateikta susirašinėjimo medžiaga neabejotinai patvirtina, kad svarbiausi bendrovės valdymo klausimai – finansinės atskaitomybės tvirtinimo, visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo, akcijų perleidimo, taikos sutarties sudarymo – buvo sprendžiami elektroninio susirašinėjimo būdu. Kaip matyti, pranešimai, minėtų klausimų sprendimui buvo siunčiami apeliantui elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), taip pat apeliantas naudodamasis šiuo elektroninio pašto adresu teikdavo atsakymus bendrovei.
22. Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia apelianto įrodinėjamos aplinkybės, jog šiuo atveju informacija apie visuotinius akcininkų susirinkimus bendrovėje buvo teikiama tik telefonu, tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, jog byloje pateikti įrodymai pagrindžia iš esmės priešingą aplinkybę – jog apeliantas naudodamasis elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) anksčiausiai nuo 2019 m. sausio 17 d. vedė susirašinėjimą su bendrove, naudodamasis būtent šiuo elektroninio pašto adresu, o ir be to, pateiktoje susirašinėjimo medžiagoje matyti, jog apeliantas minėtu elektroninio pašto adresu buvo informuojamas apie bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus, o ir be to, toks informavimo būdas apie visuotinius akcininkų susirinkimus – telefonu – nėra nurodytas ir bendrovės įstatuose (nutarties 17 punktas), todėl šiuo atveju atsižvelgiant į šalių nusistovėjusius konfliktiškus santykius, atsakovė išnaudojo visas galimybes pranešimus įteikti tiek registruota pašto siunta jai žinomu adresu, tiek apelianto elektroniniu paštu, kuriuo sistemingai vyko susirašinėjimas su apeliantu, dėl bendrovės valdymo klausimų.
23. Trečia, apeliantas taip pat nurodo, kad elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kaip pagrindine paskyra, nesinaudoja, o gaunami laiškai patenka ne į tam skirtą skyrių, dėl to apeliantas gaunamų laiškų nepastebėjo, tačiau šis argumentas vertintinas kritiškai, atsižvelgiant į tai, jog byloje pateikta susirašinėjimo medžiaga ne tik patvirtina, jog visą laikotarpį nuo 2019 m. sausio 17 d. apeliantas aktyviai teikdavo informaciją atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fekso“ būtent naudodamasis šiuo elektroninio pašto adresu, tačiau ir nurodydamas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fesko“ teikti atsakymus būtent elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), o ne telefonu, popierine forma ar kitu elektroninio pašto adresu. Akivaizdu, jog būtent šis elektroninio pašto adresas skirtas susirašinėjimui su uždarąja akcine bendrove „Fesko“. Be to, vertinant pranešimų įteikimo teisėtumą elektroninių ryšių priemonėmis, būtina pažymėti ir tai, jog šiuo atveju pranešimų įteikimai elektroniniu ryšių priemonėmis yra leistina ir įtvirtina priemonė uždarosios akcinės bendrovės „Fesko“ įstatų 15 punkte. Duomenų, jog šiuo atveju bendrovėje buvo nusistovėjusi praktika apie visuotinius akcininkų susirinkimus informuoti telefonu, nėra. Atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto apeliacinio skundo argumentai, jog šiuo aspektu atsakovė siųsdama pranešimus apie visuotinius akcininkų susirinkimus nukrypo nuo bendrovėje nusistovėjusios praktikos.
24. Apeliantas taip pat nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog apeliantas adresu, kur buvo siunčiami pranešimai apie visuotinius akcininkų susirinkimus (duomenys neskelbtini), negyvena. Teigia, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tai pagrindžia byloje pateikta nuomos sutartis, tačiau pranešimai šiuo adresu nebuvo siunčiami.
25. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti nusprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
26. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pranešimai buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai apie dokumentų įteikimo eigą patvirtina, jog atsakovės siųsti dokumentai, kuriais apeliantas informuojamas apie 2020 m. gegužės 28 d. visuotinį akcininkų susirinkimą, buvo gaunami. Nors apeliantas nurodo, kad faktiškai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad būtent apeliantas, vadovaujantis įstatų 16 punktu, kaip atidus ir rūpestingas bendrovės dalyvis, turėjo pareigą informuoti atsakovę apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Duomenų, jog apeliantas nurodė bendrovei siųsti jam pranešimus (duomenys neskelbtini), byloje nepateikta, nors nuomos sutartis, kuria remiantis apeliantas grindžia gyvenamosios vietos pasikeitimo faktą, buvo sudaryta 2018 m. lapkričio 16 d., tai yra beveik prieš du metus nuo pirmojo pranešimo išsiuntimo 2020 m. gegužės 8 d..
27. Pažymėtina, kad byloje pateiktuose Juridinių asmenų registro išrašuose, taip pat nurodytas apelianto gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), toks pat adresas taip pat nurodytas ir teismui 2020 m. spalio 1 d. pateiktame ieškinyje, o ir be to, minėtos aplinkybės (dėl gyvenamosios vietos pasikeitimo) nenurodytos ir ieškinyje, kaip faktinis ieškinio pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog byloje nepateikta objektyvių duomenų bei įrodymų, jog apeliantas ginčo laikotarpiu būtų vykdęs savo kaip akcininko pareigą informuoti nustatyta tvarka atsakovę apie galbūt pasikeitusią jo gyvenamąją vietą ir jog faktiškai ją pakeitė. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog apeliantas gyvenamosios vietos pasikeitimą grindžia tik 2018 m. lapkričio 16 d. patalpų nuomos sutartimi, kurioje nėra nurodyta, jog minėtos patalpos yra gyvenamosios paskirties, sutartyje ant spausdinto sutarties teksto padaryti pakeitimai dėl priėmimo - perdavimo akto pasirašymo termino, o ir be to, apeliantas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek su apeliaciniu skundu taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių įrodinėjamą faktinę aplinkybę, jog pranešimų siuntimo metu 2020 m. gegužės 8 d., 2020 m. gegužės 28 d., ir šiuo metu apeliantas gyvena (duomenys neskelbtini) (bet kokie nuomos, komunalinių mokesčių mokėjimą patvirtinantys įrodymai ir pan.) (nutarties 25 punktas).
Dėl bendrovės interesų pažeidimo.
28. Apeliantas nurodo, kad 2020 m. birželio 15 d. pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo sprendžiami fundamentalūs bendrovės veiklos klausimai - finansinės veiklos ataskaitos tvirtinimas ir vadovo pakeitimas. Teigia, kad nebūtų balsavęs už trečiojo asmens R. J. skyrimą bendrovės vadovu, kadangi šiuo asmeniu nepasitiki, jis vykdo veiklą konkuruojančiose bendrovėse. Teigia, kad valdydamas 50 procentų bendrovės akcijų būtų turėjęs galimybę užkirsti kelią naujojo vadovo paskyrimui.
29. Remiantis byloje pateikta šalių susirašinėjimo medžiaga nustatyta, kad nuo 2018 metų akcininkų santykiai yra konfliktiški ir akcininkai, turintys po 50 procentų akcijų, nesutaria dėl bendrovės valdymo. Nors apeliantas nurodo, kad nepritaria naujojo bendrovės vadovo paskyrimui, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, jog apelianto balsavimo teisė buvo apribota ir suvaržyta, šiuo aspektu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apelianto balsavimo teisė ginčo metu bei nustatytomis aplinkybėmis buvo absoliuti ir nevaržoma. Be to, šiuo aspektu būtina pažymėti, jog nustačius (nutarties 12-27 punktai), kad apeliantas buvo tinkamai informuotas tiek apie 2020 m. gegužės 8 d. tiek apie 2020 m. gegužės 28 d., visuotinius akcininkų susirinkimus, apeliantas turėjo galimybę teikti uždarosios akcinės bendrovės „Fesko“ vadovo kandidatūrą, reikšti pretenzijas ar prašymus dėl bendrovės vadovo paskyrimo, dienotvarkės pakeitimo, tačiau tokių įrodymų byloje nėra.
30. Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantas nesutinka su naujojo vadovo paskyrimu, nurodydamas, jog šio vadovo paskyrimas neatitinka bendrovės interesų, tačiau objektyvių šią aplinkybę pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikia. Pažymėtina, jog nuo naujo vadovo paskyrimo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Fesko“ praėjo beveik du metai, tačiau įmonė yra funkcionuojanti, duomenų apie suprastėjusią turtinę padėtį nepateikta, be to, remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nenustatyta, jog uždarajai akcinei bendrovei „Fesko“ būtų pareikšti turtiniai reikalavimai ar inicijuotas nemokumo procesas (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl šiuo remiantis vien apelianto argumentais, negalima daryti išvados, jog naujojo vadovo paskyrimas pažeidžia bendrovės interesus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl senaties termino taikymo.
31. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria taikytas ieškinio senaties terminas. Teigia, kad apeliantas apie susirinkimus, priimtus sprendimus nebuvo tinkamai informuotas, dėl ko nepagrįsta teismo išvada, jog apeliantas apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus turėjo sužinoti ar sužinojo 2020 m. birželio 15 d.. Pažymi, jog akcininkas taip pat neturi pareigos tikrinti viešuosiuose registruose pateikiamos informacijos ir (ar) duomenų apie įmonę, kurios akcininkas yra. Teigia, kad nuolatos nesidomėjo bendrovės Juridinių asmenų registre išviešintais duomenimis, jų netikrino, o informacija apie ginčijamą sprendimą apeliantui tapo žinoma ne iš karto, o tik praėjus tam tikram laiko tarpui, kai buvo patikrinti vieši duomenys.
32. Kiekvienam akcininkui įstatymu suteikta teisė ginčyti visuotinio akcininkų susirinkimo bei kitų bendrovės organų sprendimus. Bendrovės organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką (subjektus, kurie turi teisę ginčyti sprendimus, ieškinio senaties terminą) reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis ir speciali ABĮ norma – 19 straipsnio 10 dalis. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas sutrumpintas 30 dienų ieškinio senaties terminas, per kurį šioje normoje nurodyti asmenys gali ginčyti bendrovės organų sprendimus.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl ABĮ nustatyto sutrumpinto 30 dienų termino visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams ginčyti, lemiamą reikšmę turi subjektyvusis kriterijus, tai yra momentas, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. ABĮ ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja ne su visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimo, o su sužinojimo apie jo priėmimą momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2013).
34. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog byloje jau nustatyta (nutarties 12-27 punktai), jog apeliantas buvo tinkamai informuotas apie 2020 m. gegužės 28 d. ir 2020 m. birželio 15 d. visuotinius akcininkų susirinkimus, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantui nuo 2020 m. birželio 15 d. turėjo būti žinoma apie surengtą pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir jame priimtus sprendimus, o ir be to, būdamas šios įmonės akcininku, dalyviu, turėjo ir galėjo (ABĮ 18 straipsnis) domėtis įmonės veikla, gauti informaciją apie priimtus akcininkų sprendimus, domėtis viešuosiuose registruose įregistruotais duomenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apeliantui ieškinį pareiškus tik 2020 m. spalio 1 d., apeliantas neabejotinai praleido sutrumpintą 30 dienų ieškinio senaties terminą - ieškinį pareiškė senaties terminą praleidęs daugiau kaip 3 mėnesius, todėl šiuo atveju vien apelianto pasyvumas, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodyti apeliacinio argumentai, dėl apelianto, kaip bendrovės akcininko, interesų pažeidimo, dėl ginčijamo sprendimo neigiamo poveikio bendrovės interesams yra grindžiami izoliuotu rašytinių įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino pranešimų įteikimo eigą, uždarosios akcinės bendrovės „Fesko“ įstatus, priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
37. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
39. Apelianto apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Fesko“ pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 1 633,50 EUR advokato pagalbos išlaidų, teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, jos priteistinos iš apelianto atsakovei. Trečiasis asmuo M. B. pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 1 996,50 EUR advokato pagalbos išlaidų, teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, išlaidų atlyginimas priteistinas iš apelianto trečiajam asmeniui M. B.. Pažymėtina, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fesko“ iš apelianto G. V. 1 633,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui M. B. iš apelianto G. V. 1 996,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.