Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bačkonys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bačkonys“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

26. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės UAB „Bačkonys“ ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 555 Eur skolos atlyginimą už 2017 metų laikotarpį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudojasi ieškovės UAB „Bačkonys“ nuosavybės teise valdomais lokaliaisiais elektros tinklais, per kuriuos perduoda elektros energiją kitiems vartotojams ir kitų asmenų objektams. Atsakovė elektros energiją perduoda (skirsto) per Transformatorinę ((duomenis neskelbtini))). Ieškovė, neturėdama tikslių duomenų nuo kokių metų atsakovė pradėjo perduoti (skirstyti) elektros energiją per Transformatorinę, o taip pat nežinodama perduotos (paskirstytos) elektros energijos metinių kiekių, apskaičiavo, kad maksimali kompensacija už naudojimąsi Transformatorine sudarytų 46 349,28 Eur sumą. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu apskaičiavo ir pasiūlė ieškovei 4 743 Eur dydžio kompensaciją už 10 metų laikotarpį.

28. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019, kurioje buvo vertinama istoriškai susiklosčiusi situacija, kuomet elektros tinklų operatorius naudojasi privačių subjektu turtu; eksperto Kauno technologijos universiteto profesoriaus A. M. išvada dalyje, kurioje nurodyta, kad atsakovė eksploatuoja Transformatorinę elektros energijos tranzitui; Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. spalio 23 d. išvada.

29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė, vykdydama perdavimo elektros tinklų operatoriaus komercinę veiklą, neatlygintinai elektros srovės tranzitui naudoja ieškovei nuosavybės teise priklausančią Transformatorinę, o atsakovė, eksploatuodama Transformatorinę, patiria tam tikras išlaidas. Teismas šią situaciją pripažino istoriškai susiklosčiusia tais laikais, kai vyravo valstybės nuosavybė, įskaitant šio ginčo šalių turtą, todėl padarė išvadą, kad yra teisėtas pagrindas ieškovei priteisti iš atsakovės kompensaciją už naudojimąsi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu – Transformatorine, tačiau, pasak teismo, turi būti teisingai nustatyti atlyginimo apskaičiavimo metodai. Kadangi nėra specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių skirstomųjų tinklų operatorių kompensavimo už naudojimąsi kitiems asmenims priklausančiais elektros įrenginiais tvarką ir principus, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju gali būti taikoma analogija, t. y. kompensacijos dydis galėtų būti apskaičiuojamas analogiškai taikant Energetikos ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1-202 patvirtintose Naudojimosi vietine bendrojo naudojimo sistema taisyklėse, nustatančiose naudojimosi vietine bendrojo naudojimo dujų sistema tvarką ir atsiskaitymo sąlygas, nurodytus mokesčio apskaičiavimo principus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovė, remdamasi minėtomis Taisyklėmis, nusistatė panašius kompensacijų skaičiavimo principus bei vadovavosi analogiškų ginčo Transformatorinei įrenginių parametrais, apskaičiavo ieškovei galimą 4 743 Eur kompensaciją už naudojimąsi jai priklausančia Transformatorine (nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d.), tačiau ieškovei atsisakius bylą baigti taikos sutartimi ir palaikant reikalavimą dėl 46 349,28 Eur skolos (pagal 2017 metų kainas), sprendė, kad už 2017 metus ieškovei galėtų būti išmokama 555 Eur kompensacija (UAB „Bačkonys“ preliminarios kompensacijos skaičiavimas pagal plotą, eilutė „Skaičiavimai“, indeksuota suma Eur už 2017 m.).

30. Apeliaciniame skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškovės pateiktais skaičiavimais bei teismo paskirto eksperto A. M. išvadomis, nes būtent teismas paskyrė ekspertą byloje atlikti ekspertizę. Apeliantės teigimu, atsakovė, neturėdama teisinio pagrindo, teisingai neatlygindama visuomeninių elektros skirstymo paslaugų, naudoja fizinių ir juridinių asmenų nuosavybes teise priklausantį turtą. Be to, atsakovė nėra išpirkusi privačių Transformatorinių, nėra sudariusi su ieškove sutarties dėl teisėto ir atlygintino eksploatavimo, todėl neteisėtai ir neatlygintinai suvaržo privačios nuosavybes teises. Apeliantės vertinimu, atsakovės pateikti kompensacijos skaičiavimai nėra paremti nei teisės aktais, nei specialistų išvadomis, todėl jais remtis nėra pagrindo.

31. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje.

32. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). Turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; kt.).

33. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi eksperto Kauno technologijos universiteto profesoriaus A. M. pateikta išvada byloje, tačiau tik toje dalyje, kurioje nurodyta, kad atsakovė eksploatuoja Transformatorinę elektros energijos tranzitui. Kitas eksperto A. M. išvadas dėl kainos skaičiavimo pirmosios instancijos teismas atmetė, nes konstatavo, kad ekspertas nėra šios srities specialistas.

34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šios teismo išvados yra pagrįstos, todėl atmeta apeliantės skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo eksperto A. M. išvadomis, nors pats paskyrė šį ekspertą byloje atlikti ekspertizę. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas eksperto išvada nesivadovavo tik dalyje dėl kainos (kompensacijos) skaičiavimo. 2018 m. birželio 5 d. teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas A. M., teikdamas paaiškinimus nurodė, kad gali paaiškinti tik su techniniais dalykais susijusius klausimus, tačiau „kaip mokėti ir už ką mokėti“ nėra jo kompetencijos klausimas. Apeliantės argumentas, kad pats pirmosios instancijos teismas pateikė ekspertui klausimą „Ar skirstymo vidutinės įtampos tinklais kaina (0,83 ct/kWh) yra susijusi ir priklauso nuo UAB „Bačkonys“ transformatorinės pastotės dalies, naudojamos atsakovės tranzitui, ir visų atsakovės eksploatuojamų tinklų santykio?“, nesudaro pagrindo išvadai, jog teismas turėjo vadovautis eksperto išvada dalyje ir dėl kainos apskaičiavimo. Ekspertas yra specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato turintis asmuo, kuris pasitelkiamas teismo, jei reikia išsiaiškinti byloje kylančius klausimus. Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Ekspertas turi teisę atsisakyti duoti išvadą, jeigu jis mano, kad jam pateiktas klausimas viršija jo kvalifikaciją ar kompetenciją (CPK 212 straipsnio 1 dalis, 214 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, egzistuojantis teisinis reglamentavimas nustato, jog perdavimo, skirstymo ir visuomeninių elektros energijos tarifų viršutinę ribą kiekvienais metais nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (Elektros energetikos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo pagrindą nesiremti ta dalimi eksperto išvados, kuri susijusi su kainos skaičiavimu.

35. Taip pat atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei kompensaciją už eksploatuojamą Transformatorinę elektros energijos tranzitui, privalėjo vadovautis ieškovės pateiktais skaičiavimais, o ne remtis atsakovės pateiktais preliminariais kompensacijos skaičiavimais už 2017 metus. Minėta, jog visi byloje pateikti įrodymai turi būti vertinami visų įrodymų kontekste (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje pateiktus duomenis, toliau pasisako dėl pirmosios instancijos teismo parinktos kompensacijos apskaičiavimo metodikos pagrįstumo.

36. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad atsakovė, neturėdama teisinio pagrindo, neatlygindama visuomeninių elektros skirstymo paslaugų, naudoja fizinių ir juridinių asmenų nuosavybes teise priklausantį turtą. Atsakovė nėra išpirkusi privačių Transformatorinių, nėra sudariusi su ieškove sutarties dėl teisėto ir atlygintino eksploatavimo, todėl neteisėtai ir neatlygintinai varžo privačios nuosavybės teises. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tiek byloje dalyvaujančios šalys, tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šių apeliantės teiginių neneigė. Byloje konstatuota, kad atsakovė, neatlygintinai eksploatuoja ieškovei nuosavybės teise priklausančią Transformatorinę elektros energijos tranzitui, todėl, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovei privalo būti atlyginta už naudojimąsi jai nuosavybės teise priklausančia Transformatorine pagal teisingai nustatytus atlyginimo apskaičiavimo metodus. Byloje taip pat nėra ginčo, kad tarp apeliantės ir atsakovės nėra sudarytų sutarčių dėl Transformatorinės eksploatavimo ir apmokėjimo sąlygų.

37. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apeliantei UAB „Bačkonys“ priklausančio kompensacijos dydžio apskaičiavimo, nustatė, kad elektros energetikos sektorių reglamentuojantys teisės aktai nenumato prievolės mokėti už elektros energijos skirstymą, naudojantis kitam subjektui priklausančia transformatorine, todėl sprendė taikyti teisės analogiją ir vadovautis Energetikos ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1-202 patvirtintose Naudojimosi vietine bendrojo naudojimo sistema taisyklėse, nustatančiose naudojimosi vietine bendrojo naudojimo dujų sistema tvarką ir atsiskaitymo sąlygas, nurodytais mokesčio paskaičiavimo principais.

38. Elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, nustatydama perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsižvelgia į šių paslaugų tiekimo sąnaudas ir nustato įpareigojimus teikti paslaugas sąnaudomis pagrįstomis kainomis. Metodikos 6 punktas apibrėžia, kad energetikos įmonės leistinas metinis pajamų lygis nustatomas susumavus įmonės ekonomiškai pagrįstus (būtinus) metinius kaštus konkrečiai paslaugai teikti. Būtini kaštai suprantami kaip kaštai, kurių nepatyrusi įmonė negalėtų saugiai ir efektyviai vykdyti reguliuojamos veiklos bei su ja susijusių teisės aktų įpareigojimų.

39. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 2 dalimi, Metodikos ir Aprašo nuostatomis, nustatydama atsakovei elektros energijos skirstymo kainos viršutinę ribą, vertino tik išimtinai atsakovės patirtas veiklos sąnaudas, todėl akivaizdu, jog ieškovės patirtos išlaidos nėra susijusios su atsakovės tiekiamos elektros energijos skirstymo paslaugos kaina. Ieškovė nevykdo nei elektros perdavimo, nei skirstymo, nei visuomeninio tiekimo veiklos, t. y. ji nėra licencijuojamos veiklos subjektas, todėl jos teikiamų paslaugų kainos nėra reguliuojamos ir nėra derintinos su Komisija. Taigi, Komisija, nustatydama atsakovės elektros energijos skirstymo paslaugos kainų viršutines ribas, vertino būtent šios bendrovės patiriamus kaštus. Komisijos nuomone, šios kainos taikymas kitiems tretiesiems asmenims sąnaudų požiūriu nebūtų teisingas ir objektyvus, kadangi neatspindi jų patiriamų faktinių sąnaudų apimties prižiūrint ir eksploatuojant elektros energetikos įrenginius. Ši kaina galėtų būti taikoma tik kaip orientacinė.

40. Kita vertus, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsakydama į atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ paklausimą dėl individualių kompensacijų už elektros energijos tranzitui skirtų įrenginių naudojimą šių įrenginių valdytojams apskaičiavimo principų ir metodų taikymo, 2019 m. kovo 21 d. raštu „Dėl kompensavimo už elektros tranzitą per UAB „Bačkonys“ elektros įrenginius“ nurodė, kad atsakovės siūlomi taikyti kompensacijos (tiek vienkartinio pobūdžio, tiek periodinės kompensacijos) apskaičiavimo principai: 1) Kompensacija už naudojimąsi privačiam ir juridiniam asmeniui priklausančiu turtu, tranzitu tiekiant energiją bendrovės klientams, išmokama ne daugiau kaip už dešimt metų, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 1 dalimi; 2) kompensacija susideda iš sistemos nusidėvėjimo sąnaudų, normatyvinio pelno (investicijų grąžos), sistemos eksploatacijos sąnaudų, nekilnojamo turto mokesčio ir infliacijos kompensacijos dedamųjų, kurios, jeigu savininkas nepateikia dokumentų, apskaičiuojamos: a) Nusidėvėjimo sąnaudos, b) Normatyvinis pelnas (investicijų grąža), c) Nekilnojamo turto mokestis, d) Eksploatacinės sąnaudos; e) Infliacija; 3) kiekviena pagal individualų savininko prašymą apskaičiuota kompensacijos suma bus derinama su VKEKK ir tik po suderinimo išmokama savininkui; 4) sistemos operatoriaus savininkui mokama kompensacija įtraukiama į sistemos operatoriaus elektros skirstymo veiklos reguliuojamas sąnaudas, nustatant ir koreguojant elektros skirstymo kainų viršutines ribas, įvertinus finansavimo kaštus, susidariusius nuo kompensacijos išmokėjimo iki jos įtraukimo į elektros energijos skirstymo pajamų lygį) yra objektyvūs, taip pat taikomi, vadovaujantis Kainų nustatymo metodika, vertinant tinklų operatorių infrastruktūros išlaikymo kaštus. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, pagrįstai nusprendė remtis kaip analogija Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės Komisijos taikoma apskaičiavimo metodika.

41. Atsižvelgiant į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. kovo 21 d. rašte „Dėl kompensavimo už elektros tranzitą per UAB „Bačkonys“ elektros įrenginius“ pateiktus išaiškinimus, atsakovė teikė apeliantei pasiūlymą susitarti taikiu būdu ir sumokėti 4 743 Eur kompensaciją už 10 metų laikotarpį. Šiuo atveju kompensacija apeliantei už vienerius metus sudarytų 474,30 Eur. Apeliantė UAB „Bačkonys“ byloje teikė preliminarios kompensacijos apaskaičiavimus, atliktus pagal 2017 metų elektros energijos perdavimo (skirstymo) kainas, eilutėje „Skaičiavimai“ nurodydama, kad indeksuota kompensacijos suma už 2017 metus sudarytų 555 Eur. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantei priteisiama 555 Eur kompensacija už elektros tranzitą.

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien apeliantės argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės pateiktais kompensacijos skaičiavimais, nes jie neparemti teisės aktais ir (ar) specialistų išvadomis, pateikimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl priteistos kompensacijos dydžio. Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju kompensacijos dydžio apskaičiavimas buvo paremtas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvadomis ir išaiškinimais. Apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompensacijos dydžio apskaičiavimo teisingumą. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas siūlė iškovei tikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, tačiau šia galimybe ieškovė nesinaudojo, neteikė teismui individualių Transformatorinės parametrų ir neatliko skaičiavimų pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos aprobuotą kompensacijos skaičiavimo metodiką. Svarbi aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas apeliantei 555 Eur už 2017 metus dydžio kompensaciją už elektros energijos tranzitui skirtų įrenginių naudojimą priteisė būtent pagal jos pačios pateiktus preliminarios kompensacijos skaičiavimus, sudarytus pagal 2017 metų elektros energijos perdavimo (skirstymo) kainas, kas sudaro didesnę sumą, nei pagal atsakovės ir išvadą byloje teikiančios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateiktus orientacinius skaičiavimus (474,30 Eur).

43. CPK 197 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rašytiniai įrodymai yra skirstomi į oficialius ir privačius. Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

44. Kasacinio teismo išaiškinta, kad rašytinis įrodymas gali būti pripažintas oficialiuoju tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti. Oficialiojo rašytinio įrodymo savybė priskirtina tik tai informacijai, kurioje konstatuojamos institucijos nustatytos faktinės aplinkybės. Oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės nėra laikomos prejudiciniais faktais (CPK 279 straipsnio 4 dalis, 182 straipsnio 2 ir 3 punktai), kurie negali būti ginčijami, o toliau išlieka aplinkybėmis, kurios gali būti paneigtos ir kurios gali sudaryti įrodinėjimo dalyką byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017).

45. Nagrinėjamu atveju, apeliantės argumentai, kad atsakovės pateikti kompensacijos skaičiavimai nėra paremti nei teisės aktais, nei specialistų išvadomis, atmestini, nes Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. kovo 21 d. raštas „Dėl kompensavimo už elektros tranzitą per UAB „Bačkonys“ elektros įrenginius“, kuriame išaiškinta kompensavimo už elektros energijos tranzitą apskaičiavimo tvarka, laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 44 punkte nurodytus reikalavimus, keliamus oficialiems rašytiniams įrodymams, sprendžia, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos raštas atitinka visus oficialaus rašytinio įrodymo požymius, t. y. išvada parengta valstybės institucijos, kuri veikė savo kompetencijos ribose; ji atitinka teisės aktų reikalavimus bei joje pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms, susijusioms su ginčo dalyku, pagrįsti. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priklausančios kompensacijos dydį, nesant individualių apskaičiavimų, kurie pagrįstų įmonės ekonomiškai pagrįstus (būtinus) metinius kaštus konkrečiai paslaugai teikti, teisėtai rėmėsi atsakovės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės atliktais skaičiavimais.

46. Apeliantė UAB „Bačkonys“ apeliacinį skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė savo procesinius dokumentus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujų reikšmingų bylai įrodymų, kurie pagrįstų apeliantės teiginius, kad jai priklausantis kompensacijos už naudojimąsi privačiam ir juridiniam asmeniui priklausančiu turtu, tranzitu tiekiant energiją bendrovės klientams dydis už 2017 metus turi sudaryti 46 349,28 Eur sumą ar pirmosios instancijos teismo taikyti kompensacijos skaičiavimo principai ir metodai neteisingi, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, prieina išvados, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Tai, kad apeliantė UAB „Bačkonys“ nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertinus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė nei įrodymų vertinimą reguliuojančių nuostatų, nei ginčui aktualių materialinių teisės normų. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus ieškovei, savaime nereiškia, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas.

48. Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.