Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02348-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4., 3.2.6.1

2019 m. balandžio 11 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, sekretoriaujant Justinai Mileišaitei,

dalyvaujant ieškovo vadovui R. P. ir įgaliotam asmeniui I. O., atsakovo atstovui įgaliotam asmeniui J. B., išvadą teikiančios institucijos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - VKEKK arba Komisija) atstovams įgaliotiems asmenims A. S. ir J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Bačkonys“ ieškinį atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau - ir Atsakovas ESO) dėl skolos priteismo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 46349,28 Eur skolą už naudojimąsi ieškovui nuosavybės teise priklausančią transformatorine su 10 kV ir 0,4 kV skirstykla (toliau Transformatorine), esančia (duomenys neskelbtini) (objekto Nr. 460001391), nes ja atsakovas perduoda elektros energiją ir kitiems vartotojams.

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas ilgą laiką (mažiausiai nuo 2000 metų) naudojasi ieškovo nuosavybės teise valdomais lokaliaisiais elektros tinklais, per pastaruosius tinklus atsakovas perduoda (persiunčia) elektros energiją kitiems vartotojams ir kitų asmenų objektams. Elektros energijos persiuntimas (perdavimas) per vartotojo (ieškovo) nuosavybės teise valdomus lokaliuosius elektros tinklus yra atlygintina ir mokama paslauga, kuria naudodamasis atsakovas nėra įvykdęs savo prievolių ir neatsiskaičiusi su Ieškove.

3. 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1 -22 (Žin., Nr. 18-816; TAR 2016-11-09, 2016-26483; TAR 2017-04-28, 2017-07114) LR Energetikos ministras patvirtino Elektros įrenginių bendrąsias įrengimo taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių 2 punktas nustato, jog „Taisyklių reikalavimai yra privalomi elektros energijos gamintojams, perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatoriams, elektros energijos vartotojams, kitoms energetikos įmonėms ir kitiems asmenims, projektuojantiems, įrengiantiems naujus, rekonstruojantiems arba kapitališkai remontuojantiems kintamosios ir nuolatinės srovės iki 400 kV įtampos elektros įrenginius ir asmenims, įrengiantiems elektromobilių įkrovimo prieigas bei elektros tiekimo nuo kranto vandens transportui įrenginius“. Taisyklių 4 punktas nurodo, kad „Elektros energijos šaltinis – elektrinė, transformatorių pastotė, skirstomasis punktas, transformatorinė ar atskiras elektros generatorius, iš kurių elektros energija persiunčiama vartotojų elektros imtuvams“.

4. Ieškovas pagal Taisyklių imperatyviąsias nuostatas atliko preliminarius skaičiavimus ir nustatė, jog metinė elektros energijos perdavimo (skirstymo) kaina (pagal 2017 metų kainas), kuria atsakovas privalo sumokėti ieškovui yra 66 213, 25 Eurų.

5. Ieškovas neturi tikslių duomenų nei nuo kokių tiksliai metų atsakovas pradėjo perduoti (skirstyti) elektros energiją per ieškovo transformatorinę pastotę, nei tikslių perduotos (paskirstytos) elektros energijos metinių kiekių, ieškovas apskaičiavo maksimalų metinį išnaudojimo laiką (Tm = 2500 h), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad labiausiai tikėtina, kad atsakovas transformatorinės pajėgumus naudojo apie 70 proc. nuo maksimalios galios, Ieškovės maksimalią apskaičiuotiną perdavimo (skirstymo) paslaugų kainą sumažino ir preliminariai ieškinio vertę nustato 46 349, 28 EUR (66 213, 25 EUR X 0,7).

6. Atsakovas pripažino, kad atsakovas aukštos įtampos elektros energijos tranzitui naudoja ieškovo transformatorinės pajėgumus ir įrenginius. Nurodė, kad tranzitui naudojama tik maža dalis transformatorinėje esančių įrenginių (10 kV šynos, sekcijiniai skyrikliai ir linijiniai galios skyrikliai). Šių įrenginių bendras ilgis gali sudaryti apie 10 metrų (arba 0,01 km), o tai lyginant su visų ESO valdomų elektros linijų ilgiu (120 000 km) sudaro santykį 1:12 000 000. Jeigu Ieškovas apskritai turėtų reikalavimo teisę į kompensaciją už pasinaudojimą jo įrenginiais, atitinkamas santykis turėtų būti taikomas ir Ieškovo skaičiavime naudotam tarifui (0,83 ct/kWh / 12 000 000). Pritaikius tokiu būdu apskaičiuotą tarifą, vietoje 46 349,28 Eur, Ieškovas galėtų tikėtis tik 0,3 ct kompensacijos per metus. Atsakovas ginčija Ieškovo nurodyto ir apskaičiuoto mokesčio už naudojimąsi Ieškovo įrangą mastą ir dydį. transformatorinėje esančių aukštos įrenginių naudojimas (mastas, pobūdis, būdas) yra specialiųjų elektrotechnikos žinių reikalaujantys klausimai.

7. Atsakovas nurodė, kad 2000 m. vasario 22 d. ieškovas sudarė Elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartį, kurios pagrindu ieškovui buvo tiekiama elektros energija per Transformatorinę. Nuo 2012 m. vasario 1 d. ieškovas sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su nepriklausomu elektros energijos tiekėju, todėl atsakovas parengė Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį, kuri su lydraščiu buvo išsiųsta ieškovui. Ieškovas pasirašyto sutarties egzemplioriaus atsakovui negrąžino, tačiau konkliudentiniais veiksmais patvirtino sutartinius santykius – atsakovas teikia ieškovui elektros energijos persiuntimo paslaugą, o ieškovas priima atsakovo išrašomas sąskaitas ir apmoka už paslaugas. Atsakovas teigia, kad tarp šalių nėra sudarytos sutarties, kurios pagrindu ieškovui atsirastų reikalavimo teisė į ieškinyje nurodytą sumą, o atsakovui prievolė ją sumokėti. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas nėra elektros energijos perdavimo (skirstymo) paslaugos teikėjas, todėl ir teisės aktais nėra nustatytos prievolės atsakovui mokėti Ieškovės prašomas sumas už neva jo suteiktas paslaugas.

8. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu atsakov atstovė nurodė, kad tuo tveju, jei teismas spręstų, jog atsakovas turi pareigą apmokėti Ieškovui už naudojimąsi Ieškovui priklausančia Transformatorine, šiuo metu nesant jokių teisės aktų, reglamentuojančių kompensavimo už naudojimąsi kitiems asmenims priklausančiais elektros įrenginiais tvarką ir principus, galėtų būti taikoma analogija. CPK 3 str. 6 d. nurodo, jog, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį ar procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogiją), o jeigu tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Taigi, kompensacijos dydis galėtų būti paskaičiuotas, analogiškai taikant Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-07-10 įsakymu Nr. 1-202 patvirtintose Naudojimosi vietine bendrojo naudojimo sistema taisyklėse (toliau – Taisyklės), nustatančiose naudojimosi vietine bendrojo naudojimo dujų sistema tvarką ir atsiskaitymo sąlygas, nurodytus mokesčio paskaičiavimo principus.

9. Remiantis Taisyklėmis atsakovas nusistatė panašius kompensacijų skaičiavimo principus, pagal kuriuos paskaičiavo galimą 4 743 Eur kompensaciją ieškovui už naudojimąsi jam priklausančia Transformatorine (už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2018-12-12, t. y. tranzito panaikinimo) (pridedami UAB „Bačkonys“ preliminarios kompensacijos skaičiavimai). Šie principai atsakovo buvo pateikti suderinimui VKEKK. Skaičiuojant ir išmokant kompensaciją (tiek vienkartinio pobūdžio - už praeities laikotarpius, tiek periodines kompensacijas - už būsimą šio turto naudojimą) atsakovo buvo siūlomi taikyti šie principai:

Kompensacija už naudojimąsi privačiam ir juridiniam asmeniui (toliau – Savininkui) priklausančiu turtu, tranzitu tiekiant energiją Bendrovės klientams, išmokama ne daugiau kaip už dešimt metų, vadovaujantis LR Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.

Kompensacija susideda iš sistemos nusidėvėjimo sąnaudų, normatyvinio pelno (investicijų grąžos), sistemos eksploatacijos sąnaudų, nekilnojamo turto mokesčio ir infliacijos kompensacijos dedamųjų, kurios, jeigu Savininkas nepateikia dokumentų, apskaičiuojamos:

10. Atsakovas pripažino, kad siūlydamas ieškovui bylą baigti taikos sutartimi, paskaičiavo ir siūlė sumokėti ieškovui kompensaciją už 10 metų laikotarpį. Tuo tarpu ieškovui atsisakius su siūlomomis taikos sutarties sąlygomis, o ieškinio reikalavimą pareiškus dėl neva 46 349,28 Eur skolos už 2017 m., kurią ieškovas kvalifikuoja kaip metinę elektros perdavimo (skirstymo) kainą (pagal 2017 metų duomenis), remiantis aukščiau nurodytais principais atliktu paskaičiavimu už 2017 metus Ieškovui galėtų būti išmokama 555 Eur kompensacija (žr. pridedamų UAB „Bačkonys“ preliminarios kompensacijos skaičiavimų pagal plotą eilutę „Skaičiavimai“, Indeksuota suma, Eur už 2017 m.).

11. VKEKK teismo posėdyje teikdma išvadą nurodė, kad ieškovo siūlomi taikyti principai apskaičiuojant kompensacijas privatiems ar juridiniams asmenims už naudojimąsi jų įrenginiais, yra objektyvūs. Analogiški principai yra taikomi, vadovaujantis Kainų nustatymo metodika, vertinant tinklų operatorių infrastruktūros išlaikymo kaštus. Atitinkamai manytina, jog Ieškovo atveju Kompensacijos suma apskaičiuota pagal objektyvius kriterijus.

II. Teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimas ir argumentai

12. Byloje nustatyta ir šios aplinkybės neginčija atsakovas, kad atsakovas vykdydamas perdavimo elektros tinklų operatoriaus komercinę veiklą neatlygintinai elektros srovės tranzitui naudoja ieškovui nuosavybės teise priklausančią Transformatorinę, o atsakovas eksploatuodamas Transformatorinę (tame tarpe gaudamas elektros energiją savo poreikiams) patiria pinigines išlaidas. Nagrinėjama situacija istorikšai susiklostė istoriškai tais laikais, kai vyravo valstybės nuosavybė, įskaitant šio ginčo šalių turtą.

13. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota (CK 4.39 str.). Už naudojimąsi kito asmens nuosavybe turi būti teisingai atlyginta (CK 1.2 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertindamas istoriškai susiklosčiusią situacija, kai elektros tinklų operatorius naudojasi privačių subjektu turtu, 2019 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje panašioje Civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019 pagal ieškovės restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Spauda“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl nuostolių ir kompensacijos už ieškovės patalpas, naudojamas elektros energijos tiekimui, priteisimo išaiškino: „Per laikotarpį, kai atsirado nagrinėjamoje byloje aktualūs patalpų suvaržymai, susiję su energetikos įrenginių eksploatavimu, iš esmės pasikeitė nuosavybės teisinių santykių sistema. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, konstitucinėmis nuostatomis privačios nuosavybės teisė buvo grąžinta į nacionalinę teisės sistemą. Pasikeitus nuosavybės teisiniams santykiams, atsirado sąlygos tiek elektros įrenginių, tiek ir statinių, kuriuose tokie įrenginiai buvo įrengti, nuosavybės teisę transformuoti į privačios nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, tokia privačios nuosavybės teisė jau automatiškai turėjo paveldėtus suvaržymus elektros įrenginius valdančios įmonės naudai. Tačiau vien tokia aplinkybė, kad nuosavybės teisės suvaržymai buvo nustatyti vyraujant valstybės nuosavybei ir net nesant objektyvių aplinkybių asmeniui išreikšti valios dėl suvaržymų atlygintinumo, negali būti pagrindas automatiškai laikyti suvaržymą neatlygintiniu asmens turto suvaržymu kito asmens naudai, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas neišreiškė kitos valios. Kitoks aiškinimas reikštų, kad kai vienas asmuo neatlygintinai naudojasi kitam asmeniui priklausančiu nekilnojamuoju daiktu, jis įgyja teisę gauti naudą nekilnojamojo daikto savininko sąskaita. Taip aiškinant teisės normas vienos grupės asmens interesai būtų pripažįstami, o kitos paneigiami. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra tokių objektyvių aplinkybių, kurios lemtų poreikį iškelti vienų asmenų interesus aukščiau kitų asmenų interesų (CK 1.2 straipsnio 2 dalis).“

14. Teismas paskirtas ekspertas Kauno technologijos universiteto profesorius A. M. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovas eksploatuoja Transformatorinę elektros energijos tranzitui. Kitas eksperto A. M. išvadas dėl kainos skaičiavimo teismas atmeta, nes ekspertas nėra šios srities specialistas.

15. Teismas pripažįsta, kad yra teisėtas pagrindas ieškovui priteisti iš atsakovo skolą (atlyginimą) už naudojimąsi ieškovui nuosavybės teise priklausančią transformatorine, tačiau turi būti nustatytas teisingas atlyginimo apskaičiavimo metodas.

16. Teismas vadovaujasi išvadą teikiančios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018-10-23 išvada, kurioje nurodyta, kad vadovaudamasi Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 2 punktu ir Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktu, Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 2 dalimi, Komisija reguliuoja elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainas, nustatydama kainų viršutines ribas. Kiekvieno reguliuojamo subjekto teikiamų paslaugų kainos nustatomos remiantis minėtų įstatymų nuostatomis ir Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2015 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. O3-3 „Dėl Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“, reglamentuojančios elektros energetikos įmonių reguliuojamų paslaugų ir (ar) produktų kainų viršutinių ribų ir konkrečių kainų nustatymą (toliau – Metodika). Taip pat atsižvelgiama į Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašo, patvirtinto Komisijos 2014 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. O3-112 „Dėl Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašo patvirtinimo“, nuostatas (toliau – Aprašas).

17. Elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 69 straipsnio 1 dalyje atitinkamai numatyta, kad, nustatydama perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas, Komisija atsižvelgia į šių paslaugų tiekimo sąnaudas ir nustato įpareigojimus teikti paslaugas sąnaudomis pagrįstomis kainomis. Metodikos 6 punktas apibrėžia, kad energetikos įmonės leistinas metinis pajamų lygis nustatomas susumavus įmonės ekonomiškai pagrįstus (būtinus) metinius kaštus konkrečiai paslaugai teikti. Būtini kaštai suprantami kaip kaštai, kurių nepatyrusi įmonė negalėtų saugiai ir efektyviai vykdyti reguliuojamos veiklos bei su ja susijusių teisės aktų įpareigojimų. Aprašo 24 punkte reglamentuota, jog elektros energetikos įmonė, skaičiuodama teikiamų paslaugų (produktų) sąnaudas pagal Aprašą privalo, laikydamasi priežastingumo principo, ataskaitinio laikotarpio sąnaudas paskirstyti paslaugoms (produktams), priskirtoms verslo vienetui. Aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu numatyta, jog nustatant reguliuojamas kainas kiekvienos konkrečios įmonės atveju yra vertinamos būtent tos įmonės būtinieji kaštai veiklai vykdyti. Atitinkamai Komisija, nustatydama Atsakovo elektros energijos skirstymo paslaugos kainų viršutines ribas, vertino būtent šios bendrovės patiriamus kaštus. Komisijos nuomone, šios kainos taikymas kitiems tretiesiems asmenims sąnaudų požiūriu nebūtų teisingas ir objektyvus, kadangi neatspindi jų patiriamų faktinių sąnaudų apimties prižiūrint ir eksploatuojant elektros energetikos įrenginius. Ši kaina galėtų būti taikoma tik kaip orientacinė.

18. Komisija, vadovaudamasi Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 2 dalimi, Metodikos ir Aprašo nuostatomis, nustatydama Atsakovui elektros energijos skirstymo kainos viršutinę ribą, vertina tik išimtinai atsakovo patirtas veiklos sąnaudas, todėl darytina išvada, kad ieškovo patirtos išlaidos nėra susijusios su atsakovo tiekiamos elektros energijos skirstymo paslaugos kaina. Ieškovas (UAB „Bačkonys“) nevykdo nei elektros perdavimo, nei skirstymo, nei visuomeninio tiekimo veiklos, t. y. ji nėra licencijuojamos veiklos subjektas, todėl jos teikiamų paslaugų kainos nėra reguliuojamos ir nėra derintinos su Komisija.

19. Komisija atsakydama į klausimą dėl duomenų, vertinamų nustatant konkretaus elektros energijos skirstymo paslaugų kainą; dėl naudojamų metodų apskaičiuojant skirstymo kainą nustatant elektros energijos skirstymo paslaugos kainą, yra vertinami: a) Ekonomiškai pagrįsti (būtini) metiniai operaciniai kaštai (remonto, priežiūros, eksploatavimo kaštai, personalo (išskyrus darbo užmokesčio kaštus), administraciniai, rinkodaros ir pardavimų kaštai (Metodikos 8.1 p.), darbo užmokesčio kaštai (Metodikos 8.2 p.); b) Prognozuojamos įmonės kintamosios sąnaudos per ateinančius metus (technologinės sąnaudos (Metodikos 9 punktas), sąnaudos elektros energijai savosioms reikmėms (Metodikos 10 punktas)); c) Ekonomiškai pagrįsti (būtini) metiniai kapitalo kaštai (nusidėvėjimo kaštai (Metodikos 7.1 p.) ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža (Metodikos 7.3 p.), apskaičiuota įvertinus ekonomiškai pagrįstą ilgalaikio turto vertę (RAB); d) Planuojamas paskirstyti elektros energijos kiekis (Metodikos 72 punktas).

20. Vadovaujantis Metodikos 13 ir 14 punktu, Komisija, nustatydama elektros energijos skirstymo kainas, vertina įmonių veiklos efektyvumą. Be to, Komisija, nustatydama skirstymo kainą, vadovaujasi Metodikos 16 punktu, pagal kurį atliekamos įmonių investicijų grąžos korekcijos. Komisija, atsakydama į antrąją klausimo dalį, pažymi, kad pagal Metodikos 6 punktą, įmonių reguliuojamų paslaugų kainų viršutinės ribos nustatomos 5 metų reguliavimo periodui. Komisija, nustatydama ir koreguodama elektros energijos skirstymo paslaugų kainos viršutinę ribą, vadovaujasi Metodikos 72 ir 73 punktais.

21. Komisija atsakydama į klausimą dėl tinklų ilgio įtakos elektros energijos skirstymo kainai , kad elektros sektoriuje kainų nustatymas grindžiamas „pašto ženklo“ (arba „taškinio tarifo“) principu, pagal kurį reguliuojamų paslaugų kainos nustatomos veiklų pajamų lygį dalijant iš bendro atitinkamais tinklais (perdavimo ar skirstomaisiais) persiunčiamos elektros energijos kiekio, t. y. tinklų operatorių sąnaudos vienodai tenka visiems elektros energijos vartotojams ir vartotojams nustatoma elektros energijos kaina atspindi operatorių kaštų vidurkį vienai kilovatvalandei. Minėtas principas suponuoja, kad nustatant kainas nėra vertinamas elektros tinklų ilgis ar pralaidumas. Elektros tinklų ilgis turi įtakos vertinant operatoriaus patiriamas sąnaudas, kadangi ilgesni elektros tinklai atitinkamai gali sąlygoti didesnes remonto, eksploatavimo sąnaudas, mažesnį elektros tinklų pralaidumą. Nustatoma atsakovo elektros energijos skirstymo vidutinės įtampos tinklais kaina nepriklauso nuo santykio tarp Ieškovo elektros įrenginių ir viso tinklo ilgio, t. y. nėra tikslinga ieškovo elektros įrenginių sąnaudas vertinti atsižvelgiant į tai, kokį procentinį dydį atsakovo įrenginių sudaro ieškovo įrenginiai tiek dėl to, jog elektros kaina nenustatoma elektros tinklo metrui tiek dėl to, kad skaičiavimuose naudojama atsakovo kaštų bazė, kuri skiriasi nuo Ieškovės kaštų bazės.

22. Atsakydama į klausimą dėl ieškovo paskaičiuotos kainos už tranzitu persiunčiamą elektros energiją taikant atsakovo įkainius pagrįstumo, Komisija nurodė, kad elektros energetikos sektorių reglamentuojantys teisės aktai nenumato kaip nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinamos Ieškovės patirtos sąnaudos. Komisijai pagal kompetenciją nėra priskirta vertinti ieškovės patirtų sąnaudų dydžio, tačiau, Komisijos nuomone, ieškovės patirtos sąnaudos gali būti vertinamos pagal konkrečias ieškovo patirtas sąnaudas, o ne pagal atsakovo. Ieškovo patirtos sąnaudos galėtų būti vertinamos atsižvelgiant į esminius faktorius, turinčius įtakos, sąlygojančius ieškovės patiriamus kaštus įrenginiams eksploatuoti.

23. Atsakydama į klausimą dėl galimybės ieškovui reikalauti atlygio iš atsakovo už galimai suteiktas persiuntimo paslaugas, Komisija nurodė, kad teisės aktai reglamentuojantys elektros energetikos veiklą nenumato prievolės mokėti už elektros energijos skirstymą naudojantis kitam subjektui priklausančia transformatorine, sąnaudos, susijusios su Transformatorinės eksploatavimu ir pan. tarp Bylos šalių galėtų būti paskirstytos tarpusavio sutartu būdu, t. y. susitariant dėl tam tikro mokesčio už įrenginių eksploatavimą, sudarant Transformatorinės naudojimo sutartį, kurioje būtų apibrėžtos bylos šalių teisės ir pareigos dėl elektros energijos skirstomo kiekio ar kt. būdu.

24. Ieškovas apskaičiuodamas prašomą priteisti atlygį už naudojamasi Transformatorine, vadovavosi Komisijos paskelbta 2017 m. vidutinės elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos (5,27 ct/kWh) (įskaitant VIAP) žemojoje įtampoje sandara, ct/kWh (be PVM): 2017 m. vidutinės elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos (3,28 ct/kWh) (įskaitant VIAP) vidutinėje įtampoje sandara, ct/kWh (be PVM). Ieškovas vadovavosi nuostata, kad skirstymo vidutinės įtampos tinklais kaina yra Komisijos patvirtinta konstanta, kuri nepriklauso nuo santykio tarp šynų ir viso tinklo ilgio, t.y. nėra susijusi ir nepriklauso nuo naudojamos konkrečios transformatorinės dalies ir viso visuomeninio tiekėjo eksploatuojamų tinklų santykio. Ieškovas, apskaičiuodamas prašomą priteisti 66 213,25 Eurų per metus, vadovavosi Transformatorinės šynų kabelio maksimalios pilnutinės galios srautu įvertinus leistiną srovę (ieškinio priedas Nr.3).

25. Ieškovo ieškinyje nurodytos Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės nustato elektros tinklų, visų tipų laidininkų, elektros aparatų parinkimo, elektros energijos apskaitos ir elektros dydžių matavimo, elektros įrenginių įžeminimo ir apsaugos nuo viršįtampių bei jų bandymų ir matavimų bendruosius reikalavimus, todėl neusijusios su atlyginimo apskaičiavimo metodų nustatymu.

26. Teismas sutinka su atsakovu, kad paraidžiui aiškinant Elektros energetikos sektorių reglamentuojantys teisės aktai nenumato prievolės mokėti už elektros energijos skirstymą naudojantis kitam subjektui priklausančia transformatorine, t. y. šiuo metu nėra jokio teisės akto, kuriame būtų įtvirtinta skirstomojo tinklo operatoriaus prievolė mokėti vartotojui už elektros energijos persiuntimą.

27. Nesant specialių teisės aktų, reglamentuojančių skirstomųjų tinklų operatorių kompensavimo už naudojimąsi kitiems asmenims priklausančiais elektros įrenginiais tvarką ir principus, galėtų būti taikoma analogija. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d. nurodo, jog, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį ar procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogiją), o jeigu tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Teisma pritaria atsakovo pozicijai, kad kompensacijos dydis galėtų būti paskaičiuotas, analogiškai taikant Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-07-10 įsakymu Nr. 1-202 patvirtintose Naudojimosi vietine bendrojo naudojimo sistema taisyklėse (Taisyklės), nustatančiose naudojimosi vietine bendrojo naudojimo dujų sistema tvarką ir atsiskaitymo sąlygas, nurodytus mokesčio paskaičiavimo principus. Šių principų taikymui neprieštaravo ir oficialią išvadą teikianti VKEKK.

28. Remiantis šiuo analogišku teisės aktu (Taisyklmėis), atsakovas nusistatė panašius kompensacijų skaičiavimo principus, vadovavosi analogiškų ginčo Transformatorinei įrenginių parametrais ir paskaičiavo ieškovui galimą 4 743 Eur kompensaciją už naudojimąsi jam priklausančia Transformatorine (už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2018-12-12, t. y. tranzito panaikinimo) (pridedami UAB „Bačkonys“ preliminarios kompensacijos skaičiavimai). Šie principai, kaip minėta, atsakovo 2019-02-14 raštu buvo pateikti suderinimui VKEKK, kuris atsakovo pozicijai pritarė. Skaičiuojant ir išmokant kompensaciją (tiek vienkartinio pobūdžio - už praeities laikotarpius, tiek periodines kompensacijas - už būsimą šio turto naudojimą) Atsakovo buvo siūlomi taikyti šie principai:

29. Kompensacija už naudojimąsi privačiam ir juridiniam asmeniui (toliau – Savininkui) priklausančiu turtu, tranzitu tiekiant energiją Bendrovės klientams, išmokama ne daugiau kaip už dešimt metų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Kompensacija susideda iš sistemos nusidėvėjimo sąnaudų, normatyvinio pelno (investicijų grąžos), sistemos eksploatacijos sąnaudų, nekilnojamo turto mokesčio ir infliacijos kompensacijos dedamųjų, kurios, jeigu Savininkas nepateikia dokumentų, apskaičiuojamos: a) Nusidėvėjimo sąnaudos. Skaičiuojamos pagal panašaus (to paties amžiaus, tipo ir būklės) Bendrovės turto vienetų vidutinę įsigijimo vertę, kuriuos Bendrovė naudoja elektros tranzitui. Skaičiuojama nuo turto, kuris yra naudojamas Bendrovės tranzitui atitinkamai priskiriant įrenginio vertę tiesiogiai arba skaičiuojant proporcingai pagal Savininko ir Bendrovės naudojamą plotą. Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo turto įsigijimo datos. Nusidėvėjimui skaičiuoti naudojami skaičiavimo dieną galiojantys reguliaciniai nusidėvėjimo normatyvai; b) Normatyvinis pelnas (investicijų grąža). Skaičiuojama nuo 2.1. punkte apskaičiuotos turto įsigijimo vertės pagal tų metų galiojančią investicinę grąžą (WACC), taikytą Bendrovės elektros skirstymo pajamų lygiui skaičiuoti bei įvertinant einamųjų ir ankstesnių metų nusidėvėjimą. c) Nekilnojamo turto mokestis. Skaičiuojamas nuo panašių transformatorinių, nuo kurių Bendrovė skaičiuoja nekilnojamą turto mokestį. Bendrovei taikomas skaičiavimo metu galiojantis atitinkamo turto nekilnojamo turto mokesčio procentas. c) Eksploatacinės sąnaudos. Skaičiuojamos sąnaudos, tenkančios to paties tipo įrenginių eksploatacijai. Vienų metų eksploatacinės sąnaudos yra skaičiuojamos paskutinių kalendorinių metų to paties tipo įrenginių eksploatacines sąnaudas dalinant iš to paties tipo objektų, kurioms buvo patirtos eksploatacinės sąnaudos, (remonto, stichinės avarijos, techninės priežiūros atvejais) ir dalinant iš nustatyto to tipo objektų techninės apžiūros laikotarpio. d) Infliacija. Įvertinamas vertės pokytis. Visų metų suskaičiuotos kompensacijos dauginamos iš diskonto faktoriaus, kuris yra nustatomas kaip vidutinės metinės infliacijos (pagal Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenis) daugiklis. Kompensavimo metais yra sudauginami visų ateinančių metų diskonto faktoriai, kurie apskaičiuojami: 1 + vidutinės metinės infliacija (%) / 100. Kiekviena pagal individualų Savininko prašymą apskaičiuota kompensacijos suma bus derinama su VKEKK ir tik po suderinimo išmokama Savininkui. Sistemos operatoriaus Savininkui mokama kompensacija įtraukiama į sistemos operatoriaus elektros skirstymo veiklos reguliuojamas sąnaudas nustatant ir koreguojant elektros skirstymo kainų viršutines ribas, įvertinus finansavimo kaštus, susidariusius nuo kompensacijos išmokėjimo iki jos įtraukimo į elektros energijos skirstymo pajamų lygį.

30. Atsakovas, siūlydamas ieškovui bylą baigti taikos sutartimi, paskaičiavo ir siūlė sumokėti Ieškovui 4 743 Eur kompensaciją už 10 metų laikotarpį. Tuo tarpu ieškovui atsisakius siūlomų taikos sutarties sąlygų, ir toliau palaikant reikalavimą dėl 46 349,28 Eur skolos už 2017 metus, teismas sprendžia, kad, remiantis aukščiau nurodytais principais atliktu paskaičiavimu, už 2017 metus ieškovui galėtų būti išmokama 555 Eur kompensacija (žr. pridedamų UAB „Bačkonys“ preliminarios kompensacijos skaičiavimų pagal plotą eilutę „Skaičiavimai“, Indeksuota suma, Eur už 2017 m.).

31. .Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 179 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015). Taip pat yra konstatuota, jog rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).

32. Teismas teismo posėdyje išklausęs Komisijos išvadą siūlė ieškovui tikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką (teikti individualius Transformatorinės parametrus ir atlikti skaičiavimus pagal Komisijos aprobuotą metodą), tačiau ieškovas atsisakė naudotis šia galimybe. Teismas taip pat išaiškino ieškovui ribojimus apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus (CPK 312 str.). Esant išdėstytai ieškovo procesinei pozicijai, teismas ieškovui priteisia 555 Eur kompensaciją už 2017 metus, tokiu būdu ieškinio reikalavimas tenkinamas 1 procento dalimi.

33. Ieškovas sumokėjo 920 Eur žyminį mokestį bei 150 Eur už ekspertizę – iš viso patyrė 1070 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iškovui iš atsakovo proporcingai priteisiams 11 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo UAB „Bačkonys“ ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui UAB „Bačkonys“ iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ 555 Eur atlyginimą už 2017 metų laikotarpį ir 11 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį teismą.