- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-17
- Bylos Nr.
- I1-2670-780/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03023-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Pareiškėjas
- R. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Niklita“
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Ramūnas Šarka, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Niklita“, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. Č. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau kartu – ir atsakovas), 20 000 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad, atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime (toliau – ir Marijampolės kalėjimas), laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d. (iki patikslinto skundo teismui padavimo dienos) jam buvo neužtikrintas visavertis, pakankamo kiekio ir energetinės vertės maitinimas. Sriubos buvo verdamos tik vandenyje, guliašas maišomas su kopūstais ir krakmolu (dėl svorio), žuvies kotletas neturėjo žuvies kvapo. Pagal galiojančius teisės aktus laisvės atėmimo vietos įstaigose (toliau – ir kalinimo įstaiga, ir Įstaiga) laikomiems asmenims maitinimui skiriama – nedirbančiam asmeniui nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur ir ši suma nekito nuo 2007 metų, nors maisto produktai pabrango keleriopai. Pažymėjo, kad pagal šiuo metu galiojančias kainas neįmanoma patiekti trijų maisto davinių per dieną už 1,05 – 1,45 Eur, kurie atitiktų kiekio ir energetinės vertės kriterijus, todėl į patiekalus pilamas vanduo. Dėl netinkamo maitinimo jis jaučia savo svorio pokyčius, sveikatos priežiūros darbuotojai jo svorio netikrino. Akcentavo, kad papietavęs jausdavosi alkanesnis nei iki pietų, todėl maisto kiekybės ir kokybės nustatymui laboratoriniai tyrimai nebuvo reikalingi. Maisto davinius tikrindavo komisijos, tačiau jų atvykimo dienos Įstaigai buvo žinomos iš anksto, todėl tikrinimo dienomis maisto daviniai atitikdavo normas. Įstaigos administracija maisto gamybos ir patiekimo procesą kontroliuoja atmestinai, papildomų lėšų kalinamų asmenų maitinimui skirti negali, todėl skundų dėl netinkamo maitinimo Įstaigai neteikė. Įrodymu nurodė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. birželio 30 d. ataskaitą Nr. 2017/1-63, kurią prašė teismo į bylą išreikalauti. Dėl netinkamo maitinimo jis buvo kankinamas, kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Atsakovas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (toliau – ir Deklaracija) 5 straipsnį, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (toliu – ir Paktas) 7 straipsnį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 4 straipsnį bei kai kuriuos kitus tarptautinius teisės aktus. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles, negu išdėstytos šiame kodekse, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės. Nurodė administracinę bylą Nr. TA-376-789/2023, kurioje, jo nuomone, buvo nagrinėtos analogiškos aplinkybės, t. y. maisto davinio kiekio ir energetinės vertės nuteistiesiems neužtikrinimas tuo pačiu laikotarpiu. Prašė priteisti 20 000 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir atsakovas LKT) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas į Marijampolės kalėjimą atvyko nuo 2022 m. gruodžio 29 d., todėl pareiškėjo ginčo laikotarpis nurodytas yra netikslus. Atsiliepime į skundą nurodė, kad nuteistųjų maitinimas Marijampolės kalėjime organizuojamas pagal teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis juose patvirtintais valgiaraščiais. Marijampolės kalėjimas periodiškai, bent kartą per pusmetį, teikia maisto pavyzdžius Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centrui, pataisos namuose maisto kokybę tikrina ir valstybinės institucijos. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentas, atlikęs patikrinimus 2021 – 2023 metais, patikrinimų aktuose konstatavo, kad maitinimo pažeidimų nenustatyta, kaloringumas atitiko keliamus reikalavimus. Marijampolės kalėjimas yra sudaręs sutartį su uždarąja akcine bendrove „Niklita“, kuri, teikdama maitinimo paslaugas nuteistiesiems, griežtai vadovaujasi patvirtintais valgiaraščiais ir nustatytomis normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus įsakymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Į Resocializacijos skyriaus psichologus, sveikatos priežiūros specialistus dėl neužtikrinto visaverčio maitinimo, dėl maisto davinių kiekio ir kokybės, jo paties svorio kritimo ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė. Skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Vien ta priežastis, kad jis yra pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į visą bausmių vykdymo sistemą, nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui. Atsakovas LKT laikosi teisės aktų nuostatų, tinkamai juos įgyvendina. Pareiškėjo teisės nebuvo pažeidžiamos, todėl prašė skundą atmesti.
Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir atsakovas TM) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 5 punktą nuteistųjų maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, kuri privalo vykdyti tiek Kalėjimų departamento direktoriaus, tiek teisingumo ministro įsakymus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl nuteistųjų maitinimo fiziologinių normų, ir kol šio pobūdžio teisės normos įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos, jos yra teisėtos. Akcentavo, kad pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr. TA-376-789/2023 buvo keliamas klausimas dėl veganiško maisto reikalavimų, o nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nekelia klausimų dėl valgiaraščių veganams atitikimo fiziologinėms normoms, todėl pareiškėjo situacija nėra susijusi su situacija nagrinėta jo nurodytoje administracinėje byloje Nr. TA-376-789/2023. Atsakovo TM nuomone, nagrinėjamu atveju turėtų būti aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-486-815/2023, kurioje buvo skundžiami valstybės veiksmai dėl kalinamų asmenų nevisaverčio maitinimo. Akcentavo, kad pareiškėjui užtikrinamas subalansuotas ir visavertis maitinimas, jo teiginiai apie nuolatinį badavimą yra subjektyvūs ir nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – egzistavimą. Nenustačius neteisėtų atsakovo TM veiksmų, negalima ir atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Niklita“ atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų organizuojant maitinimą Marijampolės kalėjime, t. y. tiekiant nevisavertį, nepakankamo kiekio ir nepakankamos energetinės vertės maitinimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam Marijampolės kalėjime nuo 2016 m. gruodžio 23 d. yra neužtikrinamas tinkamas maitinimas, bet iš byloje esančių faktinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas į Marijampolės kalėjimą atvyko 2022 m. gruodžio 29 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina konkrečiai dėl Marijampolės kalėjime jam neužtikrinto tinkamo maitinimo, ginčo laikotarpis byloje nustatytinas nuo 2022 m. gruodžio 29 d. (datos kada pareiškėjas atvyko į Marijampolės kalėjimą) iki 2023 m. lapkričio 15 d. (patikslinto skundo teismui pateikimas).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Minėta, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) Marijampolės kalėjime tiekiant nevisavertį, netinkamo kiekio ir energetinės vertės maistą.
BVK (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 173 straipsnio 5 dalis nustatė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančias jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Tos pačios redakcijos BVK 173 straipsnio 10 dalis nustatė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios BVK redakcijos 92 straipsnio 5 dalyje, nurodoma, kad „arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.“. Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų maitinimo, aprūpinimo drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras (nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios BVK redakcijos 92 str. 10 d.).
Pagal Fiziologinės mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 (redakcija galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 2 298 kcal (atitinkamai nurodyta, kiek turi sudaryti riebalai, baltymai, angliavandeniai, vitaminai).
Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.). Minėtu įsakymu nustatyta paros maitinimo išlaidų norma vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur (2.1.2 punktas); šios išlaidos skiriamos tik maisto produktams pirkti (2.3 punktas).
Teismas pritaria atsakovo TM pozicijai ir pažymi, kad pataisos namams nesuteikta teisė interpretuoti teisės aktų savaip, jie privalo vykdyti galiojančius teisės aktus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, dėl skiriamų paros maitinimo išlaidų normų, ir kol šio pobūdžio teisės normos įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos, jos yra teisėtos. Pareiškėjas skunde prašymo ištirti norminius teisės aktus nepateikė, bylą nagrinėjančiam teismui abejonių dėl ginčui taikomų teisės aktų teisėtumo nekyla, todėl nėra nei faktinio nei teisinio pagrindų pradėti byloje taikytinų norminių teisės aktų tyrimą. Tokią praktiką dėl būtinybės tirti norminus administracinius aktus formuoja ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-639-815/2023; 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2840-629/2018).
Pareiškėjas prašė išreikalauti į bylą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. birželio 30 d. ataskaitą Nr. 2017/1-63, šioje ataskaitoje yra nurodyta, kad nuteistiesiems galimai nėra užtikrinamas visavertis kokybiškas maitinimas, kuomet paros maitinimo išlaidos vienam asmeniui nesiekia net 2 Eur. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ši ataskaita yra sudaryta 5 metai iki pareiškėjui aktualaus laikotarpio, t. y. 2017 metais, kai pareiškėjas ginčą kelia už pažeidimus buvusius nuo 2022 m. gruodžio 29 d., todėl manytina, kad ši ataskaita negali pagrįsti pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl maitinimo buvusio ginčo laikotarpiu, todėl šiame dokumente užfiksuoti galimi pažeidimai ir rekomendacijos negali būti vertinami kaip aktualūs nagrinėjamam ginčui, be to, pati ataskaita yra sudaryta įvertinus tiekiamą maitinimą ne Marijampolės kalėjime.
Kita vertus, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo priimta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2022 m. gruodžio 8 d. pažyma Nr. 4D-2022/1-99 (toliau – ir Pažyma), kuri įvertinta Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas; toliau – ir VAAT) 2023 m. sausio 20 d. sprendime (administracinė byla Nr. I1-1123-816/2023), ir tokiam vertinimui pritarė LVAT 2023 m. spalio 11 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eTA-486-815/2023). Pažymoje, be kita ko, teisingumo ministrei buvo rekomenduota apsvarstyti galimybę nedelsiant pripažinti netekusia galios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ dalį, kuria reglamentuotos paros maitinimosi išlaidų normos, nes šis teisinis reglamentavimas neatitinka realios ekonominės situacijos, normos nebeturi jokios imperatyviai pripažįstamos vertės ir praktikoje nėra taikomas. Tačiau, įvertinus tai, kad už nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo organizavimą atsakingos institucijos patvirtino, jog renkantis maitinimo tiekėją prioritetas yra teikiamas fiziologinių mitybos normų užtikrinimui ir nėra vadovaujamasi galiojančiomis teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 nustatytomis paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, o nuteistųjų bei suimtųjų maitinimui skiriama suma yra ženkliai didesnė nei patvirtinta minėtame teisės akte, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus iniciatyva pradėtas tyrimas buvo nutrauktas. Pažyma aktuali nagrinėjamam ginčui, nes joje konstatuota, kad pareiškėjo nurodytos nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo išlaidų normos laisvės atėmimo vietos įstaigose yra viršijamos, prioritetą teikiant fiziologinių mitybos normų užtikrinimui.
Marijampolės kalėjime nuteistųjų maitinimo paslaugos užtikrinamos Marijampolės kalėjimo su UAB „Niklita“ sudarytos Maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 27/10-61 ir jos priedo „Maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ pagrindu (2 t., b. l. 8-26; toliau – Maitinimo sutartis). Maitinimo sutarties 2 priede nurodomi Maitinimo paslaugos įkainiai, pagal kuriuos vieno nedirbančio vyro paros maitinimo kaina yra 2,52 Eur, t. y. du kartus didesnė už teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintą maitinimo išlaidų normos vidurkį (1,05 + 1,45 / 2 = 1,25) ir ženkliai didesnė už minėtu įsakymu nustatytą maitinimo išlaidų normos maksimumą (1,45 Eur). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Marijampolės kalėjime, duomenų apie tai, kad pareiškėjas dirbo, byloje nėra, todėl jo maitinimui pagal Maitinimo sutarties 2 priedą buvo skiriama vidutiniškai 76,65 Eur mėnesiui. Taigi, nagrinėjamos bylos faktiniai duomenys taip pat patvirtina Pažymoje nustatytą aplinkybę, kad nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo išlaidų normos laisvės atėmimo vietos įstaigose, tarp jų ir Marijampolės kalėjime yra atitinkamai viršijamos.
Įvertinus bylos faktinius duomenis teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai, jog tiekiamas maistas nevisavertis, nes augant infliacijai ir didėjant kainoms, teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos maitinimo normos ir maitinimui skiriama pinigų suma nesikeitė, todėl jis negalėjo būti maitinamas pilnavertiškai, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, jam tiekiamas maistas nebuvo visavertis, nes jis jautė ir vizualiai matė, kad į jį dėl svorio pilama vandens, dedamas krakmolas, guliašas maišomas su kopūstais, todėl jis ir pavalgęs jautė alkį.
Akcentuotina, kad asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintus valgiaraščius (toliau – ir Valgiaraščiai). Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-387 buvo patvirtinti nuteistųjų (suimtųjų) maitinimo valgiaraščių pakeitimai. Valgiaraščiuose, be kita ko, nurodomi patiekalų pavadinimai, maisto produktų kiekiai (gramais). Valgiaraščio nedirbantiems asmenims 2 priede nurodoma Nedirbančių vyrų 31 dienos maisto davinio cheminė sudėtis (aktuali pareiškėjui), t. y. atitinkami kaloringumo, baltymų, riebalų, angliavandenių kiekiai.
Nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Taisyklės), kurios nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pagal Taisyklių 10 punktą valgiaraščiai iškabinami virtuvėje. Kalinimo įstaiga bent vieną kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus (Taisyklių 16 p.). Taisyklių 3 priede patvirtinti patiekalų receptūros ir jų maistinė bei energetinė vertė.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtino Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisykles (galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), kuriose konkreti paros maitinimo išlaidų norma nuteistajam nėra nustatyta, tačiau reglamentuojama, kad suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą organizuoja kalinimo įstaiga (311 p.); suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, kuriuos tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (312 p.); maistas turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius; valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, kurias tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (315 punktas); laisvės atėmimo vietų įstaiga ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį atlieka suimtiesiems ir nuteistiesiems tiekiamo maisto laboratorinius tyrimus (322 p.).
Byloje nustatyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu maisto kokybės neplaninius patikrinimus, pagal vartotojų (pranešėjų) skundus (pateiktą informaciją), Marijampolės kalėjimo valgykloje atliko Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentas. Esminių tiekiamo maisto kokybės pažeidimų nenustatyta. Dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, kurie nesiejami su nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodytu nevisaverčiu, nepakankamo kiekio ir nepakankamos energetinės vertės maitinimu (pvz. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento 2022 m. vasario 24 d. patikrinimo akte konstatuoti smulkaus gamybinio inventoriaus priežiūros neatitikimai 2004 m. balandžio 29 d. Europos Pralamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos), atsakovui MK buvo duoti atitinkami nurodymai bei atliekama jų vykdymo kontrolė. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo MK į bylą pateikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento patikrinimo aktai. Iš patikrinimo aktų turinio matyti, jog patikrinimai dėl maisto kokybės buvo atlikti iš anksto suplanavus, tačiau atlikti ir neplaniniai (netikėti) patikrinimai, todėl pareiškėjo argumentai, kad tikrinimai buvo neveiksmingi, nes iš anksto suderinti, laikytini nepagrįstais.
Iš bylos duomenų matyti, jog ginčo laikotarpiu, kiekvieną mėnesį (kartais dažniau) patikrinimus, kaip UAB „Niklita“ laikosi Maitinimo sutarties sąlygų, atliko ir Marijampolės kalėjime sudaryta komisija (toliau – ir Komisija). Patikrinimų metu buvo tikrinama patiekalų sudėtis pagal valgiaraščius, vizuali jų išvaizda, svoris, temperatūra, pagaminamų porcijų kiekis, kaip pildomi patiekalų kontrolės žurnalai. Minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti Komisijos pasirašyti patikrinimo aktai. Marijampolės kalėjimo 2022 m. gegužės 31 d., 2022 m. birželio 30 d., 2022 m. liepos 21 d. patikrinimo aktuose konstatuojama, jog dalis maisto atlieka ir jis yra išmetamas, ypač, kai yra maitinami vegetarai ir veganai, kurie ne kiekvieną kartą ateina pagal savo pasirinktą maitinimą valgyti. Minėta aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nuteistiesiems maisto porcijų buvo pagaminama pakankamai. Taip pat akivaizdu, kad Marijampolės kalėjimas sistemingai domėjosi nuteistųjų maitinimu, ėmėsi aktyvių veiksmų, skirtų užtikrinti, kad nuteistiesiems teikiamos maitinimo paslaugos būtų kokybiškos.
Akcentuotina ir tai, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasirašytame Marijampolės kalėjimo patikrinimo akte buvo konstatuoti nustatyti nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės trūkumai, t. y. neatitikimai valgiaraštyje nustatyto svorio ir maistinės vertės: nedirbančio vyro viso maisto davinio svoris nustatytas 1 065,90 g., turėjo būti 1 120 g., dirbančio vyro viso maisto davinio svoris nustatytas 1 394 g., turi būti 1 470 g. Todėl teismas vertina, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovo MK neteisėtus veiksmus organizuojant nuteistųjų (tarp jų pareiškėjo) maitinimą dėl netinkamo maisto davinio svorio.
Teismas nutartyse dėl skundo trūkumų šalinimo buvo išaiškinęs pareiškėjui teisę patikslinti skundo aplinkybes, jas konkretizuoti, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo, skunde konkrečių maitinimo pažeidimų atvejų nenurodė, todėl pagal abstrakčias skundo aplinkybes nėra galimybės konstatuoti, kad atsakovas MK organizuodamas nuteistųjų (ir pareiškėjo) maitinimą itin dažnai, ar pasikartojančiai neveikė taip kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti.
Pagal ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, t. y. Vidaus tvarkos taisyklių 43 punktą (galiojanti redakcija; analogiškas reglamentavimas buvo iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusios Vidaus tvarkos taisyklių redakcijos 21 punkte), paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti maisto produktų tokių kaip: vaisių ir daržovių (šviežių, šaldytų, konservuotų) – ne daugiau kaip 2 kg; duonos gaminių – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; pieno produktų (išskyrus saldintą sutirštintą pieną) – ne didesnėse nei 500 ml/g pakuotėse; termiškai apdorotų, rūkytų, sūdytų mėsos gaminių (žuvies) – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; chalvos, šokolado, šokoladinių saldainių, riešutų – ne daugiau kaip 500 g pakuotėse; aliejaus, margarino – ne didesnėse nei 500 ml/g pakuotėse; natūralios arbatos, kavos, kakavos – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; sulčių, gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens – ne didesnėse nei 1 000 ml pakuotėse; prieskonių, sintetinių saldiklių; kečupo, pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių, krienų – ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse; sausainių, vaflių ir meduolių – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse ir ne daugiau kaip po vieną pakuotę. Tad asmenims, priklausantiems paprastajai grupei, ginčo laikotarpiu buvo sudarytos sąlygos įsigyti papildomai maisto prekių, jeigu jų netenkina Marijampolės kalėjime tiekiamas maitinimas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kalinimo įstaigai skundų dėl netinkamo maitinimo neteikė, nes Įstaigos administracija maisto gamybos ir patiekimo procesą kontroliuoja atmestinai, papildomų lėšų nuteistųjų maitinimui skirti negali.
Bylos duomenys patvirtina, kad pagal vartotojų skundus nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės Marijampolės kalėjime patikrinimus atlieka ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, surašo patikrinimo aktus, teikia Įstaigai nurodymus dėl maitinimo kokybės gerinimo. Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl nesikreipimo į atsakovą MK (kitas kontroliuojančias įstaigas), nes situacija nepasikeis, laikytina subjektyvia pareiškėjo nuomone ir jo paties pasirinktu pasyviu elgesio modeliu, negalinčiu lemti išvados, kad netinkamo maitinimo Įstaigoje kokybės neįmanomą pagrįsti įrodymais.
Pareiškėjas teismui nepateikė objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus organizuodami maitinimą. Pareiškėjo nurodė tik bendro pobūdžio subjektyviai vertinamas aplinkybes apie netinkamą nuteistųjų maitinimą, tačiau nenurodė, koks kitoks maitinimas jam turėjo būti skirtas ir kokiu pagrindu. Pareiškėjo subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.
Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo nurodytoje LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. TA-376-789/2023 buvo keliamas klausimas dėl veganiško maisto reikalavimų, kurių nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nekėlė, todėl nėra pagrindo į pareiškėjo nurodytą administracinę bylą atsižvelgti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo kalinimas netinkamai ir nepakankamai maitinant, pažeidė Konvencijos 3 straipsnį, Deklaracijos 5 straipsnį, Pakto 7 straipsnį, Chartijos 4 straipsnį. Į bylą atsakovo MK pateikta Lietuvos kalėjimų tarnybos pirminės sveikatos priežiūros skyriaus pažyma ir Resocializacijos skyriaus pažyma patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu dėl neužtikrinto tinkamo visaverčio maitinimo, dėl pakankamo kiekio ir kokybės maisto davinių neužtikrinimo, svorio kritimo į medikus ir psichologus pareiškėjas nesikreipė. Todėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, kankinančiomis, nežmoniškomis sąlygomis arba kitaip pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnio, Deklaracijos 5 straipsnio, Pakto 7 straipsnio ar Chartijos 4 straipsnio nuostatas.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Minėta, kad pagal bylos faktinius duomenis teismas nenustatė, kad, pareiškėjas buvo kankinamas, kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, jam krito svoris. Iš atsakovo MK į bylą pateiktos Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu yra kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus, tačiau nėra skundęsis netinkamu, nevisaverčiu maitinimu, jo paties krintančiu svoriu, nėra duomenų, kad jis būtų prašęs jo svorį tikrinti. Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus ir Resocializacijos skyriaus pažymos patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamo maitinimo į medikus ir psichologus pareiškėjas nesikreipė, todėl pagal bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo sveikata ar emocinė būklė būtų itin pablogėjusi dėl byloje vienkartinai nustatyto netinkamo maisto davinio svorio (ABTĮ 56 str. 7 d.).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 20 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.
ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). Pagal CK 1.138 straipsnio 8 punktą asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-594-1188/2023).
Byloje nenustačius, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (vienkartinai nustatyto nepakankamo maisto svorio) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už teisės į tinkamą maitinimą pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo R. Č. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista.
Pareiškėjo reikalavimą dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.