Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-03-31 · Civilinė byla Nr. e2A-62-881/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-31
Bylos Nr.
e2A-62-881/2025
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00261-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Aldona Tilindienė, Marius Bajoras
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Imlitex“
Atsakovas
akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-62-881/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00261-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 3.3.1.19.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Imlitex“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Imlitex“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl gamtinių dujų skaitiklio gedimo sukeltų nuostolių kompensavimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba ir uždaroji akcinė bendrovė „CESTOS MAISTAS“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Imlitex“ pareiškė ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) dėl gamtinių dujų skaitiklio gedimo sukeltų nuostolių kompensavimo, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovės patirtus 115 224,06 Eur tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro 110 681,21 Eur nuostoliai dėl neapskaityto gamtinių dujų kiekio kainų svyravimo ir 4 542,83 Eur teisinės išlaidos iki ieškinio pateikimo momento.

2. Nurodė, kad ieškovė su atsakove 2017 m. gruodžio 7 d. sudarė gamtinių dujų skirstymo paslaugos sutartį Nr. S10/2017-11 (toliau – ir Gamtinių dujų skirstymo sutartis) pagal kurią ESO teikė gamtinių dujų skirstymo paslaugą ir pagal kurią ieškovei buvo suteikta teisė naudotis ESO gamtinių dujų skirstymo sistema. Gamtinių dujų skirstymo sutartyje šalys nėra susitariusios dėl teisinės atsakomybės taikymo gamtinių dujų skaitiklio gedimo atveju, todėl yra taikomos teisės aktų nuostatos, reguliuojančios apskaitos prietaisų priežiūros klausimus, ir bendrosios teisės normos, reguliuojančios civilinę atsakomybę.

3. Ieškovė ir UAB „CESTOS MAISTAS“ yra sudariusios gamtinių dujų pirkimo pardavimo sutartį Nr. GD-058, pagal kurią ieškovė tiekia gamtines dujas UAB „CESTOS MAISTAS“. Atsakovė yra atsakinga už tinkamą dujų sistemos priežiūrą bei dujų paskirstymą (atlygintinė ESO teikiama paslauga). Ieškovė įsigytas gamtines dujas patiekia į Lietuvos gamtinių dujų sistemą (virtualų prekybos tašką), o ESO, kaip gamtinių dujų skirstymo operatorius, gamtines dujas paskirsto ieškovės galutiniams vartotojams į jų objektus. Gamtinių dujų sistema yra bendra visai Lietuvos Respublikai ir į ją dujų įleidimas (įdujinimas) vyksta nuolat (24 valandas per parą).

4. Pagal ESO administruojamo gamtinio dujų skaitiklio Nr. 6919057 duomenis yra apskaitomas UAB „CESTOS MAISTAS“ suvartotų gamtinių dujų kiekis bei atitinkamas kiekis pateikiamas į Lietuvos gamtinių dujų sistemą. Nagrinėjamu atveju ieškovė neapskaitytą gamtinių dujų kiekį, t. y. kiekį, kurį UAB „CESTOS MAISTAS“ suvartojo nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d., bet jis nebuvo apskaitytas dėl skaitiklio gedimo, 2022 m. lapkričio mėnesį pirko iš Shell ir pateikė į Lietuvos gamtinių dujų sistemą pagal ESO atliktus apskaičiavimus.

5. Ginčo atveju susiklostė situacija, kad dėl ESO administruojamo skaitiklio gedimo daugiau nei tris metus (nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d.) nebuvo fiksuojama, jog UAB „CESTOS MAISTAS“ faktiškai suvartojo daugiau nei buvo realiai apskaityta gamtinių dujų. Pastebėjęs neatitiktį ESO įpareigojo ieškovę neapskaitytas gamtines dujas atpirkti ir patiekti į Lietuvos gamtinių dujų sistemą bei apskaityti vartotojui UAB „CESTOS MAISTAS gamtinių dujų suvartojimą pagal dujų tiekimo metu (nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d.) galiojusių kainų vidurkį.

6. ESO 2022 m. rugsėjo 15 d. Atsiskaitymo už suvartotas dujas (sutrikus apskaitos prietaiso darbui) aktu Nr. DG1923 (toliau – Aktas) buvo atliktas gamtinių dujų suvartojimo perskaičiavimas ir gamtinių dujų tiekėjui (ieškovei) į einamąjį laikotarpį priskaičiuotas 114 592 kub. m ESO neapskaitytas gamtinių dujų kiekis už 2019 m. gegužės 27 d.–2022 m. rugsėjo 14 d.

7. Visą Gamtinių dujų skirstymo sutarties galiojimo laikotarpį ESO nereiškė pretenzijų dėl galimai netinkamo dujų apskaitos prietaiso Nr. 6919057 (toliau – ir skaitiklis) naudojimo ir (ar) jo (plombos) pažeidimo, t. y. nėra ginčo, kad ieškovė bei gamtinių dujų naudotojas (galutinis gavėjas) UAB „CESTOS MAISTAS“ tinkamai eksploatavo gamtinių dujų skaitiklį. Be to, nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė laiku vykdė atsiskaitymus už ESO teikiamą gamtinių dujų skirstymo paslaugą pagal skaitiklio Nr. 6919057 faktinius rodmenis. Neapskaityto gamtinių dujų kiekio susidarymo laikotarpiu dujų apskaitos prietaisas Nr. 6919057 veikė ir rodė tam tikrą dalį suvartotų gamtinių dujų, todėl nei UAB „CESTOS MAISTAS“, nei ieškovė neturėjo objektyvaus pagrindo abejoti dujų skaitiklio rodmenimis.

8. ESO kartu su Aktu ieškovei pateikė Gamtinių dujų perskaičiavimo lentelę (toliau – lentelė) už 2019 m. gegužės 27 d.–2022 m. rugsėjo 14 d., t. y. ESO perskaičiavo UAB „CESTOS MAISTAS“ sunaudotų gamtinių dujų kiekio skirtumą tarp mechaninio skaitiklio ir korektoriaus nekoreguoto rodmens, taikydamas korekcijos koeficientą (1,041) bei detalizavo konkretų neapskaitytų gamtinių dujų kiekį kiekvieną minėto laikotarpio kalendorinį mėnesį. Ieškovė neapskaitytą gamtinių dujų kiekį pardavė UAB „CESTOS MAISTAS“ už aktualaus laikotarpio galiojusių gamtinių dujų kainos svertinį vidurkį, t. y. už 52 520,24 Eur. UAB „CESTOS MAISTAS“ atsiskaito su ieškove ir pagal išankstinius mokėjimus, todėl 2022 m. gruodžio mėnesio mokėjimų apyvarta yra didesnė nei minėti 52 520,24 Eur. ESO įtraukus neapskaitytą gamtinių dujų kiekį, kaip 2022 m. lapkričio mėnesio UAB „CESTOS MAISTAS“ suvartotą gamtinių dujų kiekį, ieškovė privalėjo šį neapskaitytą gamtinių dujų kiekį įsigyti (atpirkti). Neapskaitytą gamtinių dujų kiekį ieškovė įsigijo iš pardavėjo Shell 2022 m. lapkričio mėnesį galiojusiomis gamtinių dujų kainomis ir pateikė į Lietuvos gamtinių dujų sistemą, t. y. už 163 201,45 Eur. Galutinė neapskaitytų gamtinių dujų kiekio savikaina yra 133,09 Eur/MWh (131,75+1,19+0,15). Į šią gamtinių dujų įsigijimo kainą nėra įtrauktas reguliarioje verslo praktikoje taikomas dujų tiekimo mokestis ir (ar) kiti mokesčiai, dėl kurių ieškovė už minėtų paslaugų teikimą įprastomis sąlygomis gauna pajamas (pelną).

9. Ieškovė, įvertinusi neapskaitytų gamtinių dujų įsigijimo iš Shell kainą 2022 m. lapkričio mėnesio tarifu (163 201,45 Eur), bei neapskaitytų gamtinių dujų pardavimo UAB „CESTAS MAISTAS“ nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. galiojusiomis kainomis (52 520,24 Eur), konstatavo, kad dėl ESO administruojamo dujų apskaitos prietaiso Nr. 6919057 gedimo ieškovė patyrė 110 681,25 Eur (163 201,45 Eur - 52 520,24 Eur) tiesioginių nuostolių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

11. Teismas nustatė, kad ieškovė įrodinėja, jog dėl atsakovės netinkamai administruojamo skaitiklio gedimo jai kyla civilinė atsakomybė ir pareiga atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, susidariusius dėl gamtinių dujų kainų skirtumo. Kadangi sutartyje nuostolių atlyginimo klausimas nėra aptartas, ieškovė remiasi bendrosiomis teisės normomis, reguliuojančiomis civilinę atsakomybę. Ieškovės nuomone, atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-248 „Dėl gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių“ patvirtintas gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisykles (toliau – ir Taisyklės) bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (toliau – VERT) 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. O3E-792 „Dėl naudojimosi AB „Energijos skirstymo operatorius“ gamtinių dujų skirstymo sistema taisyklių derinimo“ patvirtintas Naudojimosi AB „Energijos skirstymo operatorius“ gamtinių dujų skirstymo sistema taisykles (toliau – ir Skirstymo sistemos taisyklės), todėl jai kyla sutartinė atsakomybė. Be to, atsakovė visą neapskaitytą gamtinių dujų kiekį įtraukė į 2022 m. lapkričio mėnesio apskaitą, dėl to ieškovė privalėjo jį įsigyti galiojančiomis rinkos kainomis ir grąžinti į sistemą, patirdama nuostolius. Ieškovės teigimu, atsakovė šiuos nuostolius nepagrįstai ir nesąžiningai perkėlė tiekimo bendrovei, todėl privalo juos atlyginti.

12. Teismo vertinimu, tam, kad atsakovei kiltų pareiga atlyginti ieškovės reikalaujamus nuostolius, būtina nustatyti jos neteisėtus veiksmus ir kaltę. Analizuojant atsakovės civilinę atsakomybę, reikia įvertinti, ar ji, kaip skaitiklio savininkė ir prižiūrėtoja, laikėsi teisės aktų reikalavimų bei sutarties sąlygų. Be to, svarbu nustatyti, ar atsakovė pagrįstai ir kokiu pagrindu perskaičiuotą neapskaitytą gamtinių dujų kiekį priskyrė ieškovės 2022 m. lapkričio mėnesio apskaitai, dėl to ieškovė turėjo šį gamtinių dujų kiekį įsigyti už tuo metu galiojusią rinkos kainą.

13. Ieškovė nesutiko, kad į einamąjį laikotarpį būtų perkeltas neapskaitytas gamtinių dujų kiekis, teigdama, jog pagal VERT išaiškinimus atsakovė privalėjo atlikti perskaičiavimą pagal aktualiu laikotarpiu galiojusias kainas ir atlyginti nuostolius dėl kainų svyravimo. Tačiau teismas pažymėjo, kad teisės aktai aiškiai nenumato, kaip turi būti apskaitomas perskaičiuotas gamtinių dujų kiekis ir ar jis pagrįstai įtrauktas į tiekimo bendrovės einamąjį laikotarpį. Atsakovė, vadovaudamasi VERT išaiškinimais ir susitarimu su VERT, neapskaitytą dujų kiekį įtraukė į einamąjį laikotarpį bei pateikė duomenis tiekimo bendrovei, kuri atsakinga už kainų perskaičiavimą. VERT patvirtino, kad toks perskaičiavimo būdas atitinka jų poziciją, o VERT 2023 m. gegužės 30 d. nutarime Nr. O3E-731 „Dėl ginčo tarp AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Imlitex“ nagrinėjimo“ (toliau – ir VERT nutarimas) nėra nurodyta, jog atsakovės veiksmai buvo neteisėti. Ieškovė, kitaip interpretuodama VERT nutarimą, teigia, kad atsakovė neturėjo teisės įtraukti neapskaitytų dujų kiekio arba turėjo atlyginti kainų skirtumą. Vis dėlto teisės aktai, sutartis ar Skirstymo sistemos taisyklės nenumato atsakovės pareigos kompensuoti tiekimo bendrovei dėl perskaičiavimo atsiradusius nuostolius. Taigi, teismas konstatavo, kad ieškovės argumentai dėl atsakovės atsakomybės ir nuostolių kompensavimo yra nepagrįsti.

14. Teismas nurodė, kad ieškovė kreipėsi į VERT, reikalaudama panaikinti ar papildyti ESO sprendimą bei įpareigoti ją kompensuoti 110 681,23 Eur nuostolius, tačiau VERT šiuos reikalavimus atmetė. Pagal teisės aktus, ieškovė turėjo teisę per 30 dienų nuo VERT sprendimo priėmimo kreiptis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės. Kadangi ji šia teise nepasinaudojo, praleidusi terminą prarado galimybę ginčyti VERT sprendimą teisme. Kadangi VERT nutarimas įsigaliojo 2023 m. birželio 29 d. ir ieškovė pati jį laikė vykdomuoju dokumentu, teismas nusprendė, kad ji sutiko su VERT išvadomis.

15. Nors VERT nutarimu ESO nebuvo įpareigotas kompensuoti ieškovės nurodomų nuostolių, ieškovė, nepaisydama gautų VERT išaiškinimų, 2023 m. sausio 12 d. raštu pareikalavo, kad atsakovė gera valia įvykdytų VERT nutarimą, atliktų tam tikrus veiksmus ir grąžintų permoką dėl kainų svyravimo, siekdama 110 681,23 Eur kompensacijos. Teismo vertinimu, tai rodo, kad ieškovė pati laikė VERT nutarimą galutiniu ginčo išsprendimu, įskaitant ir nuostolių klausimą. Todėl teismas konstatavo, kad ieškiniu pakartotinai reiškiamas reikalavimas dėl tų pačių nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas.

16. Teismas nustatė, kad atsakovė tinkamai įvykdė VERT nutarimą, o ieškovė nepagrįstai sutapatino jai grąžintą permoką su patirtais nuostoliais dėl gamtinių dujų kainų svyravimo. VERT nutarimas įpareigojo atsakovę perskaičiuoti gamtinių dujų kiekį ir taikyti ataskaitinio laikotarpio skirstymo paslaugų kainas. Ieškovė pripažino, kad ši nutarimo dalis buvo įvykdyta. VERT išaiškinimuose taip pat nurodyta, kad atsakovė privalo perskaičiuoti tik skirstymo dalį, proporcingai paskirstydama neapskaitytą dujų kiekį (114 592 kub. m) nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. pagal vidutinį suvartojimą. Jei perskaičiavimas lemia mažesnę mokėtiną sumą nei jau sumokėta, ESO turi grąžinti permoką, tačiau tai nesusiję su ieškovės reikalaujamais nuostoliais.

17. Teismas nurodė, kad VERT nutarimu atsakovė buvo įpareigota perskaičiuoti neapskaitytą gamtinių dujų kiekį ir taikyti ataskaitinio laikotarpio skirstymo dujų kainas. Jei po perskaičiavimo mokėtina suma būtų mažesnė nei ieškovė sumokėjo už skirstymo paslaugą, permoka turėjo būti grąžinta. Tačiau atsakovė nebuvo įpareigota perskaičiuoti trečiojo asmens mokėtinos sumos pagal jo sutartį su ieškove ar atlyginti nuostolius dėl dujų tiekimo kainų svyravimo. Ieškovė, prieštaraudama savo pačios pozicijai, kreipėsi į VERT dėl nutarimo išaiškinimo, patvirtindama, kad ginčas susijęs tik su skirstymo kainų taikymu.

18. Teismas nusprendė, kad ieškovei (tiekimo bendrovei) tenka pareiga apskaityti neapskaityto gamtinių dujų kiekio tiekimo kainas pagal ataskaitinius laikotarpius (kiekvieną mėnesį), naudojant galiojančias tiekimo kainas. Atsakovė yra atsakinga tik už perskaičiavimus ir jų pateikimą ieškovei, taip pat už skirstymo paslaugos mokėtinos sumos perskaičiavimą pagal sutartį, kaip numatyta VERT nutarime.

19. Teismo vertinimu, atsakovė tinkamai įvykdė savo pareigas pagal galiojančius teisės aktus, nes skirstymo sistemos operatorius privalo įrengti ir eksploatuoti teisės aktų reikalavimus atitinkančias dujų matavimo prietaisus. Skaitiklio patikra ir korektoriaus keitimas buvo atlikti laiku, o atlikto techninės būklės patikrinimo 2019 m. gegužės 27 d. metu nebuvo nustatyta jokių veiklos sutrikimų. Atsakovė nenurodė galimų neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo būti sutrikęs skaitiklio veikimas. Be to, galiojantys teisės aktai nenumato prievolės tikrinti dujų apskaitos prietaisų rodmenis nebuitiniams vartotojams tam tikru periodiškumu, t. y. ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė būtų pažeidusi tokią pareigą.

20. Atsakovė paaiškino, kad skaitiklio metrologinė patikra buvo atlikta 2014 metais ir galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d. Be to, dujų tūrio perskaičiavimo įtaiso metrologinė patikra buvo atlikta 2019 metais ir buvo galiojanti. Baigiantis skaitiklio metrologinei patikrai jis buvo laiku pakeistas 2022 m. rugsėjo 15 d., kaip nurodyta VERT nutarime.

21. Teismas pažymėjo, kad VERT nutarime taip pat nurodyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl dujų kiekio perskaičiavimo laikotarpio ir neapskaityto dujų kiekio. Šalys pripažino Akte pateiktus duomenis apie sugedusio skaitiklio neapskaitytą dujų kiekį. Kadangi VERT nutarimas yra įsiteisėjęs, ieškovė neturi teisės ginčyti šių nustatytų aplinkybių.

22. Teismas pažymėjo, kad skaitiklis, įrengtas trečiojo asmens objekte, buvo skirtas apskaityti gamtinių dujų suvartojimą ir priskirtas nebuitiniam vartotojui UAB „CESTOS MAISTAS“ (suteiktas vartotojo kodas 488A56BF-6), objekto pavadinimas UAB „CESTOS MAISTAS“, katilinė Nr. 1. Nors tarp atsakovės ir trečiojo asmens nėra atskiros sutarties, taikomos bendros Sutarties sąlygos, įskaitant Skirstymo sistemos taisykles ir Taisyklių nuostatas, nustatančias teises ir pareigas.

23. Teismas nurodė, kad ieškovė remiasi Taisyklių 98 punktu, pagal kurį skirstymo sistemos operatorius atsako už dujų kiekio nustatymą, o vartotojas turi užtikrinti sąlygas operatoriui vykdyti pareigas. Tačiau, kaip nurodyta Taisyklių 99 punkte, vartotojas taip pat turi pareigas operatoriui, o operatorius turi tam tikras teises pagal Taisyklių 101 punktą. Nebuitinio vartotojo pareigos, nustatytos Taisyklių 105.10 papunktyje, apima skirstomųjų dujotiekių ir įrenginių saugumą bei apsaugą nuo pažeidimų, o pastebėjus darbo sutrikimus ar pažeidimus, vartotojas privalo informuoti tiekimo bendrovę ir skirstymo sistemos operatorių. Nors vartotojas šiuo atveju nėra laikomas sistemos naudotoju, analogiškos pareigos yra nustatytos ir Skirstymo sistemos taisyklių 34.3 ir 34.7 papunkčiuose. Sistemos naudotojas ar vartotojas yra įpareigotas pranešti skirstymo sistemos operatoriui apie pastebėtą matavimo prietaiso gedimą, o pagal Aprašo 68 ir 95 punktus, kai gedimas pastebimas, dujų kiekis skaičiuojamas pagal paskutinių 3 parų vidutinį suvartojimą arba kitą metodą, jei sutariama. Tai taikoma tiek matavimo prietaisų patikros atvejais, tiek nuotolinio duomenų surinkimo sistemos gedimams.

24. Nors ieškovė teigia, kad neadministruoja ir nevykdo skaitiklių priežiūros, tai nepanaikina vartotojo minėtais teisės aktais nustatytos pareigos nedelsiant informuoti tiekimo bendrovę ir (ar) skirstymo sistemos operatorių apie pastebėtus dujų kiekio matavimo prietaiso darbo sutrikimus.

25. Vartotojas ir sistemos naudotojas turi pareigą pastebėti techninius įrenginių sutrikimus, nes tokius gedimus gali greičiausiai pastebėti patys vartotojai. Nors skaitiklio veikla sutriko ne dėl ieškovės ar trečiojo asmens kaltės, būtent trečiasis asmuo turėjo pastebėti sumažėjusį suvartojimą ir atkreipti dėmesį į pakitusius skaitiklio rodmenis. Be to, trečiasis asmuo, kaip nebuitinis vartotojas, turėjo paskirti atestuotus asmenis, kurie būtų nustatę skaitiklio gedimą.

26. Trečiasis asmuo, pastebėjęs skaitiklio veiklos sutrikimą, turėjo laiku informuoti atsakovę ar ieškovę. Tai jis padarė 2019 metais, kai sutriko korektoriaus veikimas, ir apie tai informavo atsakovę. Todėl ieškovės nurodytas teiginys, kad atsakovė ilgą laiką nepastebėjo nuokrypio dėl skaitiklio gedimo, nėra pakankamas pagrindas pripažinti atsakovės civilinę atsakomybę už netinkamą skaitiklio priežiūrą.

27. Ieškovė nepagrįstai remiasi Taisyklių 172 punktu, teigdama, kad atsakovė sąmoningai perkėlė nuostolius tiekimo bendrovei (ieškovei). Taisyklių 172 punktas reglamentuoja nuostolių atlyginimą tik vartotojui ir neapima tarpusavio santykių tarp skirstymo sistemos operatoriaus ir tiekimo bendrovės dėl nuostolių atlyginimo. Remiantis Taisyklių 171 punktu, nuostoliai gali būti atlyginti tik vartotojui, kai patiriami dėl operatoriaus ar tiekimo bendrovės kaltės.

28. Skirstymo sistemos operatorius ir tiekimo bendrovė yra verslo subjektai, kurie privalo prisiimti verslo rizikas. Pagal VERT 2022 m. gruodžio 7 d. rašte pateiktus išaiškinimus, tiek elektros tiekėjai, tiek gamtinių dujų tiekimo ir skirstymo bendrovės turi tinkamai įvertinti verslo rizikas, įskaitant galimus nuostolius. Rizikų pasidalijimas ir nuostolių vertinimas turi būti apibrėžti dvišaliuose susitarimuose tarp bendrovių.

29. Ieškovė ir atsakovė nėra sudariusios tarpusavio susitarimo dėl nuostolių kompensavimo. Nors skirstymo sistemos operatorius ir tiekimo bendrovės gali sudaryti tokius susitarimus, negalėtų būti nustatyta, kad tik skirstymo sistemos operatorius privalo kompensuoti nuostolius. Situacija gali būti dvejopa, priklausomai nuo gamtinių dujų rinkos kainos pokyčių, todėl tiek nuostolių, tiek pelno įsivertinimas yra tiekimo bendrovių verslo rizika. Kadangi gamtinių dujų kainos nėra sureguliuotos teisės aktais, tai priklauso nuo šalių susitarimo, todėl tai taip pat yra tiekimo bendrovės verslo rizika.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

30. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Imlitex“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovės patirtus 115 224,06 Eur tiesioginius nuostolius, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

30.1. Sprendime nustačius, kad ginčo situacijoje nėra aiškaus teisinio reguliavimo ir kad abi šalys yra verslo subjektai, kuriems atsakomybė gali kilti be kaltės, nuostoliai turėjo būti paskirstyti proporcingai. ESO administruojamos dujų sistemos gedimai nėra susiję su ieškovės verslo rizika, o praktikoje nėra galimybių sukaupti rezervų tokiems nuostoliams padengti.

30.2. Pagal Gamtinių dujų skirstymo sutartį ESO teikia gamtinių dujų skirstymo paslaugas ir suteikia ieškovei teisę naudotis ESO administruojama skirstymo sistema. Kaip dujų skirstymo paslaugų teikėjas ESO privalo užtikrinti sistemos, įskaitant skaitiklius, priežiūrą bei įvertinti pelno ir nuostolių riziką. Jei atsakomybė būtų perkeliama tik ieškovei, ESO išvengtų bet kokių pasekmių net ir sugedus jų prižiūrimai įrangai.

30.3. Ieškovė iš Shell įsigijo suskystintų gamtinių dujų už 15 026 570,76 Eur. UAB „CESTOS MAISTAS“ įsigyjamų (atperkamų) neapskaitytų gamtinių dujų kiekis sudarė tik mažą dalį viso įsigyjamo suskystinto gamtinių dujų kiekio. Jeigu gamtinių dujų skaitiklio gedimas būtų nutikęs kito (didesnio) kliento atžvilgiu – taikant analogišką nuostolių paskirstymo mechanizmą – ieškovės tiesioginiai nuostoliai siektų 2–3 milijonus eurų, tai sukeltų didelę riziką ieškovės veiklos tęstinumui. Todėl gamtinių dujų sistemos (skaitiklio) gedimo rizika negali būti priskiriama tiekimo bendrovei bei įtraukiama į gamtinių dujų antkainį. Nepaisant koks būtų antkainis, jis negalėtų atpirkti milijoninių potencialių nuostolių dėl ESO prižiūrimos gamtinių dujų sistemos (skaitiklio) gedimo.

30.4. Taisyklių 98 punkte reglamentuota, kad skirstymo sistemos operatorius lieka atsakingas už skirstymo sistemos valdymą, eksploatavimą, paskirstyto dujų kiekio nustatymą (dujų kiekio matavimo priemones), o vartotojas privalo sudaryti sąlygas ir netrukdyti skirstymo sistemos operatoriui vykdyti pareigas, todėl ESO turi teisės aktų nustatytą pareigą tinkamai prižiūrėti dujų apskaitos sistemą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šią pareigą aiškino tik kaip teisės aktų laikymąsi, o visas rizikas dėl skaitiklio gedimo perkėlė kitam subjektui.

30.5. ESO administruojamo dujų skaitiklio gedimas įvyko ne dėl ieškovės ar trečiojo asmens veiksmų. Nors teisės aktai nenumato ESO pareigos reguliariai tikrinti skaitiklius nebuitiniams vartotojams, o metrologinė patikra dar galiojo, ESO išlieka atsakinga už dujų sistemos, įskaitant skaitiklius, priežiūrą. Sprendimai dėl priežiūros dažnumo ir prevencinių priemonių priklauso nuo ESO, todėl pasyvi priežiūros strategija gali sumažinti kaštus, tačiau kartu padidina verslo riziką dėl techninių gedimų.

30.6. Atsakovės vykdyta neteisėta veika (skaitiklio netinkama / nepakankama priežiūra) yra glaudžiai susijusi su kaltės elementu. Šiuo atveju yra svarbiausia nustatyti, koks konkretus subjektas yra atsakingas už gamtinių dujų skaitiklio priežiūrą. Šis prietaisas yra administruojamas ESO, todėl, jeigu nustatoma, kad gamtinių dujų skaitiklio gedimas sukėlė tiesioginius nuotolius, šie turi būti atlyginami ieškovei.

30.7. Šiuo atveju žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, faktas yra pakankamai aiškus. Ieškovė neapskaitytą gamtinių dujų kiekį įsigijo (2022 m. lapkričio mėnesio kaina) iš Shell už 163 201,45 Eur bei, vykdydama ESO nurodymus, pardavė (aktualaus laikotarpio kainos vidurkiu) UAB „CESTOS MAISTAS“ už 52 520,24 Eur. Todėl ieškovės patirtų nuostolių dydis – 110 681,21 Eur. Prie šios sumos pridėjus 4 542,83 Eur teisines išlaidas, gaunama 115 224,06 Eur. Ginčo dėl nuostolių dydžio ir jų apskaičiavimo byloje nėra.

30.8. Nepagrįstos teismo išvados dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir priežastinio ryšio nebuvimo. Nuostoliai kilo ne dėl gamtinių dujų kainų padidėjimo, o dėl skaitiklio gedimo, tačiau šie paaiškinimai nebuvo tinkamai įvertinti. Jei ESO administruojama sistema veiktų tinkamai ir rodytų visą suvartojamų dujų kiekį, ieškovė būtų galėjusi įsigyti daugiau dujų ir išvengti nuostolių. Tiesioginė nuostolių atsiradimo priežastis yra skaitiklio gedimas, o ne rinkos kainų svyravimas. Gamtinių dujų kaina yra susijusi tik su nuostolių dydžio apskaičiavimu, nes neapskaitytas dujų kiekis 2022 m. lapkričio mėnesį buvo parduotas už 133,09 Eur/MWh kainą, t. y. daugiau nei tris kartus didesnę nei 2019 m. gegužės 27 d.–2022 m. rugsėjo 14 d. taikytas svertinis vidurkis (42,83 Eur/MWh).

30.9. Sprendžiant dėl ieškovės ar UAB „CESTOS MAISTAS“ pareigos pagal Taisyklių 105.10 papunktį informuoti ESO apie dujų skaitiklio gedimą būtina atkreipti dėmesį, kad nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. skaitiklis iš dalies veikė ir fiksavo suvartotas gamtines dujas, tačiau dėl techninio gedimo jis tai darė mažesne apimtimi nei tai turėjo daryti (ESO taikė 1,0411 dujų suvartojimo koregavimo koeficientą). Todėl nei ieškovė, nei UAB „CESTOS MAISTAS“ neturėjo objektyvios galimybės pastebėti, kad dujų apskaitos skaitiklis neveikia. Prielaidos dėl galutinio vartotojo (UAB „CESTOS MAISTAS“) pareigos pastebėti gedimą ir informuoti ESO, galėtų būti pagrįstos, jeigu skaitiklis būtų apskritai neveikęs ir (ar) būtų rodęs labai neženklų suvartojamų gamtinių dujų kiekį.

30.10. Dujų skaitiklių apžiūra – išimtinė ESO teisė bei pareiga, t. y. joks kitas asmuo neturi įgaliojimų savavališkai nuimti dujų skaitiklio plombą bei atlikti skaitiklio techninę (metrologinę) patikrą. Sprendime nurodyta tik dalis Taisyklių 105.20 papunkčio, kuriame toliau nurodoma, kad nebuitiniai vartotojai, turintys iki 100 kW bendros galios dujinius prietaisus ar dujinius technologinius įrenginius, už vartotojo sistemos eksploatavimą atsakingo asmens paskirti neprivalo. Neteisminio nagrinėjimo VERT metu, UAB „CESTOS MAISTAS“ nurodė, kad objekte yra įrengti 2 dujiniai šildytuvai ERMAF GP95 (95kW galios), t. y. dujinių šildytuvų galingumas yra iki 100 kW bendrosios galios, todėl sprendime konstatuota pareiga trečiajam asmeniui nėra taikoma.

30.11. Jeigu ne ESO administruojamo skaitiklio gedimas, ieškovė nebūtų patyrusi tiesioginių nuostolių. Atsakovei (kaip ir bet kuriam kitam subjektui) kyla civilinė atsakomybė už jo priežiūroje esančio techninio prietaiso (šiuo atveju dujų skaitiklio) gedimą. Juolab pripažinus, kad ESO yra verslo subjektas bei jam kyla (gali kilti) atsakomybė be kaltės – nebėra aktualus klausimas ar ESO laikėsi / nesilaikė pareigų, prižiūrėdamas gamtinių dujų skaitiklį, nes dėl jo administruojamo dujų skaitiklio kitas subjektas patyrė akivaizdžius nuostolius.

30.12. Priešingai nei nurodyta sprendime, geranoriškas ginčo nagrinėjimas (įskaitant neteisminį VERT vertinimą) neturi įtakos teisei kreiptis į teismą bendra tvarka dėl žalos atlyginimo. VERT nutarime aiškiai nurodyta, kad ji neturi kompetencijos vertinti žalos apimtį ir duoti privalomus nurodymus dėl nuostolių atlyginimo. VERT tik pažymėjo, kad jos kompetencija nesiekia išspręsti ginčo galutinai ir paragino ieškovę pirmiausia bandyti susitarti su ESO. Nepavykus susitarti, ieškovė pradėjo teisminį procesą.

30.13. VERT neturi teisės nustatyti, ar ESO privalo atlyginti nuostolius dėl skaitiklio gedimo. Nėra teisės aktų, kurie aiškiai nustatytų, kas atsakingas už kainų skirtumą tarp neapskaitytų dujų kiekio ir galutinės pardavimo kainos. ESO tvirtina, kad nuostoliai dėl kainų skirtumo negali būti priskiriami vartotojui, todėl šiuos nuostolius prisiima tik ieškovė. Nesant specialaus teisinio reguliavimo, taikomos bendrosios teisės nuostatos (sutartinė civilinė atsakomybė), o kadangi ESO yra verslo subjektas, atsakomybė už skaitiklio priežiūrą gali kilti ir be kaltės.

31. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

31.1. Apeliantė, neatsižvelgdama nei į atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas, nei į teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes, toliau klaidingai teigia, kad atliko trečiojo asmens mokėtinos sumos perskaičiavimą už neapskaitytą gamtinių dujų kiekį, vykdydama neva ESO įpareigojimą taikyti nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. galiojusių gamtinių dujų kainų vidurkį (kuris, ieškovės tegimu, yra 42,83 Eur/Mwh). Perskaičiuodama suvartotų dujų kiekius ESO parengia perskaičiavimo aktą, kuriame nurodomi kas mėnesį suvartoti kiekiai vartotojui ir dujų tiekimo bendrovei. Tiekimo bendrovė yra atsakinga už tinkamą kainų ir tarifų pritaikymą. Vadovaujantis VERT išaiškinimu, neapskaitytas dujų kiekis įtraukiamas į einamąjį periodą. Atitinkamai, 114 592 kub. m gamtinių dujų buvo priskirti UAB „CESTOS MAISTAS“ lapkričio mėnesio suvartojimui. Niekada nebuvo reikalaujama taikyti kainų vidurkį, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Ieškovė turėjo taikyti kiekvieno mėnesio faktinę dujų kainą, tačiau nepagrįstai tvirtina, jog ESO įpareigojo ją apskaičiuoti kainų vidurkį.

31.2. ESO nėra tiekimo ir vartojimo santykių dalyvė, šie santykiai yra susiklostę tarp ieškovės (tiekėjo) ir trečiojo asmens (vartotojo), todėl ESO neatlieka mokėtinų sumų perskaičiavimo vartotojams už patiektas gamtines dujas. Dėl šios priežasties atsakovė ir buvo nurodžiusi ieškovei VERT išaiškinimus, tačiau galimas ir kitoks tiekėjo bei vartotojo tarpusavio susitarimas, įvertinus tai, kad nepriklausomo tiekėjo kainos nėra reguliuojamos ir jos nustatomos tiekėjo bei vartotojo tarpusavio susitarimu.

31.3. Atsakovė 2022 m. lapkričio 25 d. rašte nurodė, kad jei ieškovė nesutinka su pateiktu atsakymu, ji turi teisę kreiptis į VERT, kuri sprendžia vartotojų ir energetikos bendrovių nesutarimus ne teismo tvarka. Tačiau ieškovė šia teise nesinaudojo ir nesikreipė į VERT, kad laiku gautų išaiškinimus, kokiomis gamtinių dujų kainomis turi ir gali atlikti kainų perskaičiavimą vartotojui, t. y. ar negali būti taikoma vartotojui einamojo mėnesio kaina už visą neapskaitytą gamtinių dujų kiekį, be to, ar ESO pagrįstai įtraukė visą neapskaitytą gamtinių dujų kiekį į ieškovės einamąją 2022 m. lapkričio mėnesio sąskaitą.

31.4. Ieškovė, įsigijusi visą neapskaitytą gamtinių dujų kiekį 2022 m. lapkričio mėnesio kainomis, o taip pat atlikusi mokėtinos sumos perskaičiavimą trečiajam asmeniui, tik 2023 m. sausio 11 d. pateikė skundą VERT dėl ESO 2022 m. lapkričio 25 d. rašto, be kita ko, prašydama panaikinti (arba įpareigoti papildyti) ESO 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 22KR-SD11725 bei įpareigoti ESO priimti naują sprendimą (arba papildyti esamą), kuriuo jis įsipareigotų kompensuoti ieškovei 110 681,23 Eur nuostolius, kilusius dėl ESO administruojamo dujų skaitiklio gedimo bei susidariusio neapskaityto gamtinio dujų kiekio.

31.5. VERT, išnagrinėjusi ieškovės prašymą, priėmė 2023 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. O3E-731, kuriuo įpareigojo ESO kiekvienam ataskaitiniam laikotarpiui apskaičiuotam gamtinių dujų kiekiui taikyti tą ataskaitinį laikotarpį galiojusią skirstymo paslaugų kainą pagal skirstomų dujų kiekių grupes (Nutarimo 11.1 papunktis), o taip pat nutarė atmesti pareiškėjos reikalavimus dėl skundžiamos bendrovės sprendimo panaikinimo / papildymo bei įpareigojimo ESO kompensuoti pareiškėjai 110 681,23 Eur nuostolius (Nutarimo 11.2 papunktis). Ieškovė, nesutikdama su VERT Nutarimu, turėjo teisę per 30 dienų terminą kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės, tačiau šia teise nepasinaudojo. Be to, teismo sprendime konstatuota, o ginčo tarp šalių, kad ESO yra tinkamai įvykdžiusi VERT nutarimą, kuris yra įsiteisėjęs, nėra.

31.6. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė išsamius motyvus, kodėl nagrinėjamu atveju dėl skaitiklio gedimo kilusios neigiamos pasekmės gamtinių dujų tiekėjui (ieškovei) yra priskiriamos verslo rizikai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo ir įvertino, ar nagrinėjamu atveju yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų ir neteisėti veiksmai, nes vien kaltės prezumpcija nėra pakankamas pagrindas pripažinti egzistuojant atsakovės sutartinę civilinę atsakomybę.

31.7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nepažeidė pareigų, nustatytų teisės aktuose, jai įrengiant, eksploatuojant teisės aktų reikalavimus atitinkančias dujų kiekio matavimo prietaisus bei apskaitant skirstomas dujas. Taisyklių 105.20 papunktyje nustatyta pareiga nebuitiniams vartotojams paskirti už vartotojo dujų sistemos eksploatavimą atsakingus asmenis, atestuotus teisės aktų nustatyta tvarka. Ši pareiga yra privaloma nebutiniams vartotojams, turintiems virš 100 kW bendros galios dujinius prietaisus ar dujinius technologinius įrenginius.

31.8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi VERT 2022 m. gruodžio 7 d. rašte nurodytais išaiškinimais dėl elektros energijos tiekėjų ESO teikiamų analogiškų reikalavimų atlyginti nuostolius, kai nustatomas elektros apskaitos prietaiso gedimas ne dėl vartotojo kaltės (tokie patys principai turi būti taikomi gamtinių dujų tiekimo ir skirstymo veikloje), kad elektros energijos tiekėjas, nustatydamas elektros energijos tiekimo kainą vartotojui, turi tinkamai įvertinti visas verslo rizikas, o galimų nuostolių vertinimas bei rizikų pasidalijimas turėtų būti apibrėžti dvišaliuose susitarimuose tarp vartotojo ir elektros energijos tiekėjo.

31.9. Teismas pagrįstai konstatavo, kad skirstymo sistemos operatoriui negali būti nustatyta pareiga kompensuoti tiekimo bendrovėms nuostolius, kai abi šalys yra verslo subjektai. Tiekimo bendrovės įsigyja gamtines dujas rinkos kaina, kuri kinta, todėl vienpusis traktavimas, kad šis perskaičiavimo atvejis nėra tiekimo bendrovės verslo rizika, reikštų, kad priešinga situacija įpareigotų tiekimo bendrovę kompensuoti kainų skirtumą skirstymo sistemos operatoriui. Tokiu atveju tiekimo bendrovė gautų pelną, o ne patirtų nuostolius. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tiek galimi nuostoliai, tiek gautas pelnas yra tiekimo bendrovių verslo rizikos dalis.

31.10. Taisyklėse ir Skirstymo sistemos taisyklėse nėra numatyta, kad atsakovė privalo kompensuoti tiekimo bendrovės nuostolius, kai perskaičiuotas neapskaitytas gamtinių dujų kiekis įtraukiamas į einamąjį mėnesį, net jei tuo metu dujų kaina yra didesnė nei perskaičiavimo laikotarpiu. Toks įpareigojimas nėra nustatytas ir VERT nutarime.

31.11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad gamtinių dujų tiekimo kainos nėra reguliuojamos teisės aktais ir nustatomos šalių susitarimu, todėl tai yra tiekimo bendrovės verslo veiklos dalis, susijusi su prisiimama rizika. Atsakovė nėra gamtinių dujų tiekimo santykių dalyvė ir neatlieka vartotojų mokėtinų sumų perskaičiavimo, juolab kad jai nėra žinomos sutartinės tiekimo kainos. Jos pareiga apsiriboja neapskaityto gamtinių dujų kiekio perskaičiavimu ir jo pateikimu tiekimo bendrovei bei skirstymo paslaugų kainų perskaičiavimu pagal sutartį, kaip nustatyta ir VERT nutarime.

31.12. Apeliantės teiginiai dėl netinkamo elektros energijos sektoriaus ir institucijų išaiškinimų taikymo yra nepagrįsti. Atsakovė ne kartą kreipėsi į VERT dėl bendrų perskaičiavimo principų, o gauti išaiškinimai patvirtino analogijos taikymo pagrįstumą tiek elektros, tiek dujų sektoriuose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi VERT išaiškinimais, o VERT nutarime nėra nustatyta, kad atsakovės veiksmai buvo neteisėti. Įsiteisėjęs VERT nutarimas rodo, kad ieškovė su VERT išvadomis sutiko.

31.13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, ar atsakovė, kaip skaitiklio savininkė ir prižiūrėtoja, veikė pagal teisės aktus ir sutarties sąlygas, ESO tinkamai vykdė skaitiklio priežiūrą ir nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Apeliantė nenurodė nei konkrečių teisės aktų pažeidimų, nei materialiosios teisės normų, kurias teismas neva neteisingai išaiškino ir pritaikė. VERT jau išnagrinėjo ginčą dėl neapskaityto gamtinių dujų kiekio priskyrimo ieškovei ir nenustatė ESO kaltės ar neteisėtų veiksmų.

31.14. VERT nutarimu atsakovė nebuvo įpareigota atlikti trečiojo asmens mokėtinos sumos paskaičiavimo pagal gamtinių dujų tiekimo kainas, taip pat nebuvo nurodyta atlyginti ieškovei nuostolius dėl gamtinių dujų tiekimo kainų skirtumo. Ieškovė nepagrįstai prilygina šiuos nuostolius permokai už skirstymo paslaugą pagal sudarytą sutartį, nes skirtumai tarp paskaičiuotos ir sumokėtos sumos nėra susiję su atsakovės atsakomybe.

31.15. Ieškovė neprieštaravo atsakovės atliktam neapskaityto gamtinių dujų kiekio perskaičiavimui, tai reiškia, kad ji sutiko su ESO veiksmų teisėtumu vykdant skaitiklio priežiūrą. Po VERT nutarimo įsigaliojimo, ieškovė neteko teisės kvestionuoti atsakovės atliktų perskaičiavimų ar nuostolių kompensavimo. Ieškovė taip pat neteisingai interpretuoja VERT išaiškinimus ir klaidingai siekia įrodyti, kad ESO turi grąžinti permoką ar prisiimti atsakomybę dėl tiekimo kainų skirtumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

33. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl papildomų paaiškinimų (ne)priėmimo

34. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. lapkričio 12 d. buvo gauti ieškovės UAB „Imlitex“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuos ieškovė prašo pridėti prie bylos.

35. Pagal CPK nuostatas papildyti apeliacinį skundą draudžiama (CPK 323 straipsnis). Bet koks apeliacinio skundo pildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis teikiamas, yra leistinas tik iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos. Nagrinėjamu atveju ieškovė, jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kurie pagal savo turinį laikytini apeliacinio skundo argumentų pildymu ir kuriais apeliantė nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kadangi tokiu būdu keisti (pildyti) apeliacinio skundo turinį šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliacinį procesą reglamentuojančios normos draudžia, apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

36. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „CESTOS MAISTAS“ 2023 m. gegužės 2 d. raštą Nr. 2023-05-02/1 „Dėl informacijos pateikimo“, kuris neva patvirtina, kad UAB „CESTOS MAISTAS“ naudojasi iki 100 kW bendrosios galios dujiniais šildytuvais. Prašo šį dokumentą pridėti prie bylos.

37. Atsakovės nuomone, šis dokumentas neturėtų būti priimtas, remiantis CPK 314 straipsniu. Rašytinis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, kadangi apie šio rašto turinį šalys diskutavo dar procesiniuose dokumentuose. Pabrėžė, kad faktinės aplinkybės apie objekte įrengtus 2 dujinius šildytuvus ERMAF GP95 (95 kW galios) yra nustatytos VERT Nutarimo 8 punkte, kuris pateiktas su ieškovės ieškiniu.

Žemesnės instancijos teismas

38. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

39. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą dėl papildomų įrodymų priėmimo, nes šiuos įrodymus ji galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Be to, prašydama priimti papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, ieškovė nepateikė paaiškinimo dėl šių įrodymų nepateikimo laiku.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

40. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2017 m. gruodžio 7 d. buvo sudaryta Gamtinių dujų skirstymo paslaugos sutartis Nr. S10/2017-1, kuria nustatyti atsakovės (operatoriaus) ir ieškovės (sistemos naudotojo) santykiai atsakovei teikiant gamtinių dujų skirstymo paslaugą sutartyje ir Naudojimosi AB „Energijos skirstymo operatorius“ gamtinių dujų skirstymo sistema taisyklėse (aktualiu metu galiojusios Skirstymo sistemos taisyklės, suderintos VERT 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. O3E-792) nustatytomis sąlygomis.

41. Ieškovė yra sudariusi Gamtinių dujų pirkimo pardavimo sutartį Nr. GD-058 su trečiuoju asmeniu UAB ,,CESTOS MAISTAS“, pagal kurią ieškovė tiekia gamtines dujas trečiajam asmeniui į jo objektą, esantį Pasienio g. 4, Puoriuose, Širvintų r. sav., Vilniaus apskr. Objekte suvartojamam gamtinių dujų kiekiui apskaityti iki 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo įrengtas gamtinių dujų apskaitos prietaisas Nr. 6919057.

42. 2022 m. rugsėjo 15 d. atsakovės darbuotojams planine tvarka keičiant Objekte įrengtą mechaninį skaitiklį, buvo nustatytas jo veikimo sutrikimas – neveikia ar netinkamai veikia impulsų jutiklis, dėl to dujų kiekis apskaitytas netinkamai. Buvo nustatytas 110 079 kub. m skirtumas tarp mechaninio skaitiklio ir korektoriaus (dujų tūrio perskaičiavimo įtaiso Nr. 1000653875E) nekoreguoto rodmens.

43. Nustačius skaitiklio veikimo sutrikimą, buvo surašytas 2022 m. rugsėjo 15 d. Atsiskaitymo už suvartotas dujas (sutrikus apskaitos prietaiso darbui) aktas Nr. DG1923 ir atliktas gamtinių dujų kiekio perskaičiavimas, surašant 2022 m. spalio 18 d Gamtinių dujų perskaičiavimo aktą.

44. Atsakovė, atlikdama suvartoto, bet neapskaityto gamtinių dujų kiekio perskaičiavimą, vadovaudamasi Gamtinių dujų apskaitos tvarkos aprašu (patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1-245), kuriame numatyta, kad dujų kiekis skaičiuojamas nuo matavimo priemonės gedimo, išderinimo pradžios iki gedimo pašalinimo bei suderinimo dienos, nustatė, kad skaitiklis fiksavo ne visą suvartotą gamtinių dujų kiekį nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. Perskaičiuojant skirtumas tarp mechaninio skaitiklio ir korektoriaus nekoreguoto rodmens (t. y. 110 079 kub. m) buvo dauginamas iš vidutinio korekcijos koeficiento, taikant 1,0411 koregavimo koeficientą, ir apskaičiuotas neapskaitytas gamtinių dujų kiekis per nurodytą laikotarpį buvo 114 592 kub. m (1 226,249 MWh). Vadovaujantis VERT išaiškinimais, Perskaičiavimo akte buvo nurodyta, kad perskaičiuota suma bus įtraukta į einamojo mėnesio pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą, taip pat neapskaitytas gamtinių dujų kiekis Perskaičiavimo akte buvo paskirstytas kiekvienam ataskaitiniam laikotarpiui.

45. Atsakovė 2022 m. spalio 18 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad pagal Patikrinimo aktą buvo atliktas gamtinių dujų suvartojimo perskaičiavimas ir ieškovei (gamtinių dujų tiekėjai) į einamąjį laikotarpį bus priskaičiuotas 114 592 kub. m gamtinių dujų kiekis už 2019 m. gegužės 27 d.– 2022 m. rugsėjo 14 d.

46. Ieškovė, nesutikdama dėl viso neapskaityto gamtinių dujų kiekio priskyrimo einamajam mėnesiui, 2022 m. spalio 27 d. raštu Nr. 22/10-27/31 kreipėsi į atsakovę, prašydama neperkelti ieškovei (tiekėjai) į einamąjį laikotarpį neapskaitytą gamtinių dujų kiekį už ginčo laikotarpį bei pateikti tinkamą ir argumentuotą išaiškinimą, kodėl tiekėjų ir vartotojų patiriami nuostoliai dėl netinkamai veikiančių dujų kiekio matavimo priemonių turėtų būti perkeliami jiems, o ne padengiami skirstymo sistemos operatoriaus (atsakovės).

47. Atsakovė 2022 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 22KR-SD-11725 paaiškino, kaip buvo atliktas perskaičiavimas, nurodydama teisinį reglamentavimą, taip pat informavo, kad vadovavosi VERT išaiškinimu, pateiktu VERT 2022 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. R2-(VTGI)-5171, pagal kurį perskaičiuojant dujų kiekius, atsakovė neapskaitytą gamtinių dujų kiekį suveda į einamąjį periodą ir paruošia papildomą perskaičiavimo aktą, kuriuo suvartojimas išdalinamas kas mėnesį. Perskaičiavimo aktas pateikiamas vartotojui ir dujų tiekimo bendrovei. Tiekimo bendrovė atsakinga už gamtinių dujų kainų perskaičiavimą vartotojui perskaičiavimo laikotarpiu nustatytomis kainomis ir tarifais.

48. Atsakovė priskyrė neapskaitytą gamtinių dujų kiekį ieškovei į 2022 m. lapkričio mėnesio ataskaitinį laikotarpį ir apskaičiavo už šį kiekį atsakovei mokėtiną sumą, t. y. 7 544,34 Eur, už suteiktą paskirstymo paslaugą, kuri buvo įtraukta į bendrą ieškovei išrašytą 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ESO22P111103. Apskaičiuojant šią ieškovės atsakovei mokėtiną sumą, buvo pritaikyta 2022 metais galiojusi kaina už paskirstymą, kuri buvo 0,00557 Eur už 1 kWh.

49. VERT, išnagrinėjusi ieškovės prašymą, 2023 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. O3E-731 „Dėl ginčo tarp AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Imlitex“ nagrinėjimo“, be kita ko, nutarė: 1) tenkinti pareiškėjos reikalavimų dalį dėl išaiškinimo, ar apskųsta bendrovė laikėsi teisės aktų reikalavimų, perkeldama pareiškėjai į einamąjį laikotarpį netinkamai apskaitytą ginčo laikotarpiu suvartotą 114 592 kub. m gamtinių dujų kiekį ir įpareigoti skundžiamą bendrovę už ginčo laikotarpį apskaičiuotą neapskaitytą gamtinių dujų kiekį (114 592 kub. m) apskaičiuoti pagal laikotarpio iki skaitiklio gedimo arba po gedimo pašalinimo vidutinį dujų suvartojimą, įvertinant dujinių prietaisų ataskaitiniam laikotarpiui apskaičiuotam gamtinių dujų kiekiui taikyti tą ataskaitinį laikotarpį galiojusią skirstymo paslaugų kainą pagal skirstomų dujų kiekių grupes (11.1 papunktis); 2) atmesti pareiškėjos reikalavimų dalį dėl skundžiamos bendrovės sprendimo panaikinimo / papildymo bei įpareigojimo skundžiamai bendrovei kompensuoti pareiškėjai 110 681,23 Eur nuostolius (11.2 papunktis); 3) įpareigoti skundžiamą bendrovę iki 2023 m. liepos 14 d. informuoti VERT apie šio nutarimo vykdymo rezultatus (11.3 papunktis).

50. Ieškovė 2023 m. lapkričio 7 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama įvykdyti visą VERT Nutarimą bei kompensuoti ieškovei 110 681,23 Eur (be PVM) nuostolius, kurie susidarė dėl skaitiklio gedimų ir neapskaityto gamtinių dujų kiekio kainų svyravimo.

51. Atsakovė, vykdydama VERT įpareigojimą, vadovaudamasi VERT Nutarimo 11.1 papunkčiu, atliko apskaičiuoto 114 592 kub. m gamtinių dujų kiekio perskaičiavimą pagal nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. galiojusias gamtinių dujų skirstymo kainas. Atsakovė apie tai informavo ieškovę 2023 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 23KR-SD-12225.

52. Ieškovė 2024 m. kovo 14 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovės patirtus 115 224,06 Eur tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro 110 681,21 Eur nuostoliai dėl neapskaityto gamtinių dujų kiekio kainų svyravimo ir 4 542,83 Eur teisinės išlaidos iki ieškinio pateikimo momento.

53. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, nenustatęs atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

54. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovės patirtus 115 224,06 Eur tiesioginius nuostolius, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

55. Byloje kilo ginčas dėl dujų tiekėjo patirtų nuostolių, susijusių su dujų apskaitos prietaiso gedimu, kuomet apskaitos prietaisas ilgą laiką fiksavo mažesnį, nei faktiškai buvo suvartota dujų kiekį, ir dėl to atsiradusiu kainų skirtumu, atlyginimo. Ieškovė teigia, kad dėl atsakovės administruojamo dujų apskaitos prietaiso gedimo pastaroji privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Šie nuostoliai susidarė dėl gamtinių dujų kainų skirtumo tarp trečiojo asmens sumokėtos kainos, apskaičiuotos pagal ginčo laikotarpiu (nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d.) galiojusias gamtinių dujų tiekimo kainas, ir kainos, kurią ieškovė faktiškai sumokėjo už įsigytą neapskaitytą gamtinių dujų kiekį pagal 2022 m. lapkričio mėnesio tiekimo kainas.

Dėl sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų

56. Šiuo atveju tarp šalių buvo sudaryta Gamtinių dujų skirstymo sutartis, todėl pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pagrįstai taikė sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015) teisingai nurodė, kad sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį.

57. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys), todėl kilus ginčui sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktą turi įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017, 34, 36–38 punktai; 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 44 punktas). Ieškovui, reikalaujančiam nuostolių atlyginimo už sutarties neįvykdymą, kyla pareiga įrodyti ir neteisėtus sutarties kontrahento veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018, 30 punktas).

58. Nagrinėjamu atveju siekdama taikyti sutartinę civilinę atsakomybę ESO atžvilgiu, ieškovė turi įrodyti, kad atsakovė, būdama dujų apskaitos prietaiso, dėl kurio gedimo ieškovei kilo prašomi priteisti nuostoliai, savininke ir technine prižiūrėtoja, veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, kitus teisės aktus ir (ar) Gamtinių dujų skirstymo sutarties sąlygas.

59. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ESO laikėsi visų teisės aktų reikalavimų tiek įrengdama, tiek eksploatuodama dujų apskaitos prietaisą. Tai reiškia, kad dujų apskaitos prietaisas buvo sumontuotas ir prižiūrimas pagal galiojančias taisykles bei standartus. Be to, pasak pirmosios instancijos teismo, ESO nepažeidė apskaitos prietaiso priežiūros terminų – visi darbai buvo atliekami pagal nustatytus grafikus ir techninius reglamentus.

60. Apeliantės teigimu, ESO kyla civilinė atsakomybė bei pareiga atlyginti ieškovės patirtus nuostolius dėl dujų apskaitos prietaiso gedimo, nes ESO netinkamai vykdė pareigas, nustatytas Taisyklių 98 punkte, 100.2 papunktyje ir Skirstymo sistemos taisyklių 29.3, 29.4, 30.1, 30.6, 30.13 papunkčiuose. Pasak apeliantės, ESO privalo atlyginti tiesioginius nuostolius, nes jie atsirado būtent dėl ESO kaltės, jam tinkamai neatlikus savo, kaip dujų skirstymo sistemos administratoriaus, pareigų bei neužtikrinus, kad dujų apskaitos prietaisas veiktų tinkamai. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

61. Taisyklių 100.2 punkte ir Skirstymo sistemos taisyklių 30.6 punkte nustatyta, kad skirstymo sistemos operatorius privalo įrengti, eksploatuoti teisės aktų reikalavimus atitinkančias dujų kiekio matavimo priemones, apskaityti skirstomas dujas.

62. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2019 m. gegužės 2 d. trečiojo asmens objekte buvo pakeistas korektorius, nes nustatytas jo gedimas. 2019 m. gegužės 27 d. buvo atliktas dujų apskaitos prietaiso ir korektoriaus techninės būklės patikrinimas (Užduotis Nr. D117812), kurio metu dujų apskaitos prietaiso veiklos sutrikimų nebuvo nustatyta. Objekte iki 2022 m. rugsėjo 15 d. įrengto Skaitiklio metrologinė patikra paskutinį kartą buvo atlikta 2014 metais ir galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d. Objekte įrengto dujų tūrio perskaičiavimo įtaiso metrologinė patikra buvo atlikta 2019 metais, o baigiantis dujų apskaitos prietaiso metrologinei patikrai, dujų apskaitos prietaisas buvo pakeistas 2022 m. rugsėjo 15 d. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ESO netinkamai vykdė pareigas, susijusias su dujų apskaitos prietaiso priežiūra bei techninės būklės patikrinimu, kurios nustatytos tiek Taisyklių 101.2, 101.3 papunkčiuose, 132 punkte, tiek Skirstymo sistemos taisyklių 30.13 papunktyje. VERT, nagrinėdama apeliantės skundą, taip pat nenustatė ESO neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo sutrikti dujų apskaitos prietaiso veikimas.

63. Nors apeliantė tvirtina, kad ESO sprendimai dėl dujų apskaitos prietaisų priežiūros dažnumo ir prevencinių priemonių priklauso nuo pačios ESO, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, galiojantys teisės aktai nenumato pareigos ESO tam tikru periodiškumu profilaktiškai tikrinti dujų apskaitos prietaisų veikimą ir rodmenis nebuitiniams vartotojams, juolab kad nagrinėjamu atveju dujų apskaitos prietaiso metrologinė patikra dar nebuvo pasibaigusi. Atlikti profilaktinę (ne periodinę) dujų prietaiso patikrą taip pat nebuvo jokių indikacijų, nes, kaip jau minėta, dujų apskaitos prietaiso metrologinė patikra buvo galiojanti, be to, nebuvo gauta ir dujų vartotojo pranešimų apie pastebėtus dujų kiekio suvartojimo apskaitos pokyčius.

64. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Taisyklių 105.10 papunktį, nebuitinis vartotojas privalo užtikrinti vartotojo teritorijoje esančių skirstomųjų dujotiekių ir jų įrenginių (dujų slėgio reguliavimo įrenginių, uždaromųjų įtaisų, nuotolinio duomenų nuskaitymo ir dujų kiekio matavimo priemonių) ir jų plombų saugumą, apsaugą nuo mechaninių pažeidimų, o pastebėjęs jų darbo sutrikimus, pažeistas plombas ar kitokius pažeidimus nedelsdamas informuoti tiekimo bendrovę ir skirstymo sistemos operatorių. Analogiška nebuitinio vartotojo pareiga (nors vartotojas šiuo atveju nėra laikomas sistemos naudotoju, nes nėra sudaręs sutarties su ESO) nustatyta ir Skirstymo sistemos taisyklių 34.3 ir 34.7 papunkčiuose bei Aprašo 68 punkte, pagal kurį, kai yra atliekama matavimo priemonės metrologinė patikra arba kai sistemos naudotojas ar vartotojas praneša skirstymo sistemos operatoriui apie pastebėtą matavimo priemonės gedimą, išderinimą, dujų kiekis skaičiuojamas nuo matavimo priemonės gedimo, išderinimo pradžios iki gedimo pašalinimo bei suderinimo dienos, ar kol atliekama patikra, pagal paskutinių 3 parų vidutinį dujų suvartojimą, įvertinant dujinių prietaisų vardinę galią (QNL) arba skaičiuojamas kitu būdu šalims susitarus. Tokiu pat būdu dujų kiekis apskaičiuojamas kai neveikia nuotolinio duomenų surinkimo sistema ir kai sistemos naudotojai nedeklaruoja duomenų, kai deklaravimas privalomas pagal skirstymo paslaugų sutartį.

65. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, dėl kokių priežasčių dujų apskaitos prietaisas veikė netinkamai, o vartotojas, galimai matydamas, kad dujų prietaisas fiksuoja mažesnį dujų kiekio suvartojimą, neinformavo ESO apie galimus pasikeitimus, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ESO, kaip dujų skirstymo sistemos administratorius, netinkamai vykdė savo pareigas ar buvo aplaidžiai pasyvus ir savo neveikimu prisidėjo prie nuostolių ieškovei atsiradimo. Juolab kad ilgesni skaitiklių priežiūros terminai buvo pagrįsti objektyviais dujų apskaitos prietaisų techniniais kriterijais ir atitiko teisės aktų nuostatas. Kadangi ESO atliko priežiūros veiksmus pagal teisės aktų reikalavimus, dujų apskaitos prietaiso, kuris atitiko visus techninius reikalavimus, buvo praėjęs metrologijos patikrą, gedimas negali būti priskirtas ESO atsakomybei.

66. Tokios pozicijos laikosi ir VERT, kuri 2022 m. gruodžio 7 d. rašte išaiškino, kad sprendžiant dėl elektros energijos tiekėjų ESO teikiamų analogiškų reikalavimų atlyginti nuostolius, kai nustatomas elektros apskaitos prietaiso gedimas ne dėl vartotojo kaltės (tokie patys principai turi būti taikomi gamtinių dujų tiekimo ir skirstymo veikloje), elektros energijos tiekėjas, nustatydamas elektros energijos tiekimo kainą vartotojui, turi tinkamai įvertinti visas verslo rizikas, o galimų nuostolių vertinimas bei rizikų pasidalijimas turėtų būti apibrėžti dvišaliuose susitarimuose tarp vartotojo ir elektros energijos tiekėjo. Nagrinėjamu atveju toks susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudarytas.

67. Be to, VERT, išnagrinėjusi ieškovės prašymą, 2023 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. O3E-731 „Dėl ginčo tarp AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Imlitex“ nagrinėjimo“, be kita ko, nustatė, kad ESO laikėsi teisės aktų reikalavimų, perkeldama pareiškėjai į einamąjį laikotarpį netinkamai apskaitytą ginčo laikotarpiu suvartotą 114 592 kub. m gamtinių dujų kiekį ir įpareigojo už ginčo laikotarpį apskaičiuotą neapskaitytą gamtinių dujų kiekį (114 592 kub. m) apskaičiuoti pagal laikotarpio iki skaitiklio gedimo arba po gedimo pašalinimo vidutinį dujų suvartojimą, įvertinant dujinių prietaisų ataskaitiniam laikotarpiui apskaičiuotam gamtinių dujų kiekiui taikyti tą ataskaitinį laikotarpį galiojusią skirstymo paslaugų kainą pagal skirstomų dujų kiekių grupes. Atsakovė ne kartą kreipėsi į VERT dėl bendrų perskaičiavimo principų, o gauti išaiškinimai patvirtino analogijos taikymo pagrįstumą tiek elektros, tiek dujų sektoriuose. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi VERT išaiškinimais, o VERT nutarime nebuvo nustatyta, kad atsakovės veiksmai buvo neteisėti. Įsiteisėjęs VERT nutarimas rodo, kad ieškovė su VERT išvadomis sutiko.

68. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyti ESO neteisėti veiksmai, jai negali kilti sutartinė civilinė atsakomybė už ieškovės patirtus nuostolius.

69. Kita sutartinės civilinės atsakomybės sąlyga – žala (nuostoliai). Tiekėjas turi įrodyti, kad skaitiklio gedimas sukėlė konkrečius nuostolius, kurie buvo tiesiogiai susijęs su ESO neteisėtais veiksmais (neveikimu).

70. Byloje nėra ginčo dėl nuostolių atsiradimo fakto ir dydžio. Ieškovė patyrė nuostolius dėl rinkoje buvusių dujų kainų svyravimo skirtumo – įsigijo dujas už 163 201,45 Eur ir pardavė jas vartotojui už 52 520,24 Eur. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žala (nuostoliai) ieškovei kilo dėl rinkos kainų svyravimo ir dujų tiekėjo verslo rizikos, o ne dėl ESO veiksmų.

71. Sutiktina su pirmosios instancijos išvada, jog tiekėjo nuostoliai atsirado dėl rinkos kainų svyravimų, kurie laikomi įprasta tiekėjo verslo rizika. Net jei įvyko dujų apskaitos prietaiso gedimas ir tiekėjas dėl to patyrė nuostolius, ESO už šiuos nuostolius nėra atsakinga, nes neatliko neteisėtų veiksmų, o tiekėjas privalo įvertinti ir valdyti verslo rizikas, įskaitant rinkos kainų pokyčius. Tiekėjas šiuo atveju negali perkelti verslo rizikos skirstymo operatoriui, kai jis laikosi teisės aktų ir dujų apskaitos prietaiso priežiūros reikalavimų.

72. Nenustatytas ir tiesioginis priežastinis ryšis tarp ESO veiksmų ir ieškovės patirtos žalos. Žala ieškovei kilo dėl išorinių veiksnių, tokių kaip rinkos kainų pokyčiai, kurie priskiriami tiekėjo verslo rizikai, taigi, nepriklauso nuo ESO veiklos. Tiekėjas privalo įvertinti rinkos kainų svyravimus ir galimus nuostolius, susijusius su dujų pirkimu ir pardavimu. Nuostoliai, atsirandantys dėl kainų skirtumo, yra tipiška tiekimo veiklos rizika, kurią tiekėjas turi valdyti pagal savo verslo modelį, o ne perkelti ją skirstymo operatoriui.

73. Nors žalos dydis yra aiškiai nustatytas pagal pateiktus įrodymus, ši žala nėra tiesiogiai susijusi su ESO neveikimu, todėl sutartinė civilinė atsakomybė ESO už ieškovės patirtą žalą negali būti taikoma.

Dėl gamtinių dujų skirstymo operatoriaus (ESO) ir tiekimo bendrovės (ieškovės) verslo rizikos bei jos (ne)proporcingo paskirstymo

74. Ieškovė teigia, kad nesant aiškaus teisinio reguliavimo atsakomybė tarp gamtinių dujų skirstymo operatoriaus ir tiekimo bendrovės turėtų būti paskirstyta proporcingai, tačiau skaitiklio gedimo rizika negali būti siejama su tiekėju, nes dujų skirstymo sistemą prižiūri ESO. Ilgi priežiūros terminai didina ne tik ESO pelną, bet ir gedimų tikimybę. Net jei skaitiklio gedimas būtų tiekėjo verslo rizika, tokie nuostoliai negali būti amortizuojami, nes nėra praktinių galimybių kaupti rezervus ar taikyti papildomus mokesčius rinkos kainų svyravimams padengti. Ieškovė taip pat pabrėžia, kad elektros sektoriaus reguliavimas negali būti analogiškai taikomas dujų sektoriui. Kadangi ESO atsakinga už prietaisų techninę būklę, jai turėtų tekti ir su gedimais susiję nuostoliai. Teisėjų kolegija šiems apeliantės argumentams nepritaria.

75. Šiuo atveju abi ginčo šalys yra verslo subjektai, todėl jiems taikomi didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, tačiau tai savaime nereiškia, kad atsakomybė abiem verslo subjektams turėtų būti dalijama proporcingai. Kiekviena komercine veikla užsiimanti bendrovė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką, net ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios bendrovės. Atsakomybė kyla iš sutartinių įsipareigojimų ar įstatyminių pareigų (ne)vykdymo. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi nagrinėjamu atveju dujų tiekėjas nėra skaitiklio savininkas ar prižiūrėtojas, jo nuostoliai atsirado ne dėl ESO veiksmų ar neveikimo, o dėl rinkoje esančio dujų kainų svyravimo, kuris laikytinas jo verslo rizika.

76. Be to, dujų tiekėjo verslo modelis grindžiamas prekyba dujomis, todėl jis privalo ne tik įvertinti galimus nuostolius, bet ir aktyviai valdyti rizikas, įskaitant rinkos kainų svyravimus. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad sumažintų jų poveikį. Tai reiškia, kad tiekėjas turėjo galimybę imtis prevencinių priemonių – sudaryti apsidraudimo sandorius, diversifikuoti tiekimo šaltinius, taikyti rizikos valdymo mechanizmus ir panašiai, tačiau to nepadarė.

77. Byloje nustatyta, kad ESO tinkamai vykdė pareigą prižiūrėti dujų apskaitos prietaisą pagal teisės aktus ir nustatytus techninės priežiūros reikalavimus. Vien tik skaitiklio gedimo faktas savaime neįrodo ESO neteisėtų veiksmų.

78. Ilgesni skaitiklių priežiūros terminai nėra neteisėti ir neįrodo ESO aplaidumo – jie nustatyti pagal galiojančius techninius reikalavimus ir reglamentus. Be to, skaitiklių gedimai yra neišvengiami net ir moderniausiose technologinėse sistemose, todėl visiškas rizikos eliminavimas nėra įmanomas.

79. Priešingai nei teigia apeliantė, nors elektros ir dujų sektoriai turi skirtumų, tam tikri bendrieji civilinės atsakomybės principai, tokie kaip verslo rizikų paskirstymas, sąžiningumas ir protingumas, gali būti taikomi ir šioje situacijoje, ypač kai nėra aiškaus teisinio reguliavimo. Teismas, nagrinėdamas ginčą, gali remtis ne tik specialiosiomis teisės normomis, bet ir bendraisiais civilinės atsakomybės principais, siekdamas užtikrinti teisingą sprendimą.

80. Nustatant ESO atsakomybę, svarbu atskirti jos bendrąsias priežiūros pareigas nuo atsakomybės už galimą žalą. Vien tai, kad ESO prižiūri dujų paskirstymo sistemą ir apskaitos prietaisus, negali sukelti atsakomybės už dujų tiekėjo patiriamus nuostolius. Kad civilinė atsakomybė galėtų būti taikoma, šiuo atveju turėtų būti įrodytas ESO neteisėtas neveikimas, kuris tiesiogiai nulėmė dujų tiekėjo nuostolius. Todėl atsakomybė turi būti pagrįsta faktais ir įrodymais, patvirtinančiais, kad ESO netinkamai vykdė jai pavestas dujų paskirstymo sistemos ir apskaitos prietaisų priežiūros pareigas ir dėl to kilo nuostoliai (CPK 176, 178 straipsniai).

Dėl kitų skundo argumentų

81. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad, nors ieškovė nevykdo ir neadministruoja skaitiklio priežiūros, tai nepanaikina vartotojo teisės aktais nustatytos pareigos nedelsiant informuoti tiekimo bendrovę ir (ar) skirstymo sistemos operatorių apie pastebėtus dujų apskaitos prietaiso darbo sutrikimus. Ji teigia, kad nei ieškovė, nei UAB „CESTOS MAISTAS“ neturėjo objektyvios galimybės pastebėti, jog dujų skaitiklis neveikia, nes skaitiklis veikė, tačiau netinkamai – jis rodė mažesnį nei tikras dujų kiekį. Teigimas, kad galutinio vartotojo pareiga pastebėti gedimą ir informuoti ESO galėtų būti pagrįsta, jeigu skaitiklis būtų visiškai neveikęs arba rodęs neįprastai mažą suvartojamų dujų kiekį. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.

82. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo buvo įrengęs dujinius šildytuvus ERMAF GP95, kurių bendra galia siekia 190 kW. Pagal Taisyklių 105.20 papunktį, trečiasis asmuo privalėjo paskirti atsakingą asmenį už dujų sistemos eksploatavimą. Tai taip pat nesumažina nebuitinio vartotojo pareigos pagal Taisyklių 105.10 papunktį nedelsiant informuoti tiekimo bendrovę ir skirstymo sistemos operatorių apie pastebėtus dujų apskaitos prietaiso darbo sutrikimus.

83. Taigi, trečiasis asmuo, pastebėjęs skaitiklio sutrikimus, privalėjo laiku informuoti atsakovę ir (arba) ieškovę. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo šią pareigą tinkamai suprato, nes, kaip nurodyta VERT Nutarime (6.5.1 papunktis), 2019 metais sutrikus korektoriaus veikimui, jis pats informavo ESO apie atsiradusį sutrikimą.

84. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad bandymas geranoriškai spręsti ginčą, įskaitant neteisminį nagrinėjimą VERT, neturi įtakos ieškovės teisei kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo bendrąją tvarka. Be to, VERT nutarime aiškiai nurodyta, kad ji neturi kompetencijos vertinti žalos apimtį ir duoti privalomus nurodymus dėl nuostolių atlyginimo. VERT tik pažymėjo, kad jos kompetencija nesiekia išspręsti ginčo galutinai ir paragino ieškovę pirmiausia bandyti susitarti su ESO. Taigi, ieškovė neprarado teisės paduoti ieškinį, net jei buvo atlikti veiksmai, kuriais buvo siekiama išspręsti ginčą administracinėje ar kitose neteisminėse procedūrose.

85. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

Dėl bylos procesinės baigties

86. Apibendrindama išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

87. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

88. Atsakovė apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo įrodymų nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius Bajoras Vilija Mikuckienė Aldona Tilindienė