Šiaulių apygardos teismo nutartis

veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) E. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 16 d. nutarties, kuria teismas tenkino antstolio prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino antstolio prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.

10. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: šio kodekso numatytais atvejais (1 punktas); kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 punktas).

11. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pasisakęs, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip sudarant prielaidas formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai ir garantuojant jurisprudencijos tęstinumą.

13. Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad vykdomųjų dokumentų išaiškinimo tvarką reglamentuoja CPK 589 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Šį antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 589 str. 2 d.). CPK 593 straipsnio 4 dalis nustato, kad šį klausimą teismas išsprendžia nutartimi. CPK 612 straipsnyje taip pat nurodyta, kad vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba CPK nustatytais atvejais – teisėjo rezoliucija, o tokia teismo nutartis neskundžiama, jeigu CPK nenumato kitaip. Pagal CPK 593 straipsnio 5 dalį dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo, ir kitais CPK numatytais atvejais gali būti duodamas atskirasis skundas. Nei minėtas CPK 593 straipsnis, nei kitos CPK normos nenustato galimybės apeliacine tvarka apskųsti nutartį dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 str. 1 d.), (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-798/2011, 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2070/2012, 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-25/2013, 2013 m. spalio 3 d. nutartis Nr. 2-2253/2013, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-662-407/2015 ir kt.). Tokios teismų praktikos laikosi ir apygardos teismai (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1297-413/2020, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-749-267/2020).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 16 d. nutartis, kuria teismas išaiškinimo sprendimo vykdymo tvarką, nėra skundžiama apeliacine tvarka.

15. Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami.

16. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas pradėtas dėl teismo nutarties, kuri pagal CPK negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Šiam trūkumui paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas, pradėtas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 16 d. nutarties, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

17. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

18. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2022).

19. Apeliantas inicijavo apeliacinį procesą dėl teismo nutarties, kuri negali būti peržiūrima apeliacine tvarka ir tai lėmė, kad pareiškėja patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl apelianto netinkamo procesinio elgesio. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir remiantis priežasties bei atsakomybės dėl proceso teorija, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas kompensuoti pareiškėjai V. B. bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliaciniame procese.

20. Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 61 punktas).

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Rekomendacijų kriterijus (8.15 p.), atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį ir pareiškėjai advokato suteiktų paslaugų kompleksiškumą, bei tai, jog byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, sprendžia, kad pareiškėjai iš apelianto priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 935,00 Eur.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 336–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto (pareiškėjo) E. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 16 d. nutarties.

Priteisti iš apelianto E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 935,00 Eur (devynis šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.