- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- 2-2253/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“
- Trečiasis asmuo
- Arvydui Lekavičiui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio V. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-687-123/2013 pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“ redakcijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui Arvydui Lekavičiui, dėl garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškovo G. J. ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad 2005 m. birželio 4 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ Nr. 129 A. L. straipsnyje „Tyrėjai užsimojo įminti garsiąją kreditų grobimo paslaptį“ paskleistos žinios: „Redakcijos žiniomis, G. J. gali būti apkaltintas dėl kraupios aferos, įvykdytos 1992–1994 metais. Tuomet žmonės buvo įkalbami iš bankų paimti didžiules paskolas, po to nužudomi, o pinigai pagrobiami. Įtariama, kad tuomet G. J. kartu su šiuo metu taip pat Lukiškėse įkalintu buvusiu savo draugu J. B. ir dabar JAV gyvenančiu verslininku M. V. buvo sumanę didžiulę aferą. Yra duomenų, kad vyriškiai įkalbėjo įvairius verslininkus iš bankų paimti didžiules paskolas, o pinigus perduoti jiems. Už tai buvo žadama įtraukti į pelningą verslą. Bet iš tiesų visi pinigai likdavo aferos sumanytojų kišenėse, o kreditus ėmę žmonės būdavo nužudomi arba dingdavo be žinios. Dabar paaiškėjo, kad daugelis tokių dingusiųjų taip pat buvo nužudyti, o jų lavonai paslėpti“, 2007-10-13 dienraštyje „Klaipėda“ straipsnyje „Gaisro užsakovas liko šešėlyje“ ir laikraštyje „Palangos tiltas“ straipsnyje „Kurhauzo padegimo užsakovas liko nežinomas“ paskleistos žinios: „Generalinės prokuratūros ir policijos departamento pareigūnai palangiškį įtarė kraupiomis aferomis, įvykdytomis 1992–1994 metais. Tuomet žmonės buvo įkalbami iš bankų paimti didžiules paskolas, po to nužudomi, o pinigai pagrobiami. Tyrėjai užsimojo įminti garsiąją kreditų grobimo paslaptį“ – neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą, ir įpareigojo atsakovą UAB „Lietuvos rytas“ per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti šias tikrovės neatitinkančias ieškovo garbę ir orumą žeminančias žinias.
Šalies argumentai
Antstolis V. M. kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti, kaip tiksliai turi būti įvykdytas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, t. y. kur UAB „Lietuvos rytas“ įpareigojamas paneigti tikrovę neatitinkančias žinias – ar užtenka paneigimą išspausdinti dienraštyje „Lietuvos rytas“, ar jis turi būti identiškas 2005 m. išspausdinto straipsnio šriftui, puslapiui, puslapio vietai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi antstolio V. M. prašymą atmetė. Nurodė, kad pagal CPK 589 straipsnio pirmąją dalį, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 589 straipsnis, kartu su CPK 278 straipsnio 1 dalimi, kurioje reglamentuotas sprendimo išaiškinimas, skirti teismo sprendimo trūkumams pašalinti, taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2010). Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalimi visuomenės informavimo priemonė paneigimą privalo paskelbti tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti juridinio asmens reputaciją informacija. Taigi konkreti pareigos paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją tvarka yra reglamentuota Visuomenės informavimo įstatyme. Antstoliui vykdant teismo sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodytos paneigtinos tikrovės neatitinkančios, ieškovo garbę ir orumą žeminančias žinios, tokia informacija turėtų būti paneigta Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad minėtame įstatyme esant nustatytai informacijos paneigimo tvarkai, nėra pagrindo išvadai, jog šiuo atveju taikytina Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalies norma yra neaiški, todėl pagrindo tenkinti antstolio V. M. prašymą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo nėra (CPK 589 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad vykdydamas teismo sprendimą antstolis privalo vadovautis protingumo principu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu antstolis V. M prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais motyvais:
Antstoliui vykdymo procese Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalies teisės norma nėra aiški, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra aiškinama kitaip. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įpareigojimas atsakovui paskelbti paneigimą toje pačioje vietoje yra suprantamas, kad paneigimas turi būti paskelbtas tame pačiame leidinyje, kuriame buvo paskelbtos tikrovės neatitinkančios žinios. Taip pat teismo įpareigojimas paneigimą paskelbti tokia pat forma reiškia, kad jis turi būti paskelbtas raštu, t. y. jį išspausdinant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2005). Teismo išduotame vykdomajame rašte nėra detalizuota kaip UAB ,,Lietuvos rytas“ turėtų tiksliai įvykdyti teismo sprendimą, todėl antstolis prašo Apeliacinio teismo išaiškinti kokiu šriftu, kuriame puslapyje, puslapio vietoje turėtų būti išspausdintas paneigimas, ar jis tiesiog turėtų būti išspausdintas tame pačiame leidinyje, kuriame ir buvo paskelbtas. UAB ,,Lietuvos rytas“ išspausdino Klaipėdos apygardos teismo vykdomajame rašte nurodytą tekstą dienraštyje ,,Lietuvos rytas“, tačiau išieškotojas prašo antstolį V. M. įvykdyti teismo sprendimą tinkamai, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinta 44 straipsnio 3 dalies norma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Civilinio proceso kodekso bendrosios dalies normos konkuruoja su vykdymo proceso normomis, kaip bendrosios ir specialiosios teisės normos. Esant vykdymo proceso normų ir bendrosios dalies normų konkurencijai, sprendžiant klausimus susijusius su vykdymo procesu, taikomos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos.
Vykdomųjų dokumentų išaiškinimo tvarką reglamentuoja CPK 589 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Šį antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 589 str. 2 d.). CPK 593 straipsnio 4 dalis nustato, kad šį klausimą teismas išsprendžia nutartimi. CPK 612 straipsnyje taip pat nurodyta, kad vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba CPK nustatytais atvejais – teisėjo rezoliucija, o tokia teismo nutartis neskundžiama, jeigu CPK nenumato kitaip. Pagal CPK 593 straipsnio 5 dalį dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo, ir kitais CPK numatytais atvejais gali būti duodamas atskirasis skundas. Nei minėtas CPK 593 straipsnis, nei kitos CPK normos nenustato galimybės apeliacine tvarka apskųsti nutartį dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 str. 1 d.). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-550/2005, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-798/2011, 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2070/2012, 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-25/2013).
Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Jeigu minėtas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Dėl šių priežasčių apeliacinis procesas pagal atsakovo atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 301 straipsnio 1 dalimi, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal antstolio V. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutarties nutraukti.