- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-16
- Bylos Nr.
- 1A-13-209-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Lemežis (pirm.), Artūras Pažarskis, Virginija Švedienė
- Nuteistasis
- A. S., A. O.
- Advokatai
- Artūras Jucevičius
- Kategorijos
Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėja Nijolė Lisauskienė NuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1A-13-209-2012 Teisminio proceso numeris: 1-92-1-00295-2009-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.2.27.1.; 1.2.27.5.; (S).
2012 m. kovo 16 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. O. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo
A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. laisvės atėmimu trims mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 2 d., bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta laisvės atėmimo aštuoniems mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010-10-04 nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę laisvės atėmimo aštuoniems mėnesiams ir 12 MGL dydžio baudą (nuosprendis baudos paskyrimo dalyje įvykdytas) bausmę. Pritaikius BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL (šešių šimtų penkiasdešimties Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius, bei įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje tęsti mokslą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
A. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. laisvės atėmimu trims mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 2 d., bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta laisvės atėmimo aštuoniems mėnesiams bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010-10-04 nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams ir 12 MGL dydžio baudą (bauda vykdoma atskirai). Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (šešių šimtų penkiasdešimties Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius, bei įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iš A. S., A. O. ir Ž. P. solidariai priteista H. Z. 1500 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje ieškinį atmetant.
Iš A. S., A. O. ir Ž. P. solidariai priteista V. F. 1500 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje ieškinį atmetant.
Iš A. S. ir A. O. priteista išieškoti po 13,50 Lt proceso išlaidų į valstybės biudžetą.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas Ž. P. nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S., A. O., Ž. P. nuteisti už tai, kad pasipriešino valstybės tarnautojams: 2009-09-30 apie 23.20 val. (duomenys neskelbtini) šalia kino teatro „T.“, esančio (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, taip pat bendrai su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nevykdydami policijos pareigūnų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių policijos poskyrio vyresniojo patrulio H. Z. ir patrulio V. F. teisėtų reikalavimų nusiraminti, netriukšmauti, nesikeikti, pasipriešino valstybės tarnautojams panaudodami prieš juos fizinį smurtą – stumdė policijos pareigūnus, tampė už uniforminių drabužių, A. S. kartu su Ž. P. ir dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu tyčia kumščiu sudavė patruliui V. F. vieną kartą į dešinįjį petį, vieną kartą - į dešinę ranką, vieną kartą - į krūtinės sritį, tuo padarydami kraujosruvas dešiniajame petyje, žaste, krūtinės dešinėje pusėje, tuo pačiu metu A. O. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė vyresniajam patruliui H. Z. vieną kartą į dešinės akies sritį, vieną kartą - į krūtinės sritį, tuo padarydami kraujosruvas veide ir krūtinės dešinėje pusėje, sudavė ne mažiau trijų smūgių į nugaros sritį, vienam iš jų apglėbus ranka iš nugaros per kaklą bandė nukentėjusįjį pargriauti, tuo nukentėjusiesiems sukeldami fizinį skausmą, padarydami nežymius sveikatos sutrikdymus, sugadindami uniforminius drabužius, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str..
Be to, A. S., A. O., Ž. P. nuteisti už tai, kad būdami apsvaigę nuo alkoholio, įžeidė valstybės tarnautojo funkcijas atliekančius asmenis: 2009-09-30 apie 23.20 val., šalia kino teatro „T.“, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nevykdydami policijos pareigūnų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių policijos poskyrio vyresniojo patrulio H. Z. ir patrulio V. F. teisėtų reikalavimų netriukšmauti, nesikeikti, nusiraminti, necenzūriniais žodžiais ir keiksmažodžiais įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus - policijos pareigūnus H. Z. ir V. F., t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. O. prašo skundžiamą nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį ir nurodo, kad nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas, nepadarė, nes policijos pareigūnų neįžeidinėjo ir smurto jų atžvilgiu nevartojo, nuosekliai tvirtina, jog tik pamatęs atvykusius policijos pareigūnus iš įvykio vietos pabėgo, t. y. dar iki konfliktui prasidėjus. Mano, kad teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai bei šališkai, o jo išvados dėl jo kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra pagrįstos prielaidomis. Aprašomojoje nuosprendžio dalyje tik atkartojami byloje apklaustų asmenų dažnai prieštaringi, nenuoseklūs ar prielaidomis grįsti parodymai bei kiti byloje nustatyti duomenys, nenurodant patvirtina ar paneigia jie bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Abstrakčios bei bendro pobūdžio frazės nuosprendyje neatskleidžia esamus nenuoseklumus bei prieštaringumus nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymuose, jų kilmę bei įtaką pačių įrodymų patikimumui. Duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais bei kuriais grindžia apelianto kaltę, faktiškai jo kaltės neįrodo. Tik nukentėjusysis H. Z. patvirtino, jog jis smurtavo jo atžvilgiu, bet jo parodymai šioje dalyje yra nenuoseklūs ir prieštaringi, keliantys rimtas abejones dėl savo patikimumo, todėl vertintini kritiškai. Tarnybiniame pranešime H. Z. nurodė, jog nematė, kuris iš vaikinų sudavė jam vieną smūgį į dešinę akį (t. 1 b. l. 13), vėliau teigė, jog smūgį jam sudavė vienas iš vaikinų, „apsirengęs baltos spalvos sportiniu bliuzonu su gobtuvu, maždaug 170-180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirpti plaukai, pakankamai šviesūs...“, t. y., neva, nurodė apelianto požymius (t. 1 b. I. 27), tačiau teismo posėdžio metu atsakydamas į jo gynėjo klausimus, nesugebėjo paaiškinti šių prieštaravimų priežasties, kaip jam pavyko tamsoje įžiūrėti apelianto plaukų spalvą bei ilgį, kurie buvo po bliuzono gaubtuvu. Apklausta kitą dieną po įvykio liudytoja J. T. parodė: „Su pareigūnais galimai grūmėsi „Š.”, „T.“, Ž., A. S. ir dar vienas nepažįstamas vaikinas”, bet teismo posėdžio metu liudytoja J. T. kategoriškai nurodė, jog šis asmuo yra teismo salėje ir parodė liudytoją D. G. (t. 2 b. I. 92). Teismas grindė apelianto kaltę liudytojo D. G. parodymais, nors kiekvienas asmuo konflikto su policijos pareigūnais metu buvęs įvykio vietoje matomai buvo savaip suinteresuotas bylos baigtimi, todėl liudytojų parodymai kaltinamųjų atžvilgiu negali būti pripažinti pakankamais pastarųjų kaltės įrodymais.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo iš dalies panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje, kurioje jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį ir mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis padarė nusikalstamas veikas, nes teismas, net ir padaręs išvadą, kad nebuvo pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio, nes nebuvo jokių kitų įrodymų, kad jis dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme, sudavė smūgius nukentėjusiajam V. F. (BPK 301 str. 2 d.). Net nukentėjusysis pareigūnas H. Z., kuris pažįsta apeliantą iš matymo, pastebėjęs, kad nukentėjusysis V. F. grumiasi su 3-4 jaunuoliais, nepastebėjo tarp jų apelianto, teigė pastebėjęs nuteistojo Ž. P.. Liudytoja J. T. irgi nematė, kad apeliantas grumtųsi su V. F.. Kiti įvykio liudytojai (A. D., D. G., A. Č.) paliudijo, kad jis tuo metu buvo prie kito nukentėjusiojo H. Z. ir bandė išskirti jį ir kitą besigrumiantį asmenį. Šalia pareigūno H. Z. apeliantas ir buvo sulaikytas. Sumaištyje nukentėjusysis galimai galėjo suklysti - įvykis vyko vėlai vakare. Asmenų, sudavusių smūgius abiems nukentėjusiesiems buvo daugiau negu trys, tie asmenys nėra nustatyti ir tai nėra liudytojai, nes priešingu atveju jiems būtų pateikti įtarimai. Nors kaltinamajame akte įvardintuose kaltinimuose apeliantas nebuvo kaltinamas pasipriešinęs pareigūnui H. Z., teismas nuosprendyje pažymėjo, kad jo veiksmai, kai bandė atitraukti pareigūną H. Z., laikomi pavojingais, nes jais prisidėta prie grupės asmenų padaryto bendro pasipriešinimo. Su tokia teismo išvada nesutinka, nes jis nebuvo konflikto iniciatorius. Skunde apibūdinama konflikto pradžia. Liudytojas A. D. posėdžio metu paliudijęs, kad A. S. sumaišties metu stovėjo vienoje vietoje ir priėjo policijos pareigūnui H. Z. už nugaros ir norėjo įlįsti į vidurį bei išskirti. Liudytojas A. C. teigė, kad A. S. 2-3 kartus pasakė: „liaukitės, gana“, vienam policijos pareigūnui, kuris stovėjo prie A. S., uždėjo ranką ant peties. Liudytojas R. V. ir D. G. parodė, kad apeliantas ramino visus žodžiais „raminkitės“. Traukė pareigūną todėl, kad siekė apsaugoti jį nuo sužalojimo, buvo visai šalia jo, už jo nugaros, nugaroje nebuvo jokių sužalojimų. Jo taikingumą įrodo, kad jis nebėgo iš įvykio vietos, kol buvo sulaikytas pareigūnų. Iš apelianto atliktų veiksmų matosi, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios pasipriešinti pareigūnui, todėl veika negali būti pripažįstama nusikaltimu. Jo pasipriešinimas sulaikymo metu pasireiškė tuo, kad jis nesileido dedamas antrankių - jam buvo nesuprantama, kodėl tai reikėjo daryti, nes jis nesijautė kaltas ir dėl to nebėgo. Net ir nevertinant jo pasipriešinimo motyvų, jam negali kilti baudžiamoji atsakomybė už pasipriešinimą jo sulaikymo metu, nes iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad jis neatliko veiksmų, dėl kurių jam kiltų baudžiamoji atsakomybė ir ji tegali būti tik administracinė.
Jis pamatęs atvykusius pareigūnus nusikeikė, bet keiksmažodį pasakė sau, niekam jo neadresuodamas. Keikėsi ir kai jam dėjo antrankius, ir kai buvo nuvežtas į policijos komisariatą, tačiau ir tada jo keiksmažodžiai nebuvo niekam adresuoti. Nei vienas liudininkų nėra girdėjęs ir frazės „muškit mentus“, kurią teigė girdėję pareigūnai. Tačiau net jei ši frazė buvo pasakyta, ją galima pavadinti kvietimu priešintis pareigūnams, o ne įžeidimu. Nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nėra įvardinta, kokiais žodžiais jis įžeidė pareigūnus. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. F. neteigė, jog buvo įžeistas, o tik kad A. S. priešinosi sulaikomas, pastoviai keikėsi, nevykdė teisėtų reikalavimų. Skunde pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 4 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390/2005 yra pasisakęs, kad „Nenurodžius, kokie žodžiai laikomi įžeidžiančiais, negali vykti rungimosi principą ir kitus įstatymo reikalavimus atitinkantis procesas - įrodyti, kad padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius atitinkanti veika, yra įmanoma tik aiškiai nurodžius, kokie veiksmai (ar neveikimas), atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymius, buvo padaryti. Jei kaltinimo funkciją vykdantis prokuroras nei kaltinamajame akte, nei pareiškime dėl kaltinimo pakeitimo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai (duodamas nuorodą į byloje esančius protokolus ar kitus dokumentus) nenurodo, kokiais žodžiais buvo įžeista, kaltinamasis ir jo gynėjas negali išdėstyti argumentų, kuriais būtų bandoma įrodyti, kad tam tikri žodžiai iš viso nebuvo pasakyti arba, kad pasakyti žodžiai nėra įžeidžiantys. Tokioje situacijoje įrodymų tyrimas negali būti atliktas tinkamai ir negali būti priimtas teisėtas bei pagrįstas nuosprendis“. Jo keiksmažodžiai buvo bendrinio pobūdžio žargonas, išsakytas dėl susiklosčiusios situacijos, o ne nurodant konkretų kreipinį į pareigūną ir jam skirtą keiksmažodį. Padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas represinių baudžiamosios teisės priemonių taikymas už šią veiką, jo veikoje galimai yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d. arba ATPK 183 str. požymių, tačiau ne BK 290 str. požymių. Teismas neišsiaiškino koks buvo jo psichinis santykis su daroma veika, neatskleidė kaltės turinio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. O. gynėjas prašo jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų A. S. ir A. O. skundai tenkintini iš dalies
Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatyto BK 286 straipsnyje, objektyvieji nusikaltimo požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas pavartojant smurtą arba 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Pasipriešinimas smurtu reiškia, kad kaltininkas panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Ši nusikaltimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių atsiradimo, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamas valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijai atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370/2005; 2007 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-178/2007). Įstatymas nereikalauja, kad tuo atveju, kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys kartu, visi jie atliktų veiksmus, kurie atitiktų visus nusikaltimo objektyviuosius požymius. Vykdytojai irgi gali būti pasiskirstę vaidmenimis ir atlikti tik dalį veiksmų, tačiau jų tyčia apima kitų vykdytojų veiksmus. Taip pat nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-502/2009) Iš anksto numatytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176/2006; 2007 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86/20017; 2007 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231/2007; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2008; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223/2009; 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009; 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-114/2009), detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, taip pat kiekvienas bendrininkas turi suvokti, jog kėsinasi į tą patį objektą, be to, turi suprasti ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir pan. Asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Už pasipriešinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. sausio mėn. 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70/2012) policijos, viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas ir už valstybės tarnautojo įžeidimą numatyta teisinė atsakomybė. Ją numato kaip Baudžiamasis, taip ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksai. ATPK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už pasipriešinimą policijos, viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje nustatyta atsakomybė už pasipriešinimą teisėtai veikiančiam valstybės tarnautojui, kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui, panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti. Taigi smurtas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti yra atribojamasis nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymis.
Šiuo atveju, apeliantai A. S. ir A. O. pagal BK 286 str. nuteisti už tai, kad jie veikiant bendrai, taip pat bendrai su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nevykdydami policijos pareigūnų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių policijos poskyrio vyresniojo patrulio H. Z. ir patrulio V. F. teisėtų reikalavimų nusiraminti, netriukšmauti, nesikeikti, pasipriešino valstybės tarnautojams panaudodami prieš juos fizinį smurtą – stumdė policijos pareigūnus, tampė už uniforminių drabužių, o be to, kartu atlikto kitus nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus - A. S. – kartu su Ž. P. ir dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, o A. O. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, tame tarpe, duotus ir ikiteisminio tyrimo metu. Byloje esančiais įrodymais be realių abejonių nustatyti A. S. ir A. O. nusikalstami veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str.
Pats nuteistasis A. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad (t.2, b.l. 54), policijos pareigūnui paėmė už pečių, bet jam nepavyko jį atitraukti, nes papurškė dujomis ir jis atsitraukė. Jis (t.2, b.l. 53) susikeikė dar nepriėjus policijos pareigūnams, nežino, ar policijos pareigūnai girdėjo keiksmus, tačiau stambesnis policijos pareigūnas buvo prie jo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje jis iš esmės parodymų nekeitė ir parodė, kad prisipažįsta, kad keikėsi, tačiau pareigūnų atžvilgiu keiksmažodžių nevartojo. Tiesiog nusikeikė ir viskas. Pareigūną H. Z. už pečių traukė pagal susiklosčiusią situaciją, nes vyko grumtynės. Minėti veiksmai iš esmės atitinka pagal BK 286 str. inkriminuotam fizinio smurto panaudojimui – tempimui už uniforminių drabužių (bandant atitraukti). Kad smurtas buvo ženklus, patvirtina ta aplinkybė, kad jis tęsėsi iki tol, kol siekiant jo pabaigos policijos pareigūnas papurškė dujomis.
Nuteistojo A. S., kaip ir A. O., kaltė įrodyta ir nukentėjusiųjų H. Z. ir V. F. parodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis H. Z. parodė (t.2, b.l. 59), kad dirba Vilniaus apskrities VPK Švenčionių RPK VTS VTKPP vyresniuoju patruliu. Jie prisistatė ir paprašė A. O. bei Ž. P. praeiti į šalį, kad išsiaiškinti konflikto aplinkybes. Kažkas iš jaunuolių grupės sušuko: „muškit mentus“, tuomet A. O., kuris vilkėjo baltos spalvos megztinį su gobtuvu, jam sudavė į veido dešinę pusę. Jį apipuolė 3 jaunuoliai, iš viso jų buvo 4. Jį puolė 4 asmenys, o pareigūną V. F. – 3-4 asmenys. Po smūgio jaunuoliai jį, H. Z., talžė, jis gynėsi rankomis, liepė jiems ramintis. Vienas jaunuolių jį už nugaros bandė parversti ant žemės. Paėmė jo ranką, prašė ramintis, tačiau jaunuoliai nesiliovė. Išsitraukė spec. priemones - dujų balionėlį ir atsitraukęs papurškė ratu. Pamatė, kad prie jo kolegos V. F. yra 3-4 jaunuoliai, vyko grumtynės. Po dujų papurškimo jaunuoliai neapsiramino, išgirdo kolegos V. F. žodžius: „bus panaudotas ginklas“, taip pat pasakė, kad panaudos ginklą. Kai iš dėklo ištraukė ginklą, jaunuoliai iš karto išsibėgiojo. Pamatė, kad kolega V. F. sulaikė vieną jaunuolį, padėjo sulaikyti A. S., nes jis mojavo rankomis, vengė sulaikymo, priešinosi, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų apsiraminti, todėl jam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo patalpintas į tarnybinį automobilį. Jam, H. Z., buvo padarytos kraujosruvos dešinės akies srityje ir krūtinės srityje. Kraujosruvas pamatė kitą dieną, nes grumtynių metu smūgių į krūtinę nejuto. Iš karto tyrėjai apie kraujosruvas krūtinės srityje nepasakė, nes nežinojo, kas sudavė smūgį. Kol rašė tarnybinį pranešimą, nežinojo, kas jam sudavė smūgį į krūtinę. F. padėjo sulaikyti A. S., nes jis mojavo rankomis, vengė sulaikymo, priešinosi, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų apsiraminti, todėl jam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo patalpintas į tarnybinį automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu, 2009-10-06 liudytojo apklausos metu, H. Z. parodė, kad J. T. po klausimo „kas nutiko?“ nurodė į asmenis bei paaiškino, kad žino tik tų vaikinų pravardes „B.“ ir „T.“, kurie spardydami kojomis sulaužė šiukšlių dėžę bei prieš tai parke ją apspjaudė. Pradėjo raminti jaunimą, kad liautųsi keiktis, nustotų šaukti, vienas, apsirengęs baltos spalvos sportiniu bliuzonu su gobtuvu, maždaug 170-180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirpti plaukai, pakankamai šviesūs, tamsios kelnės, iš karto sudavė kumščiu į dešinės akies sritį. Pajuto kelis smūgius į nugaros sritį, kas sudavė, nematė. Kažkokiu momentu iš nugaros apėmęs ranka per jo kaklą kažkas pradėjo traukti atgal. Pamatė, kad dujos neveiksmingos, ištraukė tarnybinį ginklą. Tada dalis sustojo, o kiti pabėgo. Jis jokių smūgių sudavęs niekam nebuvo, nustūminėjo jaunuolius. V. F. sulaikė A. S., A. S. priešinosi sulaikomas, pastoviai keikėsi, atpažinti asmenį kuris jam sudavė į veidą galės. Ikiteisminio tyrimo, 2010-04-13 liudytojo apklausos metu, H. Z. parodė, kad J. T. nurodė du vaikinus anksčiau minėtomis pravardėmis, tai yra pravarde „B.“ ir „T.“, bei paaiškino, kad tai jie spardė šiukšlių dėžes. Nurodytas vaikinas pravarde „T.“ buvo apsirengęs baltos spalvos sportiniu megztiniu su gobtuvu ant galvos. Dabar žino, kad tai buvo A. O.. Jie A. O. ir Ž. P. paprašė paeiti kartu toliau ir pasiaiškinti. Tačiau jaunuoliai keikėsi, jie ramino vaikinus, reikalavo apsiraminti, liautis vartoti necenzūrinius žodžius, nustoti šaukti. Tada ne mažiau keturių vaikinų puolė prie jo, A. O. iš karto jam sudavė kumščiu vieną kartą į dešinės akies sritį. Minėto užpuolimo metu jam buvo suduotas vienas smūgis kumščiu į veidą bei ne mažiau trijų smūgių į nugarą, buvo kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje.
Iš išdėstytų H. Z. parodymų matyti, kad A. O. jam sudavė į veido dešinę pusę ir galimai jis, galimai tyrimo metu nenustatyti asmenys, sudavė į krūtinės sritį, o kadangi puolimas buvo vykdomas kartu, todėl suduota buvo kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Tai parodo, kad A. O. vartojo fizinė smurtą ir taip iš esmės priešinosi pareigūnų reikalavimui A. O. bei Ž. P. praeiti į šalį. Iš išdėstyto matyti, kad jaunuolio, kuris jį už nugaros bandė parversti ant žemės, pareigūnas prašė ramintis (t.y. išreiškė teisėtą reikalavimą), tačiau jaunuoliai nesiliovė. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo H. Z. parodymais – jie yra nuoseklūs, nukentėjusysis su nuteistaisiais anksčiau pažįstamas nebuvo, todėl neturėjo jokio pagrindo melagingai apkalbėti A. O., be to, jo parodymus iš dalies patvirtina nukentėjusiojo V. F. parodymai, iš dalies liudytojo A. D. parodymai, kuris pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė (t.2, b.l.3), kad A. S. iš ten esančių policijos pareigūnų bandė atitraukti stambesnį policijos pareigūną – H. Z..
Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis V. F. parodė (t.2, b.l. 59), kad dirba Vilniaus apskrities VPK Švenčionių RPK VTS VTKPP patruliu. J. T. paaiškino, kad asmenys pravardėmis „T.“ ir „B.“ ją įžeidinėjo, pasakė, kad ji pareigūnė. Jaunuoliai keikėsi ir buvo nusiteikę nevykdyti jų reikalavimų. Ž. P. ir A. O. buvo paprašyti praeiti į šalį prie tarnybinio automobilio, tačiau jaunuolių grupė vartojo necenzūrinius žodžius ir nereagavo į pareigūnų reikalavimus. Jį stumdė 3 jaunuoliai. Pajuto smūgius į krūtinę, į ranką. Jam smūgiavo Ž. P. ir A. S.. A. S. sudavė smūgį į dešinį petį ir smūgiavo į ranką. Ant tarnybinio ginklo pamatė kažkieno ranką. Pagalvojo, kad ginklu gali pasinaudoti, todėl pasakė, kad panaudos ginklą. Po jo žodžių Ž. P. nubėgo į Taikos g. pusę, o A. S. atsidūrė tarp jo ir pareigūno H. Z.. A. S. nepakluso jų reikalavimams, todėl jam užlaužė ranką, uždėjo antrankius. Policijos komisariato patalpose A. S. keikėsi, spardė, daužė duris, įžeidinėjo pareigūnus, Ž. P. ir A. O. žodžiais jį, kaip pareigūną, įžeidė. Buvo žodžiai: „ko čia atvažiavot?“, „kas jūs tokie?“, „ką mums padarysit?“. Jam buvo padarytos kraujosruvos krūtinės, peties, rankos srityse. Z. P. pastoviai matė prieš save, o A. S. pastoviai nematė, bet buvo šalia ir jam smūgiavo į petį bei ranką. A. S. pažinojo, nes Švenčionių m. dirbo 6 m. su prevencine veikla. Žino jo pavardę ir iš matymo. Girdėjo, kaip A. S. keikėsi. Jo keiksmažodžiai buvo adresuoti kaip policijos institucijai. Visi 3 kaltinamieji taip pat keikėsi. Ypatingai keikėsi A. S.. Ikiteisminio tyrimo, liudytojo apklausų metu, V. F. davė iš esmės analogiškus parodymus ir parodė, kad J. T. nurodė, kad vaikinai, pravardėmis „B.“ (kaip dabar žino- tai Ž. P.) ir „T." (dabar žino, kad tai A. O.) spardė šiukšliadėžes bei paprašė juos sudrausminti. Viso stovėjo apie 8 vaikinai, jie rėkavo, keikėsi. Jie A. O. ir Ž. P. paprašė paeiti toliau su jais ir pasiaiškinti dėl šiukšlių dėžių apspardymo. Dalis jaunuolių puolė H. Z., o kita dalis- jį. Žino, tiksliai, kad jį užpuolė trys vaikinai, tai – S., Ž. P., o kas buvo trečias nurodyti negali, nes net neįsidėmėjo kuris vaikinas tai buvo. Jam kumščiais smūgiavo S. į dešinį petį ir į dešinę ranką ir Ž. P. į krūtinę. S. priešinosi sulaikomas, agresyviai muistėsi, stumdėsi, pastoviai vartojo necenzūrinius žodžius, teisėtų reikalavimų nustoti priešintis sulaikomas ir nevartoti necenzūrinius žodžius nevykdė. S. buvo apsirengęs juodos spalvos odine striuke iki liemens, A. O. buvo apsirengęs baltos spalvos sportiniu megztiniu su gobtuvu. Negali nurodyti kuo buvo apsirengęs trečiasis jį užpuolęs vaikinas bei nematė jo veido, nieko apie jo išvaizdą pasakyti negali, todėl jo neatpažintų.
Iš išdėstytų V. F. parodymų matyti, kad A. S. jam sudavė smūgį į dešinį petį ir smūgiavo į ranką, jam smūgiavo ir Ž. P.. Tai parodo, kad A. S. vartojo fizinį smurtą ir taip iš esmės priešinosi pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo V. F. parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, nukentėjusysis su nuteistaisiais anksčiau artimiau pažįstamas nebuvo, todėl neturėjo jokio pagrindo melagingai apkalbėti A. S., jo parodymus iš dalies patvirtina nukentėjusiojo H. Z. parodymai. Taip pat iš šių parodymų matyti, kad įvykio metu buvo ir A. O., ką patvirtina aplinkybė, kad nukentėjusysis apibūdino jo apsirengimą.
Nuteistasis A. O. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad jo pravardė yra (t.2, b.l. 56) „t.“. Tą patvirtina ir kitų liudytojų parodymai.
A. O. apeliacinio skundo argumentą, kad jis atvykus policijos pareigūnams iš įvykio vietos pabėgo, t.y. dar iki konfliktui prasidėjus, paneigia ir D. G. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje, kad (t.2, b.l. 85) „T.“ buvo tame sąmyšyje kartu su policijos pareigūnais, dėl kitų draugų nieko negali pasakyti. Sąmyšio metu du policijos pareigūnai ir visi kaltinamieji buvo grupelėje. Visi kaltinamieji – jo draugai. Šiais D. G. parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jie atitinka nukentėjusiųjų parodymus.
Pažymėtina, kad nuteistojo A. S. parodymais apimtyje dėl jo nusikalstamų veikų pagal BK 286 str. nepadarymo tikėti nėra pagrindo dėl to, kad jie nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo, 2010-04-22 įtariamojo apklausos metu jis parodė, kad (t.1, b.l. 100-101) su pareigūnais jokių grumtynių visiškai nebuvo. Nebuvo panaudotas joks smurtas pareigūnų atžvilgiu ir suduoti jokie smūgiai. Buvo tik jis sulaikytas ir išvežtas. Pripažįsta tik tai, kad pasakė pareigūnams kelis necenzūrinius žodžius.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja J. T. parodė, kad iškvietė pareigūnus, kai pastebėjo teisės pažeidimą – spardė šiukšlių dėžę. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji nurodė į Ž. P.. Su Ž. P. mokėsi vienoje mokykloje. Iš pradžių buvo žodinis konfliktas, po to vyko muštynės. Ž. P. norėjo vežti į policijos komisariatą kad išsiaiškinti įvykio aplinkybes, tačiau draugai pradėjo ginti. Ji atsitraukė, nes buvo baisu, tuomet dar kartą skambino į policijos komisariatą, tačiau jai pranešė, kad artimiausias ekipažas Pabradėje. Nežino, kieno atžvilgiu A. S. keikėsi, nes ten buvo daug rėkavimo, šūksnių. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Viską gerai prisiminė ir pasakė ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo, 2010-04-19 liudytojos apklausos metu, ji parodė, kad Žilvinas spardė žalią šiukšliadėžę, Tosikas taip pat elgėsi įžūliai, šiuo metu jau tiksliai negali paaiškinti, ką pareigūnams sakė.
Už pareigūno įžeidimą galima tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Atsakomybė už ATPK numatytus pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (ATPK 9 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą, ar už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje išvardytų pareigūnų įžeidimą kaltininkas turi atsakyti baudžiamąja ar administracine tvarka, nukentėjusiojo statusas negali būti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijus – tokiais atvejais atsakomybės už minėtų pareigūnų įžeidimą atribojimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje apibrėžtas ir detalizuotas kaltininko veikos ypatybes bei konkrečios veikos pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos bylos Nr. 2K-542/2005, 2K-114/2006). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2K-421/2007) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2009). Sprendimas konkrečią veiką kvalifikuoti kaip nusikaltimą turi būti pagrindžiamas įvertinus veikos pobūdį kuris turi pasiekti nusikaltimo lygmenį pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo tirti nuteistųjų pasakyti įžeidžiantys žodžiai. Kaip matyti iš nukentėjusiojo V. F. parodymų (t.2, b.l. 60), Ž. P. ir A. O. žodžiais jį, kaip pareigūną įžeidė. Buvo žodžiai: „ko čia atvažiavot?”, „kas jūs tokie?”, „ką mums padarysit?”; girdėjo, kaip A. S. keikėsi. Jo keiksmažodžiai buvo adresuoti, kaip policijos institucijai. Visi 3 kaltinamieji taip pat keikėsi. Ypatingai keikėsi A. S. (t.2, b.l. 62), nukentėjusysis H. Z. įvardino (t.2, b.l. 60), kad jie šaukė “ko čia atvykot”, “važiuokit iš čia”. Be to, buvo naudojami necenzūriniai žodžiai (vartoti žodžiai įvardinti necenzūriniais ir 2009-09-30 tarnybiniame pranešime dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojams (t.1, b.l. 13, 15), nukentėjusiųjų apklausų ikiteisminio tyrimo metu). Įvertinus aplinkybę, kad iš įvardintų žodžių matyti, kad kartu naudoti necenzūriniai žodžiai buvo skirti būtent pareigūnams, vertinant susiklosčiusią konfliktinę situaciją, nepaklusimo pareigūnams laipsnį, tai, kad necenzūrinius žodžius vartojo ne vienas asmuo, o su jais kartu buvusių žmonių grupė viršijo pareigūnus savo kiekiu, pačius žodžius, kurie rodo, kad necenzūriniai žodžiai buvo skirti būtent siekiant pareigūnus pažeminti ir įžeisti, byloje surinktų duomenų pakanka daryti neabejotinai išvadai, kad veikos pobūdis buvo pasiekęs nusikaltimo lygmenį pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kurios nepaneigia ir nuteistojo A. S. paaiškinimai ir parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jie buvo nenuoseklūs ir prieštaravo byloje nustatytoms aplinkybėms ir nuteistojo A. O. versija, kad jis tik pamatęs atvykusius policijos pareigūnus iš įvykio vietos pabėgo, t.y. dar iki konfliktui prasidėjus, kadangi ji buvo paneigta nukentėjusiųjų H. Z. ir V. F. ir liudytojo D. G. parodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu, 2010-04-22 įtariamojo apklausos metu, A. S. parodė, kad (t.1, b.l. 100-101) pripažįsta tik tai, kad pasakė pareigūnams kelis necenzūrinius žodžius. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. S. paaiškino, kad jis (t.2, b.l. 53) susikeikė dar nepriėjus policijos pareigūnams, susikeikė ne policijos pareigūnų atžvilgiu, o dėl to, kad jam gali blogai baigtis. Jis tik po nosim nusikeikė. Nežino ar policijos pareigūnai girdėjo jo keiksmus, tačiau stambesnis policijos pareigūnas buvo prie jo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje jis paaiškino, kad jis prisipažįsta, kad keikėsi, tačiau pareigūnų atžvilgiu keiksmažodžių nevartojo. Keikėsi dėl susiklosčiusios situacijos. A. S. parodymais, kad kai jis vartojo necenzūrinius žodžius stambesnis policijos pareigūnas buvo prie jo teismas tiki, tačiau jo paaiškinimus, kad pareigūnų atžvilgiu keiksmažodžių nevartojo atmeta, kadangi jie nenuoseklūs, juos paneigia nukentėjusiųjų parodymai, kuriais teismas tiki ir šią apelianto versiją vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Tais atvejais, kai asmuo vienu metu ne tik įžeidinėja valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį, bet ir jam priešinasi naudodamas smurtą, veika turi vieno nusikaltimo požymius ir kvalifikuojama pagal BK 286 str. straipsnį, numatantį atsakomybę už sunkesnį nusikaltimą.
Šiuo atveju, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, kaltinamieji A. S., A. O., Ž. P., pagal BK 290 str. nuteisti už tai, kad jie nevykdydami policijos pareigūnų patrulių teisėtų reikalavimų netriukšmauti, nesikeikti, nusiraminti, necenzūriniais žodžiais ir keiksmažodžiais įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus - policijos pareigūnus. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, A. S., A. O., Ž. P. nuosprendžiu jau nuteisti už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu (2009-09-30 apie 23.20 val., šalia kino teatro „T.“, esančio (duomenys neskelbtini)), nevykdydami tų pačių policijos pareigūnų reikalavimų (netriukšmauti, nesikeikti, nusiraminti), pasipriešino valstybės tarnautojams naudodami smurtą. Atsižvelgus į išdėstytą, H. Z. ir patrulio V. F. veiksmai – įžeidinėjimas necenzūriniais žodžiais ir keiksmažodžiais, vertintini kaip nusikaltimo, numatyto BK 286 str., požymis ir veiksmų, kuriais jis atliktas, sudėtine dalimi. Atsižvelgus į išdėstytą, nusikalstamos veikos pagal BK 290 str. kvalifikavimas yra perteklinis ir A. S., A. O., Ž. P. nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama tik pagal BK 286 str. Perkvalifikavus nuteistųjų A. S. ir A. O. veiką iš BK 286 str. ir 290 str. į BK 286 str., švelninamas nuosprendis ir jį neapskundusio nuteistojo Ž. P. atžvilgiu (BPK 320 str. 5 d.). Keisdama nuosprendį teisėjų kolegija nustato:
Aprašomoji dalis
A. S., A. O., Ž. P. pasipriešino valstybės tarnautojams: 2009-09-30 apie 23.20 val. Švenčionių m. šalia kino teatro „T.", esančio (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, taip pat bendrai su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nevykdydami policijos pareigūnų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių policijos poskyrio vyresniojo patrulio H. Z. ir patrulio V. F. teisėtų reikalavimų nusiraminti, netriukšmauti, nesikeikti, pasipriešino valstybės tarnautojams panaudodami prieš juos fizinį smurtą – necenzūriniais žodžiais ir keiksmažodžiais įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus - policijos pareigūnus, stumdė policijos pareigūnus, tampė už uniforminių drabužių, A. S. kartu su Ž. P. ir dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu tyčia kumščiu sudavė patruliui V. F. vieną kartą į dešinįjį petį, vieną kartą - į dešinę ranką, vieną kartą - į krūtinės sritį, tuo padarydami kraujosruvas dešiniajame petyje, žaste, krūtinės dešinėje pusėje, tuo pačiu metu A. O. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė vyresniajam patruliui H. Z. vieną kartą į dešinės akies sritį, vieną kartą - į krūtinės sritį, tuo padarydami kraujosruvas veide ir krūtinės dešinėje pusėje, sudavė ne mažiau trijų smūgių į nugaros sritį, vienam iš jų apglėbus ranka iš nugaros per kaklą bandė nukentėjusįjį pargriauti, tuo nukentėjusiesiems sukeldami fizinį skausmą, padarydami nežymius sveikatos sutrikdymus, sugadindami uniforminius drabužius, t. y. A. S., A. O., Ž. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str.
Apeliacinių skundų argumentai, kad išvados dėl A. O. kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra pagrįstos prielaidomis, atsižvelgus į išdėstytą, nepagrįsti, pažymėtina, kad nukentėjusiųjų H. Z., patrulio V. F. ir liudytojo D. G. parodymai nėra prielaidos ir jų parodymai, kuriais remiantis nuteistas A. O., nėra prielaidos. Nors tarnybiniame pranešime 2009-09-30 vyresnysis patrulis H. Z. ir nurodė (t.1, b.l. 13), kad jis tiksliai nematė, kuris iš vaikinų sudavė jam vieną smūgį kumščiu į dešinę akį, tačiau jis jau 2009-10-06 liudytojo apklausos metu (t.1, b.l. 27) tiksliai apibūdino kaip buvo apsirengęs jam sudavęs asmuo, nurodydamas ir jo apytikslius kitus duomenis (170-180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirpti plaukai, pakankami šviesūs). Pažymėtina, kad žmogus gali svarbias įvykio aplinkybes prisiminti ir palaipsniui, be to, šiuo atveju, H. Z. galėjo įsidėmėti ne tiek vaikiną, kiek jo rūbus. O, be to, A. O. nuteistas už tai, kad „kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė vyresniajam patruliui H. Z. vieną kartą į dešinės akies sritį, vieną kartą - į krūtinės sritį“, t.y. ne už tai, kad būtent jis smūgiavo nukentėjusiajam. A. O. nurodyta aplinkybė, kad įvykio metu liudytojas D. G. buvo įvykio vietoje, kaip tik patvirtina, kad jis galėjo paliudyti apie matytas aplinkybes, o ne yra pagrindas netikėti jo parodymais. Apelianto A. S. argumentas, kad net pareigūnas H. Z., kuris jį pažįsta iš matymo, pastebėjęs, kad nukentėjusysis V. F. grumiasi su 3-4 jaunuoliais, nenurodė pastebėjęs tarp jų apelianto, nepaneigia V. F. parodymų, kadangi, kaip matyti iš H. Z. parodymų, jis matė kaip V. F. grumiasi su 3-4 jaunuoliais pats grumdamasis, t.y. turėdamas sukoncentruoti dėmesį į gynybą ir trumpą laiko tarpą. Be to, A. S. net sulaikytas buvo V. F. jaunuolių išsibėgiojimo metu, kas matyti iš H. Z. parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kad kai jis iš dėklo ištraukė ginklą, jaunuoliai iš karto išsibėgiojo. Atsitraukus įdėjo ginklą į dėklą ir pamatė, kad kolega V. F. sulaikė vieną jaunuolį, o kiti nubėgo į Taikos g. pusę, kur tamsu (sulaikytas buvo A. S.). Apeliacinio skundo argumentas, kad A. D., D. G., A. Č. paliudijo, kad apeliantas įvykio metu buvo prie kito nukentėjusiojo H. Z. ir bandė išskirti jį ir kitą besigrumiantį asmenį, taip pat nepaneigia nukentėjusiojo V. F. parodymų, kadangi jis parodė, kad Z. P. pastoviai matė prieš save, o A. S. pastoviai nematė, bet jis buvo šalia ir jam smūgiavo į petį bei ranką. Ta aplinkybė, kad A. S. nebuvo pastoviai matomas V. F. patvirtina, kad A. S. galėjo konflikto metu būti skirtingais laiko tarpais prie abiejų pareigūnų, kas nepaneigia jo buvimo ir prie jį sulaikiusio V. F. ir jam smūgių sudavimo aplinkybės. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apelianto veiksmai nelaikomi pavojingais, nes jis nebuvo konflikto iniciatorius, tačiau pažymima, kad pavojingų veikų sudėtis apibrėžia baudžiamasis kodeksas ir už nusikalstamus veiksmus atsako ne tik jų kurstytojai ar organizatoriai. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje, nėra įvardinta, kokiais žodžiais jis įžeidė pareigūnus, nes minėtuose dokumentuose (t.1, b.l. 178-179, t.3, b.l. 18) aiškiai nurodyta, kad įžeista buvo necenzūriniais žodžiais ir keiksmažodžiais, o dėl šių žodžių vartojimo prisipažino pats apeliantas A. S., tame tarpe apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Jis pats turėjo galimybę įvardinti savo vartotus žodžius arba dėl jų detalizavimo užduoti klausimų nukentėjusiesiems pirmosios instancijos teismo posėdžio metu arba prašyti teismo tai atlikti apeliacinės instancijos teisme (proceso dalyviai įrodymų tyrimo atlikti neprašė), todėl darytina išvada, kad apelianto A. S. teisės, šiuo atveju, pažeistos nebuvo, o necenzūrinių žodžių ir keiksmažodžių detalizavimas, šiuo atveju, dėl jų vartojimo ir prasmės nevykstant ginčui, reikšmės neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad, šiuo atveju, A. S. nebando įrodyti, kad tam tikri žodžiai iš viso nebuvo pasakyti (necenzūriniai, keiksmažodžiai) arba, kad pasakyti žodžiai nėra įžeidžiantys, o priešingai, prisipažįsta dėl keikimosi, necenzūrinių žodžių vartojimo, todėl rungimosi principas nėra pažeidžiamas ir faktinė situacija nėra analogiška apeliaciniame skunde nurodytoje nutartyje aptartajai.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems A. O. ir A. S. bausmes, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, A. O. ir A. S. asmenybes jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
A. O. ir A. S. padarė tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d., BK 286 str.), jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jie nusikaltimus padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio.
A. S. iki nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, anksčiau neteistas (t.1, b.l. 107), nedirbo (t.1, b.l. 110), po nusikalstamos veikos padarymo užsiregistravo darbo biržoje (t.2, b.l. 26), studijuoja M.Romerio universitete (t.2, b.l. 31, 30), į Švenčionių PSPC priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (t.1, b.l. 112).
A. O. iki nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, anksčiau neteistas (t.1, b.l. 129-130), baustas administracine tvarka (t.1, b.l. 131-137), nedirbo (t.1, b.l. 138), nedirba ir nesimoko (t.2, b.l. 31), į Švenčionių PSPC priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (t.1, b.l. 140).
Lietuvos Respublikos BK 55 str. numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo laisvės atėmimo bausmės skyrimą, nurodydamas, kad atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji šiuo metu nuteisti už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, manoma, kad yra pagrindas kiekvienam kaltinamajam už kiekvieną padarytą nusikaltimą paskirti laisvės atėmimo bausmes. Įvertinus išdėstytą, tame tarpe ir tai, kad pasipriešino valstybės tarnautojams vienu metu daug asmenų ir šie asmenys turėjo ženklią kiekybinę persvarą, vartojo smurtą, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, ženkliai mažesnes nei BK 286 str. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, pagrįstai A. O. ir A. S. atidėjo bausmės vykdymą.
Pirmosios instancijos teismas, nepažeidžiant BPK ir CK nuostatų, priteisė iš apeliantų neturtinę žalą. Ta aplinkybė, kad dalis A. O. ir A. S. veiksmai kvalifikuotini ne pagal BK 290 str., o pagal BK 286 str., įvertinus visų aplinkybių visumą, jų veiksmų pobūdį, pirmosios instancijos teismo vertintas aplinkybes, nekeičia iš jų priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Esant tokioms aplinkybėms, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 punktu, 320 str. 5 d.,
nusprendė:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nuosprendį pakeisti.
A. S. nuteisto pagal BK 286 str. ir 290 str. veiką kvalifikuoti pagal BK 286 str. ir nuteisti laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Panaikinti BK 63 str. 2 d. taikymą dėl bausmių subendrinimo pagal BK 286 str. ir 290 str. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010-10-04 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams ir 12 MGL dydžio baudą (nuosprendis baudos paskyrimo dalyje įvykdytas). Pritaikius BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL (šešių šimtų penkiasdešimties Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius, bei įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
A. O. nuteisto pagal BK 286 str. ir 290 str. veiką kvalifikuoti pagal BK 286 str. ir nuteisti laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Panaikinti BK 63 str. 2 d. taikymą dėl bausmių subendrinimo pagal BK 286 str. ir 290 str. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010-10-04 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams ir 12 MGL dydžio baudą (bauda vykdoma atskirai). Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (šešių šimtų penkiasdešimties Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius, bei įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Ž. P. nuteisto pagal BK 286 str. ir 290 str. veiką kvalifikuoti pagal BK 286 str. ir nuteisti laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Panaikinti BK 63 str. 2 d. taikymą dėl bausmių subendrinimo pagal BK 286 str. ir 290 str. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., bausmę subendrinus su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010-10-04 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams ir 12 MGL dydžio baudą (nuosprendis baudos paskyrimo dalyje įvykdytas). Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - įpareigojant nuteistąjį tris mėnesius dirbti 60 valandų nemokamų darbų (20 val. kiekvieną mėnesį) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose ir 5 MGL (šešių šimtų penkiasdešimties Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius, bei įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.