Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2019-10-10 · Civilinė byla Nr. 2-4180-857/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-10-10Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-05Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-10
Bylos Nr.
2-4180-857/2019
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00274-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Strautininkas
Atsakovas
V. B.
Advokatai
Algimantas Kolpertas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-4180-857/2019Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00274-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3.6; 2.6.1.5; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1.;
(S)PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 10 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Dainius Strautininkas,sekretoriaujant Almidai Gurklienei,

dalyvaujant ieškovo bankroto administratoriaus MB „P. š.“ atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,

atsakovui V. B., jos atstovui pagal įgaliojimą A. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankroto administratoriaus MB „P. š.“ ieškinį atsakovui V. B., dėl administravimo išlaidų bei palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 4000,00 Eur administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą, pinigines lėšas pareikšto reikalavimo sumai.

Ieškinyje nurodoma, kad Panevėžio apygardos teismas 2018-11-14 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „R.“, 2018-11-23d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas administratoriumi paskyrė MB „P. š.“. Nurodoma, jog apygardos teismas konstatavo, kad įmonė nesilaikė mokesčių valstybei mokėjimo tvarkos, todėl skola augo, nepateikė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų ir patvirtino įmonės nemokumo faktą, kas buvo pagrindas iškelti įmonei bankroto bylą. UAB „R.“ vadovas - atsakovas laiku į teismą nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Atsakovas nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, didino kreditorinius įsiskolinimus ir sukūrė tokią situaciją, kad įmonė turto neturi. Panevėžio apygardos teismas 2019-01-08 nutartimi patvirtino likvidavimo procedūrą ir 2019-01-21 nutartimi patvirtino 4000 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Bankroto administratorius, teikdamas bankrutuojančiai UAB „R.“ bankroto administravimo paslaugas, turėjo išlaidų, kurios nėra apmokėtos. Todėl bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už įmonės administravimo vykdymą. Pagal LR įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 str. 11d. žalą privalo atlyginti įmonės savininkas, t.y. jam kyla civilinė atsakomybė. Todėl ieškovas prašo jo ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodoma, jog UAB „R.“ direktorius ir vienintelis akcininkas, iki bankroto bylos iškėlimo įmonei, ėmėsi visų veiksmų ir kaip nurodo mokesčių administravimo įstatymas, ginčijosi su kreditoriumi dėl paskaičiuotos mokesčių nepriemokos, t.y. ėmėsi visų veiksmų tam, kad būtų apgintos įmonės teisės ir teisėti interesai. Naujų kreditorinių reikalavimų įmonėje neatsirado, vyko ginčai su kreditoriumi. Atsakovas ėmėsi visų veiksmų tam, jog įmonės kreditorinis įsiskolinimas būtų panaikintas ir jis buvo panaikintas, liko tik priskaičiuota bauda, kuri atsakovo buvo svarstoma ginčyti teisme, tačiau dėl kreditoriaus nenoro ir užbėgant už akių iškeliant bankroto bylą, taip ir liko nenuginčyta. Atsakovas ryžtingai veikė ir jokių neteisėtų veiksmų dėl ko reikėtų pripažinti, kad buvo padaryti ĮBĮ nuostatų pažeidimai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nebuvo ir nėra, todėl pagrindo ieškiniui nėra. Priešingai Bankroto administratorius nesiėmė jokių priemonių tam, kad susigrąžintų įmonės skolą iš Italijos įmonės. Teismų praktikoje pažymima, kad ĮBĮ nuostatos nenustato garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė ar kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Administravimo išlaidos atsiranda nepriklausomai nuo to kas inicijuoja bankroto bylos iškėlimą. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui. Administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį. Teismui patvirtinus administravimo išlaidas, administratorius nebūtinai turi visas jas išnaudoti, o panaudojimą turi pagrįsti, pateikdamas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog jis patyrė bet kokias su UAB „R.“ bankrotu susijusias išlaidas. Ieškovas nepateikė jokių atsakovo kaltės įrodymų, todėl ieškinys nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių, jų atstovų paaiškinimų bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2018-11-14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-659-212/2018 iškėlė bankroto bylą UAB „R.“, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė R. B.. Panevėžio apygardos teismas 2018-11-23 nutartimi atstatydino R. B. iš BUAB “R.” bankroto administratoriaus pareigų ir bankroto administratoriumi paskyrė MB “P. Š.”. 2019-01-08d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas BUAB “R.” nutarė taikyti supaprastintą bankroto procesą ir taikyti bankroto procedūrą – likvidavimą. 2019-01-21d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi patvirtinta BUAB “R.” administravimo išlaidų sąmata 4000 Eur sumai, visam supaprastinto bankroto procesui. Bankroto procedūra nėra baigta. Kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo 2019-01-08d. ir 2019-01-21d. nutarčių bankrutuojanti įmonė veiklos nevykdo, turto ir lėšų neturi.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įmonės vadovo ir jos vienintelio akcininko atsakomybės ieškovui įrodinėjant, kad jis pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo tuo atveju, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) bei todėl pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį prisiėmusiam riziką administratoriui atsirado teisė kreiptis į teismą dėl jo lėšomis apmokėtų teismo ir administravimo išlaidų priteisimo. Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti kokią sumą administruodamas įmonę savo lėšomis apmokėjo administratorius, ir ar įmonės vadovas, t. y. atsakovas, praleido terminą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto. Atsakovo teigimu, ieškovas nepateikė jokių duomenų apie administratoriaus patirtas išlaidas.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Nagrinėjamoje byloje aktualu, jog juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė – įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį (bendrovės vadovas) arba kolegialų (valdyba) valdymo organą. Bendrovės valdymo organų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, bendrovės įstatai, pareiginiai nuostatai. Pažymėtina, kad bendrovės valdymo organų kompetencija yra griežtai atribota.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.

Taigi, aptarta nuostata reiškia įmonės vadovo, savininko pareigą sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, specifinį santykį su juridiniu asmeniu, grindžiamą pasitikėjimu ir lojalumu, net ir nesant ĮBĮ nustatytos specialios normos dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo (ĮBĮ redakcija, galiojusi iki 2008 m. liepos 1 d.), už nurodytos pareigos nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Taigi, šiuo atveju kasacinės instancijos teismo pateikti išaiškinimai taikytini ir sprendžiant administravimo išlaidų atlyginimo klausimus.

Teismų praktikoje aiškinama, kad bankroto byloje administratoriaus apmokėtos administravimo išlaidos, gali būti vertinamos kaip įmonės vadovo ar kitų asmenų administratoriui padaryta žala (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-558-555/2017). Nagrinėjamu atveju, bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą dėl to, jog apmoka savo išlaidomis administravimo išlaidas.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo ir akcininko civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

Nagrinėjamu atveju, pagal byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis matyti, jog ne atsakovas, kaip įmonės vadovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, t. y. atsakovas šiuo atveju savo įstatyminės pareigos neįvykdė. Atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas iš esmės sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų. Dėl to atsakovui tenka pareiga sumokėti administratoriui administravimo išlaidas. Šiuo atveju – administratoriui padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant, ar atsakovas yra atsakingas už tai, kad įmonė negali sumokėti administratoriui administravimo išlaidų, t. y. dėl priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo, pažymėtina, kad, siekiant išvengti situacijos, kai administratorius, įvykdęs administravimo procedūras, negali realizuoti savo teisės į administravimo išlaidas, nes tam neužtenka įmonės turto, ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus. Tai yra teisminės bankroto procedūros paprastai nepradedamos esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms. Siekiant, kad teismas iškeltų bankroto bylą, nesant įmonės turto ar jo nepakankant teismo administravimo išlaidoms apmokėti, asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, turėtų įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, naudotiną teismo ar administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis). Vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu, daroma išvada, kad įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti.

Tačiau pažymėtina ir tai, kad ĮBĮ nuostatos nenustato garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė / kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą, t. y. šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo / dalyvio veiksmų – ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo – pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto.

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį (būtent šiuo teisiniu pagrindu ieškinyje yra grindžiamas reikalavimas dėl administravimo išlaidų) kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Taigi ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies nuostatos numato galimybę atlyginti tik tokias išlaidas, kurias administratorius apmokėjo savo lėšomis. Ieškovas pateikia teismui tokį administravimo išlaidų iššifravimą, vykdant UAB „R.“ bankroto bylą: 1. Transporto išlaidos – 63,70 Eur; 2. Dokumentų paruošimas archyvui ir pristatymas 400 Eur; 3. Statusų įregistravimas – 53,29; 4. Kanceliarinės išlaidos 28,37 Eur; Elektros energija, biuro įrangos nuoma bankroto procedūrai 154,64 Eur; 6 Buhalterinės apskaitos tvarkymas 400 Eur; 7. Administratoriaus atlyginimas 2900 Eur; Viso 4000 Eur (b.l. 100). Administravimo išlaidų panaudojimas ir pagrindimas yra fakto klausimas ir jo pagrindimo pareigą šiuo atveju turi ieškovas, kuris byloje priteistinų administravimo išlaidų dydį grindžia įsiteisėjusiomis Panevėžio apygardos teismo nutartimis, kuriomis buvo paskirtas bankroto administratorius ir patvirtinta administravimo išlaidų sąmata ir bankroto administratoriui skiriamas atlyginimas, taip pat PVM sąskaitomis faktūromis:

- 2019-01-23 Nr. (duomenys neskelbtini) – 21,14 Eur sumai su PVM, kurioje pardavėju nurodyta – VĮ Registrų centras, pirkėju – MB „P. Š.“, paslaugos pavadinimas Teisinio statuso registravimas, UAB „R.“ (b.l. 101);

- 2018-12-12 Nr. (duomenys neskelbtini) – 24,04 Eur sumai su PVM, kurioje pardavėju nurodyta – VĮ Registrų centras, pirkėju – MB „P. Š.“ ir kurioje detalizuota – teisinio statuso registravimas 21,14 Eur, Duomenų pakeitimų registravimas 2,90 Eur, sąskaitos suma su PVM 24,04 Eur (b.l. 102);

- 2019-02-08 Nr. (duomenys neskelbtini) – 8,11 Eur sumai su PVM, kurioje pardavėju nurodyta – VĮ Registrų centras, pirkėju – MB „P. Š.“ ir paslaugos pavadinimas JAR išplėstinio išrašo pateikimas UAB „R.“;

- 2019-09-17 Nr. (duomenys neskelbtini) 28,37 Eur sumai (b.l. 109), kurioje detalizuota kasetė HP278 1 vnt 8,26 Eur, kopijavimo popierius multifunction 5 vnt 15,18 Eur;.

Taip pat mokėjimo nurodymais:

- 2019-09-16 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) – 154,64 Eur sumai (b.l. 104), Sumokėta A. K., mokėjimo paskirtyje nurodant, jog mokama už elektros energiją, biuro įrangos nuomą UAB „R.“ visai bankroto procedūrai;

- 2019-09-16 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) – 400 Eur sumai (b.l. 105), sumokėta UAB S., mokėjimo paskirtyje nurodant, jog mokama už UAB „R.“ dokumentų paruošimą archyvui ir pristatymas;

- 2019-09-17 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) – 8,37 Eur sumai (b.l. 110), sumokėta UAB S., mokėjimo paskirtyje nurodant, jog mokama už UAB „R.“ dokumentų paruošimą archyvui ir pristatymas

Mokėjimo kvitu 2019-08-03d. išduotu UAB Circle K Lietuva 63,70 Eur su PVM.

Kitų įrodymų, jog buvo atliekami piniginiai mokėjimai, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis numato, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmones auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintas išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiktos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veikiai mokamą atlyginimo dalį. Tokiu būdu, administravimo išlaidos ir administratoriaus teisė gauti atlyginimą, kuris yra administravimo išlaidų sudėtinė dalis (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis), atsiranda nuo bankroto bylos iškėlimo.

Nagrinėjamu atveju 2019-01-21 Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinta UAB „R.“ administravimo išlaidų samata 4000 Eur sumai ( buchalterinei apskaitai 400 Eur; atlyginimas administratoriui 2900 Eur, archyvo tvarkymas 400 Eur).

Kaip jau minėta, administravimo išlaidomis yra laikomos tokios išlaidos, be kurių įmonės administravimo veiksmų atlikimas yra neįmanomas. Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai išlaidų, turėtų ir apmokėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą, tačiau administratorius šia teise negali piktnaudžiauti ir taip nepagrįstai praturtėti. Teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios galės būti apmokamos, o ne galutinį sprendimą dėl išlaidų pagrįstumo ir jų apmokėjimo. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį. Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį. Bankrutuojančios įmonės administratorius būtinas įmonės administravimo išlaidas turi pagrįsti bankrutuojančios įmonės būklės bei veiklos dokumentais (su darbo santykiais susijusiomis išmokomis, išlaidomis įmonės auditui, turto įvertinimui, nuomai, apsaugai, pardavimui, atliekų sutvarkymui, teisinėms paslaugoms, ryšio paslaugoms, komunaliniams mokesčiams ir kt.), įrodinėjimo našta visais su bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui. Minėta, kad administravimo lėšų panaudojimas ir pagrindimas yra fakto klausimas ir administravimo išlaidų pagrindimo pareiga tenka įmonės administratoriui. Taigi pagal teismų praktiką, administratorius privalo įrodyti patirtų administravimo išlaidų pagrindą ir dydį. Akivaizdu, jog įstatymas vienareikšmiškai formuluoja, kad atlyginama tik tai, kas buvo apmokėta, t. y. faktiškai patirtos išlaidos. Aiškinant priešingai, būtų sukuriama situacija, kuri leistų bankroto administratoriui piktnaudžiauti, t. y. gauti išlaidų apmokėjimą, kurių jis realiai net nepatyrė ir pan., kitaip sakant, nepagrįstai praturtėti.

Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2900 Eur administratoriaus atlyginimo ir 1100 Eur kitoms administravimo išlaidoms padengti. Byloje nustatytas tik vienas kreditorius – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su 8280 Eur finansiniu reikalavimu. Bendrovės turto administratorius nerado. Bankroto procedūra trunka neilgai. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį sprendžiamo klausimo reglamentavimą bei aukštesnių instancijų teismų formuojamą praktiką tokiose bylose, taip pat šioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškinys dalyje dėl 2 900 Eur administratoriaus atlyginimo bei dėl pagal 2019-09-16,2019-09-16, 2019-09-17 mokėjimų nurodymus, atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtos iš viso 563,01 Eur sumos už atliktas paslaugas nuomą ir kt., – tenkintinas. Tačiau kitos išlaidos, teismo manymu, yra visiškai nepagrįstos. Byloje nėra pateikti jokie faktiniai duomenys, kad tokias išlaidas administratorius realiai patyrė; ir / ar rašytiniai įrodymai, kad aukščiau minėtos sumos buvo apmokėtos administratoriaus lėšomis. Ieškovas pateikia mokėjimo kvitą 63,70 Eur sumai už įsigytą kurą, tačiau nepagrindžia šio įsigijimo būtinumo. Bankroto administratorius neįrodė kitų patirtų išlaidų (žalos) fakto ir, kad įgijo teisę į jų atlyginimą ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu. Pagal CPK 178 straipsnį, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Teismui nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai, kad administratoriaus nurodomos administravimo lėšų sumos buvo apmokėtos administratoriaus lėšomis, o tai reiškia, jog bankroto administratorius neįrodė patirtos žalos fakto. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir vadovaujantis teisės aktais bei teismų praktika, reikalavimas dėl 536,99 Eur administravimo išlaidų (kitoms administravimo išlaidoms padengti) priteisimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą sumą (3463,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019-04-10d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas pateikė duomenis, jog jis yra patyręs 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 107, 108), atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovui turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 301 Eur (patenkinta 86 proc. reikalavimo dalis), (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

Ieškovas pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas) yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Ieškinį patenkinus iš dalies bei priteisus ieškovui iš atsakovo 3463,01 Eur, mokėtinas 104 Eur dydžio žyminis mokestis, iš atsakovo priteistinas valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybė patyrė 15,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau ir ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 13,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovo.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., teismas

Nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo bankroto administratoriui MB „P. š.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , naudai: 3463,01 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus 1 ct) administravimo išlaidų ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3463,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-04-10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 301 Eur (tris šimtus vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 104 Eur (vieną šimtą keturis eurus) žyminio mokesčio ir 13,40 Eur (trylika eurų 40 ct) teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.

Teisėjas Dainius Strautininkas